Užsienis

Ukrainos pajėgos tęsė puolimo veiksmus Bachmuto ir Zaporižios srityse, kur pasiekė teritorinių pergalių, skelbiama JAV Karo tyrimų instituto kasdienėje ataskaitoje. Rusija tuo metu bando atgauti pozicijas Zaporižios srityje ir netoli Avdijivkos, o naktį atakavo Charkivo centrą raketomis. Pranešama, kad ukrainiečiai pastarosiomis dienomis tęsia rusų pozicijų Robotynėje spaudimą, kur pavyksta atsikovoti dalį teritorijos.

Maskva penktadienį pranešė sunaikinusi aštuonis Ukrainos dronus Rusijos vakaruose po to, kai pati smogė daugybę gyvybių nusinešusį smūgį ukrainiečių kaimui kitapus fronto linijos. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad bandymai surengti bepiločių orlaivių atakas Belgorode ir Kurske įvyko vėlai ketvirtadienį. „Kyjivo režimo mėginimas įvykdyti teroristinį išpuolį iš lėktuvo tipo bepiločio orlaivio prieš objektus Rusijos Federacijos teritorijoje buvo sužlugdytas“, – sakoma „Telegram“ žinutėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad turi aiškius susitarimus iš Europos šalių gauti daugiau oro gynybos sistemų ir artilerijos. „Turėsime daugiau oro gynybos – yra aiškūs susitarimai“, – sakė jis savo vakarinėje kalboje po dalyvavimo Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Ispanijos mieste Granadoje. „Tai labai svarbu prieš žiemą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo apie tai, kad šiandieną pagrindinė Ukrainos žinia pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti.   „Mūsų pagrindinė žinia šiandieniniam pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti. Ir tik dabar, tik Ukrainoje, galima išlaikyti šią principinę moralinę poziciją. Bet visi kartu!“ – vaizdo pranešime kalbėjo V. Zelenskis.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos išpuolį, per kurį Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 51 žmogus.  Vašingtono teigimu, šis išpuolis rodo, kad JAV turi ir toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai. „Tai neįtikėtinai siaubinga Ukrainos žmonėms“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre. „Todėl darome viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai“, – pridūrė ji.

Atsižvelgiant į lėtą atsakomojo puolimo sausumoje tempą, Ukraina sugebėjo pasiekti daug reikšmingesnių laimėjimų jūroje, kurių visuomenė iš esmės nepastebėjo. Apie tai rašo britų leidinys „The Guardian“, analizuodamas atakas prieš Rusijos taikinius okupuotame Kryme.  „Ukraina bent iš dalies susigrąžino Juodąją jūrą ir pavertė ją draudžiamąja zona Rusijos karo laivams – tai didelis pasiekimas, turint omenyje, kad Ukraina iš viso neturi reikšmingo laivyno“, – rašo leidinys.

 JAV prezidento Joe Bideno šuo Komanderis (angl. Commander), įkandęs keliems darbuotojams, nebegyvena Baltuosiuose rūmuose, trečiadienį sakė atstovė. Bidenai dvejų metų vokiečių aviganį kol kas išsiuntė į neskelbiamą vietą ir galvos, ką toliau daryti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai dar ne metas įvesti sankcijas Azerbaidžanui.  Praėjusį mėnesį per vienos dienos puolimą Baku perėmė separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė, kad gelbėjimo operacija, kurios metu buvo ieškoma žmonių, išgyvenusių per ketvirtadienio Rusijos apšaudymą šalies šiaurės rytinėje Charkivo srityje, buvo baigta. Atakos metu žuvo 51 žmogus. „19 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) avariniai ir gelbėjimo darbai Kupjansko rajono Hrozos kaime baigti“, – pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzus Ispanijoje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad Berlynas siekia Kyjivui perduoti daugiau vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“. „Vokietija stengiasi suteikti Ukrainai papildomų „Patriot“ sistemų žiemos mėnesiams. Esu dėkingas Vokietijai už paramą ginant mūsų laisvę ir žmones“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Rusijos taikdariai dislokuoti Kalnų Karabacho regione baigė demontuoti pasienio stebėjimo postus, ketvirtadienį pranešė Maskva.  Apie tai buvo paskelbta po to, kai praėjusį mėnesį per vienos dienos puolimą Baku perėmė separatistinio regiono kontrolę. „Baigtas laikinų stebėjimo postų palei buvusią šalių sąlyčio liniją Askerano, Mardakerto ir Šušos rajonuose išmontavimas“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Europos Sąjunga ketvirtadienį aukščiausiojo lygio susitikime pažadėjo tvirtai remti Ukrainą, tačiau perspėjo Ispanijoje susirinkusius šalių lyderius, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad ji negalės visiškai užpildyti Jungtinių Valstijų paliekamos finansavimo spragos. Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pripažino, kad jam neramu, kad politinė sumaištis Vašingtone galėtų kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai.

