Užsienis

Izraelis musulmonų šventojo Ramadano mėnesio metu imasi papildomų saugumo priemonių, nes yra baiminamasi dėl galimų smurto protrūkių. Kaip ir praėjusiais metais, musulmonų tikinčiųjų iš Vakarų Kranto, kuriems leidžiama dalyvauti tradicinėse svarbioje šventovėje Jeruzalės senamiestyje vyksiančiose penktadienio pamaldose, skaičius bus ribojamas iki 10 tūkst., trečiadienį paskelbė atsakinga Izraelio institucija COGAT.

Rusija ir Kuba trečiadienį Maskvoje, demonstruodamos solidarumą, pasmerkė JAV energetinę Karibų salos blokadą. Kubos vyriausiasis diplomatas Bruno Rodriguezas atvyko į Rusiją, laikomą tradicine Havanos sąjungininke, ieškoti pagalbos tuo metu, kai šalis kenčia nuo sunkios kuro krizės, kurią dar labiau paaštrino Vašingtono de facto vykdoma naftos blokada.

Ispanijos policija trečiadienį pranešė suėmusi 20 metų vyrą, įtariamą įsilaužusį į viešbučių rezervavimo svetainę, kad užsisakytų prabangius kambarius vos už vieną centą. Tai pirmas žinomas tokio pobūdžio kibernetinis nusikaltimas.  Manoma, kad įtariamasis manipuliavo svetainės mokėjimo sistema, taip pakeitė elektroninės mokėjimo platformos patvirtinimo procesą, kad rezervacijos atrodytų visiškai apmokėtos.

Rusijos sportininkai Italijoje vykstančiose olimpinėse žaidynėse negavo dovanų iš žaidynių rėmėjo – bendrovės „Samsung“. Tuo tarpu kitiems atletams tradiciškai buvo įteikti naujausi telefonų modeliai su asmeniniu graviravimu. Analogiška situacija susiklostė ir 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. „Olimpiniame kaimelyje Bormijuje. Neutralių atletų aprangos išpakavimas! Visiems atletams išduoda „Samsung“, o mus nuskriaudė, davė tik šampūną su dantų pasta.

Rumunijoje pūgos sutrikdė oro susisiekimą, buvo uždaryti keliai ir mokyklos, be to, dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros, pranešė pareigūnai, paskelbę padidinto pavojaus lygį.  Pasak pareigūnų, pūgos ir gausus snygis užklupo centrinę, pietinę ir rytinę šalies dalis, kur buvo nutrauktas elektros tiekimas daugiau nei 166 tūkst. namų ūkių 10-yje regionų.

Europos Komisija trečiadienį pristatė naują strategiją, kuria siekiama palengvinti ES regionų, besiribojančių su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, galimybes gauti naujo finansavimo. Komisijos teigimu, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos pasienio regionai dėl hibridinių atakų, tikslinės migracijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo patiria vis didesnį ekonominį ir socialinį spaudimą.

Jei reikės, Estija yra pasirengusi dislokuoti sąjungininkų branduolinius ginklus savo teritorijoje, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Jis pabrėžė, kad Europos šalys neturėtų atmesti NATO branduolinio atgrasymo. „Mes nesame prieš branduolinių ginklų dislokavimą savo teritorijoje.

Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu trečiadienį susitiks Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas, pranešė Kremlius. Šis vizitas į tradicinę socialistinės salos sąjungininkę Maskvą vyksta tebesitęsiant JAV Kubai pritaikytam paralyžiuojančiam naftos embargui. Maskva yra apkaltinusi Jungtines Valstijas naudojant „dusinančias priemones“ prieš Havaną ir pareiškusi svarstanti galimybę nusiųsti pagalbos Kubai.

Vien per praėjusią savaitę Rusijoje sniegas ir ledas, krintantys nuo pastatų stogų, nusinešė 9 gyvybes ir dar 15 žmonių sužeidė, praneša Rusijos ekstremalių situacijų ministerija (MČS).  Aukos patvirtintos iš įvairių Rusijos regionų: ekstremalūs orai paveikė 32 šalies subjektus, o tokie incidentai buvo užfiksuoti 25 regionuose, kur užfiksuota daugiau nei 60 atskirų įvykių susijusių su sniego ir ledo nuolaužomis nuo stogų.

