Užsienis

Vašingtono atstovas NATO penktadienį pareiškė, kad Rusija gali niekada nebūti pasirengusi sudaryti susitarimą dėl karo prieš Ukrainą, kurį Maskvos pajėgos pradėjo beveik prieš ketverius metus, pabaigos. „Manau, kad ukrainiečiai dabar yra pasiruošę sudaryti pagrįstą susitarimą, kuris esant tokioms aplinkybėms būtų teisingas“, – per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ambasadorius Matthew Whitakeris.

Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras pareiškė, kad buvusi mergina jį įviliojo į kompromituojančią situaciją, ir atmetė kaltinimus dėl narkotikų vartojimo. Politikas teigia, kad Viktoro Orbano vyriausybė prieš jį naudoja Rusijos specialiųjų tarnybų metodus. tv3.lt žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė Vengrijos vidaus politikos kovos ypatybes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip įsivaizduoja susitikimą su Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir ką norėtų jam pasakyti. „Svarbu ne noras pažvelgti jam į akis. Man nesvarbios emocijos susitikimo metu. Turime klausimų, susijusių su Ukrainos teritorija, kurių šiandien niekas negali išspręsti. Įvairių šalių politika leido Putinui išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu – okupuoti žemes ir pateisinti savo veiksmus.

Rusijos prezidento padėjėjo Vladimiro Medinskio sugrįžimas į derybų procesą rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas tolesnėmis taikos derybomis su Ukraina.  Tokią nuomonę išreiškė buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas, rašo UNIAN. „Aš buvau nusivylęs, kai tai išgirdau. Mano nuomone, ponas Medinskis nėra rimtas derybininkas. Jis jau buvo juo anksčiau ir nepasiekė jokių rezultatų.

Prancūzijos policija penktadienį prie Triumfo arkos pašovė peiliu ginkluotą asmenį, kuris, kaip įtariama, grasino pareigūnams, atliekantiems iškilmingą tarnybą prie garsiojo Paryžiaus simbolio, pranešė keli šaltiniai. Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai paskelbė, kad perėmė bylą ir pradėjo tyrimą. Policijos pašautas įtariamasis gydomas ligoninėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė norintis, kad pareigūnams, kaltinamiems „antisemitiniais, rasistiniais ir diskriminaciniais veiksmais bei pasisakymais“, būtų uždrausta dalyvauti rinkimuose. „Vyriausybė ir parlamentas dirbs siekdami sugriežtinti bausmes už antisemitinius ir rasistinius veiksmus“, – teigė jis sakydamas kalbą, skirtą 2006 metais pagrobto ir nužudyto jauno Prancūzijos žydo Ilano Halimi (Ilano Halimio) atminimui. Daugiau detalių jis nepateikė.

 Dvylika Italijos kraštutinės grupės „CasaPound“ narių buvo įkalinti už bandymą atgaivinti fašistų partiją, kuri valdė nuo 1922 iki 1943 metų, vadovaujant diktatoriui Benito Mussolini . Tai pirmas kartas, kai įstatymas, draudžiantis „išformuotos fašistų partijos reorganizavimą“, buvo pritaikytas šiai neofašistinei grupei, penktadienį pranešė dienraštis „Repubblica“. Byla buvo iškelta 2018 metais, kai „CasaPound“ nariai užpuolė žmones, dalyvavusius proteste prieš Matteo Salvini, kraštutini...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį stojo ginti Europą kaip sektiną pavyzdį, žemynui siekiant atkurti įtemptus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. „Užuot mus kritikavę, visi turėtų sekti mūsų pavyzdžiu“, – Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė jis, tokią pastabą išsakydamas po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as praėjusiais metais savo kreipimesi į šio kasmetinio renginio dalyvius užsipuolė Europos politiką imigracijos ir žodžio laisvės srityse.

