Užsienis

JAV karių tragedija Pabradės pelkėje rodo Amerikai, kas yra tikri Amerikos draugai, leidinyje „The New York Post“ rašo Peteris Doranas. „Kai praėjusią savaitę Lietuvoje per įprastą techninės priežiūros misiją žuvo keturi JAV kariuomenės kariai, dar kartą įsitikinome, kodėl Amerikai reikia labai pajėgių sąjungininkų Europoje, kurie pritaria mūsų vertybėms.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sako, kad kai kurie pasaulio lyderiai slapta derėjosi su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo interviu tinklaraštininkui Mario Naufalui, rašo UNIAN. Vučičius kalba apie „pasaulio lyderių“ slaptas derybas su Putinu A. Vučičius sako, kad šie lyderiai buvo ne Viktoras Orabanas ir ne Robertas Fico, o „daugelis kitų“. „Daugelis jų slapta derėjosi su Putinu. Ir aš žinau bent du pasaulio lyderius, kurie slapta su juo kalbėjosi.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija tyčia atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir paragino sąjungininkus daryti spaudimą Maskvai, kad ši sustabdytų invaziją. „Dar vienas tyčinių smūgių raundas ir žala energetikos objektams – FPV (angl. first person view) dronas pataikė į elektros pastotę Sumų srityje, o Nikopolyje, Dnipro srityje, artilerijos ugnis apgadino elektros perdavimo liniją“, – sakė ukrainiečių lyderis.

Prancūzijos apeliacinis teismas antradienį pareiškė, jog išnagrinės Marine Le Pen bylą per tokį laikotarpį, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė galėtų dalyvauti 2027 metų prezidento rinkimuose, jei nuosprendis bus panaikintas. Teismo sprendimu, kurį daugelis analitikų pavadino politiniu žemės drebėjimu, M. Le Pen pirmadienį buvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir bauda, pripažinus politikę kalta dėl fiktyvių darbo vietų Europos Parlamente (EP) schemos.

JAV administracijoje vis mažiau tikėtinomis laikomos prezidento Donaldo Trumpo pažadėtos greitos paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos. Agentūros „Reuters“ informacija, aukšti vyriausybės pareigūnai praėjusiomis dienomis svarstė, ar JAV ateinančiais mėnesiais pavyks pasiekti taikos susitarimą. Aptarti būdai daryti spaudimą tiek vyriausybei Kyjive, tiek vyriausybei Maskvoje, agentūrai „Reuters“ sakė su situacija susipažinę pareigūnai.

JAV Viskonsino valstijos rinkėjai išrinko demokratų remiamą teisėją į valstijos Aukščiausiąjį Teismą ir, kaip rodo prognozės, surengė brangiausius JAV istorijoje teisėjų rinkimus, rašoma BBC. Susana Crawford įveikė konservatyvų varžovą Bradą Schimelį, todėl Vidurio Vakarų valstijos Aukščiausiame teisme ir toliau dominuoja liberalai, o tai reikš problemas D. Trumpo priimamų svarbių sprendimų eigai.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant perimti Grenlandijos kontrolę, trečiadienį į salą vyksta Danijos premjerė Mettė Frederiksen. Ji iki penktadienio viešės Grenlandijoje, kad sustiprintų Danijos ir  didžiausios pasaulio salos „vienybę“, pranešė ministrės pirmininkės biuras. Grenlandija priklauso Danijai, tačiau turi autonomijos statusą.

JAV senatoriai pagrasino įvesti 500 proc. muitus šalims, kurios perka Rusijos naftą ir dujas, jei V. Putinas atsisakys taikos Ukrainoje. JAV Senatas parengė įstatymo projektą dėl naujų sankcijų Rusijai už tai, kad Kremlius atmeta taikos susitarimą su Ukraina, skelbiama „The Moscow Times“. Iniciatyva numato įvesti 500 proc.

Pagrindinis Kremliaus derybininkas, specialusis Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas užsimena apie savo kelionę į JAV, rašo UNIAN. Vakarų žiniasklaida praneša, kad kelionė vyksta šią savaitę. CNN pranešė apie planuojamą, bet dar nepaskelbtą K. Dmitrijevo kelionę derėtis su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Whitkoffu. Žiniasklaidos duomenimis, šios derybos įvyks šią savaitę.

Pentagonas antradienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos didina Artimuosiuose Rytuose dislokuojamų lėktuvnešių skaičių iki dviejų – vienas iš jų jau ten, o kitas siunčiamas iš Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono. JAV pajėgos beveik kasdien smogia Jemeno husių sukilėliams, vykdydamos kampaniją, kuria siekiama panaikinti grėsmę civiliniams ir kariniams laivams regione.

Kinijos kariuomenė pranešė, kad trečiadienį per tiesioginio šaudymo pratybas treniravosi smogti svarbiausiems uostams ir energetikos objektams. Karinės pratybos aplink savivaldžią salą, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi, vyksta jau antrą dieną iš eilės.

JAV prezidento D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike’as Waltzas vėl atsidūrė dėmesio centre pasirodžius „Washington Post“ straipsniui apie tai, kad jis darbui naudoja asmeninę „Gmail“ elektroninio pašto paskyrą. Visai neseniai M. Waltzas sulaukė raginimų atsistatydinti kilus skandalui dėl paviešinto aukščiausio rango pareigūnų grupinio pokalbio apie planuojamus smūgius Jemenui.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt antradienį pakomentavo keturių JAV karių žūtį Lietuvoje. Kaip rašo „Fox News“, ji pareiškė, kad šis incidentas yra „dar vienas ryškus priminimas apie mūsų drąsių kariškių, kurie kasdien rizikuoja savo gyvybėmis visame pasaulyje, kad užtikrintų mūsų saugumą, pasiaukojimą“. „Prezidentas, gynybos sekretorius ir visi Baltieji rūmai meldžiasi už aukas, draugus ir šeimas šiuo neįsivaizduojamu metu“, – sako ji.

Kalbos rekordas JAV Kongrese: demokratų senatorius Cory‘is Bookeris pasakė ilgiausią kalbą Senato istorijoje – ji buvo nukreipta prieš prezidento Donaldo Trumpo politiką. 55-erių senatorius prie tribūnos stojo pirmadienio vakarą 19.00 val., kalbėjo visą naktį ir nesiliovė dar ir antradienį. Jo kovinga maratoninė kalba baigėsi tik po daugiau kaip 24 valandų. C. Bookeris kalbėjo iš viso 24 valandas ir 20 minučių – dviem minutėmis ilgiau už ligšiolinį rekordininką Stromą Thurmondą.

Per Rusijos dronų ataką Ukrainos rytinėse Zaporižios ir Charkivo srityse žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar dešimt buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Rusija ir Ukraina suintensyvino antskrydžius net ir tuo metu, kai  JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Kremlių ir Kyjivą susitarti dėl paliaubų po ilgiau nei trejus metus trunkančių brangiai kainuojančių kovų.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas paskelbė apie didelį karinės operacijos Gazos Ruože išplėtimą, praneša agentūra „Reuters“.  Didelė palestiniečių teritorijos dalis bus užimta ir priskirta Izraelio saugumo zonoms, pareiškė jis trečiadienį. Bus vykdoma plataus masto evakuacija iš teritorijų, kuriose vyksta mūšiai. I. Katzas taip pat paragino Gazos Ruožo gyventojus naikinti radikalų islamo judėjimą „Hamas“ ir grąžinti Izraelio įkaitus.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico spaudos konferencijos metu pasiskundė, kad pokalbio telefonu metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neva išvadino jį idiotu, rašo „Ukrainska Pravda“. Vėliau dėl šių savo žodžių R. Fico atsiprašinėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau tikisi gauti ilgojo nuotolio vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“. „Sieksime to“, – pareiškė jis, atsakydamas į klausimą, ar tikisi, kad kanclerio pareigas pradėjus eiti Friedrichui Merzui bus priimti greiti sprendimai. Dėl to kalbamasi, sakė V. Zelenskis antradienį Kyjive susitikęs su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.  Tačiau detalių jis nenorįs komentuoti, kol F. Merzas dar neperėmė posto, pridūrė V. Zelenskis.

Kinijos kariuomenė trečiadienį paskelbė apie naujas pratybas jautriuose vandenyse netoli Taivano. Karinės pratybos aplink savivaldžią salą, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi, vyksta jau antrą dieną iš eilės.

Iš Mianmaro viešbučio griuvėsių trečiadienį buvo ištrauktas gyvas žmogus, pranešė pareigūnai, praėjus penkioms dienoms po šalį sukrėtusio sukrėtusio didžiulio žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau kaip 2,7 tūkst. žmonių. Mianmaro ir Turkijos gelbėtojų jungtinė komanda 26-erių jaunuolį iš pastato griuvėsių sostinėje Neipide ištraukė apie 12 val. 30 min. vietos (antradienį 21 val. 30 min. Lietuvos) laiku, pranešė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir šalies valdančioji chunta.

Į Maskvą antradienį atvyko naujasis Prancūzijos ambasadorius Rusijoje, praėjus keliems mėnesiams po to, kai jo pirmtakas išvyko, toliau tvyrant didelei įtampai tarp Paryžiaus ir Kremliaus dėl karo Ukrainoje.  Prancūzijos ambasada Maskvoje socialiniuose tinkluose pranešė, kad Nicolas de Riviere'as atvyko į Rusijos sostinę. Rusijos naujienų agentūrų teigimu, rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško jį priėmė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas teigė, jog „karas Ukrainoje yra ant ugnies nutraukimo slenksčio“, tačiau abi pusės turi susitarti, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“....

Ukraina ir Rusija antradienį skundėsi Jungtinėms Valstijoms dėl smūgių viena kitos energetikos objektams. Kyjivas taip pat paragino Vašingtoną sugriežtinti sankcijas Maskvai už Saudo Arabijoje sudarytų susitarimų pažeidimą. Abi šalys kaltina viena kitą pažeidus numanomą susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors oficialus susitarimas nebuvo sudarytas ir neaišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „nusivylęs“ Vladimiro Putino veiksmais ir mano, kad Rusija „vilkina derybas dėl visapusiškų paliaubų“, praneša „Fox“ žurnalistė Jacqui Heinrich, remdamasi su derybomis susipažinusiu šaltiniu.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį pareiškė, kad išnagrinės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen bylą „per laikotarpį, kuris leis priimti sprendimas 2026 m. vasarą“.  Tai gali reikšti, kad naujas teismo procesas bus surengtas vėliausiai 2026 m. pradžioje, todėl sprendimas bus priimtas dar gerokai prieš 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose M. Le Pen nori dalyvauti. Tai būtų jau ketvirtas kartas, kai ji sieks būti išrinkta Prancūzijos prezidente.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje priėmė ieškomą Bosnijos etninių serbų lyderį Miloradą Dodiką, praėjus dienai, kai M. Dodikas paskelbė apie vizitą į Maskvą.  Kremlius parodė filmuotą medžiagą, kaip V. Putinas Kremliaus salėje spaudžia ranką M. Dodikui, sakydamas, kad yra „labai laimingas“ matydamas jį Rusijos sostinėje.  M. Dodikui išduotas arešto orderis dėl kaltinimų siekiu atsiskirti ir Konstitucijos pažeidimu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos" muitai įsigalios tuoj po to, kai jis trečiadienį juos paskelbs, pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Mano supratimu, muitai bus paskelbti rytoj, jie įsigalios iš karto“, – antradienį žurnalistams sakė K. Leavitt, pridūrusi, kad ką tik šiuo klausimu kalbėjosi su D. Trumpu.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį pareiškė, kad išnagrinės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen bylą „per laikotarpį, kuris leis priimti sprendimas 2026 m. vasarą“.  Tai gali reikšti, kad naujas teismo procesas bus surengtas vėliausiai 2026 m. pradžioje, todėl sprendimas bus priimtas dar gerokai prieš 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose M. Le Pen nori dalyvauti. Tai būtų jau ketvirtas kartas, kai ji sieks būti išrinkta Prancūzijos prezidente.

Vokietijos valdžios institucijos pradėjo saugoti svarbią Vokietijos jūrų infrastruktūrą – nuo vėjo turbinų iki svarbių povandeninių kabelių – nuo galimų išpuolių ir šnipinėjimo operacijų, įskaitant ir iš Rusijos. Vokietijos valdžios institucijos stiprina saugumo priemones, Baltijos jūroje pasirodžius Rusijos „šešėliniams“ laivams, kurie gali būti naudojami sabotažui.

Antradienį Grenlandijos gyventojai balsavo per vietos rinkimus, slegiami JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimo aneksuoti šią autonominę Danijos teritoriją.  D. Trumpas pareiškė, kad didžiulė Arkties sala reikalinga Jungtinėms Valstijoms dėl jų saugumo ir neatmetė galimybės pasiimti ją jėga. „Mes gausime Grenlandiją. Taip, 100 procentų“, - interviu „NBC News“ sekmadienį sakė D. Trumpas.

Antradienį Rusija pareiškė pasiskundusi Jungtinėms Valstijoms dėl Ukrainos smūgių į jos energetikos objektus. Keliomis valandomis anksčiau Kyjivas pranešė, kad dėl Rusijos atakos be elektros liko dešimtys tūkstančių žmonių.  Abi šalys kaltina viena kitą sulaužius susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors joks oficialus susitarimas nėra sudarytas ir nėra aišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.

Lenkijos prokurorai antradienį pranešė, kad apkaltino vieną Rusijoje gimusį ukrainietį šnipinėjimu Maskvos žvalgybos tarnybų naudai.  Lenkija yra tvirta Kyjivo sąjungininkė nuo tada, kai Rusija prieš daugiau kaip trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ir ne kartą kaltino Maskvą šnipinėjimu ir bandymais vykdyti šalyje diversijas. Nuo karo pradžios Lenkija taip pat yra pagrindinis Vakarų tiekiamų ginklų Ukrainai tranzito kelias.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį paskelbė, kad visi asmenys, JK teritorijoje dirbantys Rusijos valstybei, turės užsiregistruoti naujame sąraše, pradėsiančiame veikti liepą. Perspėjama, kad priešingu atveju šiems asmenims grės kalėjimas.

Balandžio 1 d. Vokietija oficialiai pradėjo penkių tūkstančių karių šarvuočių brigados Lietuvoje dislokavimą, skelbiama „Politico“. Vokietijos kariai įsikurs Rūdninkų poligone, esančiame už 30 kilometrų nuo Vilniaus ir už 16 kilometrų nuo sienos su Baltarusija. Vokietija pirmą sykį nuo Antrojo karo dislokuoja savo karius už valstybės sienų ribų.

Ukraina gavo dar 3,5 mlrd. eurų finansinės paramos iš Europos Sąjungos (ES). Apie tai antradienį paskelbė Ukrainos vyriausybė. Ukrainos premjeras Denysas Shmyhalis pranešime socialinėje platformoje „Telegram“ rašė, kad ši parama yra „itin svarbi palaikant makroekonominį stabilumą“. Ukrainos ekonomikos ministerija paskelbė, kad šią paramą sudaro 3,1 mlrd. eurų paskolų už mažas palūkanas ir 400 mln. eurų dotacijų.

Karalius Karolis III antradienį surengė pirmąjį viešą pasirodymą po trumpo buvimo ligoninėje praėjusią savaitę dėl šalutinio poveikio, kurį sukėlė gydymas nuo vėžio.  76 metų Karolis ketvirtadienį atidėjo visus tos dienos ir penktadienio susitikimus, patartas gydytojų, kai patyrė laikinus simptomus, pranešė Bakingamo rūmai. Karalius praleido ligoninėje kelias valandas, tai laikoma nedideliu suklupimu jo kelyje į pasveikimą.

Po kelis mėnesius trukusių protestų ir didėjančio pykčio Sakartvelo parlamentas antradienį priėmė tiksliai pagal JAV „užsienio agentų registracijos“ įstatymą parašytą teisės aktą, kuriuo pakeičiamas daug kritikos sulaukęs „užsienio įtakos“ įstatymas. Naujasis įstatymo projektas pakeis pernai priimtą įstatymą, pagal kurį nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, gaunančios bent 20 proc.

Internete plinta dar kovo 29-ąją nufilmuoti vaizdo įrašai iš Mianmaro, kuriame matyti, kaip dvi paauglės ir jų močiutė įstrigo po namo griuvėsiais įvykus 7,7 balo žemės drebėjimui. Vaizdo įraše matyti dvi paauglės ir jų močiutė, kuri buvo sužeista, o jos veidas kruvinas. Visos jos buvo įstrigusios ankštoje erdvėje po griuvėsiais, kai sugriuvo daugiaaukštis „Sky Villa“. Viename vaizdo įraše matyti, kaip mergaitė daužė sienas ir šaukėsi pagalbos.

Vatikanas antradienį pranešė, kad atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą patvirtinta, jog popiežiaus Pranciškaus plaučių būklė pagerėjo, jis po penkių savaičių, praleistų ligoninėje dėl gyvybei pavojingo plaučių uždegimo, atsigauna. 88 metų Katalikų Bažnyčios lyderis kovo 23 dieną paliko Romos Gemelli ligoninę, kur, gydytojų teigimu, du kartus vos nemirė, ir grįžo į Vatikaną dar mažiausiai du mėnesius sveikti.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų nacionalistė Marine Le Pen pasmerkė jai teismo pritaikytą draudimą dalyvauti rinkimuose kaip politiškai motyvuotą jos oponentų ataką. „Valstybės aparatas numetė branduolinę bombą. Jei jie griebiasi tokių kraštutinių priemonių, taip yra todėl, nes mes esame ant pergalės slenksčio“, – antradienį Paryžiuje pareiškė M. Le Pen, omenyje turėdama 2027 m. vyksiančius prezidento rinkimus.

Suomijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Suomija planuoja pasitraukti iš tarptautinės sutarties, draudžiančios naudoti priešpėstines minas, tai daroma dėl Rusijos keliamos grėsmės.  Ministras pirmininkas Petteri Orpo sakė, kad iš esmės pasikeitusi saugumo aplinka Europoje paskatino Suomiją trauktis iš 1997 m. Otavos sutarties.

Per sprogimą nelegalioje petardų gamykloje vakarų Indijoje antradienį žuvo aštuoniolika žmonių, o dar penki buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Sprogimo jėga uolienų ir metalo gabalus nusviedė dideliu atstumu nuo gamyklos komplekso Dysos mieste Gudžarato valstijoje.

Švedijos valdžia, perspėjusi, kad šalis turėtų rengtis karui, paskelbė investuosianti 100 mln. kronų (10 mln. JAV dolerių) į civilinės gynybos slėptuvių patikrą ir atnaujinimą.  Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pastarojo meto abejonių dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo NATO Švedija ir kitos Europos valstybės ėmėsi planuoti išlaidų gynybai didinimą. Šiaurės šalyje yra 64 tūkst.

Mianmaro sostinėje antradienį gelbėtojai iš pastato griuvėsių ištraukė 63 metų moterį, tačiau blėsta viltys, kad pavyks surasti daugiau išgyvenusiųjų po stipraus žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau kaip 2,7 tūkst. žmonių ir kuris dar labiau pagilino pilietinio karo sukeltą humanitarinę krizę.

Žurnalas „Forbes“ paskelbė 39-ąjį metinį pasaulio milijardierių reitingą. Nepaisant pasaulinio nestabilumo ir geopolitinės rizikos turtingiausiems pasaulio žmonėms pastarieji metai atnešė didžiulę sėkmę: bendras milijardinį turtą turinčių žmonių skaičius padidėjo 247 ir perkopė 3000, o jų bendras turtas pasiekė rekordinę 16,1 trilijono JAV dolerių (apie 15 trln. eurų) sumą. Pirmą kartą istorijoje 15 žmonių turi 100 mlrd. dolerių ar didesnį kapitalą – dar 2017 m. tokių žmonių apskritai nebuvo.

Izraelio kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas antradienį pareiškė, kad 2024 metais buvo nugriauta rekordiškai daug palestiniečių pastatų okupuotame Vakarų Krante, kurių statybą Izraelis laiko neteisėta. „Pernai buvo pasiektas nelegalių arabų pastatų Judėjoje ir Samarijoje (Vakarų Krante) griovimo rekordas“, – sakė jis. „Kad laimėtume šią kovą, turime naudoti papildomas strategines priemones“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje naujų žydų nausėdijų statybą.

Rusijos informavimo priemonės skelbia, kad balandžio 1-ąją Čeliabinske neaiškiomis aplinkybėmis mirė cinko gamyklos generalinis direktorius bei bendrasavininkis ir „Vieningoji Rusija“ partijos narys Pavelas Izbrechtas. „Baza“ skelbiama, kad 46-erių oligarchas atvyko į „Carskaja ochota“ šaudyklos poligoną su savo vairuotojų ir apsauginiu.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo antradienį pareiškė, kad Helsinkis rengiasi pasitraukti iš Otavos konvencijos, kuria draudžiama naudoti, laikyti ir gaminti priešpėstines minas. „Suomija ir Europa turi įvertinti visas priemones, skirtas mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumams stiprinti, tiek individualiai, tiek NATO (...). Taip pat siūlome Suomijai pradėti rengtis pasitraukimui iš Otavos sutarties“, – spaudos konferencijoje sakė premjeras.

Taivanas antradienį pranešė, kad Kinija per karines pratybas aplink savivaldžią salą dislokavo 71 orlaivį ir 21 karo laivą.  Tarp karo laivų buvo ir lėktuvnešio „Shandong“ grupė, per spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerija. Šią savaitę vykstančios pratybos yra didžiausios nuo vasario, kai Taibėjus pareiškė, kad Kinija surengė kovinio šaudymo pratybas su lėktuvais ir karo laivais maždaug už 40 jūrmylių (74 kilometrų) nuo salos pietų.