Užsienis

Švedija pirmadienį pranešė, kad, prireikus, neatmestų galimybės siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą. Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris paskelbė esąs pasirengęs dislokuoti karius.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį Berlyne dalyvavo demonstracijoje prieš bendradarbiavimą su kraštutiniais dešiniaisiais po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as paragino Vokietiją atsisakyti šio ilgamečio tabu. Policijos duomenimis, proteste, surengtame likus savaitei iki visuotinių rinkimų, dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių, o organizatorių skaičiavimais – apie 38 tūkstančius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė ukrainiečių nuostolius gynybinėje kovoje su Rusija. „Žuvo daugiau kaip 46 000 kareivių“, – sakė jis amerikiečių stočiai NBC. Be to, yra dešimtys tūkstančių, kurių likimas neaiškus, kurie dingę, yra nelaisvėje arba negyvi. Sužeistųjų yra iki 380 000. Be to, pagrobta ir į Rusiją išvežta 20 000 vaikų, sakė V. Zelenskis.  Prezidentas teigiamai atsakė į klausimą, ar Ukraina gali karinėmis priemonėmis laimėti karą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra leis Europai pirkti JAV pagamintus ginklus ir perduoti juos Ukrainai, rašo „Bloomberg“. Šis žingsnis potencialiai leistų Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus, net ir tuo atveju, kai JAV nutrauktų savo karinę paramą šaliai.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Krasnodaro krašte vėl griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Anot leidinio, panašu, kad dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai. Kaip pranešė vietos gyventojai, sprogimai pradėjo griaudėti apie vidurnaktį. Skelbiama, kad buvo numušti keli dronai, vieno jų nuolaužos esą krito ant gamyklos. Vėliau Krasnodaro krašto gubernatorius pranešė, kad regione esą buvo įvykdyta masinė dronų ataka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad susitikimas su rusų prezidentu Vladimiru Putinu gali įvykti labai greitai, ir pridūrė tikįs, kad jo kolega iš Rusijos tikrai nori nutraukti karą Ukrainoje. „Laikas nenustatytas, bet tai gali įvykti labai greitai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio stengėsi sumenkinti lūkesčius dėl bet kokio proveržio artėjančiose derybose su Rusijos pareigūnais.

JAV ir Rusijos atstovų susitikimas dėl karo Ukrainoje pabaigos turėtų vykti antradienį, rašo „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais. Šaltinių duomenimis, Saudo Arabijoje vyksiančiame susitikime bus aptartas galimas susitarimas dėl karo Ukrainoje pabaigos, taip pat padėti pamatai Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimui. Aiškėja, kur ir kada vyks susitikimas Šis antradienį vyksiantis susitikimas bus svarbus žingsnis gerinant JAV ir Rusijos santykius.

„Vakarų sostinės ruošiasi galimai lemiamai Europos saugumui savaitei“, sekmadienio vakarą rašė „Financial Times“. JAV ir Rusija pradeda derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, o Europa rengia skubų susitikimą aptarti Donaldo Trumpo planus dėl karo Ukrainoje pabaigos. Galingiausi Europos lyderiai pirmadienį susirinks Paryžiuje į skubias derybas dėl Ukrainos ir Europos gynybos ateities.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį transliuotame interviu sakė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „įtikti“ Maskvai po to, kai prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva pasikeitė politika dėl karo Ukrainoje.

Europos šalių lyderiai pirmadienį renkasi į neeilinį viršūnių susitikimą, kad aptartų JAV prezidento Donaldo Trumpo planus užbaigti karą Ukrainoje. Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad į Paryžiuje vyksiantį neformalų susitikimą turėtų atvykti Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos vadovai bei Europos Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Per didžiulius potvynius, kuriuos skirtingose JAV dalyse sukėlė smarkios liūtys, savaitgalį žuvo mažiausiai devyni žmonės, vienas iš žuvusiųjų – vaikas. Patvirtintais duomenimis, šalies pietryčiuose esančioje Kentukio valstijoje žuvo aštuoni asmenys, pranešė valstijos gubernatorius Andy‘is Beshearas, pridurdamas: „Manome, kad šis skaičius dar didės“. Tarp žuvusiųjų yra septynmetis vaikas, paaiškino A. Beshearas. Visų aukų gyvybes nusinešė automobilių avarijos arba potvynio vanduo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus vizito su „didele humanitarine programa“ prieš numatomą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą. V. Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis išlipa iš lėktuvo JAE ir kalbasi su pareigūnais. „Oficialus vizitas su pirmąja ponia į Jungtinius Arabų Emyratus“, – platformoje „Telegram“ pranešė V. Zelenskis.

