Užsienis

Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu JAV priartino derybų dėl karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžią, o Kyjivas stengiasi išgauti kaip įmanoma stipresnes derybines pozicijas, pareiškė aukštas pareigas užimantis Ukrainos valdininkas „Reuters“. Jo teigimu, Kyjivas stengiasi užsitikrinti kaip įmanoma daugiau karinės pagalbos ir kovoja mūšio lauke. „Ši žiema – kritinis momentas... Tikiuosi, kad karas jau artėja prie pabaigos.

Ugniagesiai nurodė, kad pirmadienį į vakarus nuo Jeruzalės kilusius gaisrus sukėlė ne iš Jemeno paleistos perimtos raketos nuolaužos. Anksčiau pirmadienį Izraelio ugniagesiai ir kariškiai pranešė, kad gaisrai Beit Šemešo apylinkėse, maždaug už 20 km nuo Jeruzalės, kilo dėl raketos nuolaužų ar ją perėmusios priemonės fragmentų.

Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Michael Roth pirmadienį sureagavo į žinią apie Lietuvos socialdemokratų partijos suformuotą valdančiąją koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“. Šį socialdemokratų pasirinkimą Lietuvai strategiškai svarbios partnerės politikas vadina gėda.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti porinkiminiu pereinamuoju laikotarpiu Jungtinėse Valstijose, jog išnaudotų Maskvos pranašumą Ukrainoje, ir paragino Berlyną ir Europą išplėsti paramą Kyjivui. „Negalime laukti iki pavasario, – Berlyne surengtoje konferencijoje pareiškė Annalena Baerbock. – Dabar įsivyravo pereinamasis etapas, kurio V. Putinas laukė ir siekė.

Lenkija pirmadienį mini savo Nepriklausomybės dieną ir visoje šalyje bei užsienyje organizuoja daugybę renginių, skirtų šiai dienai paminėti. Lenkija, kurios teritorija 123 metus buvo padalyta tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos, nepriklausomybę atgavo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos dieną – 1918 metų lapkričio 11-ąją.

Ukrainos saugumo tarnyba ir nacionalinė policija sulaikė penkis Rusijos agentus, mėginusius padegti karinę įrangą ir elektros pastotes Kirovohrado, Poltavos ir Čerkasų srityse, pranešė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) spaudos centras. Kirovohrado srityje buvo sulaikyti trys 17 ir 18 metų jaunuoliai, kariniame aerodrome mėginę sudeginti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnį.

Rusijos kariškiai Kursko srityje tikriausiai sušaudė mažiausiai du beginklius karo belaisvius ukrainiečius. Tai „Telegram“ kanale pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, remdamasis internete skelbiama informacija, rašo „Ukrinform“. „Karo belaisviai visada turi būti apsaugoti, ypač nuo smurto veiksmų, tačiau Rusija vėl padarė karo nusikaltimą, šiurkščiai pažeisdama Ženevos konvenciją ir tarptautinę humanitarinę teisę“, – pareiškė ombudsmenas.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį pareiškė, kad politikai turės atsakyti už savo veiksmus po to, kai šalis atsigaus po didžiausių per pastaruosius dešimtmečius potvynių.  Ministras pirmininkas spaudos konferencijoje pareiškė, kad dabar vyriausybė daugiausia dėmesio skiria atsigavimui po potvynių. Jis pridūrė, kad vėliau dėmesys bus sutelktas į tai, kaip pagerinti reagavimą į klimato kaitos sukeltas ekstremalias situacijas.

Pirmadienį paskelbta „United Surveys“ apklausa parodė, kad iš viso 51,3 proc. apklaustųjų mano, jog Lenkija turėtų išprašyti iš šalies Rusijos ambasadorių Sergejų Andrejevą. Kitaip mano 29,8 proc. respondentų, 18,9 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Apklausa taip pat parodė, kad valdančiosios koalicijos ir opozicijos šalininkai beveik vieningi, kad Rusijos ambasadorius būtų paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Abiejose grupėse 56 proc. respondentų mano, kad Lenkija turėtų išsiųsti jį namo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėl kalba apie norą kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Interviu televizijos kanalui ARD O. Scholzas sekmadienį sakė, kad „tinkamu laiku nusprendė pasikalbėti su Rusijos prezidentu“. Paklaustas, kada tas laikas ateis, Vokietijos kancleris atsakė, kad netrukus. O. Scholzas pabrėžė, kad jis tai darys ne vienas ir ketina įtraukti „daug kontaktų“, įskaitant Ukrainos atstovus.

