Užsienis

JAV prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus dėl įtariamo Irano sąmokslo nužudyti Donaldą Trumpą prieš prezidento rinkimus. Teigiama, kad sužlugdytam nužudymo sąmokslui vadovavo Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas, siekdamas atkeršyti už Irano generolo Qassemo Soleimani, nukauto 2020 metais per JAV smūgį Irake, kurį įsakė surengti tuometinis prezidentas D. Trumpas, mirtį, nurodė Teisingumo departamentas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė pasiūliusi sugrįžtančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Jungtinės Valstijos galėtų tiekti blokui daugiau suskystintų gamtinių dujų (SGD) vietoj rusiškų. D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus po kampanijos, kurios metu jis grasino dideliais muitais užsienio prekėms, Europos Sąjunga nori išvengti žalingo prekybos karo su savo didžiausia sąjungininke.

Donaldas Trumpas po pergalės JAV prezidento rinkimuose susisiekė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o prie pokalbio vėliau prisijungė ir „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas. Kaip rašo portalas „Axios“, D. Trumpas trečiadienį įvykusio pokalbio metu esą nuramino V. Zelenskį.  Be to, šiame pokalbyje, pasak kelių šaltinių, dalyvavo ir E. Muskas.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra po mėnesio vėl priims lankytojus ir tikinčiuosius po restauracijos, kurios tikslas – atgaivinti antram gyvenimui buvusią didingą Paryžiaus katedrą, smarkiai nukentėjusią nuo niokojančio gaisro 2019-aisiais. Tų metų balandžio 19-ąją paryžiečiai ir visas pasaulis su siaubu stebėjo, kaip liepsnos niokoja pasaulio paveldo objektą, o paskui nukrenta jo smailė.

NATO kartu su pagrindiniais Azijos partneriais penktadienį pasmerkė tūkstančių Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijos teritorijoje, remiant Rusiją kare prieš Ukrainą. „NATO sąjungininkės griežtai smerkia Rusijos Federacijos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) vadovų sprendimus pavojingai išplėsti Rusijos neišprovokuotą agresijos karą prieš Ukrainą“, – sakoma aljanso pareiškime, paskelbtame kartu su Australija, Japonija, Naująja Zelandija, Pietų Korėja bei Ukraina.

JAV policija sulaikė šaunamuoju ginklu apsiginklavusį 13-metį mokinį, bandžiusį patekti į vieną Viskonsino valstijos pradinę mokyklą, pranešė pareigūnai. Pranešama, kad paauglys buvo sulaikytas po to, kai susidūręs su mokyklos darbuotojais pabėgo. Kenošos policija mano, kad berniukas turėjo šaunamąjį ginklą, kai ketvirtadienį apie 9 val. ryto vietos (17 val. Lietuvos) laiku su kuprine ir sportiniu krepšiu pasirodė prie Roosevelto pradinės mokyklos, esančios maždaug 55 km į pietus nuo Milvokio.

Taika tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti pasiekta, jei JAV, vadovaujant naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trumpui, imsis „sprendimais pagrįstos perspektyvos“, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Kaip rašo „SkyNews“, po Europos politinės bendrijos susitikimo Budapešte R. T. Erdoganas teigė: „Mes galime lengvai užbaigti šį karą, jei matysime D. Trumpo administracijos atstovus, kurie į šį klausimą žvelgs iš sprendimais pagrįstos perspektyvos.

Airijos prezidentas Michaelas D. Higginsas penktadienį oficialiai paleido šalies parlamentą ir prasidėjo tris savaites truksianti agitacinė kampanija, kuri baigsis lapkričio 29 dieną, kai rinkėjai eis balsuoti visuotiniuose rinkimuose. Prognozuojama, kad Airijos ministro pirmininko Simono Harriso centro dešinioji partija „Fine Gael“ laimės ketvirtą kadenciją iš eilės.

