Užsienis

Ukrainos kovos su korupcija biuras (NABU) sekmadienį pranešė, kad sulaikė buvusį energetikos ministrą Hermaną Haluščenką, kuris pernai atsistatydino per didžiulį korupcijos skandalą, kai šis bandė išvykti iš šalies. „Šiandien NABU detektyvai „Mido“ byloje sulaikė kirsti sieną bandžiųsi buvusį energetikos ministrą“, – sakoma NABU pranešime, turint omenyje milžinišką korupcijos skandalą šalies energetikos sektoriuje, sukrėtusį Ukrainą praėjusiais metais.

Priešingai nei teigia paplitę stereotipai apie vyriško organizmo tariamą stabilumą, moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad vyrai taip pat patiria reikšmingus hormonų svyravimus. Nors ši būklė iš esmės skiriasi nuo moterų menstruacijų, jos poveikis vyro psichikai ir fizinei būklei gali būti ne mažiau juntamas, rašoma „Naša Niva“. Svarbu pabrėžti, kad klasikinės biologinės menstruacijos vyrams nevyksta, nes jie neturi tam reikalingų organų.

Rusijos pietiniame Krasnodaro regione ukrainiečių bepiločiai lėktuvai apgadino naftos saugyklą ir sukėlė kelis gaisrus, sekmadienį pranešė Rusijos pareigūnai. Ukraina atakuoja Rusijos naftos infrastruktūrą per visą Maskvos vykdomą plataus masto karą prieš Kyjivą, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių. Krasnodaro gubernatorius Veniaminas Kondratjevas sakė, kad buvo apgadinta naftos saugykla Volnos kaime prie Juodosios jūros – netoli Maskvos aneksuoto Krymo.

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 55 iš 83 bepiločių orlaivių, Rusijos paleistų nuo šeštadienio, vasario 14-osios, vakaro. Apie tai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė „Telegram“ tinkle. Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą nuo šeštadienio 18.30 val., panaudodamos 83 smogiamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmass“ tipo, taip pat kitų tipų bepiločius. Maždaug 50 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sekmadienį atmetė, jos žodžiais tariant, Jungtinių Valstijų vykdomą Europos plūdimą ir pareiškė, kad Rusija turi būti priversta daryti nuolaidas derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo. „Priešingai nei kai kas sako, „woke“, dekadentiška Europa nesusiduria su civilizaciniu išnykimu“, – paskutinę Miuncheno saugumo konferencijos dieną sakė K. Kallas.

Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas apsilankė pas Ukrainoje kariaujančius Maskvos karius ir pareiškė, kad Kremliaus pajėgos vasarį užėmė keliolika rytinių kaimų, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija. V. Gerasimovo vizitas surengtas likus kelioms dienoms iki JAV tarpininkaujamų derybų su Kyjivu Ženevoje dėl beveik ketverius metus trunkančio karo nutraukimo ir artėjant ketvirtosioms Maskvos plataus masto puolimo prieš Ukrainą metinėms.

Minske (Baltarusija) gyvenančiai Verai praėjusių metų liepą atskriejo žinutė, pakeitusi jos gyvenimą: „Sveiki. 2014 metais įvaikinau jūsų seserį Mašą B. Jei įdomu, galite paskambinti, kol ji lauke“. Taip 25-erių moteris sužinojo, kad jos 12-metė sesuo visą laiką gyveno kaimynystėje, lankė tą pačią polikliniką, tačiau jų susitikimo priežastis buvo skaudi – įtėviai nusprendė vaiko atsisakyti.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama sukritikavo gėdos jausmo ir etiketo stoką šalies politiniame diskurse, šeštadienį pirmą kartą reaguodamas į Donaldo Trumpo socialinio tinklo paskyroje pasirodžiusį įrašą, kuriame jis ir jo žmona Michelle pavaizduoti kaip beždžionės.

Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. vasario 15 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 1 253 270 karių, o vien per pastarąją parą jų žuvo arba buvo sužeista 1 250. Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad prieš kitą savaitę Ženevoje vyksiančias JAV tarpininkaujamas derybas su Rusija telefonu kalbėjosi su amerikiečių pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir Donaldo Trumpo žentu. „Turėjau pokalbį su prezidento Trumpo pasiuntiniais S. Witkoffu ir Jaredu Kushneriu prieš trišalius susitikimus Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šeštadienį pareiškė mananti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar trokšta kontroliuoti Grenlandiją, nors ir neseniai atsisakė grasinimų ją užimti jėga. Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje paklausta, ar D. Trumpas vis dar nori kontroliuoti Arkties salą, M. Frederiksen atsakė: „Deja, manau, kad noras išliko toks pat.“ D. Trumpo kalbos apie Grenlandiją išaugino įtampą tarp JAV ir Europos.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton šeštadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją dėl Ukrainos, pavadindama ją „gėdinga“. „Manau, kad pastangos priversti Ukrainą sudaryti pasidavimo sutartį su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu yra gėdingos“, – sakė H. Clinton per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje.

Europoje vyriausybių kova su socialiniais tinklais įsibėgėjo – Ispanija ruošiasi uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis tokiomis socialinėmis platformomis kaip „TikTok“, „Instagram“ ir kitomis. Panašias iniciatyvas svarsto ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos bei Graikijos vyriausybės. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiuo metu finansinę paramą Ukrainai teikia išimtinai Europa, tačiau pati Europa „nelabai dalyvauja derybose“. Kaip pranešė „Ukrinform“ korespondentas, šias pastabas jis išsakė šeštadienį per Miunchene vykusį brifingą. „Pirmiausia šiandien Ukrainai pinigų skiria tik Europa. Būkime atviri – mūsų partneriai iš Kanados padeda, Japonija teikia humanitarinę paramą, bet didžioji dalis lėšų ateina tik iš Europos“, – sakė V. Zelenskis.

Baltijos šalių gyventojus šį vasarį pasiekė gerokai išaugusios sąskaitos už sausio mėnesį suteiktą šildymą. Pagrindinėmis kainų šuolio priežastimis įvardijami neįprastai šalti orai, Lietuvoje – dar ir pasikeitusi mokestinė aplinka. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad sausį sąskaitos už šildymą Lietuvoje, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik dvigubai.

Vokietijos kariuomenės brigada, dislokuota Lietuvoje, tiesioginių karinių veiksmų nepatiria, tačiau susiduria su įvairiomis hibridinio pobūdžio grėsmėmis. Kaip skelbia „Euronews“, kariai fiksuoja neaiškius telefono skambučius, o virš poligonų pastebimi dronai, galimai renkantys informaciją apie vykstančius mokymus.

Vašingtonui spaudžiant Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo, Šveicarija šeštadienį pranešė, kad Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas. „Šveicarija yra visada pasirengusi pasiūlyti savo geranorišką pagalbą, kad palengvintų dialogą tarp Jungtinių Valstijų ir Irano“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas.

San Diege įsikūrusi viena uždariausių bendruomenių pasaulyje, kurios nariai ne mėgaujasi prabanga, o saugo vieną didžiausių pramonės paslapčių – originalų „WD-40“ receptą. Patekti į šį „klubą“ sunkiau nei į elitines bendruomenes: tam reikia specialaus rakto, konfidencialumo sutarčių, banko saugyklos patikros ir, dažniausiai, aukščiausio vadovo pareigų.

Kalifornijos gubernatorius ir aršus prezidento Donaldo Trumpo kritikas Gavinas Newsomas pasakė, kad mato augantį Europos ryžtą pasipriešinti JAV lyderiui. „Manau, kad šiandien Europa jaučiasi vieningesnė nei bet kada anksčiau“, – šeštadienį antrą kartą dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijos diskusijoje pareiškė šis JAV Demokratų partijos atstovas.

Rusijos valstybinės televizijos kanalo „Rosija 1“ eteryje propagandistas Vladimiras Solovjovas pasiūlė panaudoti branduolinį ginklą kosmose. Laidoje „Sekmadienio vakaras“ jis paragino taip „atkeršyti“ bendrovės „SpaceX“ vadovui Elonui Muskui už sprendimą apriboti Rusijos kariuomenės prieigą prie „Starlink“ palydovinio ryšio sistemos. „Viskas, su kuo dirba Muskas, viskas, ką matome dabar, veikia karo prieš Rusiją interesams.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad taikos derybos su Rusija žlunga ne dėl Ukrainos nenoro. „Mes esame pasirengę sudaryti susitarimą, kuris atneš tikrą taiką. Tikime, kad šį karą galima užbaigti. Šį karą galima užbaigti oriai“, – kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje teigė jis.