Visada prisiminkime, kad nepriklausomybė, laisvė, demokratija ir saugumas yra skausmingu aukų ir sunkaus darbo rezultatas, pareiškė pirmadienį Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, kalbėdamas prie Laisvės paminklo Lačplėsio dienos proga. Rygoje prie Laisvės paminklo įvyko iškilmingas garbės sargybos pasikeitimas, po kurio pasakė kalbą Latvijos prezidentas ir įvyko Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų štabo orkestro ir Valstybės gynybos tarnybos karių paradas.

Voronežo srityje kelių mokymo įstaigų darbuotojos, paragintos  pasigamino ir užsidėjo ant galvų „kepurėles iš folijos“, kurios turėtų padėti joms „apsiginti nuo NATO palydovų“. Iškart kelių Voronežo srities (Rusija) mokymo įstaigų darbuotojos pakluso „valdininko“ nurodymui ir pasigamino „kepurėles iš folijos“ ir noriai su jomis pozavo nuotraukoms.

Rusų raketai pirmadienį pataikius į daugiabutį namą Kryvyj Rihe, sužalota 11 žmonių, tarp jų – du vaikai, pranešė pareigūnai. Gelbėtojų duomenimis, pavyko išgelbėti penkis gyventojus. Iš viso nukentėjo 35 daugiabučiai ir 11 automobilių. Raketa pataikė į pastatą tarp pirmojo ir penktojo aukštų, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas. Pasak jo, po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių.

Ispanija skirs beveik 3,8 mlrd. eurų naujai pagalbai, kad padėtų nukentėjusiems piliečiams atsigauti po didžiausių per dešimtmečius potvynių šalyje, pirmadienį sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Naujas paketas, apimantis 110 priemonių, buvo parengtas po praėjusią savaitę vyriausybės paskelbtos maždaug 10,6 mlrd. eurų pagalbos. Ispanija skirs „visus reikiamus išteklius tol, kol reikės“, per spaudos konferenciją sakė P. Sanchezas.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pirmadienį paragino surengti naujus parlamento rinkimus ir įveikti krizę, kurią sukėlė praėjusį mėnesį vykęs balsavimas, opozicijos pasmerktas kaip suklastotas valdančiosios partijos naudai.

Pirmadienį duodamas interviu privačiam televizijos kanalui „Polsat News“, Lenkijos valstybės sekretorius ir Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera paskelbė, kad trečiadienį Redzikowe įvyks oficiali priešraketinės gynybos bazės „Aegis“ atidarymo ceremonija. NATO bazės atidarymo iškilmėse grįždamas iš Azerbaidžane vykstančio klimato viršūnių susitikimo „COP29“ dalyvaus ir šalies prezidentas Andrzejus Duda.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras pirmadienį perspėjo nedaryti skubotų išvadų apie būsimą JAV politiką dėl karo Ukrainoje vadovaujant Donaldui Trumpui. Jeano Noelio Barrot perspėjimas nuskambėjo sklandant spėlionėms, kad naujoji D. Trumpo administracija gali siekti sudaryti taikos susitarimą paminant Ukrainos interesus. „The Washington Post“ sekmadienį pranešė, kad ketvirtadienį D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir liepė jam nekurstyti konflikto.

Rusų pajėgos balistinėmis raketomis atakavo Kryvyj Riho miestą Dnipropetrovsko regione, platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Priešai užpuolė Kryvyj Rihą. Apgriautas penkių aukštų pastatas. Tiksliname informaciją apie nukentėjusiuosius“, – rašė S. Lysakas. Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas ragino gyventojus nieko nefilmuoti ir neskelbti internete. Raketas priešai paleido iš Krymo.

Vienas iš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslų, kuriuos jis nori įgyvendinti pirmąją prezidentavimo dieną yra susodinti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo, rašo AP. Leidinys pastebi, kad D. Trumpas yra sakęs, jog nebus diktatoriumi, „išskyrus pirmąją dieną“. Jis taip pat yra teigęs, kad tapęs prezidentu, karą Ukrainoje užbaigtų per 24 val.

Kruizus aplink pasaulį rengianti bendrovė „Villa Vie Residences“ paskelbė naujovę, kuri leidžia keleiviams išplaukti laivu „Odisėja“ net keturiems metams, rašoma „Business Insider“. Pažymima, kad tokia kelionė leistų „atsiriboti nuo politikos“, o vienam asmeniui kelionė kainuotų apie 240 tūkst. eurų. Bilietų su „viskas įskaičiuota“ paslauga kaina: nuo 255 999 JAV dolerių (apie 240 tūkst. eurų) iki 319 998 JAV dolerių (apie 300 tūkst.

