Užsienis

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Alice Weidel teigia, kad po sekmadienį vykusių rinkimų praleido milijardieriaus Elono Musko sveikinimo skambutį. E. Muskas rinkimų kampanijos metu buvo pareiškęs paramą A. Weidel partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). „Šį rytą, kai įsijungiau telefoną ar į jį pažiūrėjau, naktį sulaukiau praleistų skambučių iš Jungtinių Valstijų, taip pat ir iš Elono Musko, kuris pasveikino mane asmeniškai“, – per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė A. Weidel.

Vokietijos verslui palankios Laisvosios demokratų partijos (FDP) vadovas Christianas Lindneris sekmadienį atsistatydino, jo politinei jėgai rinkimuose nepavykus peržengti 5 proc. barjero, kad patektų į parlamentą. 46 metų Ch. Lindneris dirbo finansų ministru Olafo Scholzo nestabilioje trišalėje koalicinėje vyriausybėje, tačiau dažnai nesutarė su socialdemokratų kancleriu. Lapkritį O. Scholzas atleido jį iš pareigų po aštrių nesutarimų dėl vyriausybės išlaidų. Visi Ch.

Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovai trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms skirtame pareiškime tvirtino, kad „Ukrainos ir jos piliečių ateitis yra Europos Sąjungoje“. Be kita ko, ES lyderiai išskyrė tarptautinės vienybės remiant Ukrainą ir siekiant „visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos, pagrįstos Ukrainos taikos formule“, svarbą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė valstybinė žiniasklaida.  „Vasario 24 d. popietę prezidentas Xi Jinpingas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jo kvietimu“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Prezidentas Xi Jinpingas sakė, kad Kinija ir Rusija yra „tikros draugės“, „palaikančios viena kitą“, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Pietiniame Prancūzijos uostamiestyje Marselyje į Rusijos konsulatą pirmadienį buvo sviesti trys savadarbiai sprogstamieji užtaisai, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė policijos šaltinis. Per incidentą, įvykusį per trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, detonavo tik du iš trijų įtaisų, sakė šaltinis. Į įvykio vietą buvo iškviestas sprogmenų neutralizavimo ekspertas. Įtariamasis pabėgo, pradėtas tyrimas, sakė pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Popiežiui Pranciškui susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis, pasaulis nori nenori priverstas pagalvoti apie patį blogiausią scenarijų – jo mirtį. „Politico“ surinko svarbiausią informaciją, kas vyktų, jei šis scenarijus išsipildytų ir popiežius mirtų. Popiežius Pranciškus dar jaunystėje neteko dalies plaučių. Popiežius dar vasario 14 d. pateko į ligoninę dėl bronchito, galiausiai jam nustatytas abiejų plaučių uždegimas, reikėjo perpilti kraują.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pirmadienį Vašingtone susitiksiantis su Donaldu Trumpu, sakė, kad pateiks JAV prezidentui „pasiūlymus dėl veiksmų“, kaip atremti „Rusijos grėsmę“ Europoje ir užtikrinti taiką Ukrainoje.  Abiem lyderiams susitinkant per trečiąsias karo Ukrainoje metines, E. Macronas tikisi įtikinti D. Trumpą įtraukti Europos lyderius į Rusijos ir JAV derybas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį minėdamas trečiąsias Rusijos invazijos metines paragino šiemet pasiekti jo šaliai ilgalaikę ir tvarią taiką. „Šie metai turėtų būti realios, ilgalaikės taikos pradžios metai. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas neduos mums taikos arba duos ją mums mainais į kažką. Turime laimėti taiką jėga, išmintimi ir vienybe“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Turkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Ankara remia JAV iniciatyvą užbaigti Ukrainos ir Rusijos konfliktą, tačiau pabrėžė manantis, kad derybose turėtų dalyvauti abi kariaujančios šalys. „Mes teikiame didelę reikšmę naujai JAV iniciatyvai kaip į rezultatus orientuotam požiūriui.