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris sekmadienį pasakė esąs pasirengęs pasiųsti karių į Ukrainą, jei to reikėtų tam, kad būtų užtikrintas Didžiosios Britanijos ir Europos saugumas. JK vaidina svarbų vaidmenį remiant Kyjivą šio kare su Rusija, o tai „taip pat reiškia, kad reikia būti pasirengusiems prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų ir prireikus į vietą pasiųsti mūsų karius“, – dienraštyje „The Daily Telegraph“ rašė.

Oro linijų bendrovė „Ryanair“ ketina pristatyti planus, pagal kuriuos ji iki vasaros atsisakys popierinių įlaipinimo bilietų ir visiškai pereis prie skaitmeninės registracijos. Visa tai sukėlė milžinišką keleivių pasipiktinimą, rašoma „Express“. „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O‘Leary teigė, kad šiuo žingsniu siekiama supaprastinti keleivių ir darbuotojų įlaipinimo į lėktuvą procesą bei sumažinti popieriaus atliekų kiekį.

Vasario 4 dienos rytą įsigaliojęs Donaldo Trumpo 10 proc. tarifas Kinijoje pagamintoms prekėms, parduodamoms JAV, gali pakeisti amerikiečių apsipirkimo įpročius iš tokių internetinių parduotuvių kaip „Temu“ ar „Shein“. Pirkėjai nerimauja, kad tarifas sutrukdys jų „apsipirkinėjimo terapiją“, rašoma „The Guardian“. Tarifas panaikina prekybos spragą, kuri leido greitosios prekybos bendrovėms, tokioms kaip „Temu“ ir „Shein“, siųsti į JAV mažesnes nei 800 JAV dolerių (apie 769 eurų) siuntas be muitų...

Aukšto rango Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro pareigūnas pareiškė, kad europiečiai privalo dėti daugiau pastangų ir geriau rūpintis savo kolektyviniu saugumu, atsižvelgiant į JAV poziciją dėl Ukrainos.  „Dėl Ukrainos klausimo paspartėjimo ir atsižvelgiant į tai, ką sako JAV lyderiai, europiečiams reikia daryti daugiau, geriau ir nuosekliai, siekiant užtikrinti mūsų kolektyvinį saugumą“, – sakė pareigūnas.

88-erių popiežius Pranciškus sekmadienį praleido trečią dieną vienoje Romos ligoninėje, Vatikanas informavo, kad jo būklė yra stabili, o gydymas tęsiamas, praneša „Reuters“. Pontifikas į ligoninę buvo paguldytas dėl kvėpavimo takų infekcijos. Vatikanas trumpame pareiškime pridūrė, kad Pranciškus popietę praleido ilsėdamasis ir skaitydamas. Jo gydytojai patarė visiškai ilsėtis, tad popiežius negalėjo perskaityti savo įprastos sekmadienio maldos Šv. Petro aikštėje susirinkusiems piligrimams.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį sumenkino lūkesčius dėl bet kokio proveržio artėjančiose derybose su Rusijos pareigūnais dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą primygtinai tvirtino, kad užbaigtų karą per vieną dieną, jei grįžtų į Baltuosius rūmus, tačiau M. Rubio pabrėžė, jog „nebus lengva“ išspręsti tokį užsitęsusį, kruviną ir sudėtingą karą.

Sekmadienį, likus savaitei iki Vokietijos visuotinių rinkimų, dešimtys tūkstančių žmonių prisijungė prie Berlyne surengtos demonstracijos prieš kraštutinius dešiniuosius. Pasak policijos, proteste dalyvavo apie 30 000 žmonių. Tuo metu organizatoriai kalbėjo apie 38 000 dalyvių. Daugybė jų nešėsi plakatus su šūkiais, smerkiančiais kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri per kitą sekmadienį vyksiančius rinkimus gali tapti antra didžiausia partija.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu irmadienį surengs saugumo kabineto posėdį, kuriame bus aptartas antrasis paliaubų Gazos Ruože susitarimo etapą, pranešė jo biuras. Sekmadienį paskelbtame premjero biuro pranešime teigiama, kad B. Netanyahu apie šį susitikimą informavo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) specialųjį pasiuntinį Artimiesiems Rytams Steve'ą Witkoffą.

Apie 1,5 tūkst. žmonių, rizikuodami sulaukti represijų, sekmadienį susirinko prie velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kapo Maskvoje paminėti pirmųjų jo mirties metinių.  Charizmatiškas A. Navalnas – pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas, vykdęs kampaniją prieš korupciją vyriausybėje – mirė kalinamas atokioje pataisos kolonijoje Arktyje, 2024 metų vasario 16-ąją.

