Užsienis

Belgijos pareigūnai šeštadienį sulaikė kinų kilmės Kanados pilietę, įtariamą „šnipinėjimu trečiosios šalies naudai“ atliekant praktiką NATO. Praktikantė, dirbusi JAV vadovaujamo gynybos aljanso Vyriausiojoje sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE) Monse, buvo sulaikyta ketvirtadienį, pranešė Federalinė prokuratūra. „Ji įtariama šnipinėjimu trečiosios šalies naudai ir priklausymu nusikalstamai organizacijai“, – sakoma prokuratūros pranešime.

Rusijos pajėgos per naktį į Ukrainos piliečius paleido dvi raketas ir beveik 160 dronų. Todėl oro gynyba yra Ukrainos prioritetas kiekviename tarptautiniame susitikime, tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusai panaudojo iš viso dvi raketas ir beveik 160 dronų. Iki šiol pranešta, kad per praėjusios nakties išpuolius visoje šalyje buvo sužeista 10 žmonių. Oro gynyba dabar yra kiekvienos valstybės institucijos prioritetas kiekviename tarptautiniame susitikime.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas buvo atleistas, penktadienį pranešė šio teismo valstybės narės. Slaptame balsavime 82 iš 125 teismo šalių narių nusprendė, kad K. Khanas „padarė šiurkštų nusižengimą ir rimtai pažeidė pareigas, ir jį nušalino“, sakoma išplatintame pareiškime. „Asamblėjos pirmininkas toliau ragina deramai gerbti visų susijusių šalių privatumą ir teises“, – pažymima pareiškime.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas šeštadienį lankydamasis Sirijoje paragino tarptautinę bendruomenę palaikyti šią šalį. Sirija išgyvena pereinamąjį laikotarpį po ilgus metus trukusio pilietinio karo ir ilgamečio valdytojo Basharo al Assado nuvertimo 2024 metais. „Ką tik atvykau į Damaską solidarumo vizito.

Latvija pritarė nacionaliniam draudimui importuoti įvairias rusiškas ir baltarusiškas vartojimo prekes, tokias kaip knygos, laikraščiai, vaizdo žaidimai, drabužiai, avalynė, žaislai ir sporto įranga, penktadienį pranešė „Euronews“. Latvijos parlamentas pritarė įstatymo pataisoms, ribojančioms įvairių rusiškų ir baltarusiškų vartojimo prekių, kurioms dar netaikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, importą.

Ukrainos dronai pastarąją savaitę atakuoja Rusijos prekybos gigantės „Wildberries“ sandėlius visoje šalyje. Sudegė milijardų eurų vertės prekės, žlunga tūkstančių rusų, kurių produkcija buvo laikoma tuose sandėliuose, verslai. Vaizdo įrašuose ir komentaruose soc. tinkluose dalis jų skundžiasi „Ukrainos smūgiais civiliams taikiniams“. Kas bent kiek domisi karu Ukrainoje, tam tokie pareiškimai turėtų atrodyti keisti ir nepagrįsti, bent jau moraliniu požiūriu.

Rusija praneša apie dronų ataką šeštadienio naktį; Engelse, Saratovo srityje, kilo gaisras, kuris, pasak pranešimų, įsiplieskė karinėje bazėje. Be to, pranešama ir apie naujus dronų smūgius, suduotos šeštadienį ryte.

Rumunija šeštadienį savo oro erdvėje antrą dieną iš eilės numušė droną, pranešė šalies institucijos. Tai taip pat antras drono numušimo atvejis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Su Ukraina besiribojanti NATO narė nuo 2022 metų dažnai patiria dronų įsibrovimus, įskaitant bepiločių sudužimo jos teritorijoje atvejus. Pirmą kartą šalies pajėgos droną numušė penktadienį, maždaug už 114 kilometrų nuo Bukarešto. Kariuomenė šeštadienį 8 val. 34 min.

Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė vieną valdomą raketą Ch-59/69 ir 127 dronus, kuriais Rusijos pajėgos puolė Ukrainą nuo liepos 24 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nuo liepos 24 d. 18 val.

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 25 d. pasiekė apie 1 437 550 karių, įskaitant 1 450 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Artimųjų Rytų karui plečiantis, Teherano remiami husių sukilėliai šeštadienį prisiėmė atsakomybę už raketų smūgį Saudo Arabijai, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarstė naujų smūgių Iranui galimybę. JAV kariuomenė šeštadienį nutraukė kasdienius pranešimus apie naujus smūgius Islamo Respublikai, nors prieš tai 13 naktų iš eilės atakavo tenykščius karinius taikinius.