 Po apiplėšimo, streikų ir sukčiavimo su bilietais Paryžiaus Luvro muziejus penktadienį pranešė, kad labiausiai lankomą jo sparną užliejo vanduo. Muziejui tai jau antras užliejimas per tris mėnesius. Dėl trūkusio vamzdžio Luvro Denono sparne, kuriame saugomi vieni vertingiausių muziejaus eksponatų, įskaitant „Moną Lizą“, naktį teko kviesti ugniagesius, teigiama muziejaus pranešime.

 Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yin penktadienį savo kolegai iš Ukrainos Andrijui Sybihai sakė, kad Pekinas galėtų pasiūlyti „naują humanitarinę pagalbą“ karo nuniokotai šaliai. „Kinijos ir Ukrainos santykiai turėtų išlikti teisingame kelyje (...). Kinija nori suteikti Ukrainai naują humanitarinę pagalbą“, – sakė Wang Yi. Jo žodžiai cituojami užsienio reikalų ministrų susitikimo Miuncheno saugumo konferencijoje protokole.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė, kad į Artimuosius Rytus siunčia antrąją lėktuvnešio grupę, perspėdamas, kad Iranui išauš „bloga diena“, jei nepavyks susitarti dėl jo branduolinės programos. D. Trumpas suintensyvino grasinimus Irano Islamo Respublikai po praėjusį mėnesį saugumo pajėgų beprecedenčio masto smurtinio susidorojimo su protestuotojais, per kuriuos, žmogaus teisių grupių duomenimis, žuvo tūkstančiai žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad apsilankys Venesueloje, kurios lyderis praėjusį mėnesį buvo nuverstas per Jungtinių Valstijų karinį reidą, tačiau dar nežino, kada tai bus. „Ketinu apsilankyti Venesueloje“, – Baltuosiuose rūmuose į žurnalistų klausimą apie galimą vizitą atsakė D. Trumpas, tačiau pridūrė, kad nenusprendė dėl datos.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, anot vokiečių leidinio „Süddeutsche Zeitung“, ruošiasi galimiems naujiems konfliktams su Jungtinėmis Valstijomis. Jis nurodė parengti sąrašą spaudimo priemonių, pavyzdžiui, susijusių su vokiškomis prekėmis, kurios labai svarbios JAV ekonomikai, penktadienį rašė laikraštis. Vokietijos federalinė vyriausybė nepatvirtino egzistuojant tokį sąrašą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį susitiks su specialiųjų pajėgų kariais, kurie sausio mėnesį per Vašingtono surengtą specialią operaciją Karakase sučiupo ilgametį Venesuelos lyderį Nicolas Maduro. Baltieji rūmai nurodė, kad susitikime Fort Brago karinėje bazėje Šiaurės Karolinoje taip pat dalyvaus JAV pirmoji ponia Melania Trump.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūros vadovas penktadienį pareiškė, kad susitarti su Iranu dėl jo branduolinių įrenginių patikrinimų yra įmanoma, bet „labai sunku“. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi  Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad inspektoriai grįžo į Iraną po praėjusių metų Izraelio ir JAV pajėgų atakų, tačiau negalėjo aplankyti nė vienos iš vietų, į kurias buvo taikytąsi.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Rusijos pajėgų veržimosi Ukrainoje tempą palygino su sodo sraigės greičiu. „Šis vadinamasis rusiškas lokys neegzistuoja, – sakė jis Miuncheno saugumo konferencijoje. – Galų gale tai juda ne ką greičiau nei sodo sraigė“. Atkreipė dėmesį į nuostolius M. Rutte, be to, atkreipė dėmesį į milžiniškus Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostolius Ukrainoje. Vien tik gruodį krito 35 tūkst. rusų karių, sausį taip pat 30 tūkst. „Tai faktai.