JAV istorikas Timothy‘is Snyderis po griežto JAV viceprezidento J. D. Vance‘o pamokslo apie demokratiją ir žodžio laisvę Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad europiečiai turi būti kur kas labiau proaktyvūs. „Europiečiai turi įprotį palaukti ir pažiūrėti, ką darys amerikiečiai arba ką darys rusai. Europa turi skubiai tai išspręsti“, – žurnalui „Stern“ sakė T. Snyderis, jo komentarai buvo paskelbti sekmadienį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusija ruošiasi vykdyti karą prieš susilpnėjusią NATO, jei Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sumažintų JAV paramą Aljansui. Interviu transliuotojui NBC Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad D. Trumpas turi svertų pastūmėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau įspėjo, jog Kremliaus šeimininku niekada negalima pasitikėti.

Rusijos pajėgos šią savaitę prieš Ukrainą panaudojo beveik 1 200 valdomų aviacinių bombų, daugiau kaip 850 dronų ir per 40 įvairaus tipo raketų. Tai tinkle „Telegram“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusijai dabartinėje jos situacijoje reikia karo, kad išlaikytų savo galią. Ir ji patvirtina savo norą tęsti mūšius, kai kasdien apšaudo Ukrainą. (...) Ukraina ginasi. Mes laikomės ir kovojame savo karių narsumo ir mūsų partnerių parmos dėka.

Covid-19 pandemija buvo nepaprastai įtemptas ir neaiškus metas didžiajai planetos daliai. Tačiau visi suvaržymai paaugliams galėjo sukelti fizinį poveikį jų smegenų struktūroms, rašoma „The Independent“ grupės portale „Indy 100“. 2020-2021 m. daugelyje pasaulio vietų buvo taikomos ribojamosios priemonės, įvestos siekiant pažaboti viruso plitimą. Šios priemonės apribojo galimybę bendrauti akis į akį, o tai, kaip dabar paaiškėjo, ypač pakenkė paaugliams.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį sakė, jog Europa privalo imtis didesnio vaidmens NATO ir dirbti su Jungtinėmis Valstijomis, kad užtikrintų Ukrainos ateitį. Jo komentaras pasirodė prieš pirmadieniui planuojamą Europos lyderių susitikimą Paryžiuje, nors Prancūzija jo dar nėra patvirtinusi. Jei susitikimas tikrai bus surengtas, K. Starmeris jame dalyvaus, naujienų agentūrai AFP anonimiškai sakė vienas informuotas JK pareigūnas.

Ukraina sekmadienį paskelbė atkovojusi vieną kalnakasių kaimą netoli svarbaus Pokrovsko miesto, kurį Rusija jau keli mėnesiai bando užimti. „Virtine Ukrainos pajėgų kontratakų pasiekta tam tikra sėkmė“, – ukrainiečių televizijai sakė tame rajone kovojančių pajėgų atstovas Viktoras Trehubovas. „Jau galime kalbėti apie Piščanės kaimo išvadavimą“, – pridūrė jis. Pranešimas pasirodė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paskelbus, kad padėtis tame rajone Kyjivo pajėgoms pagerėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad pietiniame Mykolajivo mieste po rusų drono smūgio ypatingos svarbos infrastruktūrai be šildymo liko 100 000 žmonių. Ukrainos pareigūnai anksčiau sekmadienį teigė, kad Rusija dronais atakavo Mykolajivo šiluminę elektrinę.  V. Zelenskis pareiškė, kad šis naujausias išpuolis įrodo, jog Maskva nenori taikos.

Izraelyje su vizitu viešintis JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio pabrėžė, kad islamistinis „Hamas“ judėjimas negali likti valdančiąja jėga Gazos Ruože. Kol „Hamas“ galės grasinti Izraeliui jėga, „taika bus neįmanoma“, sakė M. Rubio Jeruzalėje po susitikimo su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu. Teroristinė organizacija esą turi būti sunaikinta.  B. Netanyahu ir  M. Rubio taip pat patvirtino bendrą nuomonę, kad Iranas negali kurti ir turėti branduolinio ginklo.

Paryžius patvirtino, kad Europos šalių lyderiai jau pirmadienį Prancūzijos sostinėje tarsis dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo planų, kaip užbaigti karą Ukrainoje.  Susitikimą, kuris vyks prezidento Emmanuelio Macrono kvietimu, interviu stočiai „France Inter“ patvirtino Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noëlis Barrot‘as. Kas konkrečiai dalyvaus konsultacijose, ministras nepasakė.