Ryga įteikė Maskvai protesto notą dėl Slovjanske Ukrainoje per Rusijos ataką apgadinto Latvijos garbės konsulato. Penktadienį Latvija iškvietė Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikė protesto notą, kurioje išreiškė griežčiausią pasmerkimą Rusijai dėl žiaurios atakos prieš Slovjansko miestą ir Latvijos garbės konsulato pastato sunaikinimo.

Penktadienį kreipdamasis į perkeltos Baltųjų rūmų korespondentų vakarienės, vykusios praėjus trims mėnesiams po to, kai pradinį renginį sutrikdė pasikėsinimas nužudyti, dalyvius, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo „melagienų žiniasklaidą“ ir kalbėjo apie draudžiamą trečią kadenciją valstybės vadovo poste.

Ukrainos ir užsienio žvalgybos įspėjo, kad per artimiausias 48 valandas Rusija gali surengti naują plataus masto smūgį Ukrainai. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusai paruošė raketas naujam masiniam smūgiui prieš Ukrainą. Gali būti, kad jis bus surengtas jau šiandien – pagal preliminarią informaciją, tai gali įvykti per artimiausias 48 valandas. Prašau saugokite save ir atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus“, – sakė V. Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl JAV technologijų milžinei „Google“ Briuselio skirtų naujausių antimonopolinių baudų penktadienį pagrasino įvesti muitus Europos Sąjungai (ES) ir pradėti oficialų tyrimą dėl prekybos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad paliaubos būtų geriausias įmanomas sprendimas, jei jos padėtų išsaugoti ukrainiečių gyvybes. Jis taip pat teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dabar supranta, jog karą siekia tęsti ne Ukraina, o Rusija. Tai V. Zelenskis sakė interviu JAV kraštutinių dešiniųjų tinklaraštininkei Laurai Loomer.

Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai faktiškai sužlugdė Kremliaus planus atkurti SSRS. Jei šie planai būtų įgyvendinti, JAV būtų susidūrusios su dviguba grėsme – Kinijos ir naujos Sovietų Sąjungos versijos tandemu. Tai interviu amerikiečių tinklaraštininkei Laurai Loomer pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jie bandė mus okupuoti, nes norėjo atkurti SSRS, Sovietų Sąjungą. Pagrindinė Putino pasaulinė idėja – viską sugrąžinti atgal.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įspėjo Kiniją ir Rusiją neparduoti ginklų Iranui, tačiau pridūrė, kad tiki Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino patikinimams, kad jie to dar nedaro. „Taigi dvi didžiosios Šalys, apie kurias žmonės dažnai kalba Irano kontekste, mano nuomone, to nedaro“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Jei jos tai darytų, joms tai būtų labai blogai – tai Tikrai neatitiktų jų interesų“, – pridūrė jis.

Įsigaliojo nauji Donaldo Trumpo tarifai – mokesčiai prekėms keliaujančioms į Jungtines Valstijas iš kitų valstybių, įskaitant Lietuvos. Jungtinės valstijos, pasak ekonomistų šiuo metu taip pat pelnosi iš naftos bei jos produktų, nes naftos perdirbimo pelningumas šiuo metu smarkiai išaugo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Žinote, kai pagalvoji apie Europos Sąjungą, ji atrodo labai draugiška. O jie mus apgaudinėja. Tai taip liūdna matyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas supranta: būtent Rusija nėra suinteresuota karo pabaiga, skelbia „Evropeiskaja pravda“. „Prezidentas suprato, kas iš tikrųjų nenori sustabdyti karo. Dar daugiau – jis suprato, kad mes norime sustabdyti Putiną, suprato, kad mes iš tiesų norime taikos. Juk anksčiau skambėjo balsai, esą Ukraina nenori sustoti“, – teigė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukraina, žinoma, siekia pergalės.

Kremlius yra pasirengęs laukti naujų JAV pasiūlymų dėl karo Ukrainoje, tuo pat metu kaltindamas europiečius dėl užsitęsusio konflikto. Apie tai kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pokalbyje su Rusijos propagandistu Pavelu Zarubinu.

