Užsienis

Rusijos pajėgos per pastarąją savaitę smogė Ukrainai pasitelkdamos daugiau kaip 1 800 bepiločių orlaivių, daugiau nei 1 200 valdomų aviacinių bombų ir 83 raketas, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Septynios didelio masto Rusijos atakų prieš Ukrainą dienos: daugiau kaip 1 800 bepiločių orlaivių, daugiau nei 1 200 valdomų aviacinių bombų ir 83 įvairaus tipo raketos.

Ispanijos Tore Pačeko mieste per antrąją prieš migrantus nukreiptų neramumų naktį po pensininko sumušimo nukentėjo keli žmonės, sekmadienį pranešė valdžios institucijos. Nepaisant didelio policijos buvimo, lazdomis ginkluotos grupės vaikščiojo gatvėmis, ieškodamos užsieniečių, informavo regioninis laikraštis „La Opinion de Murcia“. Regioninė vyriausybė nenurodė, kiek žmonių patyrė sužalojimų, tačiau pareiškė, kad dėl smurto buvo sulaikytas mažiausiai vienas asmuo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį ketina nustatyti naujus šalies gynybos tikslus, atsižvelgiant į grėsmingą Rusiją ir  būgštavimus, kad Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš Europos, pranešė jo biuras. „Gynybinės pastangos“ turi būti dedamos didėjančių grėsmių ir byrančios pasaulio tvarkos akivaizdoje, sakė Eliziejaus rūmų pareigūnai prieš prezidento kalbą ginkluotosioms pajėgoms 19 val. vietos (20 val.

Orų ir draudimo ekspertai atskleidė, ko tikėtis Europoje šią vasarą ir ką daryti, jei kelionę sutrikdo ekstremalios orų sąlygos. Europą alina pirmoji didelė šių metų karščio banga – visame žemyne fiksuojami temperatūros rekordai. Birželio mėnesį kai kuriose šalyse užfiksuotos liepos ir rugpjūčio temperatūroms būdingos kaitros. Maža to, dėl ekstremalaus karščio paskelbti sveikatos įspėjimai, uždarytos mokyklos, apribotas darbas lauke.

Ukrainos agentai „likvidavo“ vyrą ir moterį, kurie, kaip teigiama, yra atsakingi už šalies saugumo tarnybos (SBU) pareigūno nužudymą Kyjive, sekmadienį pranešė ši Ukrainos agentūra. Abu įtariamieji veikė Rusijos vardu, o jų slėptuvė buvo aptikta atliekant slaptą tyrimą, vaizdo įraše, kurį agentūra paskelbė tinkle „Telegram“, sakė SBU vadovas Vasylis Maliukas. „Jie priešinosi sulaikymui, įvyko susišaudymas ir nusikaltėliai buvo likviduoti“, – vaizdo įraše teigia V. Maliukas.

Rusija sekmadienį pareiškė, kad užėmė dar vieną kaimą Ukrainos Donecko srities vakaruose, jos kariams stumiantis link kaimyninio Dnipropetrovsko regiono. Maskvos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus. Šią vasarą atakos suintensyvėjo, o JAV vadovaujamos derybos kol kas nedavė jokių rezultatų siekiant nutraukti kovas. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad rusų kariškiai užėmė Myrnės kaimą. Jis yra išsidėstęs netoli administracinės Donecko ir Dnipropetrovsko sričių sienos.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo dėl, jo žodžiais tariant, augančios rasizmo ir antisemitizmo kampanijos šalyje, kurią skatina prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos, sekmadienį pranešė Lenkijos radijas.

Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja atsiuntė Rusijai 12 mln. 152 mm kalibro šaudmenų, sekmadienį pranešė korėjiečių naujienų agentūra „Yonhap“. Remiantis Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) ataskaita, manoma, kad Šiaurės Korėja iki šiol nusiuntė rusams apie 28 tūkst. konteinerių su ginklais ir artilerijos sviediniais. „Jei skaičiuotume su 152 mm pavieniais sviediniais, (tiekiamų sviedinių) skaičius, kaip spėjama, siekia daugiau kaip 12 milijonų“, – teigė DIA.

