Rusija du kartus puolė iš uosto Odesos srityje išplaukiantį krovininį laivą, dingo du jūreiviai
Rusija du kartus puolė civilinį krovininį laivą, plaukiojantį su Palau vėliava, kai šis išplaukė iš uosto Ukrainos Odesos srityje. Du įgulos nariai dingo, septyni jūreiviai ir Ukrainos locmanas buvo išgelbėti.
Apie tai per „Telegram“ pranešė Ukrainos atkūrimo, infrastruktūros ir transporto ministras Mykola Kalašnykas.
„Rusija tęsia tyčinius išpuolius prieš Ukrainos civilinę laivybą ir uosto infrastruktūrą. Šiandien du kartus buvo užpultas civilinis laivas, plaukiojantis su Palau vėliava ir vežęs beveik 2800 tonų kukurūzų“, – sakė M. Kalašnykas ir pridūrė, kad tai įvyko laivui išplaukiant iš uosto Odesos srityje.
Dėl smūgių laive kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, išgelbėti septyni įgulos nariai ir Ukrainos locmanas. Šiuo metu du jūreiviai laikomi dingusiais, vykdoma paieškos ir gelbėjimo operacija.
„Tai dar vienas tyčinis smūgis prieš civilinę infrastruktūrą ir tarptautinę laivybą. Rusija dar kartą parodė, kad visiškai nepaiso tarptautinės teisės, keldama grėsmę laivybos saugumui, pasaulinei prekybai ir aprūpinimui maistu“, – pabrėžė M. Kalašnykas.
Anksčiau pranešta, kad viena didžiausių Ukrainos augalinių aliejų gamintojų ir eksportuotojų „Allseeds“ sustabdė veiklą Odesos regione dėl blogėjančios saugumo padėties.
Eksperto perspėjimas: oro gynyba – Ukrainos Achilo kulnas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vėl nukreipęs dėmesį nuo Irano į Ukrainą, gali mėginti pasiekti rezultatų taikydamas dvigubą spaudimą: remdamas Kyjivą spausti Rusiją ir tuo pačiu metu galbūt daryti spaudimą pačiai Ukrainai.
Šią nuomonę interviu „Ukrinform“ išsakė Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Markusas Reisneris, Teresiano karo akademijos karininkų rengimo instituto vadovas.
Pasak jo, ateinančiais mėnesiais JAV galėtų suteikti Ukrainai raketas „Patriot“, kad panaikintų pajėgumų trūkumą, kol prasidės gamyba pagal licenciją. Vis dėlto tokie tiekimai šiuo metu nėra svarstomi.
Ekspertas neatmetė galimybės, kad D. Trumpo administracija gali siekti išlaikyti tokią padėtį, kai Rusija tęsia spaudimą Ukrainai, kad priverstų abi šalis susėsti prie derybų stalo. Kartu jis pabrėžė, kad tai tik jo prielaida.
„Tačiau būtent toks klausimas kyla, kai išgirstu, kad licencijuota gamyba yra įmanoma, bet užtruks. Tuomet savęs klausiu: o kas bus iki tol?“ – sakė ekspertas.
M. Reisneris pabrėžė, kad Ukrainai labai svarbu kuo greičiau gauti papildomų oro gynybos pajėgumų, nes iki naujos Rusijos smūgių kampanijos žiemą liko nedaug laiko.
„Nepaprastai svarbu, kad tai įvyktų greitai. Ukraina turi labai mažai laiko – tai reikia aiškiai pasakyti. Strateginė giluminė oro gynyba yra jos Achilo kulnas. Prie to prisideda niokojantys smūgiai valdomomis bombomis taktiniu lygmeniu“, – pabrėžė jis.
