Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Du tūkstančiai arenoje susirinkusių Europos kraštutinių dešiniųjų pasakė „taip“. Tik ne viena protestuotoja. Apsauga lauk ištempė pusnuogę „Femen“ aktyvistę, nusprendusią sugadinti estų kraštutinių dešinių pažiūrų buvusio finansų ministro kalbą. Martinas Helme, kurį Donaldas Trumpas pasikvietė į savo inauguraciją, pastarojo frazes kartoja ne vienintelis.
„Mes padarysime Europą vėl didžią! Ačiū jums!“ – iškilmingai paskelbė Olandijos „Laisvės partijos“ lyderis Geert Wilders.
Giria Trumpą
Šalia jo ir olandų kraštutinių dešiniųjų lyderis, ir savų rate akivaizdžiai puikiai besijaučiantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos lyderė Marine Le Pen, ir Ispanijos partijos „Vox“ vadovas. Europos Parlamento blokui „Patriotai už Europą“ priklausančios jėgos Madride surengė pirmą didelį susitikimą, skirtą nubrėžti savo artimiausių mėnesių politinę strategiją.
„Mūsų žmonės atsiims savo laisvę, o mes įvykdysime visus duotus pažadus“, – tvirtino Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiagas Abascalis.
Politikai žada kovoti su imigracija, islamu, „woke“ ideologija, o V. Orbanas siūlo pasiduoti Rusijai.
„Dėl Briuselio kaltės pinigai skiriami beviltiškam Ukrainos karui“, – rėžė Vengrijos premjeras.
Ir visi giria D. Trumpą, kuriam dėkoja už kraštutinių dešinių jėgų stiprėjimą šioje Atlanto pusėje.
„Donaldo Trumpo pergalė – tai ne šiaip valdžios pasikeitimas demokratinėje šalyje, tai ne demokratijos protrūkis tautos nuosmukio metu. Esame tikrų globalių pokyčių liudininkai“, – teigė Prancūzijos „Nacionalinio sambūrio“ lyderė Marine Le Pen.
„Patriotų už Europą“ blokas, trečias pagal dydį Europos Parlamente, kviečia vienytis ir kitas nacionalistines konservatoriškas jėgas. Tačiau su jais atsisako draugauti Italijos premjerės Georgios Meloni partija, lenkų „Įstatymas ir Teisingumas“ ir „Alternatyva Vokietijai“.
Protestai gausėja
O „Alternatyvos Vokietijai“ galimo atėjimo į valdžią vokiečiai bijo, kaip velnio ir savaitgaliais rengia, rodos, vis didesnius protestus. Šį kartą Miunchene į protestą susirinko apie 200 tūkst. vokiečių, smerkiančių rasizmą ir fašizmą.
Dalis protestuotojų demokratiją įsivaizduoja savotiškai:
„Demokratija veikia, kai visi būna kartu. Išskyrus dešinę. Su jais visai neveikia. Su AfD – visai ne.“
„Mūsų draugai Rusijoje jau kalba, kad visa Europa suka toli dešinėn. Toks poslinkis išties yra Europoje ir Vokietijoje. Todėl turime kovoti už demokratines vertybes ir už priklausančius vaivorykštės frakcijai.“
O realybė ta, kad Vokietijoje, pagal naujausias apklausas, kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ gali surinkti apie penktadalį visų balsų. Olafo Scholzo socialdemokratų reitingas artėjant rinkimams dar kiek sumenko – iki 15 proc.
O konservatorių reitingas kiek paaugo – iki 31 proc., nepaisant to, kad jų rezoliucija dėl migracijos, kurią jie priėmė dėl „Alternatyvos Vokietijai“ balsų, iššaukė Vokietijoje didelius protestus.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