Buvęs JAV ambasadorius Japonijoje ir Baltųjų rūmų aparato vadovas Rahmas Emanuelis pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo politika Ukrainos atžvilgiu padeda įgyvendinti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino „svajonę“. „Suskaldyti NATO ir sugriauti Atlanto aljansą <...> ‒ nuo Josifo Stalino laikų tai buvo vienintelis [Rusijos] tikslas, o Amerikos prezidentas įgyvendino puoselėtą Stalino svajonę“, ‒ „The Moscow Times“ cituojamas R. Emanuelis, kuris prieš daugiau nei dešimtmetį ėj...

Pirmadienį, vasario 24-ąją, 6 val. Lenkijos ir Ukrainos aktyvistai Rusijos diplomatus Varšuvoje pažadino oro pavojaus sirenų ir sprogimų garsais, taip pažymėdami Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą trečiąsias metines.

Savaitgalį pagrindiniai prokremliniai kanalai pradėjo platinti vaizdo įrašą, nukreiptą prieš aršius karo šalininkus. Kai kurie Z tinklaraštininkai jo autorystę priskyrė Ukrainos informacijos ir psichologinių operacijų centrui (CIPSO). Tačiau atlikta analizė rodo, kad vaizdo įraše pagrindinius vaidmenis atliko rusų aktoriai, rašoma telegramo kanale „Agenstvo“. Tikėtina, kad pirmasis šį vaizdo įrašą šeštadienį popiet paskelbė Telegram kanalas „Pул №3“ (turintis 345 tūkst.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kurio vadovaujamas CDU-CSU aljansas laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, pareiškė, kad Ukraina privalo dalyvauti taikos derybose. „Europa lieka tvirtai Ukrainos pusėje“, – pirmadienį, Europos lyderiams susirinkus Kyjive paminėti trečiųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių, socialiniame tinkle „X“ parašė F. Merzas.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

Netoli Rusijos konsulato Prancūzijos mieste Marselyje nugriaudėjo sprogimas, remdamasis vietos žiniasklaida rašo „Sky news“. Prancūzijos policija oficialiai dar nepatvirtino šių pranešimų. Transliuotojas BFM Marseille Provence teigė, kad ugniagesiai patvirtino incidentą. Pasak Rusijos naujienų agentūros RBC, generalinis konsulas mieste Stanislavas Oranskis sakė, kad sprogimas įvyko konsulato viduje.

Beveik pusė lenkų nepritartų tam, kad Lenkijos valstybės siena būtų uždaryta ukrainiečių pabėgėliams. Tai atskleidė apklausa, atlikta praėjus trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tuo metu 39 proc. lenkų pritartų sienos uždarymui ukrainiečių karo pabėgėliams, o 12 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Prieš trejus metus Volodymyras Zelenskis tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijai simboliu. Lyjant raketomis V. Zelenskis ryžtingai kalbėjosi su ukrainiečiais. Pasitelkęs įgūdžius, įgytus per ankstesnę komiko karjerą, jis greitai įvaldė meną sutelkti pasaulinę paramą Ukrainai. Tačiau pasiekus trečiąsias karo metines, reikalai keičiasi, rašo „Financial Times“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Ukrainą sudaryti sandorį su Rusija. Tuo pačiu JAV į šalį nustumia Kyjivą ir menkina V. Zelenskį.

Hospitalizuotas abiejų plaučių uždegimu sergantis popiežius Pranciškus, kurio būklė yra kritinė, gerai praleido naktį ir ilsisi, pirmadienį pranešė Vatikanas. „Naktis praėjo gerai, popiežius miegojo ir ilsisi“, – trumpame pareiškime nurodė Vatikanas. 88-erių Pranciškus buvo paguldytas į Romos Gemelli ligoninę vasario 14 d., ten jis gydomas jau vienuoliktą dieną, tad tai yra ilgiausia hospitalizacija per jo pontifikatą.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį, minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, Rusijai pritaikė naujas sankcijas, kuriomis siekiama pažaboti jos karo veiksmus.