Baltieji rūmai skirs dar 6 mlrd. dolerių (5,61 mlrd. eurų) Ukrainai iki Donaldo Trumpo inauguracijos sausio mėnesį, sekmadienį pareiškė JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. Jis nurodė, kad J. Bidenas trečiadienį Vašingtone turėtų surengti derybas su D. Trumpu ir aptarti svarbiausius užsienio politikos klausimus.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį aptars, ar JAV prezidentas Joe Bidenas gali būti įtikintas duoti Ukrainai leidimą paleisti raketas „Storm Shadow“ giliai į Rusiją, rašo „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais Jungtinės Karalystės vyriausybėje.

Dabartinė JAV viceprezidentė Kamala Harris pralaimėjo praėjusią savaitę vykusius JAV prezidento rinkimus. Baigusi savo kadenciją ji pirmą kartą nuo 2004 m. neužims valstybės tarnybos posto, rašo „Newsweek“. Leidinys pateikė apžvalgą, kokius postus po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose galės užimti K. Harris. Prieš 2020 m. tapdama viceprezidente K. Harris dirbo San Francisko apygardos prokurore, Kalifornijos generaline prokurore ir jaunesniąja senatore Kalifornijoje.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareikalavo, kad respublikonų įstatymų leidėjai leistų jam paskirti svarbiausius pareigūnus be Senato balsavimo dėl patvirtinimo, taip siekdamas užkirsti kelią demokratų galimybėms sukliudyti jo administracijai. Respublikonų senatoriai šiuo metu renkasi savo naująjį lyderį, kuris sausį įgis didelę galią po to, kai partija susigrąžino aukštųjų rūmų kontrolę iš demokratų, nors ir nedidele balsų persvara.

Spalio pabaigoje visoje šalyje amerikiečiai pradėjo vengti „McDonald's“ restoranų po to, kai dėl „E. coli“ bakterijos protrūkio susirgo dešimtys žmonių. Tačiau „McDonald's“ tikina, kad turi tam tikrų strategijų, kaip susigrąžinti klientus, rašoma CNN. Buvo paskelbta apie „E. coli“ bakterijos protrūkį, todėl amerikiečių apsilankymų „McDonald's“ spalio paskutinėmis dienomis sumažėjo 6,4 proc., o lapkričio 1-ąją – 10 proc.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas trumpas greičiausiai bandys užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, nepaisant to, kad Kyjivui ir Europai jo strategija greičiausiai bus nepalanki, sako Čekijos prezidentas, buvęs NATO generolas Petro Pavelas, rašo „Newsweek“. D. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad jei vėl atsidurtų Baltuosiuose rūmuose, beveik trejus metus trunkantį karą Ukrainoje sustabdytų „per 24 valandas“. Jis neatskleidė, kaip tikisi užbaigti karą.

Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas JAV žiniasklaidai sekmadienį vakare išsakytuose komentaruose teigė JAV ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pareigas pasiūlęs Respublikonų partijai atstovaujančiai Kongreso narei Elisei Stefanik. „Man yra garbė paskirti pirmininkę Elisę Stefanik mano kabinete eiti JAV ambasadorės Jungtinėse Tautose pareigas.

Maskvos regione buvo sunaikintas Rusijos sraigtasparnis Mi-24, rašo UNIAN. Ukrainos karinė žvalgyba praneša, kad naktį iš lapkričio 9 į 10 d. Maskvos srities aerodrome sunaikintas Rusijos atakos sraigtasparnis Mi-24. Sraigtasparnis priklausė Rusijos kariuomenės 344-ojo kovinio pritaikymo ir perkvalifikavimo centro 92-ajai eskadrai.

Nepaisant prezidento Vladimiro Putino pradėto persiginklavimo, NATO gynybos aljansas vis dar turi karinį pranašumą prieš Rusiją , teigiama pirmadienį publikuotoje organizacijos „Greenpeace“ užsakymu atlikto tyrimo ataskaitoje. Vakarų aljanso ir Rusijos karinių pajėgumų analizė „neleidžia abejoti dėl bendro NATO karinio pranašumo“. Tyrimo autoriai Herbertas Wulfas ir Christopheris Steinmetzas daro išvadą, kad šios dvi šalys skiriasi tik branduolinių ginklų atžvilgiu.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį vakare pareiškė, kad į būsimą administraciją grąžina griežtos pozicijos besilaikantį imigracijos pareigūną Tomą Homaną prižiūrėti šalies sienų. „Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad buvęs ICE (Imigracijos ir muitinės tarnybos – red.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė, kad pranešimai, jog Kyjivas buvo iš anksto informuotas apie išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pokalbį telefonu, yra melagingi, rašo „Reuters“. Laikraštis „The Washington Post“ anksčiau pranešė, kad D. Trumpas ir V. Putinas ketvirtadienį kalbėjosi telefonu ir aptarė karą Ukrainoje. Teigiama, kad Kyjivas buvo informuotas apie skambutį ir neprieštaravo, kad pokalbis įvyktų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nori „netrukus“ atnaujinti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarti karą Ukrainoje. „Taip, aš pasiryžau tam tinkamu laiku pasikalbėti su Rusijos prezidentu“, – sakė Vokietijos vadovas sekmadienį vakare visuomeninio transliuotojo ARD pokalbių laidoje. „Bet aš esu atsakingas politikas, nedarau to vienas“, – pridūrė O. Scholzas. Pokalbiui su V. Putinu reikalingi kontaktai ir pokalbiai su daugeliu kitų šalių.