Pasak karo eksperto, Ukrainos oro gynyba sėkmingai numuša 80–90 proc. Rusijos dronų „Geran-2“ ir „Geran-3“, tačiau Rusija jau turi naujų, greitesnių modelių su raketiniais varikliais. „Prie to prisideda balistinės ir sparnuotosios raketos, keliančios rimtą grėsmę. Šių ginklų sistemų numušimo rodikliai nepagerėjo tiek, kiek mums norėtųsi tikėti“, – sakė ekspertas.
Jis taip pat perspėjo, kad bendras Europos raketinės gynybos projektas Ukrainai bus prasmingas tik tuo atveju, jei duos greitų, apčiuopiamų rezultatų.
„Jei europiečiai kalba apie bendrą projektą, jis gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei per trumpą laiką duos konkrečių rezultatų. Ukrainai bus per vėlu, jei tai pasirodys esąs dar vienas projektas, kurio plėtra trunka daug metų ir neduoda jokių rezultatų,“, – pabrėžė M. Reisneris.
Laikinai einantis Ukrainos gynybos ministro pareigas Jevhenijus Chmara paragino partneres paspartinti perėmimo raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“ pristatymą, nes jos būtinos kovojant su Rusijos balistinėmis raketomis.
Kazachstano lyderis Vladimirui Putinui: karą Ukrainoje reikėtų užbaigti
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui šeštadienį pareiškė, kad kovos Ukrainoje turėtų būti „sustabdytos“, ir paragino „įšaldyti“ konfliktą.
„Kaip išeiti iš šios situacijos? Niekas nežino, nes yra abiejų pusių pozicijos. Tačiau, kita vertus, yra toks momentas ir galimybė visa tai įšaldyti“, – Rusijos ir Kazachstano aukščiausiojo lygio susitikime Sibiro Omske sakė K. J. Tokayevas V. Putinui.
„Gaila, kad miršta jauni žmonės (...) Visa tai turi būti sustabdyta“, – pridūrė jis.
Atleistam Ukrainos gynybos vadovui Italijos ministras siūlė patarėjo darbą
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pareiškė, kad paskambino Mychailai Fedorovui kitą dieną po jo atleidimo iš Ukrainos gynybos ministro posto ir pasiūlė jam atvykti į Italiją bei dirbti patarėju.
Interviu italų dienraščiui „La Repubblica“, kurio ištraukas šeštadienį cituoja svetainė „Politico“, G. Crosetto išgyrė M. Fedorovą, kuriam priskiriami nuopelnai dėl Ukrainos kariuomenės modernizavimo.
„Fedorovas įkūnija inovacijas“, – sakė italų ministras.
G. Crosetto teigė, kad M. Fedorovas buvo sujaudintas pasiūlymo ir priėmė jį kaip „pagarbos ir draugystės ženklą“, tačiau nesakė, ar M. Fedorovas pasiūlymą priėmė.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio priimtas sprendimas atleisti M. Fedorovą įstūmė Kyjivą į giliausią politinę krizę nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į šalį.
Tūkstančiai jaunų žmonių visoje šalyje protestavo prieš šį sprendimą.
35-erių metų M. Fedorovas gynybos ministru buvo paskirtas sausį, jam buvo pavesta modernizuoti bei skaitmenizuoti Ukrainos kariuomenę.
Jis buvo atleistas po kelis mėnesius trukusių užkulisinių ginčų su kariuomenės vadovybe, kuri, jo teigimu, priešinosi jo raginimams keisti esamą padėtį.
Po kelių protestų dienų V. Zelenskis anksčiau šią savaitę atleido iš pareigų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį ir į jo vietą paskyrė Mychailą Drapatą – M. Fedorovo sąjungininką ir bendramintį reformatorių.
Tačiau V. Zelenskis yra paskyręs naują laikinąjį gynybos ministrą ir atsisakė pasiūlyti M. Fedorovui jo ankstesnes pareigas, o šis ketvirtadienį atmetė prezidento pasiūlymus dėl naujų pareigų ir teigė, kad sutiktų tik sugrįžti į savo ankstesnį postą, kur galėtų kovoti su korupcija, „išnaikinti melo kultūrą“ ir „užbaigti kariuomenės pertvarką“.