Europos Sąjungos organizuojamos Azerbaidžano ir Armėnijos vadovų derybos dėl įtampos mažinimo po praėjusį mėnesį Baku surengtos žaibiškos karinės operacijos Kalnų Karabache įvyks vėliau šį mėnesį, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP nurodė Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis.  „Pranešiau, kad pakviesiu abu lyderius į susitikimą Briuselyje iki spalio pabaigos“, – sakė jis Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimo Ispanijoje kuluaruose.

Pasaulis turi suprasti, kad branduolinis šantažas, kurio Maskva periodiškai griebiasi, jau yra branduolinio ginklo panaudojimas, Ukrainos radijui kalbėjo Tarptautinio Ukrainos pergalės centro įkūrėja, Antikorupcijos centro vadovė Daria Kaleniuk.   „Rusija jau naudoja branduolinius ginklus, viešai sakydama, kad tai daro. Ši įbauginimo priemonė jau yra branduolinio ginklo naudojimas. Visas pasaulis kalba apie branduolinio eskalavimo grėsmę.

Slovakija įšaldė sprendimą teikti karinę pagalbą kaimyninei Ukrainai, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentūra. Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO.

Netoli Bachmuto pastebimi „Wagner“ samdiniai, tačiau jų fronte tėra iki 600 karių, todėl tai nebėra rimta jėga, kuri galėtų paveikti situaciją mūšio lauke, sako Ukrainos karybos ekspertas Sergejus Grabskis.  „Šiam vienetui, jau tapusiam istoriniu eksponatu, skiriame daug laiko, nes būtent mūsų aktyvių veiksmų ir Bachmuto gynybos operacijos vykdymo dėka „Wagner“, kaip atskiras kovinis vienetas, tapo pėstininkų kovos vienetu. Rusijos okupantai buvo sunaikinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Azerbaidžano įvykdytas separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolės perėmimas buvo neišvengiamas. Po žaibiškos Baku karinės operacijos šio regiono kontrolę perėmė Azerbaidžanas, o separatistinio regiono vadovas praėjusią savaitę pasirašė dekretą dėl nepripažintos respublikos egzistavimo nutraukimo.

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ nuo penktadienio saugos Varšuvą, ketvirtadienį paskelbė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. „Esame istorinio ir lemtingo įvykio dalis, – sakė jis per susitikimą su kariais. – Pirmą kartą istorijoje Varšuvoje bus įrengta priešraketinės gynybos sistema, pagrįsta oro gynybos sistema „Patriot“.“ „Po daugelio metų (nebuvimo Varšuvoje) atkūriau oro gynybą“, – kalbėjo gynybos ministras.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos teisiniai ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) su kai kuriomis Europos Sąjungos valstybėmis dėl ukrainietiškų grūdų eksporto draudimo buvo sustabdyti. „Manome, kad ši problema bus pašalinta per artimiausias savaites ir mėnesius (...) Kol ieškome praktinio sprendimo, mūsų ginčai PPO kol kas sustabdyti“, – agentūra „Interfax-Ukraina“ citavo Ukrainos prekybos viceministrą Tarasą Kačką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 5-ąją dalyvauja Sankt Peterburge vykstančiame kasmetiniame „Valdai“ forume. Kaip ir ankstesnėse savo kalbose, jis pažėrė kaltinimų Vakarams ir pareiškė, jog konfliktas vyksta dėl „naujos pasaulėtvarkos“. Dalis Vakarų analitikų ir politikų jau anksčiau perspėjo, kad Rusijos keliama grėsmė nėra tik Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas.