Kremliuje atšauktas reikalavimas privalomai izoliuotis prieš asmeninį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša „Faridaily“, remiantis keturiais šaltiniais, susipažinusiais su Kremliaus protokolu. „Rusijos karo metu asmeninis susitikimas su valstybės vadovu išlieka retu ir itin vertingu politiniu resursu. Dabar prieiga prie jo tapo paprastesnė“, – rašo leidinys.

Irano pareigūnai penktadienį už užstatą paleido reformistų fronto koalicijos lyderę, praėjus kelioms dienoms po to, kai ji buvo sulaikyta po sausį vykusių antivyriausybinių protestų, pranešė vietos žiniasklaida. Irano reformų fronto koalicijos vadovė Azar Mansouri „prieš kelias minutes sumokėjo užstatą ir buvo paleista iš kalėjimo“, naujienų agentūrai ISNA sakė jos advokatas Hojjatas Kermani.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė esąs „pasiruošęs deryboms“ su rusų lyderiais, tačiau tvirtino, kad Rusija dar nėra pasirengusi rimtoms taikos deryboms su Ukraina. „Norime kalbėtis, jei tai bus prasminga, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė F. Merzas. – Tačiau, kaip galima suprasti iš Amerikos pusės, Rusija dar nenori rimtai kalbėtis.

Šiais metais nebus nei ugnies nutraukimo, nei karo pabaigos, teigia legendinis šachmatininkas ir Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas. Pasak jo, dabartinės derybos atsidūrė aklavietėje ir nuo pat pradžių nebuvo nukreiptos į taikos siekimą. „Tai nebuvo derybos dėl taikos, tai buvo bandymas sudaryti sandorį tarp Trumpo ir Putino“, – sakė jis. G. Kasparovas pabrėžia, kad Rusija nesiekia realaus susitarimo, o derybas naudoja kaip vilkinimo ir spaudimo įrankį.

JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) penktadienį pranešė užbaigusi Sirijoje laikytų džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS, ISIS) narių perdavimą Irakui. Sulaikytieji daugelį metų buvo laikomi Sirijoje kurdų vadovaujamų pajėgų prižiūrimose stovyklose, tačiau Damaskui atkovojus aplinkines teritorijas, įsikišo Vašingtonas.

Griežtindama priemones prieš rugsėjo mėnesį vyksiančius rinkimus, Švedija penktadienį pareiškė, kad planuoja kriminalizuoti narystę nusikalstamuose tinkluose ir gaujose, be kita ko, skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Dešinioji mažumos vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, pranešė, kad svarsto galimybę priimti teisės aktus, pagal kuriuos, policijos skaičiavimais, kasmet už grotų galėtų atsidurti apie 700 žmonių.

Latvijos teismas skyrė vienam vyrui šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai, penktadienį pranešė nacionalinė žiniasklaida. Šis Latvijos pilietis buvo pripažintas kaltu dėl informacijos perdavimo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Pasak Latvijos naujienų agentūros LETA, nuosprendis buvo priimtas teismui ir kaltinamajam pasiekus susitarimą. Teigiama, kad šis vyras, kuris buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūtį, veikė paskatintas ideologinių motyvų.

 Prancūzijos Alpėse lavina pražudė tris slidininkus. Jie priklausė šešių asmenų grupei, kuri lydima slidinėjimo instruktoriaus slidinėjo už trasų ribų ir buvo nublokšta sniego masės, pranešė Val d‘Izero žiemos kurorto atstovai. Aukų tapatybė ir tautybė kol kas nežinoma. Grupė turėjo būtiną saugumo įrangą, tačiau leidosi slidinėti nepaisydama perspėjimo dėl išaugusio lavinų pavojaus.