Libano šiitų grupuotė „Hezbollah“ pareiškė, kad jos smogikai penktadienį į vieną oro pajėgų bazę Vidurio Izraelyje paleido raketų salvę. „Hezbollah“ tvirtino, kad „į Tel Nofo oro pajėgų bazę į pietus nuo Tel Avivo nutaikė (...) pažangių raketų salvę“. Dabartinis Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktas prasidėjo daugiau nei prieš metus, kai „Hezbollah“ pradėjo laidyti raketas į Izraelį, taip demonstruodama paramą savo sąjungininkei palestiniečių smogikų grupuotei „Hamas“, su kuria Izraelis kariauja ...

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna penktadienį pranešė, kad per vakarykštę Rusijos ataką Kyjive dronas pataikė į estų ambasadorės Ukrainoje rezidenciją. Jo teigimu, šalies ambasadorė Annely Kolk nenukentėjo. „Niekas Ukrainoje nėra saugus, kol Rusija nenutrauks savo agresijos. Ukrainai reikia daugiau oro gynybos priemonių, kad būtų apsaugoti jos gyventojai.

Vokietijos, kurią krečia politinė krizė, kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs parlamentinėms diskusijoms dėl to, ar reikėtų sušaukti pirmalaikius rinkimus. Anksčiau jis yra sakęs, kad juos būtų galima surengti iki kovo.  Kalbėdamas Budapešte jis paragino pirmiausia ramiai padiskutuoti apie tai, kokius įstatymus parlamentas, valdant jo mažumos vyriausybei, gali priimti šiais metais.

Aukšto rango Rusijos ir Ukrainos pareigūnai, atsakingi už žmogaus teises, penktadienį pranešė, kad susitiko Baltarusijoje. Susitikimas artimoje Maskvos sąjungininkėje buvo retas tiesioginis kariaujančių šalių pareigūnų kontaktas. Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova ir Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas socialiniuose tinkluose paskelbtuose pareiškimuose teigė, kad jie aptarė karo belaisvių klausimus ir būsimus kontaktus.

Rusiškame bepiločiame orlaivyje „S-70 Ochotnik“, kuris spalio 5 d. buvo numuštas netoli Kostiantynivkos Donecko regione, rasta Vakaruose pagamintų komponentų, pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba (HUR). „Išanalizavus 2024 m. spalio 5 d. netoli Kostiantynivkos numušto rusiško bepiločio orlaivio „S-70 Ochotnik“ konstrukciją nustatyta, kad, nepaisant tarptautinių sankcijų, šalis agresorė konstruodama šį ginklą naudojo Vakarų bendrovių pagamintus komponentus“, – rašoma HUR ataskaitoje.

Švedijoje penktadienį įsigaliojo įstatymas, pagal kurį policija gali konfiskuoti prabangius daiktus iš žmonių, net jei jie nėra įtariami padarę nusikaltimą, bet negali įrodyti, kad juos įsigijo teisėtai. Šis teisės aktas, kurį parlamentas priėmė spalio 2 dieną, yra dalis dešiniojo sparno vyriausybės kovos su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis priemonių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Budapešte surengtame neoficialiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime dar kartą patvirtino savo pasiryžimą bendradarbiauti su būsimu JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tačiau jis pabrėžė, kad Europa turi stiprinti bendradarbiavimą saugumo sektoriuje. „Turime bendradarbiauti kaip Europos Sąjunga, kaip europiečiai, kad padarytume tai, kas yra būtina mūsų pačių saugumui“, – kalbėjo jis.

Autoritetingas JAV politologas, anksčiau prognozavęs didžiųjų karų epochos pabaigą, savo straipsnyje „Financial Times“ pasidalijo pesimistinėmis nuotaikomis. Anot jo, D. Trumpo atėjimas į valdžią nereiškia nieko gero nei Europai, o ypač Ukrainai, nei Azijos valstybėms, kurios priešinasi Kinijos diktatui. D. Trumpo ir respublikonų partijos pergalė nulems ryškius pokyčius JAV užsienio politikoje, o daugiausiai dėl to pralaimės Ukraina, įsitikinęs Francis Fukuyama.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad Ukraina jau pralaimėjo karą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, ir pridūrė tikintis, kad į Baltuosius rūmus grįžtantis Donaldas Trumpas nutrauks JAV paramą Kyjivui,  Po D. Trumpo pergalės rinkimuose V. Orbanas Vengrijos sostinėje Budapešte surengė du Europos aukščiausiojo lygio susitikimus.