Per Turkijos ketvirtadienį surengtus smūgius prieš karinius ir infrastruktūros objektus kurdų kontroliuojamoje Sirijos šiaurės rytų dalyje žuvo mažiausiai devyni žmonės, pranešė kurdų pareigūnas po to, kai Ankara pagrasino surengti reidus keršydama už mirtininko sprogdintojo išpuolį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad Armėnijos vadovui Nikolui Pašinianui pasakė, jog Kyjivas suinteresuotas saugumu ir stabilumu Pietų Kaukaze. „Per mūsų pirmąjį susitikimą Armėnijos premjeras ir aš daugiausia dėmesio skyrėme saugumo padėčiai Pietų Kaukaze“, – socialiniuose tinkluose pranešė V. Zelenskis, kuris dalyvauja Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime Ispanijoje.

Du Majamio tarptautinio oro uosto darbuotojai, atsakingi už žmonių bagažą įkliuvo dėl vagysčių. Majamio Deido apygardos policijos pareigūnų išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip darbuotojai saugumo patikros punkte ėmė raustis keleivių krepšiuose. Vagystėmis apkaltinti Josue Gonzalezas ir Labriuriusas Williamsas, kurie iš vieno keleivio krepšio pavogė 600 JAV dolerių sumą.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos raketomis atakavo Grozos gyvenvietę, Charkivo srityje. Ukrainos specialiosios tarnybos pateikė daugiau detalių apie kruviną ataką.   Skelbiama, kad atakos metu žuvo 51 žmongus, tarp kurių buvo ir 6-metis berniukas. Grozos gyvenvietėje viso gyvena kiek daugiau nei 300 žmonių.  Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad, pirminiais duomenimis, į parduotuvę ir kavinę pataikė „Iskander“ raketa.

Ketvirtadienį, apie 13 val. 15 min. vietos laiku, Rusijos kariuomenė apšaudė Groza gyvenvietės (Kupjansko rajonas, Charkivo sritis, Ukraina) parduotuvę ir kavinę. Vietos administracijos atstovų teigimu, iš griuvėsių buvo ištraukti 51 žuvusiojo kūnai, tarp jų ir 6-mečio berniuko. Dar 6 žmonės, įskaitant ir 1 vaiką, buvo sužeisti. Gelbėtojai tęsia darbus tragedijos vietoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad jei karas Ukrainoje bus įšaldytas, Rusija 2028 metais gali pulti kitas šalis, tarp jų – ir Baltijos šalis. „Rusija dabar svarsto įvairius ateinančių metų scenarijus. Vienas iš jų yra ypač pavojingas.

 Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį ES migracijos reformų paketą pavadino Briuselio ir Berlyno diktatu ir pažadėjo jį griežtai vetuoti. „Reikėtų užduoti labai aiškų klausimą: kodėl turėtume sutikti su Briuselio diktatu, su Berlyno diktatu?“ – sakė Mateuszas Morawieckis prieš išvykdamas į Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimą Ispanijoje.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra pasirengęs padėti Ukrainai pasiruošti valstybės skolinių įsipareigojimų restruktūrizavimui, viešai pareiškė fondo misijos vadovas Gavinas Gray'us. „Bendrąja prasme turėtų būti siekiama atlikti restruktūrizavimą, kuris atitiktų TVF programą, padėtų užtikrinti, kad skola išliktų tvari, ir padėtų užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu, pasibaigus karui, Ukraina nebūtų pernelyg įsiskolinusi, kad ekonomika galėtų atsigauti“, – sakė jis.

Europos Parlamentas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną vykdant etninį Kalnų Karabacho gyventojų valymą ir paragino Bendriją įvesti sankcijas Baku.  Savo rezoliucijoje EP pareiškė, kad, jo nuomone, šiuo metu Azerbaidžano vykdomi veiksmai prilygsta etniniam valymui.

Mokytojų dienos sveikinimai ir dėmesys pedagogams spalio 5-ąją visose mokyklose turbūt tapo įprastas reiškinys. Tačiau Vilniuje įsikūręs VDU licėjus „Sokratus“ pasirinko pasveikinti savo mokytojus su Mokytojų diena neeiliniu būdu. Šventinę dieną, nuo 12 iki 13 val., visi  skaitmeniniai stendai prekybos centre „Panorama“ nušvito sveikinimu mokytojams. Stenduose švietė užrašas „Ačiū!“ ir visų licėjaus mokytojų vardai.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ 2022 metų lapkritį pasirašė kontraktą su viena Kinijos firma dėl dviejų palydovų įsigijimo ir iš jų daromų atvaizdų naudojimo savo žvalgybos darbui, prisidedant prie Rusijos invazijos Ukrainoje, rodo naujienų agentūros AFP matytas dokumentas.