Nuo tada, kai 2024 m. Valerijus Zalužnas buvo nušalintas iš Ukrainos kariuomenės vado pareigų ir paskirtas šalies ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, jis yra laikomas pagrindiniu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politiniu konkurentu, rašo „The Associated Press“ (AP). Rodydamas galimą norą kandidatuoti į prezidento postą po karo pabaigos, V. Zalužnas neseniai duotame interviu „The Associated Press“ pirmą kartą viešai kalbėjo apie gilią nesantaiką tarp jo ir V. Zelenskio Įtampa prasidė...

Jungtinės Valstijos „vienaip ar kitaip“ atgrasys Iraną nuo branduolinių ginklų įgijimo, trečiadienį įspėjo JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. „Jie labai aiškiai pasakė, ką darytų su branduoliniais ginklais. Tai visiškai nepriimtina“, – Paryžiuje, Tarptautinės energetikos agentūros posėdžių kuluaruose, žurnalistams pareiškė Ch. Wrightas. „Tad mes vienaip ar kitaip sustabdysime Irano žygį link branduolinio ginklo“, – sakė jis.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų tarpininkaujamose derybose su Rusija dėl karo užbaigimo pasiekta pažanga. Derybos baigėsi gerokai prieš pietus ir truko daug trumpiau nei antradienį vykę šešių valandų susitikimai.

Trečiadienį Kremlius pranešė, kad Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Vizitas į tradicinę socialistinės salos sąjungininkę surengtas JAV taikant Kubai niokojantį naftos embargą.  Maskva kaltina Jungtines Amerikos Valstijas taikant Havanai „dusinančias priemones“ ir sako svarstanti galimybę siųsti pagalbą Kubai.

Į Italijos pakrantę bangos išmetė keliolikos žmonių kūnus – tikriausiai migrantų, žuvusių, kai mėgino kirsti Viduržemio jūrą. Sicilijos ir Pietų Italijos Kalabrijos regiono paplūdimiuose, institucijų duomenimis, praėjusiomis dienomis rasta mažiausiai 15 kūnų. Manoma, kad tai žmonės, praėjusiomis savaitėmis tapę žiemos audrų atviroje jūroje aukomis. Kelionė Viduržemio jūra į Europą jau įprastomis meteorologinėmis sąlygomis laikoma pavojinga.

Europos Sąjunga (ES) dalyvaus šią savaitę vyksiančiame steigiamajame JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos posėdyje, tačiau bloko atstovas pirmadienį tvirtino, kad Briuselis neprisijungs kaip narys. Už Viduržemio jūros regioną atsakinga eurokomisarė Dubravka Šuica vyks į Vašingtoną atstovauti ES ketvirtadienį vyksiančiame susitikime. „Ji dalyvaus konkrečioje Taikos tarybos posėdžio dalyje, skirtoje Gazos Ruožui.

Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje praėjusiais metais, Rusija parengė D. Trumpui „didžiausią susitarimą“ tarp dviejų šalių dėl ekonominio bendradarbiavimo, rašo „The Economist“. Nobelio premijos ir trilijonai dolerių Rusijos Saugumo Tarybos pranešime teigiama, kad susitarimo įgyvendinimas galėtų netgi atnešti abiem prezidentams Nobelio premijas.

Pirmadienio rytą, apie 4:40 val., Lenkijos S8 greitkelyje, važiuojant Baltstogės kryptimi, įvyko tragiška avarija. Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, mikroautobuso „Renault“ vairuotojas rėžėsi į priekyje važiavusio sunkvežimio „Volvo“ su puspriekabe galą. Netrukus po pirmojo smūgio į „Renault“ galinę dalį rėžėsi kitas mikroautobusas – „Mercedes Sprinter“. „Renault“ mikroautobusu lietuviškais registracijos numeriais iš viso važiavo 9 asmenys.

 Antroji Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų diena Ženevoje dėl karo Ukrainoje užbaigimo baigėsi po maždaug dviejų valandų, trečiadienį pranešė Kyjivas ir Maskva. Abi pusės pranešė, kad derybos baigėsi. Vyriausiasis Rusijos derybininkas pareiškė, kad dvi dienas trukusios derybos su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis, kuriomis siekiama užbaigti ketverius metus trunkantį karą, buvo sunkios, bet dalykiškos. Jis sakė, kad netrukus bus surengtos naujos derybos.