Praėjusią parą per Rusijos atakas prieš Ukrainą žuvo septyni civiliai, o dar bent 21 žmogus buvo sužeistas, sekmadienį pranešė regioninės valdžios institucijos, informuoja „The Kyiv Independent“. Pasak Ukrainos oro pajėgų, Rusijos pajėgos per pastarąją parą į Ukrainą paleido iki 40 „Shahed“ bepiločių orlaivių. Per atakas iš viso buvo panaudota 60 bepiločių, įskaitant imitacinius. Ukrainos oro gynyba 20 bepiločių orlaivių numušė, o dar 20 dingo iš radarų, nepridarę jokios žalos.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas tik per plauką išvengė žūties per 12 dienų trukusį karą su Izraeliu, skelbia žiniasklaida. Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad birželio 16 d., praėjus trims dienoms nuo karo pradžios, Izraelio oro pajėgos subombardavo Nacionalinės saugumo tarybos pastatų kompleksą. Po atakos dingo elektra, tvirtinama pranešime. Krizinio posėdžio dalyviams pavyko pasitraukti į saugią vietą, tačiau kai kurie iš jų, įskaitant M. Pezeshkianą, patyrė kojų sužalojimus.

Turkijos sostinėje Ankaroje per gaisrą 26 aukštų daugiabutyje žuvo trys žmonės, įskaitant trijų su puse mėnesio kūdikį, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida. Pasak valstybinės agentūros „Anadolu“, gaisras kilo šeštadienio vakarą apie 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ketvirtame aukšte ir greitai išplito po visą pastatą. Ugniagesiams prireikė keturių valandų gaisrui užgesinti. Agentūra taip pat pranešė, kad 39 žmonės, tarp jų septyni ugniagesiai, patyrė lengvą apsinuodijimą dūmais.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 40 iš 60 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija puolė Ukrainą nuo liepos 12-osios vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“. Nuo šeštadienio, liepos 12 d., 14 val.

Šeštadienį mažiausiai 31 palestinietis buvo mirtinai sužeistas pakeliui į pagalbos skirstymo vietą Gazos Ruože, o per Izraelio aviacijos smūgius žuvo dar mažiausiai 28 palestiniečiai, įskaitant keturis vaikus, pranešė palestiniečių ligoninės pareigūnai ir liudininkai. Po dvi dienas trukusių JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu susitikimų nebuvo jokių ženklų, kad derybose dėl paliaubų būtų pasiektas proveržis.

Skelbiama, kad Rusija praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 240 karių. Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 13 d. Rusijos pajėgos per karą prieš Ukrainą neteko maždaug 1 033 930 karių, įskaitant dar 1 240 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešama, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmą kartą nuo sausio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, svarsto galimybę skirti naują finansavimą karinei pagalbai Ukrainai, kuris galėtų siekti kelis milijardus JAV dolerių. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai paskelbė stotis „CBS News“, remdamasi šaltiniais Amerikos diplomatiniuose sluoksniuose.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas dar kartą patvirtino paramą Rusijai kare prieš Ukrainą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kim Jong Unas šeštadienį Vonsano uostamiestyje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, informavo vyriausybės ruporu laikoma valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Australijoje baigėsi skandalinga byla, kurią stebėjo ne tik visa šalis, bet ir visas pasaulis. Prisiekusieji pripažino 50-metę Erin Patterson kalta dėl trigubos žmogžudystės. Prieš dvejus metus moteris apgaule priviliojo giminaičius pas save į svečius vakarienei ir pavaišino juos patiekalu su nuodingais grybais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Stebėjimo kamerų medžiagoje matyti, kaip Erin Patterson skubiai atsisveikina su vietos ligoninės gydytojais.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas įspėja, kad tik Kremliaus vadovybės pasikeitimas gali užbaigti karą, net jei Rusijos santykiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu atšaltų. Pasak ji, Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis tik tuomet, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mirs arba pasitrauks iš pareigų. O. Reznikovas apibūdino Rusijos vykdomą agresiją kaip V. Putino „asmeninę maniją“ ir teigė, kad konfliktas vienaip ar kitaip tęsis, kol jis išliks valdžioje Kremliuje.