Atakoms intensyvėjant, per Ukrainos ir Rusijos smūgius žuvo mažiausiai 16 žmonių
Bėgant jau penktajai kruvinai Rusijos karo prieš Ukrainą vasarai, kurios metu abi šalys intensyvina atakas, o diplomatija yra įstrigusi, šeštadienį per Maskvos ir Kyjivo smūgius žuvo mažiausiai 16 žmonių.
Ukrainos dronai dar atakavo Sibiro naftos perdirbimo gamyklą ir Uralo miestą Jekaterinburgą, Kyjivui stiprinant smūgius Rusijos gilumoje, kuriais, pasak jo, siekiama pažaboti Maskvos galimybes kariauti ir priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo.
Apie žmonių mirtis Rusijos okupuotoje Ukrainoje, Ukrainos šiaurės rytuose ir Rusijos pasienio kaimuose pranešta nuskambėjus Jungtinių Tautų perspėjimui, kad pastaruoju metu kare žūsta daugiau civilių.
JAV vadovaujamos derybos dėl karo veiksmų nutraukimo pateko į aklavietę, nes Vašingtono dėmesys nukrypo į Artimuosius Rytus.
Rusijos okupacinė valdžia Pietų Ukrainoje pareiškė, kad per Ukrainos smūgį kaime prie Azovo jūros žuvo aštuoni žmonės, tarp jų – du vaikai.
Maskvos paskirtas Rusijos okupuotos Ukrainos Zaporižios srities dalies vadovas Jevgenijus Balickis tvirtino, kad Kyjivas pajūrio kaime Kyrylivkoje atakavo „turistų stovyklas“.
J. Balickis teigė, kad per smūgį Kyrylivkoje, kurią Rusija užėmė dar pirmosiomis puolimo dienomis, taip pat buvo sužeista 14 žmonių.
Kyjivas šio smūgio kol kas nekomentavo.
Ukraina pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas Azovo jūroje, nukreiptas prieš Rusijos laivus.
Atakuota Sibiro naftos perdirbimo gamykla
Tuo metu Kyjivas pranešė, kad per Rusijos dronų smūgį šiaurės rytiniame Sumų mieste, nukreiptą prieš privačią kurjerių tarnybą „Nova Pošta“, žuvo trys vairuotojai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tai buvo dvigubas dronų smūgis.
Dar du žmonės žuvo Ukrainos pietuose, nurodė Kyjivas, o Maskva paskelbė apie du pasienio zonose žuvusius kaimo gyventojus ir dar vieno žmogaus žūtį okupuotoje Ukrainos Chersono srities dalyje.
Toli nuo mūšio lauko Ukrainos dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Sibiro Tiumenės srityje, už daugiau kaip 1 tūkst. km į rytus nuo Maskvos. Tai buvo vienas tolimiausių smūgių iki šiol.
Ukrainos smūgiai Rusijos gilumoje sukėlė degalų stygių ir sutrikdė įprastą gyvenimą Rusijoje labiau, nei bet kuriuo kitu metu per jau ketverius su puse metų vykstantį karą.
Tiumenės srities gubernatorius Aleksandras Mooras sakė, kad Ukrainos dronas nukrito naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, kilo gaisras.
Maskva teigė, kad Ukraina į Rusijos teritoriją paleido daugiau kaip 300 dronų.
V. Zelenskis savo ruožtu paskelbė, kad Kyjivas antrą dieną iš eilės atakavo gamyklą Kirove, esančią už šimtų kilometrų į rytus nuo Maskvos, praėjus dienai po ten surengto mirtino smūgio.
„Dar kartą atakuota gamykla Kirove, tiekianti komponentus ginklams, kuriais Rusija puola mūsų žmones“, – sakė V. Zelenskis.