Irano žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienį Iranas ir Rusija surengs karinius jūrų manevrus Omano jūroje. Pratybos rengiamos po naujausio Teherano ir Vašingtono derybų rato Ženevoje.  Pirmadienį Revoliucinė gvardija, ideologinis Irano kariuomenės sparnas, taip pat pradėjo pratybas strateginiame Hormūzo sąsiauryje, mesdamos iššūkį regione dislokuotoms JAV karinėms jūrų pajėgoms.

Japonijos žemieji parlamento rūmai trečiadienį oficialiai vėl paskyrė Sanae Takaichi ministre pirmininke, praėjus 10 dienų po jos istorinės triuškinamos pergalės rinkimuose. 64 metų S. Takaichi spalį tapo pirmąja Japonijos premjere moterimi, o vasario 8 dieną vykusiuose pirmalaikiuose žemųjų rūmų rinkimuose jos partija laimėjo dviejų trečdalių daugumą.

Antradienį dešimtys šalių pasmerkė Izraelio planus plėsti savo buvimą Vakarų Krante. „Griežtai smerkiame vienašališkus Izraelio sprendimus ir priemones, kuriomis siekiama išplėsti neteisėtą Izraelio buvimą Vakarų Krante“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė 85 valstybės ir kelios tarptautinės organizacijos. „Tokie sprendimai prieštarauja Izraelio įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę ir turi būti nedelsiant panaikinti.

NATO iniciatyvą „Arctic Sentry“ („Arkties sargybinis“), kurią praėjusią savaitę oficialiai paskelbė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, paskatino įtempti JAV ir Europos šalių santykiai dėl Grenlandijos, praneša BBC.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pristatė milijardinį planą gynybos pramonei, kuris turėtų sustiprinti šalies kariuomenę ir sumažinti priklausomybę nuo JAV. Kanada, saugodama šalį, „pernelyg kliovėsi savo geografine padėtimi ir kitais“, sakė M. Carney antradienį, turėdamas omenyje kaimyninę šalį. „Tai lėmė pažeidžiamumą, kurio mes nebegalime sau leisti, ir priklausomybę, kurios nebegalime išlaikyti“, – pažymėjo jis.

Vokietijai nereikia tokių pačių lėktuvų kaip Prancūzijai, trečiadienį transliuotame interviu pareiškė vokiečių kancleris Friedrichas Merzas, leisdamas suprasti, kad Berlynas gali atsisakyti bendro gynybos projekto. „Prancūzams naujos kartos naikintuvuose reikia orlaivio, galinčio gabenti branduolinius ginklus ir valdomo iš lėktuvnešio. Šiuo metu Vokietijos kariuomenei to nereikia“, – Vokietijos tinklalaidei „Machtwechsel“ sakė kancleris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Kyjivas įveda sankcijas Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai. Tai jis pranešė „Telegram“ kanale. A. Lukašenka ne tik suteikė Baltarusijos teritoriją „Orešnik“ raketų dislokavimui, bet ir leido tiekti Rusijai kritinius šių ginklų komponentus, rašė V. Zelenskis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė susierzinimą dėl ovacijų atsistojus po JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje.  „Manęs nebuvo salėje, bet net jei ir būčiau buvęs, man būtų buvę sunku atsistoti“, – sakė F. Merzas politinėje tinklalaidėje „Machtwechsel“, kuri turėtų būti išleista trečiadienį.

Antradienį sulaikytas link JAV Kapitolijaus su užtaisytu šautuvu bėgęs 18-metis, pranešė JAV Kapitolijaus policijos viršininkas Michaelis Sullivanas, rašo „Reuters“. Jaunuolio, kuris, kaip teigė policija, vilkėjo taktinę liemenę ir taktines pirštines, motyvas kol kas nėra žinomas. Policija taip pat pranešė, kad jo automobilyje buvo rastas karinis šalmas ir dujokaukė.

Rusijos pajėgos naktį surengė naujų oro atakų prieš Ukrainą, trečiadienį, prieš antrąją Kyjivo ir Maskvos pareigūnų derybų dieną, Ženevoje pranešė ukrainiečių oro pajėgos, Ukrainos oro pajėgos pranešime teigė, kad Rusijos pajėgos per šį puolimą paleido vieną balistinę raketą ir 126 atakos dronus, pridurdamos, kad oro gynybos daliniai numušė 100 bepiločių orlaivių.