2024-aisiais iš apyvartos išimta 554 tūkst. padirbtų eurų banknotų, o tai sudaro menką visų apyvartoje esančių euro banknotų dalį, skelbia Europos Centrinis Bankas (ECB). Pernai milijonui apyvartoje esančių tikrų euro banknotų buvo aptikta 18 suklastotų kupiūrų, o tai yra labai mažai, palyginti su lygiu, stebėtu po euro įvedimo, pažymima pranešime.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pranešė, kad antradienį lankysis Jungtinėse Valstijose ir kalbėsis su savo kolega Marco Rubio, Vašingtonui dedant pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. „Su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu galite diskutuoti apie ką tik norite, bet jei kalbama apie Europą ar Ukrainą, tuomet Ukraina ir Europa taip pat turi sutikti su šiuo susitarimu“, – pirmadienį prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą žurnalistams sakė K. Kallas.

Vasario 24 d. sukanka treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje. JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos tarpininkauti nutraukiant kovas pasižymėjo ir pirmosiomis klaidomis. Jei jis ir jo administracija nori pasiekti sėkmę, jiems reikia dirbti daug geriau, rašoma „Brookings“. Vasario 24 d. sukanka treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.

Ligoninėje esantis ir sunkiai sergantis popiežius Pranciškus pasisakė apie karą Ukrainoje. Pirmadienį sueina lygiai trys metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Kaip rašoma Vatikano pranešime spaudai, ligoninėje besigydantis popiežius paprašė pasiųsti žinutę apie karo metines. Metines jis pavadino skaudžiomis ir gėdingomis bei pareiškė, kad solidarizuojasi su ukrainiečiais bei kitomis karų aukomis, melsdamasis už taiką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per Rusijos didelio masto invazijos į jo šalį metines, gyrė trejus pasipriešinimo ir didvyriškumo metus. „Treji pasipriešinimo metai. Treji dėkingumo metai. Treji absoliutaus ukrainiečių didvyriškumo metai“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis. „Dėkoju visiems, kas tai gina ir remia“, – sakė jis.

Ukrainai minint trečiąsias Rusijos invazijos į šalį metines, Vilniuje viešėjęs Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas teigia, kad ukrainiečiai yra nusivylę NATO neveiklumu dėl Kyjivo narystės perspektyvų.  „Taip, galima jausti nusivylimą, nes organizacija, kuri turėtų užtikrinti taiką Europoje ir visame pasaulyje, iš esmės nedaro to, ką turėtų daryti“, – BNS sakė O. Prokudinas.

Vokietijoje vykusių rinkimų nugalėtojas konservatorius Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Europa turi sustiprinti savo gynybos pajėgumus, didėjant įtampai tarp JAV ir Europos dėl Ukrainos bei NATO finansavimo. „Man absoliutus prioritetas bus kuo greičiau sustiprinti Europą, kad žingsnis po žingsnio tikrai pasiektume nepriklausomybę nuo JAV“ gynybos klausimais, sakė F. Merzas.

Pasaulio šalių vadovai sekmadienį sveikino Vokietijos konservatorių lyderį Friedrichą Merzą su jo partijos pergale parlamento rinkimuose. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sveikino progą „stiprinti bendrą saugumą“. „Laukiu galimybės dirbti su naująja (Vokietijos) vyriausybe, kad stiprintume ir taip stiprius mūsų santykius, (...) mūsų bendrą saugumą ir užtikrintume augimą abiem mūsų šalims“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Starmeris.

Pirmadienį sukanka lygiai treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. Toliau pateikiame svarbiausių datų, susijusių su plataus masto Rusijos invazija, apžvalgą.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Riaznės regione griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad galėjo būti dronais atakuota naftos perdirbimo gamykla. Tokia ataka jau būtų trečia prieš šį objektą šiais metais. Internete buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas gaisras, kaip įtariama, netoli naftos perdirbimo gamyklos. Rusijos vietos valdžios institucijos incidento nekomentavo, taip pat kol kas nekomentavo ir Ukraina.

Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 050 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 868 230 tūkst. kareivių.