Vladimiro Putino pradėti „technologinio lyderystės Rusijoje“ projektai, kuriais buvo žadama pasiekti technologinį „suverenitetą“, susidūrė su radikaliu finansavimo mažinimu dėl federalinio biudžeto problemų ir rekordiškai didelių išlaidų kariuomenei, rašo „The Moscow Times“. Iš 324,4 mlrd. rublių (apie 3,66 mlrd. eurų), numatytų 2025 metų biudžete, aštuoni pagrindiniai V. Putino technologiniai projektai realiai gavo tik 201,9 mlrd. rublių (apie 2,3 mlrd. eurų) – tai yra 37,8 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks antradienį Vašingtone, patvirtino Baltųjų rūmų pareigūnas, skelbia „Sky News“. Tai paaiškėjo po to, kai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų tinklalaidžių kūrėja Laura Loomer pareiškė, kad Ukrainos prezidentas per jos vizitą į šalį jai papasakojo apie planuojamą susitikimą.

Jei plataus masto Rusijos invazijos pradžioje Ukraina buvo priversta prašyti partnerių praktiškai visko, ko reikėjo gynybai, dabar ji tapo viena pagrindinių karinių inovacijų kūrėjų net pačioms Vakarų šalims. Apie tai skelbia „Business Insider“, remdamasis Ukrainos ir NATO pareigūnais.

Lenkijos saugumo tarnybos visą informaciją apie galimas grėsmes vertina su deramu rimtumu, pareiškė specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas po to, kai Baltarusija pranešė apie Lenkijoje planuojamą teroristinį išpuolį. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė pranešimą apie susitikimą su Lenkijos reikalų patikėtiniu Baltarusijoje Krzysztofu Ozanna, kuris buvo informuotas apie galimą teroristinį išpuolį Lenkijos teritorijoje.

Ukraina per savaitę mažiausiai tris kartus smogė didžiausios Rusijos internetinės mažmenininkės „Wildberries“ – laikomos „rusiškuoju „Amazon“– sandėliams, dėl to žuvo keli darbuotojai, kilo gaisrai ir buvo patirti dideli nuostoliai. Kyjivas kaltina šią elektroninės prekybos milžinę, kuriai dirba tūkstančiai žmonių ir kuri tapo svarbia šalies ekonomikos dalimi, dronų dalių saugojimu ir pagalba Rusijos kariuomenei.

Vengrija ėmėsi tirti „absoliutų chaosą“, supantį buvusio nacionalisto lyderio Viktoro Orbano valdymo laikotarpiu įsikerėjusios korupcijos ir akiplėšiškumo simboliu tapusią zebrų bandą, penktadienį pareiškė šalies aplinkos ministras.

Ukraina ir JAV derina naujus taikos pasiūlymus, kurie bus pristatyti Maskvai, tikintis, kad besikeičianti karo dinamika pastūmės Rusiją link derybų, praneša leidinys „Kyiv Independent“. Leidinys apie šią iniciatyvą sužinojo iš Ukrainos ir JAV atstovų. Naujieji pasiūlymai, pasak „Kyiv Independent“, atspindėtų tai, ką Ukrainos pareigūnai vadina „naująja realybe ant žemės“ po kelis mėnesių besikeičiančios padėties kare.

Rusija penktadienį sudavė smūgį aviacinėmis bombomis Donecko srities Slovjansko miestui, o per šią ataką nukentėjo ir Latvijos garbės konsulato pastatas. Pats garbės konsulas per ataką nenukentėjo, pažymima. Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas praneša, kad per Rusijos ataką žuvo penki žmonės, o dar devyni buvo sužeisti. Atakos metu nukentėjo 10 gyvenamųjų namų, įmonių pastatai, taip pat Latvijos garbės konsulato pastatas.

Ukrainoje keliamas klausimas dėl to, kas sugalvojo surengti Kyjivo srityje viešą renginį karine tematika, kuriam penktadienį Rusija smogė balistinėmis raketomis. Mažiausiai 10 žmonių žuvo, apie šimtą sužeistųjų. Ukrainoje iškelta baudžiamoji byla dėl aplaidumo. Penktadienį per Rusijos raketų ataką Kyjivo srityje žuvo šeši žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeista, anksčiau pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau nuo to laiko žuvusiųjų skaičius išaugo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV neįvykdė susitarimų dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriuos prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas pasiekė susitikime Ankoridže, rašo „The Moscow Times“. Tai buvo S. Lavrovo reakcija į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio žodžius, kad Aliaskoje aptarti variantai „žlugo“. Pasak S. Lavrovo, Rusijos delegacija atvyko į viršūnių susitikimą iš anksto susipažinusi su Vašingtono pasiūlymais dėl konflikto Ukrainoje spren...