Kalbėdamas apie susvetimėjimą tarp Jungtinių Valstijų ir Europos, JAV viceprezidentas JD Vance‘as pabrėžė, kad, jo nuomone, šalys anapus Atlanto pačios sau labai kenkia. „Nėra taip, kad mes negerbiame savo sąjungininkų. Priešingai – jos dažnai pačios save sabotuoja“, – sakė JD Vance‘as interviu amerikiečių stočiai „Fox News“. Jis patikino, kad JAV vyriausybė nori sėkmingos Europos su stipriais ekonominiais pasiekimais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo, kad per vieną dieną užbaigs karą Ukrainoje. Tačiau nuo jo grįžimo į Baltuosius Rūmus, situacija ukrainiečiams tik pablogėjo, rašo „The New York Times“ (NYT). Žurnalistai pažymi, kad 2025 m. žuvo ir buvo sužeista daugiau civilių nei 2024 m. Daugiau raketų ir dronų skrieja į miestų centrus, be to, 2025 m. Rusija užėmė daugiau teritorijos nei bet kuriais kitais metais nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

Vykstant diskusijoms dėl Europos branduolinio atgrasymo, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė galimybę Vokietijai turėti savo branduolinį ginklą. „Nenorėčiau, kad Vokietija galvotų apie savarankišką branduolinį ginklavimąsi“, – sakė jis tinklalaidėje „Machtwechsel“. Kancleris atkreipė dėmesį į galiojančias sutartis, kuriose Vokietija įsipareigojo atsisakyti branduolinio ginklavimosi.

Iranas nesutiko su visomis JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytomis „raudonosiomis linijomis“ diplomatiniam sprendimui pasiekti, antradienį po derybų Ženevoje pareiškė viceprezidentas J. D. Vance‘as. Atrodo, kad J. D. Vance‘as leido suprasti, jog Jungtinės Valstijos vis dar yra suinteresuotos diplomatija, nors D. Trumpas prieš tai pagrasino panaudoti jėgą, jei Irano valdžia nesutiks dėl pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų, pradedant nuo Teherano branduolinės programos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas daro jam pernelyg didelį spaudimą, bandydamas paspartinti beveik ketverius metus trunkančio plataus masto karo užbaigimą, nors karą pradėjo Rusiją. Kaip rašo „Unian“, tai V. Zelenskis sakė interviu JAV leidiniui „Axios“ metu. Anot jo, yra „neteisinga“ tai, kad D. Trumpas viešai ragina Ukrainą daryti nuolaidas, o panašūs reikalavimai Rusijai nereiškiami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs atviras referendumui dėl konflikto įšaldymo palei dabartinę fronto liniją. „Manau, kad žmonės referendume su tuo sutiktų. Tai mano nuomonė“, – sakė V. Zelenskis JAV žinių portalui „Axios“. Toks referendumas esą galėtų būti surengtas paraleliai su prezidento rinkimais. Pasak V. Zelenskio, jo vyriausybė ir Vašingtonas susitarė, kad bet koks susitarimas turi būti referendume patvirtintas Ukrainos gyventojų.

„Volkswagen“ pranešė, kad planuoja perkelti daugumos savo automobilių gamybą iš Europos į Kiniją. Vokiečių gamintojų teigimu, šioje šalyje automobiliai surenkami 30 proc. greičiau nei biurokratų „stabdomoje“ Europoje, todėl gamybos kaštai mažėja beveik perpus. Dėl nesąžiningos prekybos Europos Sąjunga prieš kelerius metus įvedė papildomą muitų tarifą Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, tačiau pastarųjų „Volkswagen“ modelių tarifai gavo išimtį.

Vasario 18 dieną Ženevoje baigėsi derybos dėl karo nutraukimo, kuriose dalyvavo Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Apie jas vakarinėje vaizdo kalboje kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, susitikimas buvo rimtas ir turiningas.

Konservatorių Vyriausybės įvardijamas didžiausias žygdarbis dabartinei premjerei Ruginienei atrodo kaip Lietuvos pralaimėjimas. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Lietuva pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje įkurdama taivaniečių, ne Taipėjaus atstovybę, šoko prieš traukinį ir taip susigadino santykius su Kinija. Šiuos viešus Ruginienės pasvarstymus išgirdo ir Kinijos diplomatai, kurie paragino Lietuvą ne tik kalbėti, bet ir imtis veiksmų.