Izraelis ir Jungtinės Valstijos turi bendrą pagrindą dėl Gazos Ruožo, sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, po sekmadienį įvykusių derybų su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio girdamas prezidento Donaldo Trumpo viziją dėl palestiniečių anklavo. M. Rubio Izraelyje pradeda savo, kaip Vašingtono diplomatijos vadovo, pirmąją kelionę Artimuosiuose Rytuose.

Malyje įgriuvus nelegaliai eksploatuojamai aukso kasyklai, šeštadienį, institucijų duomenimis, žuvo dešimtys žmonių. Dabartiniais duomenimis, aukų yra 48, pranešė policijos šaltiniai. Malis priskiriama skurdžiausioms pasaulio šalims, nors yra vienas lyderiaujančių aukso gavyboje Afrikoje. Malio kasyklose, kuriose aukso ieškotojai be leidimų ieško tauriojo metalo, reguliariai įvyksta mirtinų incidentų.

Kremlius JAV prezidento Donaldo Trumpo skambutį Rusijos vadovui  Vladimirui Putinui šios savaitės viduryje vertina kaip lūžio tašką Ukrainos kare. „Tai signalas, kad dabar mėginsime reikalus aiškintis dialogu ir kalbėti apie taiką, o ne apie karą“, – interviu Kremliui artimam valstybinės televizijos korespondentui Pavelui Zarubinui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Prieš tai Vakarų šalių lyderiai, anot jo, atmetė pokalbius su Rusija ir laikėsi linijos kariauti karą iki galo.

Europos kraštutinės dešiniosios jėgos kopijuoja Donaldą Trumpą ir žada „padaryti Europą vėl didžią“. Viktoras Orbanas, Marine Le Pen ir jų bendražygiai iš Europos Parlamento „Patriotų už Europą“ bloko surengė kraštutinių dešiniųjų jėgų susitikimą Madride, kuriame netrūko skambių pareiškimų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Du tūkstančiai arenoje susirinkusių Europos kraštutinių dešiniųjų pasakė „taip“. Tik ne viena protestuotoja.

Kanados karo laivas „HMCS Ottawa“ sekmadienį praplaukė sąsiauriu, skiriančiu Kiniją ir Taivano salą. Tuo pat metu netoli Taivano pastebėta 14 kinų karo  lėktuvų, pranešė Užsienio reikalų ministerija Taipėjuje. Kanada „vėl ėmėsi konkrečių priemonių, kad apsaugotų Taivano sąsiaurio laisvę, taiką ir atvirumą“, nurodoma pranešime.

Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris sekmadienį sakė, kad šalies pietuose įvykdytas išpuolis panaudojant peilį, kai žuvo paauglys ir buvo sužeisti dar penki žmonės, buvo islamistinė ataka. „Tai islamistinė ataka, susijusi su IS („Islamo valstybe“)", – pietiniame Filacho mieste sakė G. Karneris. Pasak jo, įtariamasis – 23 metų prieglobsčio prašytojas siras – per trumpą laiką radikalizavosi internete.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį sakė, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka didžiausia atsakomybė už Aleksejaus Navalno mirtį. 27 valstybių bloko pareiškimas pasirodė minint pirmąsias Rusijos opozicijos lyderio mirties Rusijos kolonijoje Arktyje metines. „Šiandien sueina vieni metai nuo Rusijos opozicijos lyderio, politiko Aleksejaus Navalno mirties, dėl kurios didžiausia atsakomybė tenka prezidentui Putinui ir Rusijos valdžiai“, – sakoma pareiškime.

Rusijos opozicijos veikėja, Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja sekmadienį paragino šalininkus kovoti už laisvą ir taikią Rusiją. Ji kalbėjo per pirmąsias savo vyro mirties Rusijos kalėjime metines. „Mes žinome, kodėl kovojame: (už) laisvą, taikią ir gražią ateities Rusiją. Tokia, apie kokią svajojo Aleksejus, įmanoma, darykite viską, kad jo svajonė išsipildytų“, – sako J. Navalnaja vaizdo pareiškime.

Politinė Baltarusijos vadovybė neigia pranešimus, kad esą ginkluojasi ir rengiasi karinėms provokacijoms prieš kaimynines šalis. „Mes niekam nekeliame pavojaus. Nei didiname pajėgas, nei ginklų sistemų skaičių – priešingai nei mūsų kaimynai lenkai ir baltai, kurie daug dėmesio skiria militarizacijai“, – pareiškė politiškai įtakingas Baltarusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Volfovičius.