Karas Ukrainoje galėtų būti lengvai baigtas, jeigu Donaldo Trumpo vadovaujama JAV administracija daugiausiai dėmesio skirtų diplomatinėms priemonėms konfliktui išspręsti, teigia Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kurio žodžius cituoja „Reuters“. „Galime lengvai baigti šį karą, jeigu D. Trumpo administracija į šį klausimą pažvelgtų iš sprendimo perspektyvos.

Ispanijos valdžia pranešė, kad po didžiausių per pastarąjį šimtmetį šalį užklupusių potvynių praėjus 10 dienų, be žinios tebėra dingę 78 asmenys. Labiausiai nukentėjusio Valensijos regiono šalies rytuose vyriausybė tokį skaičių penktadienį paskelbė socialiniame tinkle „X“. Pirmiau buvo pranešta, kad be žinios dingę 93 asmenys.

Ukraina penktadienį pranešė, kad iš Rusijos valdžios institucijų atgavo 563 karių kūnus, daugiausia žuvusių per mūšius rytiniame Donecko regione. „563 žuvusių Ukrainos gynėjų kūnai buvo grąžinti Ukrainai“, – sakoma Karo belaisvių reikalų koordinacinio štabo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. Keitimasis belaisviais ir žuvusių karių kūnais tebėra viena iš nedaugelio Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių nuo 2022 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį griežtai pasmerkė riaušes, kilusias po Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ ir Amsterdamo „Ajax“ rungtynių, kai nukentėjo sirgaliai iš Izraelio. „Smurtas prieš Izraelio piliečius Amsterdame primena tamsiausias istorijos valandas. Griežtai jį smerkiu ir užjaučiu sužeistuosius. Prancūzija nenuilstamai tęs kovą su bjauriu antisemitizmu“, – socialiniame tinkle „X“ sakė E. Macronas.

Amsterdamo merė penktadienį paskelbė, kad griežtina saugumo priemones po susirėmimų, kilusių po futbolo rungtynių, per kuriuos nukentėjo Izraelio futbolo komandos „Maccabi Tel Aviv“ sirgaliai. „Man gėda“ dėl to, kas įvyko mieste, prisipažino Femke Halsema, kalbėdama apie išpuolius prieš Izraelio sirgalius ir paskelbdama laikiną draudimą protestuoti.  Penki žmonės buvo hospitalizuoti, o 62 sulaikyti dėl naktį po futbolo rungtynių Amsterdame kilusių susirėmimų, penktadienį pranešė policija.

Dabartinė padėtis pasaulyje reikalauja Europos vienybės, kad būtų išsaugotas jos suverenitetas ir nepriklausomybė, ir tai liečia tiek ES, tiek ir Ukrainą, kuri turėtų būti prie pasaulinio geopolitinio žaidimo stalo, o ne jo meniu. Tai penktadienį Budapešte prieš neformalų ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą pareiškė ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis. „Jei nesate prie stalo, būsite įtraukti į meniu. Jei nesėdėsite prie geopolitinio žaidimo stalo, būsite meniu.

Palestiną palaikantys jaunuoliai Amsterdame ieškojo sirgalių iš Izraelio, kad galėtų juos užpulti po futbolo rungtynių, kuriose dalyvavo Tel Avivo klubas „Maccabi“, penktadienį pranešė vietos valdžia ir policija. Per smurtinius išpuolius buvo sužeista keletas asmenų, penkiems sporto aistruoliams prireikė medikų pagalbos, nurodė policija.

Nyderlandų valdžia buvo iš anksto perspėta apie galimus išpuolius prieš Izraelio futbolo sirgalius Amsterdame, pranešė Izraelio žiniasklaida. Izraelio išeivijos ministerija iš anksto žinojo apie planus užpulti vieną konkretų sirgalių iš Izraelio, neva dirbantį Izraelio pasienio policijoje, teigiama Izraelio žiniasklaidos pranešimuose. Nyderlandų valdžios institucijoms buvo pranešta ir apie planuojamą išpuolį prieš viešbutį, kuriame buvo apsistoję Izraelio futbolo aistruoliai.