Paklaustas apie pastarosiomis savaitėmis vykusias derybas su įvairiais lyderiais dėl karo Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad, jo nuomone, Rusija „iš visų jėgų“ siekia, kad karas būtų baigtas, rašo „Sky News“....

Minint trečiąsias Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metines, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas António Costa pareiškė esąs įsipareigojęs Ukrainai. „Būtent šią akimirką prieš trejus metus Rusijos invazija sugriovė taiką Ukrainoje ir sukėlė didžiules kančias Ukrainos žmonėms“, – ankstyvą pirmadienį tinkle „X“ parašė jis. „Šiandien mes visi esame ukrainiečiai.

Pasaulio šalių vadovai sekmadienį sveikino Vokietijos konservatorių lyderį Friedrichą Merzą su jo partijos pergale parlamento rinkimuose. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sveikino progą „stiprinti bendrą saugumą“. „Laukiu galimybės dirbti su naująja (Vokietijos) vyriausybe, kad stiprintume ir taip stiprius mūsų santykius, (...) mūsų bendrą saugumą ir užtikrintume augimą abiem mūsų šalims“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Starmeris.

Viena apklausa rodo, kad po sekmadienį Vokietijoje vykusių rinkimų palankiausiai vertinama koalicija, kurią sudarytų konservatyvus CDU/CSU blokas ir centro kairieji socialdemokratai (SPD). Remiantis apklausos, kurią atliko tyrimų institutas „YouGov“, rezultatais, 44 proc. respondentų palaiko „didžiąją koaliciją“, kurios sudėtyje būtų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir SPD. Tuo metu 25 proc.

Per trečiuosius karo metus Ukraina sulaukė milijardinės paramos, užėmė dalį Rusijos teritorijos, o Maskva panaudojo naują hipergarsinę raketą.  JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasario 16-ąją pareiškė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti „labai greitai“. Kyjivas ir Europa baiminasi, kad bet kokiose derybose jie liks nuošalyje.

Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas Merzas sekmadienį visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad pirmenybę teiktų koaliciją formuoti su vienu partneriu, o ne dviem. „Mes laimėjome ir laimėjome aiškiai, – sakė jis. – Dabar bandysiu suformuoti vyriausybę, kuri atstovautų visai šaliai ir spręstų šalies problemas.“ „Kokia ta vyriausybė bus, dar nežinome. Tačiau tai nėra paslaptis, kad aš norėčiau turėti vieną koalicijos partnerį, o ne du.

Vokietijos parlamento rinkimuose didelė dalis jaunų rinkėjų, įskaitant pirmąkart balsavusius vokiečius, balsavo už kraštutines kairiąsias ir kraštutines dešiniąsias partijas, sekmadienį rašo Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW). Remiantis balsavusiųjų apklausomis, 25 proc. rinkėjų, kuriems yra nuo 18 iki 24 metų, balsavo už kraštutinės kairės partiją „Die Linke“, tuo metu 21 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pavadino Vokietijos pagrindinio konservatyviojo aljanso pergalę „didžia diena Vokietijai ir Jungtinėms Valstijoms“. „Kaip ir JAV, Vokietijos žmonės pavargo nuo nesąmoningos darbotvarkės, ypač dėl energijos ir migracijos politikos, kuri dominavo tiek daug metų“, – parašė D. Trumpas didžiosiomis raidėmis savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kaip rodo balsavusiųjų apklausos ir televizijų prognozės, konservatyvusis CDU/CSU aljansas surinko apie 28,5 ...

20-mečiui singapūriečiui JAV pateikė kaltinimus dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo. Pranešama, jog vyras, apsimetęs „Google“ darbuotoju, pavogė 230 mln. JAV dolerių (219,5 mln. eurų) kriptovaliutomis. Kol kartu su bendrininku sukčius mėgavosi prabangiu gyvenimu, policijos pareigūnai juos suėmė ir konfiskavo neteisėtai gautą turtą. Kartu su sąmokslininku Jeandieliu Serrano jie, kaip įtariama, iš aukos Vašingtone pavogė daugiau kaip 4,1 tūkst.