Miuncheno saugumo konferencijoje nuskambėjo labiausiai laukta kalba. Į daugiau nei pusšimtį lyderių kreipėsi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio. Ir nors kritikos Europai jis neišvengė, tačiau jo kalba buvo gerokai švelnesnė ir palankesnė nei pernai šoko terapija Europai virtęs viceprezidento J.D. Vance'o kreipimasis. Rubio paneigė gandus apie transatlantinės eros pabaigą ir pabrėžė, kad spaudžia Europą, nes nori stiprios sąjungininkės.

Rusija Ukrainoje tris kartus smogė Azerbaidžano diplomatinei misijai ir energetikos infrastruktūrai, o tai rodo, kad šie išpuoliai buvo tyčiniai, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. „Ukrainoje buvo ne tik išpuolių prieš Azerbaidžano energetikos infrastruktūrą, bet ir trys išpuoliai prieš Azerbaidžano ambasadą. Po pirmojo išpuolio galėjome manyti, kad tai buvo atsitiktinis įvykis.

Miunchene, kur vyksta saugumo konferencija, subūrusi įvairių pasaulio šalių lyderius, prie demonstracijos prieš Irano vyriausybę šeštadienį prisijungė apie 200 tūkst. žmonių, pranešė policija. Protestuotojai, susirinkę Miuncheno Teresės pievoje (vok. Theresienwiese), pasmerkė Irano Islamo Respublikos vadovybę, praėjusį mėnesį kruvinomis represijomis numalšinusią visoje šalyje vykusius protestus.

JAV kariuomenė šeštadienį pranešė, kad Sirijoje vėl atakavo teroristų grupuotės „Islamo valstybė“ taikinius. JAV Centrinė vadavietė platformoje „X“ pranešė, kad nuo vasario 3 d. iki vasario 12 d. jos pajėgos Sirijoje „daugiau nei 30“ taikinių „sudavė 10 smūgių“. Pranešime nurodoma, kad buvo smūgiuota „Islamo valstybės“ „infrastruktūrai ir ginklų saugykloms, naudojant tikslią ginkluotę“. Gruodžio mėnesį atsakydamos į kruviną išpuolį prieš tris JAV piliečius Palmyroje JAV karinės pajėgos pradėj...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs naudoti biologinius ginklus prieš savo paties tautą, kad tik išliktų valdžioje, šeštadienį pareiškė Prancūzija po to, kai ji ir keturios kitos Europos šalys paskelbė manančios, kad įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo nunuodytas mirtinu toksinu.

JAV gyvenantis paskutinio Irano šacho sūnus šeštadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą padėti Irano žmonėms ir pareiškė, kad „atėjo laikas užbaigti Islamo Respubliką“. „Prezidentui Trumpui (...). Irano žmonės girdėjo jus sakant, kad pagalba jau pakeliui, ir jie jumis tiki. Padėkite jiems“, – Miuncheno saugumo konferencijoje žurnalistams sakė Reza Pahlavi.

Kinijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad Europa negali būti stebėtoja, kai kalbama apie Ukrainą, ir kad Pekinas tikisi, jog blokas pateiks planą konfliktui išspręsti.

Velionio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja šeštadienį pareiškė, kad 2024 metais Arkties kalėjime įvykdytas jos vyro nužudymas dabar yra „moksliškai įrodytas faktas“. Tokį pareiškimą ji padarė penkioms Europos šalims paskelbus, kad Maskva prieš Kremliaus oponentą panaudojo mirtiną toksiną. „Prieš dvejus metus užlipau į sceną čia ir pasakiau, kad būtent Vladimiras Putinas nužudė mano vyrą“, – Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė J. Navalnaja.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo tęsti savo kampaniją prieš „pseudopilietines organizacijas, nupirktus žurnalistus, teisėjus ir politikus“, teigdamas, kad šis darbas atliktas tik „pusiau“. Nacionalistinių pažiūrų lyderis susiduria su sunkiausiu iššūkiu nuo grįžimo į valdžią 2010 metais, nes jo partija „Fidesz“ populiarumu dabar atsilieka nuo opozicinės partijos TISZA, o balandžio 12-ąją šalyje vyks parlamento rinkimai.

Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną po apnuodijimo „Novičiok“ medžiaga 2020 metais Omske gelbėjęs gydytojas Aleksandras Polupanas Latvijoje susidūrė su kliūtimis tęsti profesinę veiklą. Nors medikas pasitraukė iš Rusijos dėl nepritarimo Vladimiro Putino politikai ir karui Ukrainoje, Latvijoje jis neteko darbo dėl priimtų naujų nacionalinio saugumo įstatymų, ribojančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių darbą ypatingos svarbos objektuose.

NATO vadovas Markas Rutte šeštadienį pareiškė, kad niekas Europoje nesiekia pakeisti Jungtinių Valstijų branduolinio „skėčio“, Vokietijai pranešus, jog ji kalbasi su Prancūzija apie jos branduolinį atgrasymą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje pasišaipė iš Vengrijos lyderio Viktoro Orbano „pilvo“, teigdamas, kad ukrainiečių kova su Rusija leidžia Europai laisvai gyventi. Keturiasdešimt aštuonerių metų buvęs komikas V. Zelenskis kalbėjo, kokią naudą Europa gauna iš to, kad Ukrainos pajėgos kovoja su įsiveržusia Rusijos kariuomene.

Jungtinė Karalystė (JK) šiais metais Šiaurės Atlanto vandenyne dislokuos savo lėktuvnešio grupę, taip demonstruodama jėgą grėsmės, kurią Rusija kelia Arktyje, akivaizdoje, šeštadienį pranešė britų pareigūnai.

Aleksejus Navalnas mirė dėl to, nes buvo „nuodytas dartų varlių toksinu“, skelbia „Sky news“. Šių varlių nuodai yra 200 kartų stipresni už morfiną. Skelbiamos detalės apie Navalno mirtį Vokietijos užsienio reikalų ministras teigia, kad „aukos miršta kankindamosi“. A. Navalnas mirė kalėjime. Jungtinė Karalystė ir kiti sąjungininkai šeštadienį skelbia, kad jis buvo nunuodytas mirtinu toksinu, randamu Ekvadoro strėlinėse varlėse.

Praėjus dešimčiai metų po referendumo, kurio metu buvo nuspręsta inicijuoti „Brexit“, Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga (ES) turi susivienyti vis labiau nestabiliame pasaulyje, šeštadienį pareiškė abiejų pusių lyderiai.

Jungtinė Karalystė (JK), Šiaurės ir Baltijos valstybės svarsto planą perimti tanklaivius, susijusius su Rusijos „šešėliniu laivynu“, praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. Straipsnyje teigiama, kad JK gynybos sekretorius Johnas Healey susitiko su savo kolegomis iš Baltijos ir Šiaurės valstybių, jog aptartų su Rusijos „šešėliniu laivynu“ susijusių naftos tanklaivių perėmimą.

Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. „Europa turi imtis veiksmų ir prisiimti atsakomybę“ už savo saugumą, teigė ji.

Baigė galioti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos branduolinė sutartis. Rusija siūlė sutartį pratęsti, o Vašingtonas reikalauja susitarimą iš esmės atnaujinti. Amerika norėtų įtraukti naujų technologijų ginklus ir Kiniją, kuri, Pentagono skaičiavimais, jau po ketverių metų turės daugiau kaip 1000 kovinių branduolinių galvučių. Analitikai tvirtina, kad Rusija nereikalaus Kinijos mažinti branduolinį arsenalą. Bet kuriuo atveju, naujas susitarimas, jei bus pasiektas, taps istoriniu momentu.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad vyriausybės pasikeitimas Irane būtų „geriausia, kas galėtų nutikti“, ir pasiuntė į Artimuosius Rytus antrą lėktuvnešį, jog sustiprintų karinį spaudimą Islamo Respublikai. Šios D. Trumpo pastabos buvo bene atviriausias jo raginimas nuversti Irano dvasininkų valdžios aparatą. Jos nuskambėjo JAV lyderiui spaudžiant Vašingtono priešininką Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, šeštadienį sakydamas svarbią kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, pareiškė, kad Vašingtonas ir Europa yra glaudžiai susiję. „Mes norime, kad Europa būtų stipri. Mes tikime, kad Europa privalo išlikti“, – sakė M. Rubio.