Naktį į penktadienį iš Jungtinių Valstijų į Ukrainą plaukęs komercinis laivas „Christiana B“ patyrė apgadinimų Rumunijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Apie tai pranešė „Romania Insider“. Taip pat Rumunijos prezidentas penktadienį pranešė, kad Rumunija penktadienį savo oro erdvėje numušė droną. Tai buvo pirmas toks atvejis nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Preliminarūs vertinimai rodo, kad incidentą galėjo sukelti jūrinis dronas arba jūrinės minos sprogimas.

Praėjusį savaitgalį, naktį iš liepos 18-osios į 19-ąją, labdaros draugijos „Tavi draugi“ (liet. „Tavo draugai“) teritorijoje Rygoje, Lapeņu gatvėje, įvyko įsibrovimas ir tyčinis padegimas, praneša portalas „tv3.lv“, remdamasis Ukrainos paramos draugijos informacija. Pažymima, kad buvo padaryta žala asociacijos biurui, sandėliui ir logistikos centrui. Šiuo metu vyksta tyrimas, o asociacija teikia visą reikiamą informaciją atsakingoms tarnyboms.

Rusijos tarptautinių santykių pablogėjimas ir jos įvaizdžio pasaulio akyse pablogėjimas turėjo ne mažiau katastrofiškų pasekmių šalies ateičiai, rašo karo analitikas Reubenas Johnsonas „National Security Journal“. Anot jo, pirmieji du karo mėnesiai Rusiją nubloškė dešimtmečiu atgal, panaikindami trisdešimt metų posovietinių ekonominių pasiekimų ir paversdami šalį tarptautine atstumtąja.

Rumunija penktadienį savo oro erdvėje numušė droną, pranešė šalies prezidentas Nicusoras Danas. Tai pirmas toks atvejis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. „Mūsų oro erdvėje buvo dronas. Apie 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku jį numušė (naikintuvą) F-16 pilotavęs rumunų pilotas“, – spaudos konferencijoje sakė N. Danas. Jis pridūrė, kad vietovė, virš kurios numuštas dronas, yra negyvenama ir kad pradėtas incidento tyrimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį susitiko su dešiniojo sparno amerikiečių nuomonės formuotoja Laura Loomer, kuri yra JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinė, pranešė pareigūnas. 33 metų itin konservatyvi komentatorė, turinti milijonus sekėjų internete, neseniai atsisakė savo nusistatymo prieš Ukrainą ir ėmė remti jos pasipriešinimą 2022 metais pradėtai Rusijos invazijai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad lūžis jo santykiuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu įvyko per jų asmeninį susitikimą Vatikane, kai jiedu trumpam susėdo Šv. Petro bazilikoje Romoje 2025 m. balandžio mėnesį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves.  Ukrainos prezidentas apie tai papasakojo per pokalbį su D. Trumpui artima tinklaraštininke Laura Loomer, paskelbusia šio interviu ištraukas.  „Tonas visiškai pasikeitė. Pirmą pokyčio akimirką patyrėme Romoje, Vatikane.

Rusai kas mėnesį iš bankų išima šimtus milijardų rublių, nes baimė dėl ekonomikos, mokėjimų sutrikimų ir mažėjantis pasitikėjimas finansų sistema verčia vis daugiau žmonių laikyti pinigus grynaisiais. Remiantis Rusijos centrinio banko duomenimis, liepos pirmoje pusėje apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis padidėjo 513 mlrd. rublių (5,75 mlrd. eurų), o birželį jis buvo padidėjęs 479 mlrd. rublių (5,37 mlrd.

Lenkija pasiūlė Jungtinėms Valstijoms pradėti bendrą „Patriot“ oro gynybos raketų gamybą su Ukraina, o pačią gamyklą įkurti Lenkijoje, kadangi ten būtų saugiau. Apie tai vizito Vašingtone metu pareiškė Lenkijos nacionalinės gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka, pranešė PAP ir „Ukrinform“. Pasak viceministrės, ji pateikė šį pasiūlymą per susitikimus su Pentagono ir JAV Valstybės departamento pareigūnais.