„Suvienys mus prieš priešą“
Kirovo gubernatorius Aleksandras Sokolovas kiek anksčiau šiame regione, kurio Ukrainos smūgiai iki šiol nebuvo paveikę, paskelbė trijų dienų gedulą.
A. Sokolovas teigė, kad galutinis penktadienį suduoto smūgio aukų skaičius yra penki, o ne šeši, nes vienas mirusiu laikytas vyras buvo rastas gyvas.
Jis pavadino žuvusiuosius „darbo fronto didvyriais“ ir nurodė, kad suduotas smūgis tik „suvienys mus prieš priešą“ ir kad Rusija kovoja su „kolektyviniais Vakarais“.
Toliau į vakarus esančiame Uralo mieste Jekaterinburge Rusijos internetinės prekybos milžinas „Wildberries“, kuris šią savaitę tapo Ukrainos smūgių taikiniu, pranešė, kad evakavo savo darbuotojus.
Jekaterinburgas yra vienas didžiausių Rusijos miestų, jis išsidėstęs šalia Sibiro.
„Wildberries“ nurodė, kad po „savalaikės evakuacijos“ sustabdė vieno logistikos objekto darbą šiame mieste. Pasak įmonės, jos objektas nenukentėjo.
Ukrainos dronai šią savaitę atakavo „Wildberries“ sandėlius Maskvos apylinkėse, Sankt Peterburge, Kryme ir Rusijos pietuose, kilo gaisrai, o verslas patyrė nuostolių.
Sverdlovsko srities, kurios sostinė yra Jekaterinburgas, vadovas Denisas Pasleris patvirtino, kad miestas buvo atakuojamas.
D. Pasleris pažymėjo, kad aukų nebuvo ir kad dronai sukėlė gaisrą automobilių stovėjimo aikštelėje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį surengtų atakų nekomentavo.
Ukraina teigia, kad jos atsakomieji smūgiai yra teisingas atpildas už kasdienius Rusijos apšaudymus Ukrainos miestuose, kurie tęsiasi jau daugiau kaip ketverius metus.
Zelenskis: Rusijos pajėgos per naktį į Ukrainą paleido dvi raketas ir 160 dronų
Rusijos pajėgos per naktį į Ukrainos piliečius paleido dvi raketas ir beveik 160 dronų. Todėl oro gynyba yra Ukrainos prioritetas kiekviename tarptautiniame susitikime, tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusai panaudojo iš viso dvi raketas ir beveik 160 dronų. Iki šiol pranešta, kad per praėjusios nakties išpuolius visoje šalyje buvo sužeista 10 žmonių. Oro gynyba dabar yra kiekvienos valstybės institucijos prioritetas kiekviename tarptautiniame susitikime. Viskas, dėl ko susitariame su savo partneriais, turi būti vykdoma greičiau. Visur, kur valdžia gali padėti organizuoti mūsų padangių apsaugą, tai turi būti padaryta“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, penktadienio vakarą per Rusijos apšaudymą Slovjanske buvo apgadinta daugiau kaip 10 paprastų gyvenamųjų pastatų, žuvo trys žmonės. Sumuose rusai per „Shahed“ drono smūgį ir pakartotinį FPV drono smūgį į „Nova Pošta“ padalinį pražudė dar tris asmenis. Charkive rusai dronu smogė į daugiaaukštį pastatą, o Zaporižioje sudegė paprastas sendaikčių turgus.
Chersone ir to paties pavadinimo srityje nesiliauja dronų teroras prieš civilius. Nukentėjo ir Poltavos, Černihivo, Odesos, Mykolajivo bei Dnipropetrovsko sritys. Prezidentas pareiškė užuojautą visų nukentėjusių žmonių šeimoms ir artimiesiems ir kartu pažymėjo, kad rusai negalėjo nežinoti, jog tai buvo civiliniai objektai.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo keturi žmonės
Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje per Rusijos drono smūgį žuvo trys žmonės, o Slovjanske Donecko srityje rusų drono smūgis pražudė vieną žmogų, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Sumų srities vadovas Olehas Hryhorovas sakė, kad dronui pataikius į civilinį objektą kilo didelis gaisras, ir pridūrė, jog aukos buvo privačios Ukrainos pašto ir kurjerių tarnybos „Nova Poshta“ vairuotojai.