Vladimiras Putinas antrą kartą per šiuos metus apsilankė Sočyje, vykdamas į „Valdai“ klubo susitikimą. Anksčiau Rusijos autoritarinis lyderis čia gyveno kelias savaites, tačiau nustojo lankytis mieste po to, kai čia ėmė skraidyti Ukrainos dronai, rašoma „Agentstvo“. „Valdai“ klubo susitikimo išvakarėse, iš trijų žinomų lėktuvų, kuriais naudojosi V. Putinas, į orą pakilo tik vienas – RA-96021. RA-96021 iš Maskvos išvyko lapkričio 7 d. 01.54 val. ir nusileido 03.50 val.

JAV rinkimų rezultatas iš pirmo žvilgsnio atrodo neparankus Ukrainai. Donaldas Trumpas ne sykį viešai demonstravo simpatijas V. Putinui ir netgi šantažavo Ukrainą, respublikonams pristabdžius karinę pagalbą. Tačiau daug Ukrainos valdžios atstovų neatmeta galimos D. Trumpo naudos, kuomet pakeis valdžioje stagnuojantį Joe Bideną.

Po to, kai pasibaigus Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ rungtynėms su Amsterdamo klubu „Ajax“ propalestinietiški demonstrantai susirėmė su futbolo aistruoliais iš Izraelio, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad yra „pasipiktinusi bjauriais praėjusios nakties išpuoliais Amsterdame, kurių taikiniu tapo Izraelio piliečiai“. „Aš griežtai smerkiu šiuos nepriimtinus poelgius“, – socialiniame tinkle „X“ rašė U. von der Leyen. „Antisemitizmui Europoje visiškai ne vieta.

Žlugus kanclerio Olafo Scholzo valdančiajai koalicijai, maždaug du trečdaliai Vokietijos rinkėjų nori, kad pirmalaikiai rinkimai būtų surengti kuo greičiau, parodė penktadienį atlikta apklausa. Europoje stipriausios ekonomikos šalį apėmė politinė krizė, kai trečiadienį po kelis mėnesius trukusios vidaus kovos subyrėjo O. Scholzo trijų partijų koalicija ir tą pačią dieną Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus.

Penktadienį vėl suskambo Paryžiaus Dievo Motinos katedros varpai, tylėję nuo istorinę katedrą 2019 m. nusiaubusio gaisro. Aštuonių šiaurinės Dievo Motinos katedros varpų garsai pasigirdo iki oficialaus katedros atidarymo likus vienam mėnesiui. Prieš tai gaisro nuniokota šventovė buvo penkerius metus kruopščiai atstatinėjama.

 Rusijos teismas už „valstybės išdavystę“ skyrė 13 metų kalėjimo bausmę vyrui, neva paaukojusiam 50 eurų Ukrainos kariuomenei. Maskvos miesto teismas penktadienį pranešė, kad Aleksandras Krajčikas buvo pripažintas kaltu dėl „valstybės išdavystės“, mat teikė „finansinę paramą užsienio valstybei, (kad paremtų) prieš Rusijos Federacijos saugumą nukreiptus veiksmus“. Po to, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto Maskvos invazija, Rusijoje pradėta dešimtys bylų dėl „valstybės išdavystės“, ...

Fotografijoje iš rusų apšaudytos Zaporižios – Adamas ir jo mama Sonia (kairėje). Nuotrauką namų, kuriuose anksčiau gyveno šeima, griuvėsiuose aptiko gelbėtojai. Adamas ir Sonia žuvo rusų raketai pataikius į namą, jos sesuo Sonia sako, kad ši nuotrauka yra viskas, kas liko iš namuose buvusių daiktų. Žmonių, žuvusių per rusų smūgį netoli fronto linijos Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižiai, skaičius padidėjo iki devynių, penktadienį pranešė gubernatorius.

