Užsienis

Kirgizija pareikalavo gerbti jos „istorinį ir kultūrinį paveldą“, kai rusiškas drabužių prekės ženklas panaudojo tradicinius kirgiziškus dizainus, į kuriuos pareiškė autorines teises, o iš to iškilo kaltinimai dėl kultūrinės apropriacijos.  Vidurio Azijos šalis yra glaudžiai susijusi su Maskva, tačiau pastaraisiais metais ėmėsi veiksmų stiprinant savo nacionalinį identitetą po ilgus dešimtmečius trukusios priklausomybės nuo Rusijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį susitikęs su JAV lyderiu Donaldu Trumpu pabrėžė, kad taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo ir įspėjo dėl pasaulio, kuriame nugali „stipriausiojo teisė“. „Ši taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose. Ukraina „kelerius pastaruosius metus kovojo už savo nepriklausomybę ir suverenitetą, bet taip pat ir už mūsų kolektyvinį saugumą“, sakė E. Macronas.

Baigiantis Donaldo Trumpo ir Emmanuelio Macrono spaudos konferencijai, pasisakė ir Vladimiras Putinas. Jis sakė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti su JAV galimybę sumažinti gynybos biudžetų mažinimo galimybę, ir teigė, kad išlaidų sumažinimas 50 proc. būtų „gera idėja“, praneša „Sky News“. V. Putinas taip pat kalbėjo apie karą Ukrainoje ir sakė, kad D. Trumpas nori pagerinti „politinę padėtį“, tačiau pridūrė, kad toks bandymas naudingesnis pačiai Ukrainai, o ne Rusijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė ryžtingai atsisakantis tradicinės JAV užsienio politikos, kurią pavadino labai kvaila. „Mano administracija ryžtingai atsisako ankstesnės administracijos ir, atvirai kalbant, praeities užsienio politikos vertybių. Aš susidūriau su labai kvailu užsienio politikos isteblišmentu“, – sakė D. Trumpas per spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Vašingtone.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad pirmadienį smogė dviem raketų paleidimo vietoms Gazos Ruože po to, kai iš vienos iš jų paleistas sviedinys nukrito palestiniečių teritorijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per bendrą spaudos konferenciją su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad Prancūzija būtų pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai, o Europos taikos palaikymo pajėgos taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, siekiant sustabdyti karinę padėti, rašo BBC.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sėdėdamas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete kartu su Prancūzijos prezidentu atsisakė pavadinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi, rašo BBC. Žurnalistui pasiteiravus, ar D. Trumpas taip pat laiko V. Putiną diktatoriumi, kaip ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, šis tikino, kad tokių žodžių lengvabūdiškai nevartoja.

Europos Sąjungos lyderiai kitą savaitę vyksiančiame neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime sieks susitarti dėl naujo ginklų paketo Ukrainai, pirmadienį pranešė bloko vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, minint trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustumdamas Kyjivą ir jo rėmėjus žemyne į šalį paskelbė apie būsimas derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, Europa stengiasi stiprinti paramą ukrainiečiams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį pareiškė, kad Europa yra pasirengusi didinti išlaidas gynybai, tačiau sakė, jog tikisi aktyvaus JAV dalyvavimo užtikrinant bet kokį taikos susitarimą Ukrainoje. E. Macronas sakė, kad su D. Trumpu aptars „ilgalaikę taiką“ Ukrainoje ir kad Kyjivas „turi dalyvauti“ derybose dėl karo užbaigimo.

Popiežiaus Pranciškaus sveikatos būklė šiek tiek pagerėjo, nors ir toliau tebėra sudėtinga, sakoma pirmadienio vakarą paskelbtame naujame Šventojo Sosto spaudos salės pranešime.  Pontifikas, esantis kritinės būklės dėl abiejų plaučių uždegimo, ligoninėje praleido 11-ą dieną. „Šventojo Tėvo kritinė klinikinė būklė rodo nedidelį pagerėjimą. Šią dieną nebuvo kvėpavimo krizių, pagerėjo ir kai kurių tyrimų rezultatai“, – sakoma Vatikano vakaro biuletenyje apie 88 metų popiežiaus sveikatą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje gali baigtis „per kelias savaites“, rašo „SkyNews“. Šį teiginį D. Trumpas žurnalistams išsakė susitikimo metu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. „Jei nebūsime protingi, tai [karas] tęsis toliau, mes to nenorime. <...> Prisiminkite, ką aš sakiau, tai gali virsti trečiuoju pasauliniu karu, mes to taip pat nenorime“, – BBC citavo D. Trumpą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptaria „svarbius“ ekonominius susitarimus, apie kuriuos kalbama vykstant diskusijoms dėl karo, prasidėjusio Maskvos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, užbaigimo. „Rimtai diskutuoju su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo užbaigimo, taip pat dėl svarbių ekonominės plėtros sandorių, kurie vyks tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali susitikti su Volodymyru Zelenskiu dar šią ar kitą savaitę, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Pasak pranešimo, susitikimas su V. Zelenskiu gali būti surengtas tam, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainos teritorijoje. Kiek anksčiau portalas „Axios“ rašė, kad vienas iš Ukrainos pareigūnų žurnalistams patvirtino, kad esą diskusijos dėl naudingųjų iškasenų jau yra baigtos.