Anksčiau skelbta apie du žuvusiuosius.
Tuo metu Slovjansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad praėjusią naktį per rusų drono smūgį šiame mieste žuvo vienas ir buvo sužeisti dar du žmonės.
Pietryčių Ukrainoje esančioje Zaporižioje penktadienio vakarą per Rusijos drono ataką buvo pataikyta į prekybos centrą, kilo gaisras, išplitęs 500 kvadratinių metrų plote, ir buvo sužeisti keli žmonės, pranešė srities vadovas Ivanas Fedorovas.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ paskelbė, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą dviem aviacinėmis raketomis ir 157 dronais. Numušti ar nuslopinti 127 dronai ir viena raketa.
Šie smūgiai suduoti kitą dieną po to, kai per Rusijos raketų ataką prieš karinės technikos demonstraciją Kyjivo srityje žuvo mažiausiai 10 žmonių ir buvo sužeista dar beveik 100.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai penktadienį savo kreipimesi įspėjo, jog žvalgybos vertinimai rodo, kad Rusija ruošia raketas dideliam išpuoliui prieš Ukrainą, ir teigė, jog yra požymių, kad tai gali įvykti per artimiausias 48 valandas.
Ukrainos smūgiai
Tuo metu per ukrainiečių smūgį Rusijos okupuotame mieste Pietų Ukrainoje žuvo aštuoni žmonės, įskaitant du vaikus, šeštadienį paskelbė Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Ukrainos Zaporižios srities dalies vadovas Jevgenijus Balickis.
Okupacinės institucijos teigė, kad pataikyta į kaimą prie Azovo jūros.
J. Balickis sakė, kad naktį buvo užpultos „turistų stovyklos“ Kyrylivkos kaime ir kad be žuvusiųjų dar yra 14 sužeistųjų, įskaitant tris vaikus.
Kaimą Rusijos pajėgos užėmė pirmosiomis invazijos dienomis 2022 metais.
Šeštadienį Ukraina į Rusiją paleido daugiau nei 300 dronų, pranešė Maskva. Rusijos gynybos ministerija teigė perėmusi 328 dronus, įskaitant virš Maskvos srities ir tokių tolimų regionų kaip Baškirija ir Čiuvašija.
Laikinasis Rusijos Belgorodo srities vadovas Aleksandras Šuvajevas sakė, kad pasienio rajonuose žuvo du žmonės.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė, kad į Maskvos sritį skriejo 200 dronų.
Uralo mieste Jekaterinburge Rusijos internetinės mažmeninės prekybos milžinė „Wildberries“, kurią šią savaitę ne kartą atakavo Ukraina, pranešė evakavusi darbuotojus.
Sverdlovsko srities, kurios sostinė yra Jekaterinburgas, vadovas Denisas Pasleris patvirtino, kad miestas buvo užpultas, bet sakė, kad aukų nebuvo. Jo teigimu, dronai sukėlė gaisrą automobilių stovėjimo aikštelėje.
Toliau į vakarus esančioje Kirovo srityje vietos gubernatorius Aleksandras Sokolovas sakė, kad po mirtino išpuolio prieš gamyklą, kuri, pasak Kyjivo, buvo karinė gamykla, padedanti Rusijos karo pastangoms, regione stiprina saugumo priemones.
A. Sokolovas nurodė, kad galutinis žuvusiųjų per penktadienio išpuolį prieš gamyklą skaičius yra penki, o ne šeši, nes buvo rastas vienas žuvusiu laikytas vyras.
Šią vasarą Rusijos ir Ukrainos kare padaugėjo civilių mirčių, abiem pusėms suintensyvinus išpuolius.