 JAV milijardieriaus Elono Musko kontroliuojama „X“ šalina antraštes iš naujienų straipsnių, kuriais dalijasi šio tarptautinio socialinio tinklo naudotojai, taip veikiausiai dar labiau pablogindamas santykius su žiniasklaidos grupėmis. Magnatas jau seniai peikia „senąją žiniasklaidą“ ir tvirtina, kad „X“, buvusi „Twitter“, yra geresnis informacijos šaltinis.

2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse„už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija. Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Siekiant prisidėti prie sugriautų mokyklų Ukrainoje atstatymo, Vilniuje ketvirtadienį prasideda architektūros ir švietimo ekspertų iš Ukrainos bei Lietuvos kūrybinės dirbtuvės. Dirbtuvių tikslas – parengti projekto „Ateities mokykla Ukrainoje“ architektūrinio konkurso užduotį ir rekomendacijas dėl vertinimo kriterijų. „Žinau, kad yra daug iniciatyvų ką nors sukurti, tačiau, mūsų nuomone, kartais skirtingos šalys sako, kad žino geriau nei ukrainiečiai, ko reikia ukrainiečiams.

JAV prezidento Joe Bideno šeimos šuo, vardu Commander (angl. Vadas), po daug kartų pasikartojusių incidentų, kuomet jis apkandžiojo žmones, buvo iškeltas iš Baltųjų rūmų. Vis dar sprendžiama, kas nutiks dvejų metų vokiečių aviganiui, pranešė pirmosios ponios Jill Biden atstovė, skelbia BBC. Dar praėjusią savaitę šuo įkando Slaptosios tarnybos agentui, kuriam po įkandimo prireikė medicininės pagalbos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė labai apgailestaujantis dėl to, kad Azerbaidžanas ir Turkija nusprendė nedalyvauti Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime, tvyrant įtampai dėl Kalnų Karabacho konflikto. „Gaila, kad čia nėra Azerbaidžano, ir gaila, kad čia nėra Turkijos, kuri yra pagrindinė Azerbaidžaną remianti šalis“, –  atvykęs į EPB viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį perspėjo, kad jei dėl politinių nesutarimų Vašingtone sumažės JAV parama Ukrainai, Europa negalės užpildyti atsiradusios spragos. „Ukrainai reikia ne tik Europos Sąjungos (...) bet ir JAV paramos“, – atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis. „Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Na, Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – pridūrė jis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios praėjusių metų vasarį be žinios dingo tūkstančiai žmonių, tarp jų daug civilių. „Šiuo metu ieškoma daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, dingusių ypatingomis aplinkybėmis. Iš jų 11 tūkst. yra civiliai, o apie 15 tūkst. – kariškiai“, – per televiziją sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tymčenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pripažino nerimaujantis dėl to, kad Vašingtono politinė retorika prieš kitais metais įvyksiančius rinkimus galėtų pakirsti JAV paramą Kyjivui. Atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje V. Zelenskis sakė, jog Ukraina buvo patikinta dėl JAV prezidento Joe Bideno paramos, bet pripažino, kad Jungtinėms Valstijoms šis rinkimų periodas bus sunkus. „Skirtingi balsai. Kai kurie balsai labai keisti.

Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMRV) 3 255 šalyje gyvenantiems Rusijos piliečiams išsiuntė laiškus su informacija, kad dėl naujų imigracijos įstatymo reikalavimų jiems gali tekti išvykti arba pateikti paraišką dėl kokio nors leidimo gyventi, ketvirtadienį per Latvijos televizijos laidą „Rita Panorama“ („Ryto panorama“) sakė valdybos vadovė Maira Rozė. Agentūra anksčiau pranešė, kad iki šių metų rugsėjo apie 3,5 tūkst.