Tūkstančiai Norvegijos gyventojų buvo klaidingai informuoti, kad laimėjo dideles pinigų sumas „Eurojackpot“ loterijoje. Šią klaidą lėmė valstybinės lošimų operatorės „Norsk Tipping“ skaičiavimo netikslumai, dėl kurių atsistatydino bendrovės generalinė direktorė.

Kadangi pasaulinė temperatūra toliau kyla, Europos miestai vis dažniau susiduria su ekstremaliais karščiais, kurie tęsiasi gerokai ilgiau nei tradiciniai vasaros mėnesiai. Naujas tyrimas „Climate Resilience for All“ rodo, kad kai kuriuose Europos miestuose aukšta temperatūra laikosi net iki penkių mėnesių per metus. Nevyriausybinės organizacijos meteorologų komanda išanalizavo 2019–2023 m. temperatūros duomenis 85 pasaulio miestuose.

Meksika griežtai smerkia šeštadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo šiai šaliai paskelbtus 30 proc. importo muitus. Meksika apie naujuosius muitus sužinojo penktadienį, derybų metu Jungtinėse Valstijose. D. Trumpas žada, kad jie įsigalios rugpjūčio 1 d. „Prie stalo sakėme, kad tai nesąžiningas sandoris ir mes tam nepritariame“, – šeštadienį bendrame pareiškime teigė Ekonomikos ir Užsienio reikalų ministerijos.

Prancūzija ir Vokietija prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trumpo planams rugpjūčio 1 d. įvesti 30 proc. importo muitus Europos Sąjungai (ES) ir žada ginti Europos interesus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė griežtai nepritariantis JAV importo muitams. Jis paragino ES parengti „patikimas atsakomąsias priemones mobilizuojant visus turimus įrankius“ tam atvejui, jeigu su JAV nebūtų susitarta iki rugpjūčio.

Kalinių skaičiui greitai augant, Švedija rengiasi nuomotis kameras Estijos kalėjimuose. Ekspertai teigia, kad Švedija tolsta nuo nusikaltėlių reabilitavimo politikos ir artėja link masinio kalinimo, panašiai kaip JAV, praneša „The Guardian“. Švedijos centro dešinės vyriausybė susiduria su sunkumais kovoje prieš gaujas, o kalėjimai perspėja apie gresiantį perpildymą. Todėl svetur esančios kalinimo vietos būtų tik viena iš daugelio priemonių transformuojant Švedijos teisingumo sistemą.

Latviją naktį talžė dar neregėto dydžio kruša. Iš dangaus į žemę krito 7–11 centimetrų dydžio ledo gabalai. Socialiniuose tinkluose latviai puolė dalintis nuotraukomis, kuriose užfiksavo į biliardo kamuoliuką ar net apelsiną panašaus dydžio ledėkus. Ledo gabalai ne tik apdaužė gyventojų stogus, bet ir iškūlė automobilių stiklus.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas paragino atsižvelgiant į besikeičiančias grėsmes stiprinti Vokietijos civilinės saugos sistemas, o piliečius pakvietė rengtis galimiems nelaimių scenarijams.

Sirijos prezidentui Ahmedui al-Sharaa viešint Azerbaidžane, vėliau šeštadienį Baku turėtų įvykti Sirijos ir Izraelio pareigūnų susitikimas, pranešė naujienų agentūros AFP informuotas diplomatinis šaltinis Damaske.  „Prezidento al-Sharaa vizito Baku paraštėse įvyks Sirijos pareigūno ir Izraelio pareigūno susitikimas“, – sakė šaltinis, dėl šio klausimo jautrumo kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pareiškė, kad Teherano bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) įgaus naują formą.  Jo komentaras buvo išsakytas po to, kai Islamo Respublika anksčiau šį mėnesį priėmė įstatymą, kuriuo buvo sustabdyti ryšiai su šia Jungtinių Tautų (JT) branduolinės veiklos priežiūros institucija. „Mūsų bendradarbiavimas su agentūra nenutrūko, bet įgaus naują formą“, – sakė A. Araghchi.