Rusija kare prieš Ukrainą neteko dar 1 450 karių ir dviejų oro gynybos sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 25 d. pasiekė apie 1 437 550 karių, įskaitant 1 450 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 12 208 tankų (+7), 25 011 šarvuotųjų kovos mašinų (+1), 46 724 artilerijos sistemų (+78), 1 968 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 518 oro gynybos sistemų (+2), 439 lėktuvų, 354 sraigtasparnių, 2 023 nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių (+17), 426 836 bepiločių orlaivių (+1 596), 4 943 kruizinių raketų (+5), 34 laivų, 2 povandeninių laivų, 125 358 automobilių ir degalų cisternų (+571) bei 4 462 specialiosios technikos vienetų (+8).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė vieną Rusijos raketą ir 127 dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė vieną valdomą raketą Ch-59/69 ir 127 dronus, kuriais Rusijos pajėgos puolė Ukrainą nuo liepos 24 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo liepos 24 d. 18 val. Rusijos pajėgos iš oro erdvės virš Juodosios jūros paleido dvi valdomas raketas Ch-59/69, o iš Oriolo, Kursko, Briansko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija), laikinai okupuoto Donecko miesto, taip pat Hvardijskės ir Čaudos (Krymas) krypčių – 157 „Shahed“ tipo kovinius dronus (įskaitant reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“, „Banderol“ dronus ir „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Oro ataką atrėmė Ukrainos oro pajėgos, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki liepos 25 d. 7.30 val. oro gynybos pajėgos Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vidurio Ukrainoje numušė arba neutralizavo vieną raketą Ch-59/69 ir 127 dronus.
Devyniose vietose fiksuoti 26-ių kovinių dronų smūgiai, o keturiose vietose rastos nuolaužos. Raketa Ch-59 numatyto taikinio nepasiekė. Ataka tęsiasi, o oro erdvėje vis dar yra rusų dronų.
Rumunija per dvi dienas numušė antrą droną
Rumunija pranešė, kad šeštadienį antrą dieną iš eilės savo oro erdvėje numušė droną – tai jau antras kartas nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Ši sieną su Ukraina turinti NATO narė nuo 2022 m. dažnai fiksuoja dronų įsiveržimus, taip pat sudužimus.
Jos pajėgos penktadienį maždaug už 144 km nuo Bukarešto pirmą kartą numušė droną.
Kariuomenė šeštadienį 8.34 val. (vietos ir Lietuvos laiku) numušė dar vieną skraidyklę, kuri „neteisėtai įskrido į Rumunijos oro erdvę“, paskelbė gynybos ministras Radu Miruta.
Ji buvo numušta už 9,6 km į vakarus nuo Sfintu Georgės Dunojaus deltoje, netoli Ukrainos sienos, pridūrė jis.
„Nacionalinės gynybos ministerijos radarai pastebėjo, kaip dronas 8.22 val įskrido į mūsų oro erdvę, o po kelių minučių jį numušė Rumunijos naikintuvas F-16“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė jis.
Nuo karo prieš Ukrainą pradžios dronų įsiveržimai į Rumunijos teritoriją buvo užfiksuoti dešimtis kartų.
Gegužės mėnesį vienas dronas rėžėsi į daugiabutį, buvo sužeisti du žmonės. NATO ir Europos Sąjunga pasmerkė šį incidentą, apkaltino Rusiją ir perspėjo dėl tolesnių įsiveržimų.
2025 m. Rumunijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį šaliai numušti jos oro erdvę pažeidžiančius dronus.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį platformoje „X“ pareiškė, kad „gynybos ir atgrasymo stiprinimas palei mūsų rytinę sieną išlieka pagrindiniu prioritetu“, ir pagyrė Rumunijos kariuomenę.
Ukrainos pajėgos Rusijoje ir Kryme atakavo šešis „Wildberries“ sandėlius
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgos Rusijos Federacijoje ir laikinai okupuotame Kryme atakavo jau šešis „Wildberries“ sandėlius, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė šių pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis.
