• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Maras viduramžių pabaigoje, taip pat žinomas kaip Juodoji mirtis, tapo didžiausia demografine ir humanitarine katastrofa Europos istorijoje. Per kelis metus epidemija sunaikino nuo 30 iki 60 % žemyno gyventojų. Net Antrasis pasaulinis karas nė iš tolo neprilygo jai savo žmonių netekčių mastu.

GALERIJA (25)

Maras viduramžių pabaigoje, taip pat žinomas kaip Juodoji mirtis, tapo didžiausia demografine ir humanitarine katastrofa Europos istorijoje. Per kelis metus epidemija sunaikino nuo 30 iki 60 % žemyno gyventojų. Net Antrasis pasaulinis karas nė iš tolo neprilygo jai savo žmonių netekčių mastu.

REKLAMA

Kaip rašo leidinys „Phys.org“, neseniai atliktas italų mokslininkų tyrimas parodė, kad Europos miškai iki šiol savyje neša tiesioginius pandemijos, siautusios Europoje prieš septynis šimtmečius, pėdsakus.

Tyrimo autoriai ištyrė dvi ąžuolų populiacijas, augančias visiškai skirtingose gamtinėse sąlygose: visžalius akmeninius ąžuolus Montekristo saloje ir ąžuolus Aspromontės kalnuose Italijos pietuose. Mokslininkus domino šių medžių amžius.

REKLAMA
REKLAMA

Gauti rezultatai parodė panašų vaizdą abiejuose regionuose. Didelė dalis medžių pradėjo augti XV amžiaus pradžioje – praėjus vos keliems dešimtmečiams po 1347 metų Juodosios mirties protrūkio. Publikacijoje teigiama, kad šis laikotarpis sutapo su staigiu Europos gyventojų skaičiaus sumažėjimu, o kartu ir su žemdirbystės, gyvulių ganymo bei medienos ruošos mastų sumažėjimu.

REKLAMA

Žmogaus veiklos sumažėjimo įtaka miškų atsikūrimui

Pagrindinis tyrimo autorius Gianluca Piovesanas paaiškina, kad miškai geba pakankamai greitai reaguoti į žmogaus poveikio susilpnėjimą.

„Kai žmogaus spaudimas sumažėja, miško ekosistemos gali atsikurti per kelis dešimtmečius“, – pažymėjo mokslininkas.

Montekristo saloje atsikūrimo procesas vyko ypač greitai, tuo tarpu Aspromontės kalnuotose vietovėse jis buvo lėtesnis. Tyrėjai tai sieja su labiau degradavusia miškų būkle, atšiauresnėmis gamtinėmis sąlygomis ir ilgesne antropogenine apkrova iki pandemijos.

REKLAMA
REKLAMA

Dar vienu atradimu tapo Viduržemio jūros regiono ąžuolų ilgaamžiškumas. Kai kurių medžių amžius Montekristo saloje, mokslininkų vertinimu, siekia apie 950 metų. Tai paverčia juos vienais seniausių žiedinių medžių vidutinių platumų klimato juostoje. Tuo pat metu tyrimas paneigia paplitusį supratimą, kad didžiausi medžiai yra patys seniausi: daugelis rekordininkų pasižymėjo lėtu augimu ir palyginti nedideliais dydžiais.

Mokslininkai pažymi, kad darbo rezultatai turi reikšmę ne tik praeities tyrinėjimui. Jie gali padėti rengiant šiuolaikines miškų atkūrimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Kaip daro išvadą autoriai, antropogeninės apkrovos sumažėjimas gali paleisti didelio masto natūralaus ekosistemų atsikūrimo procesus, panašius į tuos, kurie įvyko prieš beveik 700 metų po vienos iš mirtingiausių pandemijų žmonijos istorijoje.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų