JT ragina evakuoti 6 tūkst. Hormuzo sąsiauryje įstrigusių jūreivių
Jungtinės Tautos (JT) penktadienį paragino saugiai evakuoti ir repatrijuoti apie 6 tūkst. jūreivių, patekusių į „sudėtingą humanitarinę ir žmogaus teisių krizę“ Hormuzo sąsiauryje.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas paragino skubiai imtis veiksmų, kad būtų palengvinta tūkstančių jūreivių, įtrauktų į Artimųjų Rytų karą, padėtis, teigė jo atstovė Shabia Mantoo.
Tarptautinė jūrų organizacija pranešė, kad šimtuose laivų yra mažiausiai 6 tūkst. jūreivių, kurie įstrigo sąsiauryje ir negalėjo evakuotis per paliaubas. Daugelio kitų buvimo vieta nežinoma.
V. Turkas ragina šalis, laivų savininkus ir visus susijusius subjektus „skubiai užtikrinti įstrigusių jūreivių apsaugą“, be kita ko, teikiant konsulinę pagalbą ir tiekiant būtiniausius reikmenis bei „sudarant sąlygas evakuacijai ir repatrijavimui“, spaudos konferencijoje Ženevoje sakė Sh. Mantoo.
„Konflikto šalys turėtų skubiai užtikrinti saugų judėjimą, kad įstrigę jūreiviai galėtų saugiai evakuotis ir išsilaipinti, bei svarbiausių atsargų tiekimą“, – pridūrė Sh. Mantoo.
Vasario pabaigoje prasidėjęs karas šį mėnesį atsinaujino po vos kelias savaites trukusių paliaubų ir vėl įstūmė regioną į chaosą, nes Iranas ir Jungtinės Valstijos kovoja dėl Hormuzo sąsiaurio kontrolės.
Išpuoliai prieš civilinius laivus
JAV kariuomenė tvirtina, kad šis strategiškai svarbus vandens kelias, kuriuo prieš karą buvo gabenama penktadalis pasaulio naftos krovinių, yra „atviras eismui“, nors Iranas atakavo tanklaivius, siekdamas priversti juos sumokėti už saugų judėjimą.
„Išpuoliai prieš civilinius laivus yra nepriimtini ir turi liautis. Jie yra saugomi pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – pažymėjo Sh. Mantoo.
„Jūreiviai ir toliau susiduria su karo veiksmais, nes mirtini išpuoliai sąsiauryje tęsiasi, ir patiria tiesioginę mirties ar sužalojimo grėsmę“, – nurodė atstovė ir kartu pridūrė, kad nuo karo pradžios vasario pabaigoje pranešta, jog žuvo 17 jūreivių.
Pasak JT žmogaus teisių biuro, kai kuriuos jūreivius jūroje be paramos, repatrijavimo galimybių ir atlyginimų paliko laivų savininkai, įskaitant mažiausiai devynis laivus su 93 įgulos nariais.
„Jūreiviai buvo palikti savo laivuose be maisto, vandens, degalų, medicininės pagalbos, elektros ar susisiekimo su savo šeimomis priemonių“, – sakė Sh. Mantoo.
Karas Ukrainoje
V. Turkas taip pat pareiškė susirūpinimą dėl jūreivių kitose konflikto zonose, ypač Azovo ir Juodojoje jūrose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Intensyvėjant Rusijos atakoms, laivybos bendrovės sustabdė laivybą į Ukrainos Juodosios jūros uostus.
JT žmogaus teisių biuras teigė, kad šį mėnesį patvirtino mažiausiai keturis išpuolius prieš civilinius laivus Odesos regione, per kuriuos žuvo arba buvo sužeisti 34 laivų darbuotojai.
Ukraina yra didelė prekių eksportuotoja. Apie 90 proc. jų gabenama per Juodosios jūros uostus Odesoje ir jos apylinkėse.
„Jūreiviai neturėtų būti verčiami rizikuoti savo gyvybėmis plaukdami per konfliktų zonas. Jie taip pat neturėtų susidurti su laivų savininkų atsakomųjų veiksmų rizika, jei atsisakys šių užduočių“, – sakė Sh. Mantoo.
Netoli Irako Arbilio oro uosto griaudėjo sprogimai
Netoli Arbilio oro uosto, kuriame dislokuotos JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos Irako autonominiame Kurdistano regione, penktadienį pasigirdo keli sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Sprogimai buvo girdimi suveikus oro gynybos sistemoms, teigė žurnalistas, kuris taip pat matė virš miesto skraidančius dronus ir oro uosto teritorijoje kylančius dūmus.
Atnaujinus karo veiksmus Artimuosiuose Rytuose, virš Arbilio, kur taip pat įsikūręs didelis JAV konsulato kompleksas, ne kartą buvo perimti dronai.
Iranas įspėja valstybes nepadėti JAV per galimas atakas
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė, kad Iranas laikys atsakinga bet kurią šalį, padedančią JAV atakuoti Islamo Respubliką.
„Bet koks dalyvavimas, bendradarbiavimas ar pagalba vykdant agresiją prieš Iraną sukurs tarptautinę atsakomybę atitinkamoms šalims“, – per susitikimą Kirgizijoje sakė A. Araghchi.
Jis pridūrė, kad Iranas „pasilieka teisę imtis visų būtinų priemonių savigynos rėmuose“.
Trumpas: branduolinis susitarimas su Saudo Arabija priklauso nuo Izraelio pripažinimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad branduolinis susitarimas tarp Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos priklauso nuo to, ar karalystė pripažins Izraelį.
Susitarimas dėl civilinės branduolinės programos sukūrimo šioje Persijos įlankos regiono šalyje „bus patvirtintas, bet visiškai priklauso nuo to, ar Saudo Arabija prisijungs prie labai gerbiamų ir sėkmingų Abraomo susitarimų“, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
JAV trečiadienį paskelbė apie istorinį susitarimą su Saudo Arabija, kuriuo šioje šalyje bus sukurta civilinė branduolinė programa, Vašingtonui pabrėžiant, kad susitarime numatytos neplatinimo garantijos.
Toks žingsnis žengtas JAV kariaujant su Iranu, o šis karas labai pakurstė susirūpinimą Teherano branduoline programa.
Abraomo susitarimai yra sutarčių rinkinys, sudarytas tarpininkaujant D. Trumpui 2020 metais ir plačiai vertinamas kaip jo užsienio politikos sėkmė.
Susitarimai reglamentuoja diplomatinių santykių normalizavimą tarp Izraelio ir šalių, kurios istoriškai buvo jam priešiškos.
Nors diplomatiniuose sluoksniuose tai buvo palankiai įvertinta kaip žingsnis taikesnių Artimųjų Rytų link, daugelyje regiono dalių visuomenė Abraomo susitarimų nepalaiko, taip pat ir dėl to, kad juose nesprendžiamas Izraelio ir palestiniečių konfliktas.
„Istorinis šuolis“
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Saudo Arabijos, regioninės galios ir islamo švenčiausių vietų globėjos, pripažinimas reikštų „istorinį šuolį“ siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose.
Karoline Leavitt teigė nežinanti apie jokius D. Trumpo ir B. Netanyahu pokalbius po pranešimo apie susitarimą su Saudo Arabija.
Rijadas į tai kol kas nereagavo.
Jei susitarimas dėl civilinės branduolinės programos Saudo Arabijoje būtų įgyvendintas, jis atneštų milijardus dolerių JAV bendrovėms.
Tačiau po naujausio D. Trumpo pareiškimo neaišku, ar šis projektas apskritai bus įgyvendintas.
Jei Vašingtonas „bandys priversti Rijadą normalizuoti santykius, vargu ar tai pavyks“, – sakė H. A. Hellyeris, vyresnysis bendradarbis Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI), pirmaujančiame JK gynybos ir saugumo analitiniame centre.
„Ar Saudo Arabija nuspręstų visiškai pakeisti savo poziciją, kurią deklaravo pastaruosius trejus ar 30 metų? Labai abejotina“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Kritikai taip pat pabrėžia, kad susitarimas gali paskatinti branduolines lenktynes regione, kurį jau nuniokojo karas.
„The Wall Street Journal“ pranešė, kad viena iš nuostatų numato, jog JAV bendrovės galėtų pastatyti urano sodrinimo gamyklą Saudo Arabijoje.
JAV energetikos departamentas apie tokią nuostatą neužsiminė ir nepateikė komentarų, kai jo apie tai paklausė AFP.
D. Trumpas, regis, tai paneigė socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškęs, kad „jokio medžiagų sodrinimo nebus!“
Susitarimas bus pateiktas Kongresui peržiūrėti.
JAV įstatymų leidėjai iš abiejų partijų ir Izraelio pareigūnai anksčiau reiškė prieštaravimus tokiam projektui, baimindamiesi, kad Saudo Arabija ilgainiui gali jį panaudoti branduoliniams ginklams kurti.
Valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad bet koks Vašingtono su kita šalimi pasirašytas civilinės branduolinės energetikos susitarimas „turės apsaugos priemones, užtikrinančias, kad jis negalės būti paverstas ginklų programa“.
Susirūpinimas dėl platinimo
Rijadas, kaip ir Teheranas, ilgą laiką tvirtino turintis teisę vykdyti civilinę branduolinę programą. Pernai jis pasirašė savitarpio gynybos paktą su branduolinį ginklą turinčiu Pakistanu.
Politikos formuotojai seniai baiminasi, kad jei Iranas sukurtų branduolinį ginklą, tai sukeltų ginklavimosi varžybas visame Persijos įlankos regione.
JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas atmetė šį susirūpinimą, tvirtindamas, kad susitarimas atitinka Vašingtono ekonominius ir strateginius interesus bei apima „aukščiausius branduolinės saugos ir neplatinimo standartus“.