Vokietija išreiškė susidomėjimą lenkų gamybos oro gynybos sistemų „Piorun“ pirkimu, penktadienį pranešė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. „Piorun“ sistemos skirtos naikinti žemai skraidančius orlaivius, lėktuvus, sraigtasparnius ir dronus. Šiuo metu jas naudoja Norvegijos, Latvijos ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Ukrainos dronų operatoriai Estijoje vykusiose pratybose „Hedgehog 2025“ per vieną dieną sąlyginai „sunaikino“ du NATO batalionus, rašoma „The Wall Street Journal“. Manevruose dalyvavo daugiau nei 16 tūkst. karių iš 12 Aljanso šalių. Jiems priešinosi Ukrainos bepiločių orlaivių specialistai, tarp kurių buvo ir kovinės patirties fronte turinčių karių. Viena „priešininko“ grupė susidėjo iš maždaug 100 žmonių, o antroji – tik iš 10 ukrainiečių.

Vokietijai sunkiai sekasi rasti savanorių karių, kurie norėtų tarnauti Lietuvoje. Vokietijos žiniasklaida „Der Spiegel“ skelbia, kad jų trūkumas kai kuriuose daliniuose svyruoja nuo 50 iki 90 proc. Kol kas kariai į brigadą viliojami savanoriškai, dėl to jiems žadamos išankstinės ekskursijos Lietuvoje. Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Vokietijos kancleriu, sako, kad planai nesikeičia. O Lietuva bandys įrodyti, kad mūsų šalis yra saugi. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos Sąjunga (ES) praėjusiais metais importavo iš Rusijos suskystintų gamtinių dujų už 7,4 mlrd. eurų. Tai yra 3 proc. mažiau nei 2024 m. (7,6 mlrd.), rodo Eurostato duomenys Iš viso 2025 m. importuota suskystintų gamtinių dujų už 46 mlrd. eurų. Didžioji dalis jų  – už 24,2 mlrd. eurų – pasiekė ES iš JAV.

Ukrainos skeletono lyderis Vladyslavas Heraskevičius po posėdžio Sporto arbitražo teisme (CAS), byloje dėl galimos diskvalifikacijos neslėpė emocijų – sportininkas teigė esantis dėkingas už milžinišką palaikymą ir pabrėžė, kad tautos susivienijimas jam yra svarbesnis už bet kokius sportinius pasiekimus. Pasak jo, šis atvejis tapo ne tik teisiniu ginču, bet ir simboliniu išbandymu visai Ukrainai.

Pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos Europos sostinėse svarstoma, kaip plėtoti savo branduolinio atgrasymo pajėgumus, praneša „Bloomberg“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais, kurie užsimena apie derybas, vykstančias tarp kariškių ir vyriausybių atstovų. Europa kliaujasi JAV ir jos vadinamuoju branduoliniu skėčiu, kurį sudaro žemyne dislokuoti JAV ginklai, taip pat NATO tarpusavio gynybos paktu.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pakomentavo „Bloomberg“ publikaciją, kurioje aptariamas Rusijos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimas bei Rusijos sugrįžimas prie atsiskaitymų doleriais po karo Ukrainoje pabaigos, praneša Rusijos žiniasklaida. Žurnalistas paklausė Kremliaus atstovo apie „Bloomberg“ paskelbtą taikos planą, kuriame pateikiami kai kurie Maskvos pasiūlymai.

Šiaurės Korėja penktadienį pagrasino „siaubingu atsaku“, jei aptiks daugiau per sieną iš Pietų Korėjos atskrendančių dronų. Nepaisydamas incidentų, Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) nuo pat praėjusių metų, kai pradėjo eiti pareigas, siekia pataisyti santykius su Šiaurės Korėja. Jis kritikavo savo pirmtaką dėl to, kad šis esą siuntė dronus su propaganda virš Pchenjano. Tačiau Šiaurės Korėja tvirtina ir praėjusį mėnesį numušusi žvalgybinį droną.

Atsivėrusi praraja tarp JAV ir Europos tampa vis akivaizdesnė, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Miuncheno saugumo konferencijoje. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Europa neketina nusigręžti nuo Vašingtono ir sieks stiprinti partnerystę, kartu kurdama tvirtesnį savo vaidmenį NATO Aljanse. Vokietijos kancleris F. Merzas ką tik pasisakė apie besikeičiančius JAV ir Europos santykius.

Nauja „ChatGPT“ karikatūrų mada užvaldo socialinius tinklus – vartotojai dalijasi dirbtinio intelekto sukurtomis savo darbų ir pomėgių iliustracijomis. Šios karikatūros kuriamos įvedus, atrodytų, visai nekaltą užklausą: „Sukurk mano ir mano darbo karikatūrą pagal viską, ką apie mane žinai“, rašo „Forbes“. Rezultatai išties įspūdingi, todėl nesunku suprasti, kodėl ši virusinė tendencija taip sparčiai plinta. Tačiau norint sukurti tokias karikatūras, „ChatGPT“ reikia daug informacijos apie jus.

Baltarusijos prezidento postą užimantis Aliaksandras Lukašenka nusprendė „savo akimis“ įsitikinti, kaip kariuomenė pasirengusi kovos veiksmams, tačiau liko nepatenkintas, rašoma „Zerkalo“: „Šaudo vidutiniškai“. Vasario 13 d., vykdant netikėtą ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, A. Lukašenka apsilankė 227-ajame bendrosios paskirties kariniame poligone Borisovo rajone, kad „savo akimis“ įvertintų karių pasirengimą dalyvauti kovos veiksmuose. Apie tai pranešė politiko spaudos tarnyba.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį pareiškė, kad Europoje „pasikeitė mąstymas“ dėl išlaidų gynybai ir karinio bendradarbiavimo. Kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijos atidarymo dieną, M. Rutte sakė, kad pokyčiai buvo akivaizdūs ketvirtadienį Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. „Jutau kambaryje pasikeitusią mąstyseną, – sakė jis. – Daugelį metų, dešimtmečius, JAV skundėsi, kad mes Europoje gynybai skiriame nepakankamai lėšų. Dabar tai pasikeitė.

Rusija į kitą derybų su Ukrainos ir JAV pareigūnais raundą, kuris vyks vasario 17-18 d. Ženevoje, siųs Vladimiro Putino padėjėją Vladimirą Medinskį vadovauti savo delegacijai, vasario 13 d. pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. V. Medinskio sugrįžimas gali reikšti Maskvos pozicijos griežtėjimą derybose, atsižvelgiant į jo anksčiau rodytą bekompromisę retoriką per ankstesnius susitikimus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį prieš Miuncheno saugumo konferenciją, pasišaipė iš Rusijos pajėgų puolimo tempo Ukrainoje ir įvertino Europos gynybos politikos pokyčius, rašo „Bild“. Pasak jo, pastaraisiais metais Europa buvo kritikuojama dėl nepakankamų išlaidų gynybai, tačiau po viršūnių susitikimo Hagoje padėtis pasikeitė. „Pajutome aiškų požiūrių suartėjimą ir vienybę.

Vasario 12-osios naktį Ukraina atakavo Rusijos gynybos ministerijos raketų ir artilerijos valdybos karinį arsenalą netoli Kotlubanės gyvenvietės Volgogrado srityje. Kariai naudojo ukrainietišką ginkluotę ir sugebėjo prasiskverbti pro tankią Rusijos oro gynybą, kuria okupantai taip „didžiuojasi“, rašo „24 Kanal“. Visa tai galėjo turėti baisių pasekmių priešui, nes sandėlyje buvo laikomos tonos ginkluotės.

Dvylika Italijos kraštutinių pažiūrų organizacijos „CasaPound“ narių buvo įkalinti už siekį atgaivinti fašistų partiją, kuri valdė šalį 1922-1943 m., diktatoriaus Benito Mussolinio laikais.

Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį pranešė, kad Miuncheno saugumo konferencijoje susitiko su savo kolega iš Kinijos – artimos Maskvos partnerės – ir su juo aptarė, kaip būtų galima užbaigti Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. „Aptarėme taikos pastangas ir svarbų Kinijos vaidmenį padedant užbaigti karą“, – apie susitikimą su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi sakė Andrijus Sybiha.