Izraelį pasiekė sunkiosios bombos, kurias perduoti leido JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Naktį Izraelyje gauta ir iškrauta sunkiųjų aviacinių bombų siunta, kurios perdavimą neseniai patvirtino JAV vyriausybė“, – sekmadienį pranešė Izraelio gynybos ministerija. D. Trumpo pirmtako Joe Bideno vyriausybė dėl Gazos karo buvo sulaikiusi MK84 bombų pristatymą. Šių bombų svoris siekia 200 svarų arba 900 kg. Jos pripildytos 430 kg sprogstamosios medžiagos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atkreipė į save dėmesį citata, kuri priskiriama save Prancūzijos imperatoriumi karūnavusiam Napoleonui. „Kas gelbsti savo šalį, nepažeidžia įstatymo!“ – rašė D. Tumpas tinkle X. Prieš daugiau kaip tris savaites savo antrąją kadenciją pradėjęs D. Trumpas dėl savo valdymo stiliaus sulaukia dalies amerikiečių kritikos.

Praėjus  metams po Aleksejaus Navalno mirties, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priminė rusų opozicionieriaus kovą už demokratiją ir laisvę. „Prieš metus mirė Aleksejus Navalnas – nes Rusijoje siekė demokratijos ir laisvės“, – rašė O. Scholzas sekmadienį tinkle X. Vokeitijos politiko teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „brutaliai“ kovoja prieš laisvę ir jos gynėjus, dėl to A. Navalno kova esą atrodo dar drąsesnė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė JAV pasiuntinį Ukrainai Keithą Kelloggą apsilankyti fronte Rytų Ukrainoje. „Man labai svarbu, kad jis tai pamatytų“, – sakė V. Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose. JAV reikia „daugiau žinių apie tai, kas vyksta“, – pridūrė jis. Pasak V. Zelenskio, K. Kelloggas turi JAV prezidentui Donaldui Trumpui papasakoti apie realybę fronte.

Rusijos pajėgos naktį į sekmadienį smarkiai apšaudė Mykolajivą. Per ataką nukentėjo svarbios infrastruktūros objektas, penki daugiabučiai, keturios parduotuvės ir restoranas, buvo sužeistas vienas žmogus, tinkle „Telegram“ panešė Mykolajivo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas. „Naktį į vasario 16 d. priešas surengė intensyvią ataką prieš Mykolajivą. Buvo pažeistas kritinės infrastruktūros objektas, kilo gaisras, kurį ugniagesiai greitai užgesino“, – nurodoma pranešime.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos aukšto rango pareigūnų komanda Saudo Arabijoje pradės derybas su Rusijos ir Ukrainos derybininkais dėl karo Ukrainoje užbaigimo, šeštadienį sakė amerikiečių pareigūnai. Pasak jų, derėtis į Saudo Arabiją vyks JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas.

Londono Karališkojo koledžo, Svonsio universiteto ir Čilės mokslininkų komanda teigia atradusi būdą, kaip pakeisti asfalto įtrūkimų susidarymą ir taip atverti kelią mokslinės fantastikos svajonei apie savaime atsinaujinančius kelius, rašoma „IFL Science“. Duobės JAV yra nemenka problema, nes dėl jų vairuotojai gadina automobilius, o tai jiems kainuoja apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,9 mlrd. eurų), arba apie 306 JAV dolerių (apie 291 eurų) vienam vairuotojui per metus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo skambutis Rusijos vadovui Vladimirui Putinui buvo klaida, Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. „Mes neabejojame, kad Vladimiro Putino Rusija kelia grėsmę Europai. Trumpo skambutis Putinui buvo klaida“ – sakė jis.

Anglikonų Bažnyčia nusprendė, kad nealkoholinis vynas ir duona be glitimo negali būti naudojami per Šventąją Komuniją. Gairėse teigiama, kad duona turi būti pagaminta iš kvietinių miltų, o vynas – iš fermentuotų vynuogių sulčių, rašoma „The Independent“. Nutarimuose, kurie išsamiai išdėstyti dokumentuose, paskelbtuose prieš vasario 10 d. susirenkant Bažnyčios generaliniam sinodui, pripažįstama „neteisybė“, su kuria susiduria tie, kurie negali vartoti kvietinių miltų ar alkoholio.

Kremlius šeštadienį paskelbė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir sutiko „pademonstruoti norą bendradarbiauti“ Ukrainos klausimu ir siekį atkurti dialogą, praneša AFP. Jų pokalbis įvyko prieš laukiamą susitikimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino tuo metu kai Ukraina ir Europos sąjunga vis labiau nerimauja, kad JAV ir Rusija gali susitarti be jų.