Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vokietijoje jau yra vystomos dirbtinio intelekto technologijos. Miunchene įsikūrusi robotų technologijų įmonė „RobCo“ kuria mašinas, kurios dirba autonomiškai, reaguodamos į aplinką padedant dirbtiniam intelektui.
Tokių technologijų vystymo pavyzdžių Europoje ne vienas, tačiau senojo žemyno valstybės šiandien turi pripažinti pralaimėjimą: nes Europa nėra technologijų sektoriaus lyderė.
„Europa iš Amerikos importuoja IT paslaugų už 47 mlrd. eurų. Tai daug, didelis skaičius“, – sakė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksadnro Izgorodino, Europos Sąjungos šalys yra visiškai priklausomos nuo Jungtinių Valstijų.
„Labai tikėtina, kad didelė dalis tų paslaugų yra papildomai perimportuojama per Airiją ir Jungtinę Karalystę. Ir Jeigu mes sudėtumėme Ameriką, Airiją ir Jungtinę Karalystę, tai aš nenustebsiu, kad tas skaičius bus arti 50 procentų“, – aiškino A. Izgorodinas.
Europos priklausomybė nuo JAV – didžiulė
Jei vieną dieną staiga nustotų veikti visos amerikietiškos paslaugos, europiečiams ne tik nustotų veikti pagrindiniai socialiniai tinklai, bet ir kiltų problemų vykdant finansines operacijas, atsiskaitant už kasdienes paslaugas. Europa laikinai tiesiog nustotų funkcionuoti.
„Būtų sudėtinga. Labai, labai sudėtinga. Ypač jei tai būtų staigiai, staigus pokytis. <...> Mes labai priklausomi nuo Amerikos. Kai kurioms paslaugoms iš viso nėra rimtų alternatyvų. Kai kurias galime turėti, kai kurias galime teoriškai turėti“, – kalbėjo „Telia“ dirbtinio intelekto teisės ekspertas Paulius Pakutinskas.
„Jeigu taip pasakytų, kad nuo rytojaus Jūs nieko neturite. Greičiausiai taip, sustotų. Klausimas, per kiek laiko Europa ar bet koks kitas regionas sugebėtų atsistatyti, kad galėtų atkurti tą veiklą normaliai“, – pasakojo „Surfshark“ informacinių technologijų saugumo vadovas Tomas Stamulis.
Kol Europa su Jungtinėmis Valstijomis palaikė itin šiltus ir draugiškus santykius, senojo žemyno valstybės nematė reikalo daug diskutuoti apie problemas, kurias sukuria didelė priklausomybė nuo Jungtinių Valstijų. Tačiau santykių atmosfera kaista.
Pavyzdžiui, Prancūzijos pareigūnai paprašė Elono Musko atsakyti į klausimus atliekant tyrimą dėl jo socialinio tinklo „X“. Europos Sąjunga sausio pabaigoje pradėjo tyrimą dėl Elono Musko dirbtinio intelekto pokalbių roboto „Grok“ sukurtų seksualizuotų suklastotų moterų ir nepilnamečių asmenų atvaizdų.
„Rinkose vyksta toks labai lėtos Amerikos ir Europos skyrybos. Aš praktiškai neabejoju, kad Europa per artimiausią dešimtmetį smarkiai investuos į savo vietinių strateginės reikšmės įmonių, sektorių vystymą“, – minėjo A. Izgorodinas.
Europa kuria alternatyvas amerikietiškams produktams
Europos Komisija siekia, kad valstybės narės kurtų bendrą informacinių technologijų infrastruktūrą. Europos Sąjunga kuria skaitmeninį eurą. Bando ieškoti kelių, kaip sumažinti amerikietiškų mokėjimo sistemų „Mastercard“ ar „Visa“ įtaką.
„Europa tikrai galėtų išvystyti panašaus lygio, panašaus masto ir pobūdžio technologijas, bet tam reikia labai investuoti į vietos inovacijų ekosistemos vystymąsi. <...> Tai yra įmanoma, bet ar tai bus padaryta, turint omenyje europinį biurokratizmą, šansų labai, labai mažai“, – sakė A. Izgorodinas.
„Tą daro jau Europos Komisija ir yra tikrai ne viena jos iniciatyva sukurti alternatyvą amerikietiškam ar kitos šalies produktui, kad tai būtų kuriama, palaikoma ir prižiūrima Europos Sąjungos“, – kalbėjo T. Stamulis.
Dalį amerikietiškų paslaugų galėtų pakeisti kiniškos, tačiau europiečiai nenori tapti priklausomais nuo valstybių iš Azijos. Europai nepadeda ir sudėtinga biurokratija, krūvos taisyklių ir daug laiko pareikalaujantis sprendimų priėmimas.
„Europos tam tikros šalys arba komisija taiko vienokias ar kitokias baudas amerikietiškiems verslams. Mes esame kaltinami konkurencijos žlugdymu, nusistatymu prieš tas kompanijas“, – aiškino „Telia“ dirbtinio intelekto teisės ekspertas Paulius Pakutinskas.
Jei Europa kada nors nori tapti technologiškai nepriklausoma nuo kitų žemynų, reikia milžiniškų investicijų ir laiko.
„Pinigų klausimas yra. Kai mes naudojamės paslaugomis dėl to, kad tai greičiausiai pigiau, negu kažką susikurti savo. Juk prieš dešimtmečius mes naudojome savo duomenų centrus, turėjome serverines su begale serverių, tinklo įrangos, o toliau nuėjome į „cloudą“, tapome debesies paslaugų vartotojais“, – pasakojo T. Stamulis.
„Didieji sprendimai, jie reikalauja beprotiškai didelių pinigų ir laiko. Kai jau yra sukurti geresni, labai sudėtinga paraleliai kažką kurti“, – sakė P. Pakutinskas.
2023-iųjų duomenis, Europos Sąjunga yra priklausoma nuo užsienio šalių dėl daugiau nei 80 proc. skaitmeninių produktų, paslaugų, infrastruktūros bei intelektinės nuosavybės.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