Baltijos jūra nutiestas elektros kabelis, jungiantis Lenkiją ir Švediją, netikėtai nustojo veikti, pranešė pareigūnai, praneša „TVP World“. Problemos su „SwePol“ jungtimi – 250 kilometrų ilgio kabeliu, įrengtu 2000 m. – pirmą kartą užfiksuotos trečiadienį. Rinkos duomenys rodė, kad energijos srautai tą vakarą, prieš pat 20 val., staiga nukrito iki nulio. Šiuo metu nėra jokių požymių, kad gedimas būtų sukeltas tyčia, teigė Lenkijos elektros tinklų operatorė PSE.

NASA penktadienį išsiuntė keturis astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) vykdyti naujausią tyrimų ekspediciją šioje orbitinėje laboratorijoje. JAV kosmoso agentūros įgula su misija „Crew-12“ pakilo apie 5 val. 15 min. vietos (12 val. 15 min. Lietuvos) laiku „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ iš Kanaveralo kyšulio starto aikštelės Floridoje, rodo NASA vaizdo transliacija.

JAV ligų ir prevencijos centras (CDC) paskelbė skubų kelionių įspėjimą po to, kai čikungunijos virusas smogė populiariai salų krypčiai, skelbia „New York Post“. Seišeliuose, salų grupėje Indijos vandenyne, sulaukė antro lygio įspėjimo dėl čikungunijos viruso. „Seišeliuose yra čikungunijos protrūkis. Galite apsisaugoti, vengdami uodų įkandimų“, – teigiama pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vokietiją dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje. Prezidentas pranešė, kad ten bus žengti nauji žingsniai bendram saugumui stiprinti. Apie tai jis paskelbė socialiniuose tinkluose. Pasak V. Zelenskio, planuojama įsteigti pirmąją bendrą Ukrainos ir Vokietijos įmonę dronams gaminti, taip pat surengti dvišalius ir daugiašalius susitikimus su partneriais.

Pekinas imsis „visų būtinų priemonių“ prieš užsienio šnipinėjimo veiklą, penktadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kai JAV šnipų agentūra paskelbė Kinijos kariškių verbavimo vaizdo įrašą. Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vaizdo įrašas kinų kalba, ketvirtadienį paskelbtas „YouTube“ kanale, regis, buvo skirtas nepatenkintiems karininkams. Jame prašoma informacijos apie Kinijos lyderius ir ginkluotąsias pajėgas.

Pentagonas nurodė dislokuoti antrą lėktuvnešį Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė JAV žiniasklaida, Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui svarstant karinių veiksmų prieš Iraną galimybę. Praėjusią savaitę Vašingtonas ir Teheranas surengė netiesiogines derybas dėl Irano branduolinės programos ateities, o D. Trumpas ketvirtadienį perspėjo apie galimas pasekmes šaliai, jei susitarimas branduoliniu klausimu nebus pasiektas.

Rytų Prancūzijoje vienų namų šaldiklyje radus dviejų sušalusių kūdikių kūnelius, motinai buvo pareikšti kaltinimai ir skirtas kardomasis areštas, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė prokuroras. Tai kol kas naujausias vaikžudystės atvejis, Prancūzijoje paaiškėjęs pastaraisiais metais.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad lankydamasis Vengrijoje ir Slovakijoje aptars šių dviejų šalių planus nebepirkti Rusijos energijos išteklių. Tai jis pareiškė žurnalistams prieš išvykdamas į Miuncheno saugumo konferenciją ketvirtadienio vakarą, praneša „Ukrinform“. Paklaustas, ar ketina paraginti Vengriją ir Slovakiją nebepirkti Rusijos energijos išteklių, M. Rubio atsakė: „Na, mes su jais apie tai kalbėsimės.