„Iki šiol – šeši“, – pažymėjo vadas.
Nepilotuojamų sistemų pajėgos konkrečiai atakavo Elektrostalės sandėlį Maskvos srityje, Krasnodaro sandėlį Krasnodaro krašte, Nevinomysko sandėlį Stavropolio krašte, Šušarų ir „Utkina Zavod“ sandėlius Sankt Peterburge bei Simferopolio sandėlį laikinai okupuotame Kryme.
Per drono smūgį Sumuose Šiaurės Ukrainoje žuvo du žmonės
Šiaurės Ukrainoje esančiuose Sumuose per drono smūgį žuvo du žmonės, šeštadienį pranešė miesto karinės administracijos vadovas.
„Per reaktyvinio drono smūgį paštui žuvo du žmonės, vienas iš jų – 49 metų vyras; antrojo vyro tapatybė nustatinėjama“, – sakė Serhijus Kryvošejenka.
Tuo metu Pietų Ukrainoje esančioje Zaporižioje per rusų smūgius buvo sužeista 10 žmonių, platformoje „Telegram“ pranešė tenykštė karinė administracija.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ paskelbė, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą dviem aviacinėmis raketomis ir 157 dronais. Numušti ar nuslopinti 127 dronai ir viena raketa.
Šie smūgiai suduoti kitą dieną po to, kai per Rusijos raketų ataką prieš karinės technikos demonstraciją Kyjivo srityje žuvo mažiausiai 10 žmonių ir buvo sužeista dar beveik 100.
Rusijos pusėje su Ukraina besiribojančios Belgorodo srities laikinasis gubernatorius anksti šeštadienį socialiniuose tinkluose pranešė apie „masinę priešo dronų ataką“ prieš Belgorodo miestą.
„Deja, yra sužeistųjų, kurie buvo skubiai išvežti į ligonines, – sakė jis. – Gatvėse yra žalos ir gaisrų, kuriuos gesina ugniagesių brigados.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Chaosas Rusijoje – pranešta apie galingų sprogimų virtinę, smūgiai suduoti ir „Wildberries“ sandėliui
Rusija praneša apie dronų ataką šeštadienio naktį; Engelse, Saratovo srityje, kilo gaisras, kuris, pasak pranešimų, įsiplieskė karinėje bazėje. Kaip skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai informavo „Telegram“ kanalas ASTRA.
Pažymima, kad naktį Saratovo srityje buvo paskelbtas perspėjimas dėl raketų ir dronų. Engelso gyventojai pranešė apie gaisrą mieste. Išnagrinėjęs liudininkų filmuotą medžiagą, ASTRA OSINT (atvirų šaltinių) analitikas nustatė, kad dega pastatas Engels-1 gatvėje, kur, kaip manoma, įsikūręs karinis dalinys.
Greta šio pastato stovi karinio aerodromo „Engels-2“ objektai. Liepos 16 d. per Ukrainos ataką prieš šį aerodromą buvo pataikyta į Rusijos strateginį bombonešį ir raketnešį Tu-95MS.
Rusijos stebėsenos kanalai praėjusią naktį pranešė apie dronų keliamą pavojų įvairiuose regionuose, įskaitant Belgorodą, Tambovą, Riazanę, Volgogradą ir laikinai okupuotą Krymą, skelbė BBC tarnyba rusų kalba.
Penktadienio vakarą Rusijos oro transporto agentūra („Rosaviacija“) uždarė Maskvos Domodedovo oro uostą, tačiau po pusvalandžio apribojimus atšaukė.
Soc. tinkluose taip pat išplito ir vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kad dronų smūgiai galėjo būti ir vėl suduoti „Wildberries“ sandėliui Jekaterinburge.
Šeštadienį taip pat pranešta apie sprogimus naftos perdirbimo gamykloje, esančioje Tiumenėje.