Jungtinės Valstijos pirmadienį nesugebėjo pasiekti, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių proga patvirtintų jų pasiūlytą rezoliuciją, kuria siekiama užbaigti karą, bet nėra paminėta Rusijos agresija.  JT Generalinė Asamblėja iš dalies pakeitė JAV pasiūlytą rezoliucijos projektą, jame aiškiai nurodydama, kad Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pažeisdama JT Chartiją.

Europos Sąjunga (ES) vykdo savo įsipareigojimus remti Ukrainą ir stiprinti jos pozicijas siekiant taikos. Tai pirmadienį Briuselyje po ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Anot jos, Bendrija didina spaudimą agresorei ir jau rengia 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą. „Niekas Europoje nenori, kad karas tęstųsi. Ir niekas nenori to labiau nei ukrainiečiai. Jie nori taikos savo teritorijoje.

Ukraina kariauja ne 3, o 11 metų – taiso visus į Lietuvą atvykę „Azovo“ kariai. 82 dienas Mariupolio apgultį išgyvenę, vėliau dar didesnį pragarą nelaisvėje ištvėrę jauni vyrai atvyko į Lietuvą papasakoti, kokį iš tiesų blogį neša žudiko Putino pakalikai.  Kai ateis diena ir baigsis karas – šios Seime skambančios dainos žodžiuose – milijonų ukrainiečių svajonė. „Visi nori taikos, bet kokia kaina?“ – klausia 29-erių „Azovo“ karys Mikita Rohovskojus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį prieš susitikimą su JAV vadovu Donaldu Trumpu atkakliai tvirtino, kad agresorė kare Ukrainoje yra Rusija. JAV prezidentas yra melagingai pareiškęs, kad karą su įsiveržusiomis Maskvos pajėgomis pradėjo Kyjivas. „Trejus metus Ukraina drąsiai ir pagarbiai kovoja prieš agresorę Rusiją“, – socialiniame tinkle „X“ teigė E. Macronas.  „Mūsų parama Ukrainai išliks tvirta.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Ukraina būtinai turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo po to, kai praėjusią savaitę Saudo Arabijoje įvyko Rusijos ir JAV pareigūnų susitikimas. „Jei norime, kad naujasis procesas duotų rezultatų, Ukraina būtinai turi būti įtraukta į šį procesą ir šis karas turi būti užbaigtas abipusėmis derybomis“, – po kassavaitinio šalies ministrų kabineto posėdžio sakė R. T. Erdoganas.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Alice Weidel pirmadienį, pasiekusi geriausią per visą istoriją rezultatą rinkimuose, pareiškė sieksianti, kad jos vadovaujama „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) taptų stipriausia šalies partija. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose AfD užėmė antrąją vietą su šiek tiek mažiau nei 21 proc. balsų, atsilikdama tik nuo konservatyviojo CDU-CSU aljanso, kuris užėmė pirmąją vietą su 28,6 proc. balsų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, V. Zelenskis pokalbį su D. Trumpu pavadino „geru“, o taip pat išreiškė viltį, kad JAV toliau rems Ukrainą.  „Kalbant apie D. Trumpą... Mes ką tik kalbėjomės. Tai buvo labai geras pokalbis“, – sakė V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo Kanadai už surengtą G7 susitikimą.