Universitete Alabamoje, JAV, surengtos šaudynės, žuvo vienas žmogus, dar bent 16 buvo sužeisti, rašo „Sky news“. Ataka įvykdyta ankstų sekmadienio rytą. Žuvo 18-metis Per išpuolį žuvo 18-metis. Jis nebuvo universiteto studentas, tačiau kai kurie sužeistieji buvo universiteto studentai. Iš 16 sužeistųjų 12 buvo sužeisti šaudant, pranešė valdžios institucijos. „Šio (nužudyto – red. past.) asmens tėvams buvo pranešta.

Rusija gali pradėti naują puolimą pietų Ukrainoje. Tai turėtų įvykti artimiausiu metu, teigia Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Svarbiausios dienos naujienos: 23:18 | Rusai smogė ambulatorijai Dnipropetrovsko srityje, žuvo gydytojas Rusijos kariuomenė atakavo Nikopolio rajoną. Vienoje iš bendruomenių buvo smogta ambulatorijai, žuvo gydytojas. Dar viena medikė buvo sužeista.

JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį telefonu pasikalbėjo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), jie „sutarė drauge dirbti dėl sugrįžimo prie taikos Europoje“, pranešė Berlynas. O. Scholzas, kuris išgyvena politinę krizę ir kurio kitų metų pradžioje laukia pirmalaikiai rinkimai, antrąkart pasveikino D. Trumpą su pergale rinkimuose, sakė kanclerio atstovas Steffenas Hebestreitas.

Viename iš didžiausių Australijoje statomame vėjo jėgainių ūkyje vyrą mirtinai prispaudė vėjo turbinos sparnas, pirmadienį pranešė policija. Žuvusysis dirbo už maždaug 130 km į vakarus nuo Melburno esančiame „Golden Plains“ objekte – šis projektas laikomas vienu iš didžiausių vėjo jėgainių ūkių Australijoje. Policijos teigimu, vyriškį darbo metu „prispaudė malūno sparnas“. Šių milžiniškų vėjo malūno sparnų svoris gali siekti net 22 tonas, o ilgis – daugiau nei 60 metrų.

Kišiniovo valdžia pareiškė protestą dėl Moldovos oro erdvės pažeidimo, rytinėje šalies dalyje radus du iš Rusijos atskriejusius nepilotuojamuosius orlaivius. Abu bepiločiai orlaiviai buvo rasti po naujausių rusų dronų atakų prieš kaimyninę Ukrainą, sekmadienį pranešė Moldovos žiniasklaida, pažymėdama, kad sprogstamųjų užtaisų orlaiviuose nebuvo.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, cituodamas informuotų šaltinių žodžius sekmadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“. D. Trumpas patarė V. Putinui neeskaluoti karo Ukrainoje, rašoma straipsnyje. Pats D. Trumpas jokios informacijos apie tai kol kas neatskleidė. Remiantis anoniminių šaltinių suteikta informacija, straipsnyje teigiama, kad D. Trumpas taip pat užsiminė apie JAV karių dislokavimą Europoje.

Nuo šiol, grįžtantys turistai iš Italijos galės parsivežti ne tik gražias nuotraukas ir suvenyrus, bet ir Italijos Komo ežero orą skardinėje, rašo CNN. Italijos ryšių bendrovė „ItalyComunica“ teigia, kad į skardines sutalpino vaizdingo Italijos Komo ežero orą, kuris parduodamas už 9,90 eur.   Praneša, kad kiekvienoje skardinėje yra 400 mililitrų „100 % autentiško oro“, surinkto iš Komo ežero vietos. Komo ežeras tampa vis populiaresnis turistams dėl įspūdingų gamtos vaizdų.