Spalio mėnesį užfiksuoti 323 atvejai, kai Rusijos kariškiai panaudojo prieš Ukrainos gynybos pajėgas specialius šaudmenis su pavojingomis cheminėmis medžiagomis.

Po įnirtingų susidūrimų, įvykusių pasibaigus Izraelio futbolo komandos Tel Avivo „Maccabi“ rungtynėms Amsterdame, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu siunčia du lėktuvus evakuoti Izraelio futbolo sirgalius iš Nyderlandų sostinės. „Ministras pirmininkas nurodė nedelsiant išsiųsti du gelbėjimo lėktuvus padėti mūsų piliečiams“, – penktadienį ryte socialiniame tinkle „X“ pranešė B. Netanyahu kanceliarija. „Žiaurūs išpuolių prieš mūsų piliečius Amsterdame vaizdai tikrai neliks nepastebėti.

Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas, kurio partija yra vyriausybės narė, pasmerkė išpuolius prieš izraeliečius Amsterdame, kur vyko „Maccabi Tel Aviv“ ir vietos „Ajax“ futbolo rungtynės, kaip „visiškai nepriimtinus“. „Atrodo, kad Amsterdamo gatvėse vyksta žydų medžioklė. Suimkite ir deportuokite multikultūrinį šlamštą, kuris mūsų gatvėse užpuolė „Maccabi Tel Aviv“ sirgalius“, – savo „X“ paskyroje rašė jis, užsimindamas, kad užpuolikai buvo migrantai.

Izraelio parlamente ketvirtadienį prisiekė naujasis gynybos ministras Israelis Katzas po to, kai premjeras netikėtai atleido jo pirmtaką dėl prarasto pasitikėjimo. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu  antradienį atleido Yoavą Gallantą po dažnų ginčų dėl Izraelio atsakomojo karinio puolimo prieš palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ kare Gazos Ruože.

Per aukšto Kremliaus pareigūno vizitą Karakase ketvirtadienį Venesuela ir jos sąjungininkė Rusija pasirašė sutartis dėl žvalgybos duomenų rinkimo ir kontržvalgybos bei bendradarbiavimo energetikos srityje. Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Černyšenka pareiškė Venesuelos viceprezidentei Delcy Rodriguez, kad jo šalis yra pasirengusi paremti Venesuelos ginkluotąsias pajėgas „pažangiausiais ginklais ir karine įranga“, paskelbė Venesuelos valstybinė televizija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė aptaręs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu  karinę pagalbą Ukrainai. Pokalbis įvyko Europos lyderių susitikimo Budapešte kuluaruose, atsiradus tam tikrai nežiniai dėl Vakarų paramos Kyjivui po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose. Lyderiai per derybas aptarė karinę pagalbą, ukrainiečių karių apmokymą Prancūzijoje ir tolimojo nuotolio pajėgumus.

Rusų raketai praėjusią naktį pataikius į daugiabutį Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive, buvo sužeisti mažiausiai 25 žmonės, penktadienį pranešė vietos meras. Iš dalies sugriauti pirmasis ir trečiasis 12-aukščio gyvenamojo namo aukštai, platformoje „Telegram“ parašė antrojo pagal dydį Ukrainos miesto vadovas Ihoris Terechovas. „Sužeistųjų skaičius toliau didėja. Kol kas yra 25“, – sakė jis. Vykdoma trečiajame aukšte įstrigusių gyventojų gelbėjimo operacija.

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį išsiuntė du gelbėjimo lėktuvus į Nyderlandus, kur, kaip pranešama, per susirėmimus Amsterdame buvo sužeista Izraelio futbolo sirgalių. „Ministras pirmininkas Netanyahu nepaprastai rimtai vertina šį siaubingą incidentą ir reikalauja, kad olandų vyriausybė bei saugumo pajėgos imtųsi energingų ir skubių veiksmų prieš riaušininkus, ir užtikrintų mūsų piliečių saugumą“, – sakoma jo biuro pranešime.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido suprasti, kad reikalaus nuolaidų tiek iš Kyjivo, tiek iš Maskvos, rašo „Bloomberg“. Svarbiausi įvykiai: 23:38 | Vokietijos kancleris: Europa „ir toliau gerai bendradarbiaus“ su D. Trumpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Budapešte surengtame neoficialiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime dar kartą patvirtino savo pasiryžimą bendradarbiauti su būsimu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kovą dėl Baltųjų rūmų laimėjęs Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengę deryboms. „Naudojuosi proga jį pasveikinti“, – sakė V. Putinas per Valdajaus forumą pietiniame Sočio mieste.  Paklaustas, ar yra atviras deryboms su D. Trumpu, Rusijos prezidentas atsakė: „Pasiengęs“. Interviu „NBC News“ D. Trumpas atskleidė, kad taip pat yra pasirengęs tam tikram pokalbiui.