Azerbaidžanas siųs savo dujas Sirijai, kad išspręstų šios šalies energijos trūkumo problemą, šeštadienį pareiškė Baku, kur prezidentas Ilhamas Alijevas priėmė naująjį Sirijos vadovą Ahmedą al-Sharaa. Sirijos islamistų valdžia, gruodžio mėnesį nuvertusi Basharą al Assadą, po beveik 14 metų trukusio pilietinio karo siekia atkurti šalies infrastruktūrą ir ekonomiką.

Gazos Ruože nuo šeštadienio ryto per Izraelio atakas žuvo mažiausiai 46 palestiniečiai. Apie tai paskelbė Gazos Ruože dirbantys medikai. Anot jų, 27 žmonės žuvo laukdami maisto humanitarinės pagalbos teikimo vietose. Pasak Jungtinių Tautų, nuo gegužės pabaigos Gazos Ruože mažiausiai 798 žmonės žuvo prie pagalbos paskirstymo centrų ir pagalbos konvojų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo naujausius ketinimus įvesti importo muitus. Vis dėlto ji teigia, kad Europos Sąjunga (ES) sieks prekybos susitarimo su JAV. „30 procentų muitų įvedimas iš ES eksportuojamoms prekėms sutrikdytų svarbias transatlantines tiekimo grandines, pakenktų verslui, vartotojams ir pacientams abiejose Atlanto pusėse“, – šeštadienį pareiškė U. von der Leyen.

Jei Pekinas imtųsi veiksmų prieš Taivaną, NATO gali atsidurti dviejų frontų kare su Kinija ir Rusija – tokį perspėjimą išreiškė Aljanso generalinis sekretorius. Toks scenarijus iš esmės reikštų pasaulinį karą tarp branduolinių supervalstybių, ir vis daugiau ekspertų pripažįsta, kad jis nėra toks jau nutolęs nuo realybės.

 Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė patvirtinusios 2,6 mlrd. dolerių (2,22 mlrd. eurų) vertės kovinių gelbėjimo sraigtasparnių HH-60W ir susijusios įrangos pardavimą Norvegijai.  „Siūlomas pardavimas pagerins Norvegijos gebėjimą atremti dabartines ir būsimas grėsmes, padidindamas jos kovinius ir specialiųjų operacijų iš oro pajėgumus“, – sakoma Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) išplatintame pranešime.

Los Andžele buvo suimtas nuolat JAV gyvenantis iranietis, kuris, kaip įtariama, iš Jungtinių Valstijų į Iraną eksportavo „pažangią elektroniką“ ir taip pažeidė Vašingtono sankcijas, pranešė Teisingumo departamentas. 66-erių Bahramas Mohammadas Ostovari, gyvenantis Santa Monikoje ir Teherane, buvo suimtas ketvirtadienį po pietų, kai atvyko į Los Andželo tarptautinį oro uostą, jam pareikšti kaltinimai dėl neteisėto geležinkelio signalizacijos ir telekomunikacijų įrangos eksporto į Iraną.

„Facebook“ ir „Instagram“ vartotojai kreipiasi į BBC ir skundžiasi, kad jų paskyros buvo savavališkai užblokuotos. Praėjusią savaitę „Meta“, šioms platformoms priklausanti bendrovė, pripažino „techninę klaidą“, dėl kurios, kaip ji teigia, buvo neteisėtai sustabdytas kai kurių „Facebook“ grupių veikimas. Nuo to laiko žmonės, besinaudojantys didžiausia pasaulyje socialinių tinklų platforma, pasakojo, kaip ši situacija paveikė jų gyvenimus.

Praėjusią parą Latvijoje praūžė neregėta kruša. Gyventojai dalijasi didžiulių ledėkų vaizdais. „Už maždaug 150 km nuo Lietuvos, šiaurinėje Latvijos dalyje iškrito milžiniško dydžio kruša. Didžiausias krušos ledėkas preliminariai siekė net iki 7,0–11,5 cm“, – rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje“, remdamasis Latvijos žiniasklaida. Kaip praneša „Meteo Latvia“ žurnalistas Martins Bergšteins, Latvijos teritorijoje kol kas tokio didelio dydžio krušos ledėkas dar nebuvo registruotas.

Donaldo Trumpo kantrybė Vladimiro Putino atžvilgiu ėmė sekti. JAV prezidento nepasitenkinimą sukėlė paskutinis pokalbis telefonu su V. Putinu, po kurio jis pareiškė, kad žmogus, už kurį jis laidavo ir kurio kritikuoti keistai vengė daugelį metų, gali būti nepatikimas pašnekovas. „Politico“ žiniomis, D. Trumpas ketina pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai, kurį per kelis mėnesius turi priimti Respublikonų partijos atstovai.

Šeštadienį per šeštąjį šių metų San Fermino šventės bėgimą Pamplonoje (Ispanija) buvo sužeisti penki žmonės. Ispanijos televizijos kanalo RTVE parodytoje filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kad siauroje, vingiuotoje 800 metrų trasoje, vedančioje į bulių kautynių areną, neapsieita be kritimų. Keturi sužeistieji buvo nugabenti į ligoninę, dar vienam medikai pagalbą suteikė vietoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį lankydamasis Šiaurės Korėjoje susitiko su šios nuo viso pasaulio atsiskyrusios šalies ir svarbios Maskvos sąjungininkės vadovu Kim Jong Unu. Rusijos užsienio reikalų ministerija platformoje „Telegram“ pranešė, kad Kim Jong Unas „priėmė“ S. Lavrovą, paskelbdama vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip du vyrai spaudžia vienas kitam ranką ir sveikindamiesi glėbesčiuojasi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį lankydamasis Šiaurės Korėjoje pagyrė savo šalies karinį aljansą su šia nuo viso pasaulio atsiskyrusia diktatūra. „Mūsų draugai korėjiečiai dar kartą patvirtino, kad vienareikšmiškai remia visus specialiosios karinės operacijos tikslus ir Rusijos vadovybės bei kariuomenės veiksmus“, – pareiškė S. Lavrovas, pavartodamas Kremliaus terminą, kuriuo prieš trejus metus buvo pavadinta invazija į Ukrainą.

Po to, kai kurdų sukilėliai sunaikino savo ginklus ir užbaigė dešimtmečius trukusią ginkluotą kovą su Ankara, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį paskelbė apie savo šalies pergalę. Penktadienį Irako Kurdistane surengta simbolinė ginklų sunaikinimo ceremonija buvo svarbus žingsnis „Kurdistano darbininkų partijai“ (PKK) pereinant nuo ginkluoto sukilėlių judėjimo prie demokratinės politikos – tai dalis platesnio masto pastangų užbaigti vieną iš ilgiausių konfliktų regione.

Jungtinėje Karalystėje dirbanti Kosmetologė vienai moteriai sukėlė gyvybei pavojingą būklę, o kelios kitos atsidūrė ligoninėje su sunkiomis ligomis po to, kai joms buvo suleistas nelegalus raukšlių šalinimo preparatas „Toxpia“. BBC paviešino moters, atlikusios injekcijas, vardą, o dvi jos aukos pasidalijo savo istorijomis. 36 metų trijų vaikų mama Kaylie Bailey sumokėjo Gemmai Gray 75 svarus (apie 88 eurus) už tris botokso injekcijas – tai buvo perpus pigiau nei per ankstesnį vizitą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija per naktį į šalį paleido 597 dronus ir 26 ilgojo nuotolio raketas. Jis taip pat paragino Kyjivo sąjungininkus Vakaruose įvesti naujas sankcijas Rusijai, kad būtų sustabdyti pastaruoju metu rekordiškai dideli Maskvos išpuoliai Ukrainoje. „Buvo paleistos 26 sparnuotosios raketos ir 597 dronai, iš kurių daugiau nei pusė buvo „Shahed“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Irane pagamintus bepiločius orlaivius.

