Užsienis

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala antradienį pareiškė, kad pernai Ukraina pagal Prahos šaudmenų pirkimo iniciatyvą gavo 500 tūkst. vienetų artilerijos sviedinių. 18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki 2024-ųjų birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko 155 milimetrų sviedinių Ukrainai, nuo 2022-ųjų vasario kovojančiai su Rusijos invazija. Pirmoji siunta buvo išsiųsta praėjusių metų birželį.

Popiežius Pranciškus, kuris ligoninėje gydomas dėl abu plaučius apėmusio uždegimo ir kurio būklė vadinama kritine, pritarė dviejų naujų šventųjų skelbimui, antradienį pranešė Vatikanas. Nepaisant ligos, beveik 1,4 mlrd. pasaulio katalikų lyderis, kuris jau 12 dienų guli ligoninėje, stengiasi neapleisti Bažnyčios reikalų tuo metu, kai viso pasaulio tikintieji renkasi melstis už jo sveikatą.

Prancūzijos pareigūnai sulaikė du žmones po to, kai į Rusijos konsulatą Marselyje buvo mesti keli savadarbiai sprogstamieji užtaisai, antradienį teigė prokurorai. Incidentas įvyko per trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines pirmadienį. Sužeistųjų nebuvo. Policija teigė, jog trys plastikiniai buteliai buvo sviesti į konsulato sodą, tačiau sprogo tik du.

Per mūšius Ukrainoje, anot žiniasklaidos, žuvo daugiau kaip 95 000 rusų karių. Žinių portalas „Mediazona“, bendradarbiaudamas su britų stoties BBC tarnyba rusų kalba, žuvusių karių skaičių skelbia remdamiesi duomenimis iš viešai prieinamų šaltinių. Antradienį portale buvo nurodytas 95 300 žuvusių rusų kareivių skaičius. Prie daugelio jų buvo pažymėta mirties diena ir amžius. Vyriausybė Maskvoje šio skaičiaus nei patvirtino, nei paneigė.

Vėl pradėtos paieškos, kurių metu tikimasi išsiaiškinti vieną iš didžiausių aviacijos istorijoje paslapčių, kai prieš daugiau nei dešimtį metų dingo reisu Nr. MH370 skridęs oro linijų „Malaysia Airlines“ lėktuvas. Dingusio lėktuvo paieškas pratęsė jūrų tyrimų bendrovė „Ocean Infinity“, antradienį pranešė Malaizijos transporto ministras Anthony‘is Loke.

Antradienį Varšuvoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad Latvija, kaip ir Lenkija, daug skiria gynybai, tačiau visos NATO šalys turėtų nusistatyti tikslą gynybai skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Pasak E. Rinkevičiaus, šiuo metu Latvija ketina didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. BVP, o iki 2028 m. – net iki 5 procentų.

Ukrainos naujienų agentūra „Interfax Ukraine“ pranešė, kad Danija jau perdavė Kyjivui 12 iš 19 žadėtų naikintuvų „F-16“. Likę, pasak gynybos ministro Troelso Lundo Poulseno, bus pristatyti dar šiais metais. Kadangi Ukraina neseniai „F-16“ naikintuvų gavo ir iš Nyderlandų bei „Mirage“ lėktuvų iš Prancūzijos, šalies karinės oro pajėgos jau turi ženkliai daugiau pajėgumų. Kiek iš viso vakarietiškų naikintuvų turi Ukraina, nežinoma, tačiau jų gali būti gerokai daugiau nei 20 vienetų.

Per televiziją transliuotuose pirmuosiuose kandidatų į Kanados ministro pirmininko postą debatuose pirmadienį daugiausiai dėmesio buvo skiriama JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir jo grasinimams įvesti didelius muitus.

Danijos švietimo ministras antradienį paskelbė, jog pagal naują siūlomą įstatymą mokyklose bus uždrausti išmanieji telefonai. „Mes nusprendėme suteikti vyriausybės paramą šiai idėjai, todėl ruošiame įstatyminius pakeitimus“, – Danijos dienraščiui „Politiken“ teigė Mattias Tesfaye.

Pora iš Novosibirsko, šiuo metu gyvenanti Baltarusijoje, ilgai negalėjo sugalvoti vardo savo naujagimiui, tačiau neseniai nusprendė jį pavadinti Trampu. Anot vaiko tėvo Vladimiro, „šis vardas nebūtinai siejasi su politika ir turi daug paaiškinimų“. Jelena ir Vladimiras iš Novosibirsko (Rusija) suteikė savo sūnui neįprastą vardą ‒ Trampas, skelbiama „Rusnews24“. Vaiko tėvavardis bus Vladimirovičius, todėl Rusijoje vaikas bus vadinamas Trampu Vladimirovičiumi.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį susitiko su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, į jo šalį su dviejų dienų vizitu atvykusiu po Kyjive pirmadienį minint trečiąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines surengto Europos šalių vadovų forumo.

Ukrainos žiniasklaidoje prisimintas Kamalos Harris, demokratų kandidatės į JAV prezidentus, perspėjimas viešų debatų metu. 2024-ųjų rugsėjį ji perspėjo, kad Donaldui Trumpui laimėjus rinkimus, Putinas sėdės Kyjive. Pastarosiomis savaitėmis pasirodžius JAV užsienio politikos ir požiūrio į Ukrainą pokyčiams prisiminti tuometinių kandidatų į JAV prezidentus debatai.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) antradienį prieš išvykdamas į Vašingtone vyksiančias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) pažadėjo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau kitas britų parlamentas išlaidas gynybai padidintų iki 3 proc. BVP.  K. Starmeris teigė, kad šis padidinimas bus finansuojamas sumažinus užsienio plėtros paramą nuo 0,5 iki 0,3 procento.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas antradienį savo baigiamajame pareiškime apkaltos proceso teisėjams neigė, kad paskelbdamas karo padėtį surengė maištą. „Opozicinė partija tvirtina, kad aš paskelbiau karo padėtį siekdamas įvesti diktatūrą ir pratęsti savo valdymą. Tai išgalvota schema siekiant nepagrįstai apkaltinti mane dėl maišto“, – Konstituciniam Teismui pareiškė Yoon Suk-yeolas.

Italijos vyriausybės darbotvarkėje nėra planų siųsti karius į Ukraina vykdyti taikos palaikymo misijos, jei bus susitarta dėl paliaubų, antradienį sakė šaltiniai vyriausybėje. „Jei kada nors vyktų Jungtinių Tautų (JT) misija su kontingentais iš kelių šalių, galbūt galėtume apie tai pamąstyti“, – sakė šaltiniai. „Bet tai neįtraukta į darbotvarkę. Apie tai niekada nebuvo kalbėta. Diskusijų šiuo klausimu valdančiojoje koalicijoje nėra“, – sakė jie.

Ukrainai reikės daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių, kad likviduotų jau ketvertus metus besitęsiančios Rusijos invazijos padarytą žalą, teigiama antradienį paskelbtoje junginio tyrimo ataskaitoje. „Visa suma, kurios Ukrainai prireiks atsikurti ir atsigauti, ateinantį dešimtmetį sudarys 524 mlrd. JAV dolerių“, – rašoma Ukrainos, Pasaulio banko grupės, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo didžiulį Pentagono pertvarkymą, aukščiausio rango vadų atleidimu ir planais atleisti tūkstančius civilių darbuotojų siekdamas pasitelkti kariuomenę savo prioritetams. Pašalinus kelis aukščiausio rango karininkus, Pentagonas atsidūrė politinio dėmesio centre. Demokratai kaltina D. Trumpą ir gynybos sekretorių Pete'ą Hegsethą siekiu politizuoti kariuomenę ir užtikrinti, kad jai vadovautų prezidentui asmeniškai lojalūs žmonės.

Antradienį Ukrainos parlamentas priėmė rezoliuciją, patvirtinančią prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumą. Po nesėkmingo bandymo ankstesnę dieną už projektą balsavo aiški dauguma – 268 parlamentarai. Projektui priimti buvo būtini 226 balsai.  Pirmadienį per specialųjį posėdį Aukščiausiojoje Radoje, surengtą minint trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos metines ir dalyvaujant užsienio svečiams, už rezoliuciją balsavo tik 218 parlamentarų.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė Ukrainai sandorį dėl ypatingos svarbos gamtinių iškasenų. Europos pramonės strategijos komisaras Stephane‘as Sejourne žadėjo visoms pusėms palankias sąlygas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia atskiro susitarimo dėl prieigos prie Ukrainos iškasenų. Nekonkuruos su JAV pasiūlymu Iš esmės atrodo, kad ES pasiūlymas gerokai skiriasi nuo Vašingtono požiūrio.

Dirbtinio intelekto sukurtas vaizdo įrašas, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas čiulpia Elono Musko kojas, buvo parodytas JAV vyriausybės departamento būstinėje, todėl buvo pradėtas tyrimas, pranešė atstovas.

Rusijos pergalės kare prieš Ukrainą atveju kitu taikiniu taps Lenkija, įsitikinęs ukrainiečių žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. Jo teigimu, Rusija šiuo metu per lėtai juda Ukrainoje, todėl reikalinga pertrauka ir paliaubos. Tačiau strateginiai ilgalaikiai tikslai nesikeičia ‒ sudaryti imperijos pagrindą iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Ilgalaikiai strateginiai rusų tikslai nepasikeitė ‒ jie siekia užgrobti Ukrainą, įsitikinęs įtakingas Ukrainos kariuomenės atstovas.

Kanadiečiai reikalauja iš Donaldo Trumpo bendražygio, milijardieriaus Elono Musko atimti Kanados pilietybę, rašo „The Guardian“. D. Trumpas grasino paversti Kanadą 51-ąją JAV valstija. Paskelbė peticiją Rašytoja Qualia Reed paskelbė peticiją Kanados Bendruomenių rūmuose, kur ją parėmė Naujųjų demokratų parlamento narys ir prisiekęs E. Musko kritikas Charlie Angusas. E. Muskas turi Kanados pilietybę dėl savo motinos Maye Musk, kuri yra kanadietė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko į Teheraną derybų su aukšto rango pareigūnais, pranešė Irano žiniasklaida. S. Lavrovas turėtų susitikti su Irano kolega Abbasu Araghchi, pranešė naujienų agentūra ISNA.

Elonas Muskas sako, jog JAV federaliniai darbuotojai turi dar vieną šansą pateisinti savo pareigas arba praras savo darbą – pirmasis terminas pasibaigė antradienį, o keleto federalinių agentūrų personalui liepta nekreipti dėmesio į jo prašymus. E. Muskas, turtingiausias pasaulio žmogus ir prezidento Donaldo Trumpo artimas bendražygis bei stambus donoras, iš pradžių federalinės valdžios darbuotojams nurodė iki pirmadienio vakaro paaiškinti savo darbo pasiekimus elektroniniu laišku.

Turkija neprieštarauja Ukrainos narystei NATO, nes tai ne šiaip ukrainiečių noras gauti tokį statusą, bet galimybė užsitikrinti saugumo garantijas savo šaliai. Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, praneša „Ukrinform“, remdamasi Turkijos užsienio reikalų ministerija. „Mes nesame prieš (Ukrainos narystę NATO), jei jie (ukrainiečiai) nori būti NATO nariai, bet turime būti  realistai.

Lenkijos kariuomenė antradienio rytą pakėlė naikintuvus, praneša onet.pl. Naikintuvai pakelti dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą. Rusai ryte atakavo Vakarų Ukrainą. Lenkija pakėlė naikintuvus Anot Lenkijos operatyvinės vadovybės, antradienio rytą buvo suaktyvintos pajėgos, antžeminės priešlėktuvinės gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos įvestos į parengties būseną. Apie 10 val.

Pirmadienį Hartsfildo-Džeksono Atlantos tarptautiniame oro uoste, JAV, turėjo evakuotis „Delta Airlines“ lėktuvo keleiviai, praneša „ABC News“. Lėktuve buvo pastebėta mįslinga migla, neaišku, ar tai buvo dūmai, ar rūkas. Pirmadienio rytą „Delta Airlines“ 876-asis reisas skrido iš Atlantos į Kolumbiją, tačiau turėjo grįžti į Atlantą. Lėktuvas saugiai nusileido. Lėktuve buvo 94 keleiviai, du pilotai ir trys skrydžio palydovai.

Policijos pareigūnai Ukrainos sostinėje neutralizavo vaistinių tinklą, kuris, tyrėjų duomenimis, pardavinėjo rusiškus vaistus. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Komunikacijos departamentas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Strateginių tyrimų departamento operatyvininkai susekė neteisėto rusiškų vaistų įvežimo į Ukrainą schemą: nustatyta, kad medikamentai iš Rusijos į Moldovą buvo siunčiami reisiniais autobusais.

Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą JAV strateginių pajėgų atitraukimą iš Europos žemyno, ieškoma būdų, kaip tai kompensuoti. „The Telegraph“ šaltinių teigimu, Paryžius svarsto galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė ramiai vertinantis Donaldo Trumpo užsienio politiką, nes per pirmąjį prezidentavimą jis „įgyvendino veiksmingą politiką, blokuojančią Rusijos imperialistinius polinkius“.  Savo požiūrį A. Duda parėmė įvairiomis sutartimis, kurias Lenkija sudarė su JAV per pirmąją D. Trumpo kadenciją.  „Iš dalies jo dėka pasiekėme energetinį suverenumą, nes perkame suskystintas dujas iš JAV“, – privačiam transliuotojui „Polsat News“ sakė A. Duda.

JAV ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi žvalgymo kompanija „Ocean Infinity“ atnaujino prieš daugiau kaip 10 metų paslaptingai dingusio „Malaysia Airlines“ lėktuvo paiešką, antradienį sakė Malaizijos susisiekimo ministras Anthony Loke. Jis nurodė, kad Malaizijos ir firmos susitarimo detalės dar galutinai nesuderintos, bet sveikino „Ocean Infinity“ iniciatyvą pasiųsti savo laivus pradėti dingusio lėktuvo paieškos.

Baltuosiuose rūmuose pirmadienį susitikę JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Prancūzijos Emmanuelis Macronas pirmadienį Baltuosiuose rūmuose atnaujino seną draugystę ir aptarė daugybę klausimų, įskaitant galimą karo Ukrainoje pabaigą, tačiau kai kuriais klausimais jiems nepavyko pasiekti sutarimo.  E. Macronas ir D. Trumpas viešai rodė pagarbą vienas kitam jo pirmosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose metu, nevengdami apsikabinimų ar paplekšnojimų per nugarą.

Iki 2028 metų Latvija gali pasiekti 5 proc. BVP gynybos finansavimo lygį. Tai antradienį Latvijos radijui pareiškė šalies finansų ministras Arvilas Ašeradenas. Anot jo, Finansų ministerija šiuo metu vertina, kaip ir kuriais metais Latvijai pavyks pasiekti 5 proc. BVP dydžio gynybos finansavimo lygį. „Šiuo metu labiausiai tikėtinas scenarijus – 2028-ieji“, - sakė ministras.

Popiežius Pranciškus, kuris ligoninėje gydomas dėl abu plaučius apėmusio uždegimo ir kurio būklė yra kritinė, gerai išmiegojo visą naktį, antradienį paskelbė Vatikanas. Pirmadienio vakarą paskelbtame Vatikano pranešime buvo sakoma, kad 88 metų Pranciškaus sveikatos būklė šiek tiek pagerėjo, nors ir toliau tebėra sudėtinga.

Pekinas antradienį pareiškė, kad jo išlaidos gynybai yra „visiškai būtinos“, reaguodamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Donaldo Trumpo pareiškimus. „Kinija visada ištikimai laikėsi taikaus vystymosi kelio. Ribotos išlaidos gynybai yra visiškai būtinos siekiant apginti nacionalinį suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus bei palaikyti taiką pasaulyje“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Suomijoje atidarytas atnaujintas muziejus, iki šiol buvęs paskutiniuoju Vakarų Europoje Lenino muziejumi; dabar jame vaizduojama, kaip bėgant metams keitėsi santykiai su rytine kaimyne Rusija. Ekspozicijoje – rožinis dviratis, simbolizuojantis 2023 metais prieglobsčio prašytojo įveiktą kelionę kertant šiaurinę Rusijos ir Suomijos sieną, po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Pirmadienį Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni telefonu kalbėjosi su Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderiu Friedrichu Merzu, kuris, tikėtina, taps Vokietijos kancleriu. G. Meloni pabrėžė, kad Italija ir Vokietija susiduria su daugybe bendrų iššūkių, įskaitant migraciją, praneša naujienų agentūra ANSA.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė Ukrainai sandorį dėl ypatingos svarbos gamtinių išteklių, teigė vienas aukšto rango pareigūnas, žadėdamas visoms pusėms palankias sąlygas, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia atskiro susitarimo dėl prieigos prie Ukrainos iškasenų. Tarp Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklių yra mangano, titano, grafito, ličio ir tai tapo svarbiu įtemptų derybų tarp Vašingtono ir Kyjivo klausimu.

Taivanas antradienį sulaikė krovininį laivą su Kinijos įgula, kai prie salos krantų buvo nutrauktas povandeninis telekomunikacijų kabelis, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba. Toge registruotas laivas „Hongtai“ buvo „palydėtas“ į Taivaną, o šis atvejis „nagrinėjamas vadovaujantis nacionalinio saugumo lygio principais“, pareiškime pažymėjo pakrančių apsaugos tarnyba.

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas spaudos konferencijos metu viešai pertraukė Donaldą Trumpą ir jį pataisė. Kaip rašo „The Mirror“, E. Macronas paprieštaravo D. Trumpo teiginiui apie Ukrainą. Nepaisant to, kad spaudos konferencijoje abu lyderiai palaikė šiltą toną, juokavo ir šypsojosi, šis momentas buvo vienas tų, kurie atskleidžia, jog abu lyderiai turėjo įtemptą diskusiją.

Jeigu kris Ukraina, kitas bus Taivanas, komentare „The Telegraph“ sako britų parlamento narys Iain Duncan Smith. Anot jo, naujosios JAV administracijos įsitikinimas, kad Ukraina yra antraeilis dalykas, yra strategiškai klaidingas. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, turi didžiulę įtaką Taivanui. Prezidentas Xi Jinpingas stebėjo, kaip Vakarai chaotiškai pasitraukė iš Afganistano, ir dabar stebi, kaip JAV planuoja pasitraukti iš Ukrainos“, – sako jis.

Rusai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose mokyklas paverčia karinėmis stovyklomis su tikrais ginklais. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Rytų žmogaus teisių grupė. „Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos valdžia įrengė mokyklų klases kariniam rengimui, medinius automatus pakeitė „moderniais ginklų ir bepiločių orlaivių maketais“. Daugiau nei pusėje mokyklų jau veikia atnaujinti kariniai kabinetai.

Ukraina ir JAV susitarė dėl mineralų sandorio, skelbia „Financial Times“. Kaip teigiama publikacijoje, atnaujinta sutartis nenumato, kad JAV visiškai valdys bendrą fondą su Ukraina. Kol kas nėra žinoma, kokia bus JAV dalis fonde.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė esąs pasiruošęs JAV investicijoms į strategiškai svarbius mineralus okupuotoje Ukrainoje. V. Putinas teigė, kad Rusija yra pasiruošusi bendradarbiauti su „užsienio partneriais, įskaitant amerikiečius“, plėtojant retųjų žemių metalų atsargas, taip pat ir „mūsų naujuose regionuose“, omenyje turėdamas Rusijos kontroliuojamas Ukrainos sritis.

Didžiojoje Ukrainos dalyje ankstyvą antradienio rytą paskelbtas oro pavojus, valdžios institucijoms įspėjant apie artėjančias Rusijos raketas.  „Oro pavojus tęsiasi. Likite slėptuvėse, kol pavojus praeis“, – pranešė Kyjivo regiono karinė administracija. Valdžios institucijos nurodė, kad Kyjivo srities Obuchivo rajone buvo sužeista 44 metų moteris, taip pat apgadintas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.  Fastivo rajone irgi buvo užfiksuota žala gyvenamiesiems namams.

Pietų Korėjoje antradienį sugriuvus tiesiamo greitkelio tiltui žuvo keturi žmonės, įskaitant du kinus, o dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Vietos žiniasklaida parodė dramatišką įrašą, kuriame matyti, kaip sugriūva tilto dalis ir pakyla didžiulis dulkių debesis. Keturi žmonės žuvo, kiti penki buvo sunkiai sužeisti. Dar vienas sužeistasis nukentėjo nesunkiai, sakoma Nacionalinės ugniagesių agentūros pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį įspėjo, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo „pasidavimo“, ir pridūrė, kad derybos su kolega iš JAV Donaldu Trumpu parodė „kelią į priekį“, nepaisant nuogąstavimų dėl transatlantinio skilimo. E. Macronas ir D. Trumpas pirmadienį surengė derybas Baltuosiuose rūmuose, Ukrainai minint trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į šalį metines.

Saudo Arabijos sostinėje antradienį įvyks dar vienas JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatinis šaltinis. Susitikimas įvyks praėjus lygiai savaitei po to, kai abiejų šalių diplomatijos vadovai susitiko įžanginėse derybose. Abiejų šalių delegacijos „antradienį susitiks Rijade“, pirmadienį sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį palaikė Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) bendradarbiavimą su Rusija dėl Ukrainos, tačiau paragino Jungtines Valstijas paremti bet kokį Europos karių dislokavimą kaip saugumo garantiją. „Norime greito susitarimo, bet ne trapaus“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.