Ukrainos skeletono atstovas Vladyslavas Heraskevyčius penktadienį pareiškė, kad yra nusivylęs, jo žodžiais, diskriminaciniu sprendimu diskvalifikuoti jį iš žiemos olimpinių žaidynių už šalmą su kare žuvusių jo šalies sportininkų atvaizdais. „Tai nuvilia“, – sakė 27-erių sportininkas, pralaimėjęs apeliaciją dėl diskvalifikacijos. „Niekas nesiskundė dėl šio šalmo, tad tai buvo visiškai diskriminacinis (Tarptautinio olimpinio komiteto, TOK) sprendimas, ir aš turėčiau ten būti“, – sakė jis.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris Miuncheno saugumo konferencijoje pasakys, kad Europa yra „miegantis milžinas“ ir gynybos srityje privalo mažiau kliautis Jungtinėmis Valstijomis, penktadienį pranešė jo biuras. „Kalbu apie Europos saugumo ir didesnės Europos autonomijos viziją, kuri nereiškia JAV pasitraukimo, bet visiškai atliepia raginimą labiau dalytis našta ir perkuria ryšius, kurie mums taip gerai tarnavo“, – šeštadienį pasakys britų ministras pirmininkas.

JAV kariuomenė penktadienį pranešė, kad per smūgį laivui Karibų jūroje žuvo trys įtariami narkotikų prekeiviai, tad Vašingtono kovos su narkotikais kampanijos aukų skaičius išaugo bent iki 133. Prezidento Donaldo Trumpo administracija pradėjo taikytis į įtariamus kontrabandininkų laivus rugsėjo pradžioje, tvirtindama, kad faktiškai kariauja su įtariamais „narkoteroristais“, veikiančiais iš Venesuelos. Nuo to laiko buvo suduota dešimtys smūgių.

Europa yra visiškai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų technologijų. Jei staiga dingtų amerikietiškos mokėjimo sistemos, socialiniai tinklai, programinė įranga bei kitos paslaugos, Europos Sąjunga laikinai taptų paralyžiuota. Dėl to kaistant santykiams tarp Europos ir Jungtinių Valstijų, europiečiai ieško būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo amerikiečių technologijų gigančių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vokietijoje jau yra vystomos dirbtinio intelekto technologijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra karo vergas. „Niekas Ukrainoje netiki, kad (V. Putinas) kada nors paliks ramybėje mūsų žmones, bet jis nepaliks ramybėje ir kitų Europos tautų, nes negali atsisakyti pačios karo idėjos“, – kalbėjo V. Zelenskis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pasakys bene labiausiai laukiamą kalbą, o sąjungininkai ieškos signalų apie Vašingtono poziciją Europos atžvilgiu. Pagrindinis klausimas yra tas, ar M. Rubio, kuris kalbės 9 val. ryto (vietos, 10 val.

Vašingtono atstovas NATO penktadienį pareiškė, kad Rusija gali niekada nebūti pasirengusi sudaryti susitarimą dėl karo prieš Ukrainą, kurį Maskvos pajėgos pradėjo beveik prieš ketverius metus, pabaigos. „Manau, kad ukrainiečiai dabar yra pasiruošę sudaryti pagrįstą susitarimą, kuris esant tokioms aplinkybėms būtų teisingas“, – per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ambasadorius Matthew Whitakeris.

Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras pareiškė, kad buvusi mergina jį įviliojo į kompromituojančią situaciją, ir atmetė kaltinimus dėl narkotikų vartojimo. Politikas teigia, kad Viktoro Orbano vyriausybė prieš jį naudoja Rusijos specialiųjų tarnybų metodus. tv3.lt žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė Vengrijos vidaus politikos kovos ypatybes.