Netiesioginės Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ derybos dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože įstrigo dėl žydų valstybės pasiūlymo palikti savo karius šioje teritorijoje, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė su šiuo klausimu susipažinę palestiniečių pareigūnai.  Praėjusios savaitės pabaigoje delegacijos Katare pradėjo diskusijas, siekdamos susitarti dėl laikino kovų sustabdymo Gazos Ruože.

Irano valdžios institucijos šeštadienį įvykdė viešą egzekuciją vyrui, nuteistam už jaunos mergaitės išžaginimą ir nužudymą, pranešė teismai. Pasak teismų sistemos naujienų svetainės „Mizan Online“, aukos šeima iš šalies šiaurės vakarinėje dalyje esančio Bukano miesto dalyvavo teismo procese ir prašė, kad egzekucija būtų įvykdyta viešai.

Per šeštadienio naktį Rusijos surengtą masinę dronų ir raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, o prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Maskvai. Įstrigus JAV vadovaujamoms deryboms dėl paliaubų, kuriomis siekiama sustabdyti karą, Rusija šią savaitę surengė didžiausius dronų ir raketų smūgius Ukrainoje nuo tada, kai prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją.

Oro bendrovės „Air India“ lėktuvo katastrofą, nusinešusią daugiau kaip 260 gyvybių, sukėlė degalų kontrolės jungiklių perjungimas varikliuose likus kelioms minutėms iki tragiško įvykio, teigiama šeštadienį paskelbtoje preliminarioje tyrimo ataskaitoje.  Indijos orlaivių avarijų tyrimo biuro ataskaitoje nepateikta jokių išvadų ar pareiškimų, kas kaltas dėl birželio 12 dieną įvykusios aviakatastrofos.

Penktadienį mirė ūkio darbininkas, patyręs traumą per JAV imigracijos tarnybos agentų surengtą reidą legaliame Kalifornijos kanapių ūkyje, kurio metu buvo suimta 200 dokumentų neturinčių migrantų ir įvyko susirėmimai su protestuotojais. Tuo tarpu prezidentas Donaldas Trumpas išpuoliuose prieš Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) agentus dalyvavusius demonstrantus pavadino „šliužais“ ir pareiškė, kad juos derėtų areštuoti.

Prezidento Donaldo Trumpo nurodymu mažinant darbuotojų skaičių, penktadienį buvo atleista daugiau nei 1 300 Valstybės departamento darbuotojų – kritikai prognozuoja, kad dėl to sumažės JAV įtaka visame pasaulyje. Vašingtone, kur įsikūrusi už JAV užsienio politiką ir pasaulinį ambasadų tinklą atsakingo departamento buveinė, diplomatai ir kiti darbuotojai emocingai plojo išvykstantiems kolegoms. Kai kurie pro duris nešdamiesi dėžes su savo daiktais neslėpė ašarų.

Liepos 12-osios naktį Rusija dronais „Shahed“ ir raketomis masiškai atakavo Ukrainą, praneša „24 kanalas“. Rusiją į Ukrainą paleido apie 130 dronų „Shahed“.  Taip pat, preliminariais duomenimis, paleistos sparnuotosios raketos. Kaip skelbia ukrainiečių žiniasklaida, rusai terorizavo Lvivą, Kyjivą, Charkivą ir kitus vakarų Ukrainos miestus. Per ataką sugadinti gyvenamieji namai, pramoniniai objektai. Yra sužeistų žmonių. Apie žuvusiuosius kol kas neskelbiama.