Paryžiuje pirmadienį žuvo naujagimis kūdikis, kurį jo aštuoniolikmetė motina iš Jungtinių Valstijų su visa bambagysle išmetė pro viešbučio langą, pranešė Prancūzijos prokuratūra ir šaltinis policijoje. Vaikelis buvo išmestas pro Paryžiaus 20-ajame rajone įsikūrusio viešbučio antro aukšto langą, nurodė prokuratūra. „Naujagimiui buvo suteikta skubi medicininė pagalba, bet jis neišgyveno“, – pridūrė prokurorai. Kūdikis mirė 7.45 val. (6.45 val.

Niujorke nuskendus valčiai žuvo trys žmonės, dar du buvo paguldyti į ligoninę, o JAV Pakrančių apsaugos tarnyba ieško vieno dingusiojo. Pirmadienio rytą, kitą dieną po to, kai greitaeigis kateris išplaukė 8 km į pietryčius nuo Brizi Pointo, rajono, esančio Kvinso Rokavėjaus pusiasalio gale, vieno iš hospitalizuotų žmonių būklė buvo kritinė, pranešė policija. Kito nukentėjusiojo būklė stabili.

Popiežiui Pranciškui susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis, pasaulis nori nenori priverstas pagalvoti apie patį blogiausią scenarijų – jo mirtį. „Politico“ surinko svarbiausią informaciją, kas kaip būtų renkamas naujas popiežius Pranciškui mirus. Popiežius Pranciškus dar jaunystėje neteko dalies plaučių. Popiežius dar vasario 14 d. pateko į ligoninę dėl bronchito, galiausiai jam nustatytas abiejų plaučių uždegimas, reikėjo perpilti kraują.

Šiaurės ir Baltijos šalys pirmadienį pažadėjo padidinti karinę pagalbą Ukrainai. Apie tai paskelbta jų vadovams lankantis Kyjive per karo trečiąsias metines. „Karo baigtis turės esminių ir ilgalaikių padarinių Europos ir transatlantiniam saugumui“, – sakoma bendrame Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos prezidentų bei Danijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos ministrų pirmininkų pareiškime.

Prancūzijos chirurgas, kaltinamas tuo, kad per porą dešimtmečių išžagino arba priekabiavo prie beveik 300 buvusių pacientų, kurių dauguma buvo vaikai, pripažino savo kaltę „už didžiąją daugumą veikų“, pirmadienį teigė jo advokatas. 74 metų Joelis Le Scouarnecas pirmadienį stojo prieš teismą vakariniame Bretanės Vano mieste – tai viena didžiausių šalyje seksualinio vaikų išnaudojimo bylų. Kai kurios jo aukų tuo metu buvo be sąmonės.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas Kyjive D. Trumpo pasiūlytą susitarimą dėl retųjų žemės metalų pavadino „apgavyste“ ir pažėrė kritikos dėl pareiškimų apie tariamą Ukrainos kaltę pradėjus karą su Rusija. B. Johnsonas kritikavo D. Trumpo pastarojo meto pareiškimus dėl Ukrainos ir sakė, kad dabartinė JAV politika prieštarauja Kyjivo rėmimo kursui. „Aš negaliu to priimti. Tai sukčiavimas.

Kyjive viešintis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad artimiausiu metu Lietuva perduos Ukrainai oro gynybos sistemų RBS-70.  „Lietuva turi gerų žinių Ukrainai, netrukus pristatysime trumpo nuotolio oro gynybos sistemas RBS-70“, – pirmadienį žurnalistams Kyjive teigė G. Nausėda. „Šiandien prie stalo susitelkimą mačiau, mačiau valstybes, kurios nori padėti Ukrainai.

Antradienį JAV ir Rusijos pareigūnai turi susitikti Saudo Arabijos sostinėje, praėjus savaitei po ten įvykusio abiejų šalių užsienio reikalų ministrų pirmojo susitikimo, naujienų agentūrai AFP pirmadienį sakė diplomatinis šaltinis.  Abiejų šalių delegacijos „susitiks Rijade antradienį“, sakė šaltinis, pageidavęs likti anonimiškas dėl derybų jautrumo.

Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas, neeiliniame Latvijos Seimo posėdyje, sušauktame Ukrainai paremti, pasakė ministrė pirmininkė Evika Silina. „Tikiu, kad, nepaisant įvairių tarptautinėje arenoje šiuo metu vykstančių šnekų, Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas“, – sakė Latvijos ministrė pirmininkė, pridurdama, kad Latvijos pareiga yra padėti Ukrainai patekti į NATO, nes tik būdami aljanse „galime kovoti petys į petį“. „Patys vieni nesame pakankamai stiprūs, tačiau drauge esame gerokai st...

Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainoje yra palaiminti Dievo, pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vasario 23 d. Kremliuje vykusioje Rusijos didvyrių apdovanojimo ceremonijoje. „Mes kovojame už tėvynę ir padarysime viską, kad perduotume ją ateities kartoms, savo vaikams, anūkams.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas laimėjo nacionalinius rinkimus, pirmadienį pareiškė, kad kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), sulaukusios apie 20 proc. rinkėjų palaikymo, iškilimas yra paskutinis įspėjimas pagrindinėms šalies partijoms.

Vokietijos rinkimų nugalėtojas konservatorius Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad, prezidentaujant Donaldui Trumpui, sieks gerų ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau taip pat yra pasirengęs „blogiausiam scenarijui“. „Tikiuosi, kad mums pavyks įtikinti amerikiečius, jog mūsų abipusis interesas – palaikyti gerus transatlantinius santykius“, – spaudos konferencijoje sakė F. Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas sekmadienį laimėjo nacionalinius rinkimus.

JAV strateginis bombonešis „Boeing B-52 Stratofortress“, lydimas net šešių naikintuvų, buvo pastebėti Estijos sostinės Talino apylinkėse. Vasario 24-ąją Estijoje yra švenčiama nepriklausomybės diena. Šįmet kaimynai estai švenčia 107-ąsias šalies įkūrimo metines. Pirminiais duomenimis, amerikiečių bombonešį lydėjo 2 suomių „F/A-18 Hornet“ šturmo lėktuvai ir 4 britų F-35 naikintuvai.

Minint trečiąsias karo pradžios metines, Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pristatė daugiau nei 100 sankcijų asmenims, padedantiems Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kariauti Ukrainoje. Šis priemonių paketas yra nukreiptas prieš „Rusijos karo mašiną, ją remiančius trečiųjų šalių subjektus ir trapias tiekimo sistemas, kuriomis ji remiasi“, – teigiama Užsienio reikalų biuro pranešime.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė rasiantis būdą užtikrinti, kad Benjaminas Netanyahu galėtų apsilankyti jo šalyje, nepaisant Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Izraelio ministro pirmininko arešto orderio. F. Merzas gali tapti naujuoju kancleriu, jo vadovaujamam CDU/CSU blokui laimėjus išvakarėse vykusius nacionalinius rinkimus.

Olafas Scholzas pareiškė, kad jam buvo didelė garbė eiti devintojo pokario Vokietijos kanclerio pareigas ir kad jam svarbu tvarkingai užbaigti darbą. Pirmadienį O. Scholzas sakė, kad sekmadienį vykusių rinkimų rezultatas jo Socialdemokratų partijai (SPD) buvo skaudus ir „šiandien jis netapo geresnis“. „Norėčiau pabrėžti, kad man didelė garbė būti devintuoju Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu ir ketvirtuoju socialdemokratu, galinčiu eiti šias pareigas per visą federacinės respublikos ...

Danija sekmadienį pažadėjo 405 mln. kronų (54,3 mln. eurų) vertės humanitarinę ir su atstatymu susijusią pagalbą Ukrainai, paskelbė Užsienio reikalų ministerija. Pranešimas pasirodė Rusijos invazijos į Ukrainą trečiųjų metinių išvakarėse. „Treji metai po Rusijos didelio masto invazijos (pradžios) Ukraina turi didžiulių atstatymo poreikių, (nes esama) reikšmingo infrastruktūros ir gamybos pajėgumų sunaikinimo“, – sakoma pareiškime.

Australijos vyriausybė trečiųjų plataus masto karo Ukrainoje metinių proga pristatė naują sankcijų Rusijai paketą, pranešė naujienų portalas „Meduza“. Vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame paskelbė dar 70 asmenų įvedusi draudimą keliauti, pritaikiusi sankcijų 79 bendrovėms bei nustačiusi papildomų finansinių apribojimų. „Tai didžiausias Australijos sankcijų paketas nuo 2022 m. vasario“, – teigiama pranešime.

Keli tūkstančiai įtūžusių Bulgarijos prorusiškos partijos ,,Atgimimas" šalininkų per protestą Sofijoje bandė šturmuoti Europos Sąjungos atstovybės pastatą, padegė įėjimo duris ir susirėmė su policija. Į Europos Sąjungos atstovybę skriejo Molotovo kokteiliai, petardos ir dažai, ultranacionalistai skandavo šūkius, nukreiptus prieš euro įvedimą. Prorusiškos partijos ,,Atgimimas" šalininkai reikalauja, kad valdžia atsisakytų planų prisijungti prie euro zonos ir paliktų nacionalinę valiutą – levą.