Dešiniojo sparno žydų judėjimas „Betar“ pareiškė, kad prieš ketvirtadienį vyksiančias UEFA Tautų lygos futbolo rungtynes tarp Prancūzijos ir Izraelio, Paryžiuje surengs mitingą prieš antisemitizmą. Pareigūnai anksčiau įspėjo, kad šiose rungtynėse gali pasikartoti susirėmimai. Rungtynėms „Stade de France“ stadione ruošiamasi sutelkti daug policijos pajėgų, o jas gyvai žada stebėti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Šiaurės Korėjos karių prisijungimas prie Ukrainoje kovojančių rusų kelia daug taktinių ir karinių klausimų, todėl kai kurie analitikai abejoja jų veiksmingumu ir galutiniais tikslais. Šiaurės Korėja niekada anksčiau nėra siuntusi karių kariauti užsienyje, pirmiausia baimindamasi, kad jie gali dezertyruoti arba lyginti užsienio kariuomenes su savąja ne savo šalies naudai.

Sekmadienį per „teroro išpuolį“ neramumų krečiamuose šalies pietryčiuose žuvo mažiausiai penki Irano saugumo pajėgų nariai, pranešė vietos žiniasklaida.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas stebės ketvirtadienį vyksiančias Prancūzijos ir Izraelio futbolo rungtynes, kurios bus žaidžiamos užtikrinant griežtą saugumą, pranešė jo biuras. E. Macronas stebės šias rungtynes, kad „pasiųstų brolybės ir solidarumo žinią po netoleruotinų antisemitizmo apraiškų, įvykdytų po šios savaitės rungtynių Amsterdame“, sekmadienį pranešė jo biuras.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė pritaręs rugsėjo operacijai, per kurią beveik vienu metu Libane sprogo šimtai „Hezbollah“ grupuotės narių naudojamų pranešimų gaviklių, – tai pirmas kartas, kai Izraelis pripažino esąs su tuo susijęs. Anksčiau „Hezbollah“ dėl sprogimų, kurie sudavė skaudų smūgį Irano remiamai smogikų grupuotei, kaltino savo aršųjį priešą ir žadėjo atkeršyti.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras sekmadienį pareiškė, kad jis per pastarąsias kelias dienas tris kartus kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie Irano keliamą grėsmę Izraelio saugumui. „Per pastarąsias kelias dienas tris kartus kalbėjau su išrinktuoju prezidentu Donaldu Trumpu (...) šiais pokalbiais siekiama dar labiau sustiprinti tvirtą Izraelio ir JAV aljansą“, – sakoma B.Netanyahu pareiškime, kurį išplatino jo biuras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis smerkia Rusijos dronų atakas prieš jo šalį, kurių skaičius – rekordinis. „Praėjusią naktį Rusija prieš Ukrainą paleido rekordinį dronų skaičių – 145 dronus „Shahed“ ir smogiamuosius bepiločius orlaivius“, – V. Zelenskis sekmadienį parašė socialiniame tinkle X, turėdamas omenyje Irane pagamintus savižudžius bepiločius.

Per Ukrainos dronų atakas Maskvos srityje užsiliepsnojo du namai, praneša regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Namai nukentėjo nuo krintančių nuolaužų po to, kai buvo numušti bepiločiai lėktuvai, „Telegram“ rašė A. Vorobjovas. Į pietryčius nuo Maskvos esančiame Stanovojės kaime 52 metų moteris apdegė kaklą, veidą ir rankas ir buvo nuvežta į ligoninę, pridūrė A. Vorobjovas. Incidentą jis apibūdino kaip masinę dronų ataką.

Ketvirtadienį buvo parduoti du bilietai į kelionę su pirmuoju Kinijos raketiniu laivu, kuris ruošiasi nuskraidinanti turistus į kosmosą. Šalies komercinės kosmoso įmonės siekia prisijungti prie besiplečiančios kosminio turizmo pramonės, rašo CNN. Žurnale „Global Times“ skelbiama, kad bilietų kainos, norint išbandyti šią pramogą kainuoja 1 000 000 juanių (apie 130 tūkst. eurų). Kelionė truktų maždaug 12 minučių ir turėtų įvykti 2027 metais.

Šią savaitę labiausiai nukentėjusioje Ispanijos Valensijos dalyje vos per aštuonias valandas iškrito beveik metus trunkantis lietus. Jį sukėlė reiškinys, sutrumpintai vadinamas DANA – kuomet dėl tam tikrų specifinių sąlygų susidaro audros debesys, kurie ilgą laiką išlieka vienoje vietoje, rašo „Sky News“. Smarkus lietus šiuo metų laiku Rytų Ispanijoje yra įprastas reiškinys, kuris vadinamas DANA (isp.