Prieš pirmalaikius rinkimus Vokietijoje Friedrichas Merzas pažadėjo valdyti didžiausią Europos ekonomiką grąžindamas savo Krikščionių demokratų partiją (CDU) prie konservatyvių šaknų, mažindamas verslo suvaržymus ir griežtindamas kovą su nelegalia migracija.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad Izraelis yra pasirengęs atnaujinti kovas Gazos Ruože bet kurią akimirką, ir pažadėjo pasiekti karo tikslus „derybomis ar kitomis priemonėmis“. „Esame pasirengę bet kurią akimirką atnaujinti intensyvias kovas, mūsų operatyviniai planai parengti“, – sakė B. Netanyahu per kovinių dalinių karininkų ceremoniją, praėjus dienai po to, kai Izraelis sustabdė palestiniečių kalinių paleidimą, kuris turėjo būti vykdomas pagal pali...

Popiežiaus Pranciškaus būklė lieka kritinė, tačiau 88-erių pontifikas nesusidūrė su naujais kvėpavimo sunkumais, sekmadienį pranešė Vatikanas. Kai kurie kraujo tyrimai rodo pradines, lengvas inkstų problemas, kurios šiuo metu yra kontroliuojamos, teigiama Šventojo Sosto pranešime. Anksčiau sekmadienį Vatikanas buvo pranešęs, kad kritinės būklės popiežius ligoninėje praleido ramią naktį. Šeštadienio vakarą buvo paskelbta, kad popiežių ištiko astmos priepuolis.

„The Guardian“ užsienio politikos temų apžvalgininkas Simonas Tisdallas pasidalino savo įžvalgomis apie „seną, prieštaringai vertinamą klausimą: ar Jungtinė Karalystė ir Prancūzija turėtų sujungti savo branduolinių ginklų pajėgumus ir sukurti visos Europos gynybinį branduolinį skydą?“ Nors Europos saugumas atsidūrė „lūžio taške“ ir jam reikia skirti itin didelį dėmesį, ne visi žemyno pareigūnai sutinka užtikrinti saugumą paliekant JAV nuošalyje.

Europos Sąjunga kovo 6 dieną surengs specialų viršūnių susitikimą dėl karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

Vokietijoje pasibaigus Bundestago rinkimams, jų nugalėtojas Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas Friedrichas Merzas kalba apie istorinius rezultatus. Mes laimėjome šiuos Bundestago rinkimus, pareiškė jis pasibaigus balsavimui ir pasirodžius prognozėms. F. Merzas paragino greitai pradėti derybas dėl koalicijos. Rinkimų kampanija baigėsi, reikia pradėti kalbėtis, teigė jis, turėdamas omenyje galimus koalicijos partnerius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“. Karo baigtis yra nenuspėjama, o Europos lyderiai vis dar nėra radę vieningo susitarimo gynybos klausimais.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis tiria fronto linijoje naudojamo JAV operatorės „Starlink“ palydovinio ryšio alternatyvas, pasirodžius pranešimams, kad Jungtinės Valstijos gali sustabdyti prieigą prie šios paslaugos.

Nepaisant į Baltuosius rūmus sugrįžusio Donaldo Trumpo įneštos sumaišties ir vėl įžiebtų ginčų tarp euroatlantinių partnerių, Europos Sąjunga (ES) artimiausiu metu neturi realių galimybių geopolitinėje erdvėje veikti savarankiškai, mano ekspertai. Todėl, jų teigimu, net ir vis labiau ryškėjant nuomonių skirtumams tarp Vašingtono ir didžiųjų ES valstybių, pastarųjų kalbos apie strateginę autonomiją neduos rezultatų.

Pastaroji savaitė Europoje buvo niūriausia nuo pat geležinės uždangos griuvimo. Ukraina parduodama, Rusija reabilituojama, o valdant Donaldui Trumpui nebegalima tikėtis, kad JAV ateis į pagalbą Europai karo metu. Pasekmės Europos saugumui yra rimtos, tačiau žemyno lyderiai ir žmonės jų dar nepajuto.