Donaldo Trumpo bendražygis, turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas prieš biurokratiją užsimojo grandininiu pjūklu – tikrąja ta žodžio prasme. Didelį pjūklą jam padovanojo Chavieras Milėjus – Argentinos prezidentas, su kuriuo jie susitiko konservatorių suvažiavime Merilende. Į renginį pateko ir Lietuvos europarlamentaras Petras Gražulis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas laimėjo nacionalinius rinkimus, pirmadienį pareiškė, kad ketina sudaryti koaliciją su kadenciją baigiančio kanclerio Olafo Scholzo centro kairiaisiais socialdemokratais. „Kartu su socialdemokratais (...) mes galime sudaryti vyriausybę (...) ir būtent to norime“, – po sekmadienio rinkimų Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė F. Merzas.

Rusijos vyriausybė pirmadienį pareiškė atsargią viltį, kad po centro ir dešinės bloko pergalės Vokietijoje vykusiuose rinkimuose jos santykiai su šia šalimi atšils. „Kaskart norisi tikėtis blaivaus žvilgsnio į tikrovę“, – kalbėdamas apie rinkimų, kuriuose pergalę šventė Krikščionys demokratai (CDU) ir jiems broliška Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) iš Bavarijos, rezultatus sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kibernetinio saugumo ekspertai perspėja visus „Gmail“ vartotojus apie naujausią įsilaužimo atvejį, kai perimant aukų paskyras įveikiamas dviejų veiksnių autentifikavimas, kuris turėtų sukurti papildomą paskyros apsaugos lygį, rašoma „Daily Mail“. Naujoji kibernetinių nusikaltimų priemonė vadinama „Astaroth“, kuri realiuoju laiku pavagia tapatybės nustatymo būdus, apgaudama auką ir įtikindama ją, kad ji įprastai prisijungusi prie savo paskyros, atsidarytų netikrą puslapį, kuris atrodo ...

Europos Sąjunga pirmadienį sušvelnino sankcijas Sirijos energetikos, transporto ir bankininkystės sektoriams, siekdama padėti atkurti šalį po Basharo al Assado nuvertimo. Naujieji Sirijos lyderiai jau kurį laiką ragino Vakarus sušvelninti sankcijas, įvestas pilietinio karo metu B. Assado režimui, tačiau Europa ir kitos galybės nesiryžo imtis veiksmų, kol naujoji islamistų vadovaujama Damasko vadovybė aiškiai neparodė, kad yra rimtai nusiteikusi vykdyti integracinę pertvarką.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad su Europos Sąjungos pagalba Ukraina gali toliau gintis nuo Rusijos agresijos iki metų pabaigos, informuoja naujienų agentūra PAP. Apie tai ministras kalbėjo interviu CNN sekmadienį, kai buvo paprašytas pakomentuoti pranešimus, kad JAV gali spausti Ukrainą priimti tokias taikos susitarimo sąlygas, dėl kurių JAV susiderėtų su Rusija nedalyvaujant Kyjivui.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo belaisvių apsikeitimas su Rusija galėtų būti karo pabaigos pradžia, rašo BBC. Nuo karo pradžios abi šalys jau kelias dešimtis kartų apsikeitė belaisviais. Rusijoje yra tūkstančiai ukrainiečių „Tai sąžiningas ir teisingas variantas“, – sako V. Zelenskis, pažymėdamas, kad Rusijoje yra tūkstančiai ukrainiečių, kai kurie jų laikomi nuo 2014 m. invazijos į Krymą.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos derina susitarimo, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į JAV paramą, detales, pirmadienį pranešė Kyjivas. „Ukrainos ir JAV komandos vykdo baigiamąjį derybų dėl susitarimo naudingųjų iškasenų klausimu etapą. Derybos buvo labai konstruktyvios, beveik visos svarbiausios detalės yra galutinai suderintos“, – socialiniame tinkle „X“ sakė ukrainiečių vicepremjerė Olha Stefanišyna.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, pirmadienį paskelbdama apie 3,5 mlrd. eurų vertės naują pagalbą Kyjivui, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia Ukrainos kapituliacijos. „Karas Ukrainoje lieka svarbiausia (...) Europos ateičiai krizė. Putinas labiau nei bet kada bando laimėti šį karą (Ukrainos) teritorijoje.