Kremlius rengiasi artėjantiems rinkimams, kai nuslėpti visuomenės nuovargį nuo karo darosi vis sunkiau, teigia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU). „Net vyriausybės kontroliuojamos apklausos rodo, kad tik 15–24 proc. rusų pasisako už tai, kad karas būtų tęsiamas, 64–67 proc. pritaria taikos deryboms. Atsižvelgiant į baimės atmosferą šalyje, tikrasis paramos karui lygis gali būti dar žemesnis.

Dėl aukštų palūkanų normų ir būsto kainų Maskvoje hipotekos paskolos (kai bankui įkeičiamas nekilnojamas turtas 2 aut. past.) tapo sunkiausiai pasiekiamos visoje Europoje, rašo „The Moscow Times“. Remiantis „Numbeo“ duomenimis, Maskvoje vidutinė mėnesio būsto paskolos įmoka yra apie 4,5 karto didesnė už vidutines disponuojamas mėnesio pajamas. Dėl to miestas užima pirmąją vietą pagal mažiausią būsto įperkamumą.

Ispanijos vyriausybė ketvirtadienį vėlai vakare paskelbė nepaprastąją padėtį Madrido regione ir netoli sostinės esančioje Avilos provincijoje. Sprendimas priimtas dėl nekontroliuojamai plintančių miškų gaisrų. Vidaus reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad ši priemonė padės sparčiau dislokuoti išteklius kovai su ugnimi. Madrido regione dėl gaisrų jau evakuota 10 tūkst. žmonių, o reagavimą į krizę perėmė karinė ekstremaliųjų situacijų tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitą savaitę per vizitą Amerikoje susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė „Suspilne“ šaltiniai diplomatiniuose sluoksniuose. „Volodymyro Zelenskio vizitas JAV numatytas liepos 28 d. Kelionės metu Ukrainos prezidentas dalyvaus senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse ir tiesiogiai susitiks su prezidentu Donaldu Trumpu“, – sakoma pranešime.

JAV ketvirtadienį pranešė, kad įveda 10 arba 12,5 proc. dydžio muito tarifus importui iš 60 prekybos partnerių, tarp kurių ir Rusija, motyvuodamos tuo, kad šios šalys neįvedė arba veiksmingai neįgyvendino draudimų importuoti prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą. JAV prekybos atstovo biuras nurodė, kad tai bus taikytina ir tam tikriems produktams iš Europos Sąjungos.

Irano kariuomenė penktadienį pranešė, kad, atsakydama į naujausias JAV atakas prieš šiitišką respubliką, Bahreine ir Jordanijoje dronais smogė keliems amerikiečių kariniams objektams ir bazėms.

Dėl Rusijos raketų smūgio Kyjivo srityje, preliminariais duomenimis, žuvo 10 žmonių, dar apie šimtas asmenų patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus....

Panešama apie elektros tiekimo sutrikimus visoje Sakartvelo teritorijoje, įskaitant sostinę Tbilisį. Kol kas valdžios institucijos komentarų nepateikė, skelbia „Civil Georgia“. Socialinių tinklų vartotojai keliuose miestuose, tarp jų Batumyje, Zugdidyje ir Kutaisyje, praneša apie dingusią elektrą – elektros tiekimas nutrūko netrukus po vidurnakčio, naktį iš liepos 23-iosios į liepos 24-ąją.

Ukraina daro viską, kas nuo jos priklauso, kad įvyktų tikros derybos ir būtų užbaigtas karas. Tai savo „Facebook“ paskyroje po prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio su JAV atstovais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu parašė Ukrainos prezidentūros vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak jo, pagrindinis kelias į taikos priartėjimą slypi dviejų krypčių sinergijoje: sistemingame diplomatiniame darbe aukščiausiu lygiu ir kasdieniame saugumo bei gynybos pajėgumų stiprinime.

Okupuotame Kryme pradėti įrengti taksofonai – penkiuose miestuose atsirado 24 ryšio taškai, praneša „Suspilne Krym“. Paaiškinama, kad jie skirti tam, jog gyventojai galėtų susisiekti su policija, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, dujų avarinę tarnybą ar gelbėtojus tais atvejais, kai neveikia mobilusis ryšys ir nėra elektros. „Dėl elektros tiekimo sutrikimų pusiasalio miestuose įrengti stacionarūs telefonai, skirti susisiekti su skubiosios pagalbos tarnybomis.