Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Vokietijos kancleriu, sako, kad planai nesikeičia. O Lietuva bandys įrodyti, kad mūsų šalis yra saugi.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Bundesvero 203-asis tankų batalionas, kaip ir 122-asis mechanizuotasis pėstininkų batalionas sausio pabaigoje oficialiai priskirtas 45-ajai brigadai, dar žinomai „Brigade Litauen“ – „Brigada Lietuva“ pavadinimu. Prieš kelias savaites brigadai oficialiai priskirtas ir dabar Rukloje esantis NATO tarptautinis batalionas, vadovaujamas vokiečių.
Bet brigadai įgaunant apčiuopiamus kontūrus, paaiškėjo, kad ne viskas taip gražu ir paprasta. Vokiečių žiniasklaidos gigantas „Spiegel“ skelbia, kad Vokietijoje vis dar esantys 2 batalionai sunkiai pildosi kariais, kurie norėtų atvykti į Lietuvą. Kas vyksta, Nausėda Vokietijoje klausė net kanclerio Merzo.
„Uždaviau šitą klausimą, ir atsakymas buvo toks, kad Vokietijos įsipareigojimai lieka nepakitę. Kad jie labai rimtai žiūri į savo įsipareigojimus“, – sakė G. Nausėda.
Anot „Spiegel“, savanoriškai į tankų batalioną užsirašė apie 200 karių, nors jų reikia dvigubai daugiau. Į mechanizuotąjį pėstininkų batalioną pasisiūlė 181 karys, nors poreikis – daugiau nei 600. Apie 200 savanorių atsirado ir į kitas pareigas, kurių poreikis – beveik 2 tūkstančiai karių. Nors karininkų netrūksta, bet problema – nepakanka savanorių eilinių.
„Aš manau, kad visko dar bus, ir žiniasklaida rašys dar ne vieną straipsnį apie Vokietijos brigados perspektyvą Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Siekiant pritraukti į Lietuvą, siūloma trumpesnę tarnybą
Bundesveras imsis vilionių – 43 tūkstančiams vokiečių, kurie potencialiai galėtų tarnauti Lietuvoje, siųs laiškus, žada trumpinti tarnybos laiką Lietuvoje nuo dviejų iki vienerių metų ir net rengti pažintines ekskursijas Lietuvoje – kad vokiečiai iš anksto pamatytų, kur jiems reikėtų tarnauti.
„Visos tos paslaugos papildomos, ir mūsų stengimasis atliepti jų poreikius, kad tai būtų perduota ir Vokietijai. Ir kad žmonės žinotų, kad tikrai Lietuva yra šalis, į kurią malonu važiuoti vykdyti tarnybos, ir kad į šią šalį galima ir saugu vykti kartu su šeimomis“, – aiškino G. Nausėda.
Neaišku, ar vokiečiai nenori į Lietuvą, nes nežino, ar čia saugu ir malonu, kaip sako Nausėda, ar tiesiog bijo atsidurti šalia Rusijos. Viena iš Vokietijoje atliktų visuomenės apklausų parodė, kad tik 4 iš 10-ies vokiečių pritartų, jog Vokietija turėtų karinėmis priemonėmis ginti Baltijos šalis, jeigu jas užpultų Rusija. Įdomu tai, kad labiau ginti mūsų kraštą buvo linkę vakarų vokiečiai.
„Vokiečių visuomenė galvoja, ką Rusija ir nori, kad jie galvotų, kad jie kažkodėl turi ginti mus. Jie neturi mūsų ginti. Mes turime gintis kartu, mes turime kalbėti apie bendrą NATO erdvę, apie bendrą teritoriją, o ne tai, kad kažkas silpnesnis ir turi kažkas kažką ginti“, – pasakojo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
„Pažiūrėkime į suomius, paklauskime suomių, paklauskime tų pačių švedų, paklauskime lenkų, ir manyčiau, kad išgirstume kitokius skaičius. O Vokietijai dar prisiminimas Antro pasaulinio karo. Galbūt jų tos žaizdos dar nėra galutinai užgijusios“, – svarstė buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Bet ką reiškia tarnauti Lietuvoje, savo knygoje atskleidė vienas vokiečių karys. Jis pasakoja, kad jo kolega po skambučio iš Lietuvos į Vokietiją namiškiams, vėliau sulaukė skambučio iš nežinomo numerio. O pakėlęs ragelį, išgirdo savo ankstesnio pokalbio su namiškiais įrašą. Neabejojama, kad tai rusų psichologinės operacijos, skirtos įbauginti. Kaip ir neaiškūs pasirodantys dronai virš karinių bazių.
Rusai ir bando įbauginti Europą, ramina Estijos žvalgyba
Savo naujoje grėsmių ataskaitoje estų analitikai pažymėjo, kad nors Kremlius ir didina savo karinę galią, bet nei šiemet, nei kitais metais Baltijos šalių užpulti neišdrįs.
„Mes nematome jokių intencijų šiuo metu pulti kokią nors NATO valstybę. Bet yra ir kita šio sakinio dalis, kad norėdami tai išlaikyti vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, mes turime investuoti į mūsų gynybą, karinę galią ir vidaus saugumą. Taip mes galime suvaldyti Rusiją ateityje“, – aiškino Estijos užsienio žvalgybos vadovas Kaupo Rosin.
Estų žvalgyba vertinama ir NATO sąjungininkų, jų analitika laikoma aukšto lygio.
„Jų išvados, aš manau, yra solidžios, ir nereikia vertinti, kad tai yra kažkoks mėgėjiškas pasisakymas. Reikia vertinti rimtai. Aišku, 100 proc. jie irgi neteigia, jie pasidalino savo prielaidomis, kurios ganėtinai tvirtos. Ir daugelis ekspertų irgi panašiai mąsto“, – sakė V. Malinionis.
„Mes vis dar esame gerokai stipresnė šalis nei Ukraina prieš 4 metus, aktyviai rūpinamės savo vidiniu ir išoriniu saugumu. Vis dar sugebame gana tvirtai užkirsti kelią Rusijos veiklai čia“, – kalbėjo K. Rosin.
Karas Ukrainoje trunka jau ilgiau, nei truko Antrasis pasaulinis karas rytų fronte. Estų žvalgai ir analitikai sako, kad Kremliaus bėdos ne tik karinės – po truputį lūžta ir jų ekonomika.
„Ši tendencija, ar kryptis, kuria juda Rusijos ekonomika, tam tikru metu gali tapti pavojinga pačiam režimui. Bet kada įvyks lūžio momentas, šiandien labai sunku numatyti“, – minėjo K. Rosin.
Anot estų, vakarų sankcijos Kremliui skaudžios, todėl dabar geras metas jas sustiprinti dar labiau. Bet vakarai vis dar nedrįsta, ar tiesiog nenori pribaigti Putino režimo. Ir šią žiemą Europa iš rusų perka daugiau dujų, nei tą darė prieš metus. Sausį daugiau nei pusantro milijono tonų suskystintų dujų Rusija pardavė būtent Europos sąjungos šalims – 23 iš 25 to mėnesio krovinių plukdyti į Europos uostus.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