Didžiausia branduolinės valstybės pareiga yra apsaugoti savo kovines galvutes. Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasarį, maždaug 30 procentų iš deklaruojamų 5 580 kovinių galvučių atsidūrė nepagrįstai pavojingoje padėtyje.  Karo pradžioje nuogąstavimai, kad invazija padidino branduolinio konflikto ar atsitiktinio sprogimo pavojų, buvo sutelkti į pavojų keturioms Ukrainos atominėms elektrinėms ir Rusijos grasinimus tyčia eskaluoti konfliktą peržengus branduolinį slenkstį.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pateikė keletą pasiūlymų, kurie veiksmingai įšaldytų karą Ukrainoje, sustiprindami Maskvos teritorinius laimėjimus, trečiadienį pranešė „The Wall Street Journal“, cituoja „The Moscow Times“.  D. Trumpas, kritikavęs kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno sprendimus dėl Ukrainos, per savo kampaniją pažadėjo užbaigti karą prieš pradėdamas eiti pareigas kitų metų sausį.

Atsižvelgdamos į Donaldo Trumpo pergalę kai kurios amerikiečių moterys sako, kad atsigręžia į judėjimą, kuriuo susilaiko nuo sekso, pasimatymų ar vedybų su vyrais.  Kai kuriose JAV valstijose antradienio rinkimai vyko su referendumais dėl moterų teisių, o reprodukcinės laisvės klausimas pakibo ant plauko.

Iš Amerikos į kosmosą pakilo pirmasis pasaulyje medinis palydovas. Paprastai kosminiai aparatai gaminami iš aliuminio. Baigę savo darbą, palydovai arba sudega atmosferoje, arba virsta kosminėmis šiukšlėmis – abiem atvejais teršia. Tad mokslininkai bando to išvengti ar bent sumažinti žalą –  iš medžio pagaminti palydovai gali padaryti kosmoso tyrimus ekologiškesnius.

Italijoje vykdant plataus masto kovos su organizuotu nusikalstamumu operaciją buvo sulaikyta dešimtys įtariamų mafijos narių, ketvirtadienį pranešė policija. Karabinierių teigimu, per reidus, kurių taikiniu buvo pietiniame Kalabrijos regione aktyviausiai veikianti grupuotė „'Ndrangheta“, areštuoti 59 asmenys. Sulaikytieji kaltinami įvairių rūšių nusikalstama veika, įskaitant prekyba narkotikais ir ginklais, reketu ir smurtu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pasakojo, kad švęsdamas savo sąjungininko Donaldo Trumpo pergalę gėrė degtinę, o ne šampaną, kaip buvo žadėjęs. Tuo metu, kai buvo pranešta, kad D. Trumpas per rinkimus įveikė Kamalą Harris, nacionalistinių pažiūrų Vengrijos lyderis lankėsi Kirgizijoje – vienoje iš buvusių sovietinių respublikų.

Izraelio gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad pasirašė 5,2 mlrd. dolerių (4,84 mlrd. eurų) vertės susitarimą su JAV orlaivių gamintoju „Boeing“ dėl 25 naujos kartos naikintuvų F-15 pirkimo, finansuojamo amerikiečių karinės pagalbos lėšomis. Sutartyje numatyta galimybė įsigyti dar 25 orlaivius, o jų tiekimas prasidės 2031-aisiais, pristatant po 4–6 lėktuvus per metus, sakoma ministerijos pranešime.