Jungtinės Valstijos turi branduolinio bendradarbiavimo susitarimus su daugiau nei 50 šalių.
Tuo tarpu susitarimas su Saudo Arabija pasiektas Rijadui vis labiau įsitraukiant į karą Artimuosiuose Rytuose, Jemeno husių sukilėliams pradėjus atakuoti laivus Raudonojoje jūroje, siekiant įgyvendinti tai, ką jie vadina Saudo Arabijos blokada.
D. Trumpas pažadėjo nubausti tiek Iraną, tiek husius, jei atakos tęsis.
Teheranas: Trumpo grasinimas konfiskuoti Irano turtą – pavojingas precedentas
JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimas padengti žalą laivybai iš Irano turto yra „pavojingas precedentas“, penktadienį pareiškė Teheranas.
„Kitos šalies turto konfiskavimas siekiant padengti nesusijusius būsimus ieškinius yra pavojingas precedentas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.
Irane – nauji JAV smūgiai
Irano žiniasklaida pranešė apie kelis sprogimus penktadienio rytą, JAV kariuomenei 13-ąją naktį iš eilės vykdant atakas prieš taikinius Irane.
Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi valdžios institucijomis, pranešė, kad taikytasi į rajonus netoli Ahvazo, Andimeško ir Omidijos miestų pietvakarinėje Chuzestano provincijoje. Taip pat pranešta apie sprogimus netoli Kešmo salos Hormuzo sąsiauryje ir aplink Bandar Abaso uostamiestį.
JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad naujausia atakų banga truko kiek daugiau nei dvi valandas ir baigėsi 4.30 val. ryto Irano laiku.
Socialiniame tinkle X paskelbtame įraše CENTCOM teigė, kad „taikėsi į Irano karinius vadovavimo centrus, dronų saugyklas, ryšių tinklus, pakrančių stebėjimo vietas ir jūrų pajėgumus, siekiant dar labiau sumažinti Irano keliamą grėsmę civiliams jūrininkams ir komerciniams laivams, plaukiantiems Hormuzo sąsiauriu“.
CENTCOM taip pat pakartojo JAV poziciją, kad pagrindinis pasaulio naftos prekybos kelias tebėra atviras tranzitui, nepaisant pastarųjų Irano Islamo revoliucijos gvardijos išpuolių, ir kad komerciniai laivai gali juo plaukti su JAV karine parama.
Konfliktas vėl paaštrėjo anksčiau šį mėnesį, kai Irano pajėgos apšaudė komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Irano atsakas JAV: skelbia atakavęs bazes Bahreine ir Jordanijoje
Irano kariuomenė penktadienį pranešė, kad, atsakydama į naujausias JAV atakas prieš šiitišką respubliką, Bahreine ir Jordanijoje dronais smogė keliems amerikiečių kariniams objektams ir bazėms.
„Šį rytą JAV teroristinės kariuomenės pajėgų degalų cisternos, didelės įrangos sandėliai ir šachtos bei kareivinės Isos oro pajėgų bazėje Bahreine buvo atakuoti dronais kamikadzėmis „Arash“, – sakoma kariuomenės pranešime, kurį transliavo valstybinė televizija.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas Bahreine pranešė, kad penktadienio rytą šalyje nugriaudėjo sprogimas ir kaukė pavojaus sirenos, nors kol kas neaišku, ar šie du įvykiai yra susiję.
Irano kariuomenė taip pat prisiėmė atsakomybę už dronų atakas Jordanijoje, nukreiptas prieš „orlaivių angarus, aviacijos techninės priežiūros angarus ir kareivines“ al Azrako bazėje.
Jordanija per pastarąsias kelias valandas apie jokius smūgius nepranešė.
Teheranas teigia, kad visi objektai ir bazės Artimuosiuose Rytuose, kuriais JAV kariuomenė naudojasi smūgiams prieš Iraną, yra laikomi teisėtais taikiniais atsakomiesiems veiksmams.
Irano revoliucinė gvardija penktadienį atskirai pareiškė nusitaikiusi į JAV technologijų milžinei „Amazon“ priklausantį duomenų centrą Bahreine.
Pajėgos „sunaikino JAV bendrovės „Amazon“, vaidinančios svarbų vaidmenį renkant informaciją amerikiečių vaikų žudikų kariuomenei, žvalgybos duomenų centro pastatą“, sakoma per valstybinę televiziją transliuotame Gvardijos pareiškime.
Nei „Amazon“, nei Bahreino pareigūnai to kol kas nepakomentavo.
Irano valstybinė žiniasklaida taip pat citavo šalies pareigūnus, penktadienį pranešusius, kad Jungtinės Valstijos smogė Revoliucinės gvardijos bazei šiaurinėje Gilano provincijoje.
Anksčiau Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad per praėjusios nakties JAV ataką Irano pietvakarinėje Chuzestano provincijoje žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar keli buvo sužeisti.