Per Turkijos smūgius prieš kurdų taikinius Sirijos šiaurės rytuose ketvirtadienį žuvo du žmonės, pranešė karą stebinti organizacija. Šie smūgiai suduoti netrukus po to, kai Ankara perspėjo, kad gali sustiprinti antskrydžius prieš kurdų taikinius už savo sienų, keršydama už išpuolį sostinėje praėjusį savaitgalį.

Rusijos karinis jūrų laivynas įkurs bazę Sakartvelo separatistinio Abchazijos regiono Juodosios jūros pakrantėje, ketvirtadienį Rusijos žiniasklaidai pranešė nepriklausomu pasiskelbusio, bet daugumos šalių nepripažįstamo regiono vadovas. „Pasirašėme susitarimą, ir artimiausiu metu Ochamčirės rajone bus nuolatinis Rusijos karinio jūrų laivyno dislokacijos punktas“, – Rusijos laikraščiui „Izvestija“ sakė separatistinės Abchazijos lyderis Aslanas Bžanija.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį įspėjo, kad Rusija gali atakuoti civilinius laivus Juodojoje jūroje, užminuodama Ukrainos uostų prieigas ir suversdama kaltę Ukrainai. Praėjusį mėnesį Londonas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje atakavo civilinį laivą krovininį raketomis, tačiau jas sėkmingai perėmė oro gynyba.

Rusams ketvirtadienį apšaudžius pietinio Ukrainos Chersono miesto centrą žuvo du žmonės, pranešė Generalinė prokuratūra. Remiantis pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, apie 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Chersono centrą.  Buvo apšaudyti gyvenamieji pastatai ir negyvenamosios patalpos, žuvo du civiliai gyventojai – gatvėje buvę vyras ir moteris.  Duomenys apie sužeistuosius tikslinami, nurodė prokuratūra.

2023-ųjų rugsėjis pasirodė buvęs pats karščiausias mėnuo Europoje ir visame pasaulyje. Savo aukšta temperatūra šių metų rugsėjis sumušė 2020-ųjų rekordą. Apie temperatūros rekordą skelbiama Europos aplinkos ir saugos tyrimų programoje „Copernicus“. Rugsėjį vidutinė sausumos temperatūra buvo 16,38 laipsnių šilumos, tai puse laipsnio daugiau nei iki šiol aukščiausia rugsėjo temperatūra, kurios rekordas buvo užfiksuotas 2020 metų rugsėjį.

Moldova vyriausybė įvedė apribojimus grūdų importui iš Ukrainos – jis bus licencijuojamas, skelbia šalies žiniasklaida, remdamas vyriausybės spaudos tarnyba. Priimdama tokį sprendimą Nacionalinė nepaprastųjų situacijų komisija jį motyvavo būtinybe apsaugoti vidaus rinką.

Jungtinių Tautų tyrėjai nustatė, kad pernai kruviną sprogimą kalėjime okupuotoje Rytų Ukrainoje, dėl kurio Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą, sukėlė ne ukrainiečių raketos HIMARS. 2022 metų liepos 29 dieną apšaudant Maskvos kontroliuojamą Olenivkos kalėjimą rytinėje Donecko srityje žuvo mažiausiai 51 ukrainietis karo belaisvis. Ukraina ir Rusija viena kitą apkaltino surengus išpuolį.

Graikija pasiūlė savo uostus Egėjo jūros pakrantėje kaip dar vieną koridorių ukrainietiškų grūdų eksportui, Rusijos karo laivams blokuojant Ukrainos uostus prie Juodosios jūros, skelbia graikų internetinis leidinys „Kathimerini“. Kaip jau buvo skelbia, anksčiau šią savaitę Kyjivas ir Varšuva susitarė dėl ukrainietiškų grūdų tranzito per Lenkiją į Lietuvą jų krovai Klaipėdos uoste.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė Kalnų Karabacho regiono, kurio kontrolę Baku perėmė po žaibiško praėjusio mėnesio puolimo, buvusį separatistų prezidentą. Azerbaidžanas pranešė, kad sulaikė prieš pat Baku puolimą atsistatydinusį Arajiką Harutiunianą, „įtariamą agresyvaus karo vedimu“ prieš Azerbaidžaną ir galimais karo nusikaltimais, sakoma bendrame generalinio prokuroro ir saugumo tarnybos pareiškime.