Vienas Ukrainos bepiločio orlaivio pilotas praskrido savo dronu virš sugriauto sandėlio, nes įtarė, kad šis pastatas buvo Rusijos karių logistikos centras. Tokiose vietose paprastai laikomi šaudmenys arba kuro atsargos. Apie tai rašo „Business Insider“. Tačiau kai dronas pasuko kamerą, paaiškėjo, kad pastate buvo tik keturi civiliniai automobiliai, du motociklai ir du pakinkyti arkliai. „Mes nesitikėjome to pamatyti. Tai buvo neįprasta.

Amerikiečiai siūlo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Donbaso, o teritorija, kurią jos dabar kontroliuoja, taptų demilitarizuota „laisvąja ekonomine zona“. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti šią idėją, bet tik su viena sąlyga. Ukrainos prezidentas primygtinai reikalauja, kad Rusija taip pat atitrauktų savo pajėgas tokiu pačiu atstumu. Jis taip pat nepritaria, kad ši teritorija pereitų į Maskvos kontrolę.

Technologijų įmonių vadovai yra įsitraukę į dirbtinio intelekto „ginklavimosi varžybas“, kurios kelia grėsmę išnaikinti žmoniją, antradienį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP pasakė žinomas kompiuterių mokslo tyrinėtojas Stuartas Russellas, ragindamas vyriausybes stabdyti šį procesą.

Azija švenčia Ugninio arklio Naujuosius metus. Šia proga Kinija surengė milžiniško masto 4 valandų trukmės šou, prie ekranų pritraukusį beveik pusantro milijardo žiūrovų. Koncertas tapo ne tik švente, bet ir Pekino ambicijų vitrina – scenoje savo kovinius talentus demonstravo robotai kovotojai, danguje skraidė tūkstančiai dronų, o astronautai traukė dainas iš kosminės stoties.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

XVII amžiaus Švedijos karinio jūrų laivyno laivo nuolaužos, 400 metų gulėjusios po vandeniu Stokholmo centre, staiga tapo matomos dėl neįprastai žemo Baltijos jūros lygio. Gerai išsilaikiusio laivo korpuso medinės lentos nuo vasario pradžios kyšo virš vandens paviršiaus, aiškiai atskleisdamos jo siluetą.

84 metų Jesse'is Jacksonas, turėjo tris politinės karjeros kryptis: pilietines teises, liberalias misijas ir politinį aktyvizmą, o du jo bandymai patekti į Baltuosius rūmus devintajame dešimtmetyje padėjo padėti pagrindus pirmojo Amerikos juodaodžio prezidento išrinkimui po dviejų dešimtmečių.

Palestinos Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad antradienį netoli vienos iš Izraelio karinių stovyklų okupuotame Vakarų Krante užlipęs ant minos žuvo palestinietis vaikas, jo žūtį patvirtino ir šaltinis iš Izraelio gynybos ministerijos. „Mūsų komandos gavo 13-mečio vaiko, kuris žuvo per minos sprogimą vienoje iš senųjų stovyklų Džiftliko mieste šiaurinėje Jordano slėnio dalyje, kūną“, – teigiama Raudonojo Pusmėnulio organizacijos pranešime.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad Teheranas yra atviras „patikrinimams“, ar nesiekia pasigaminti branduolinio ginklo, kai Islamo respublika antradienį atnaujino branduolines derybas su Jungtinėmis Valstijomis. „Mes visiškai nesiekiame branduolinio ginklo, – antradienį paskelbtame interviu sakė M. Pezeshkianas.

JAV televizijos laidų vedėjos Savannah Guthrie motinos pagrobimą tiriantys pareigūnai pirmadienį pranešė, kad jos šeimos nariai buvo „pašalinti iš galimų įtariamųjų sąrašo“, 84 metų moters paieškoms tęsiantis jau trečią savaitę. Apie Nancy Guthrie dingimą iš savo namų pietvakarinėje Arizonos valstijoje buvo pranešta vasario 1 dieną. Federaliniai tyrėjai praėjusią savaitę padidino atlygį už informaciją, padėsiančią nustatyti jos buvimo vietą arba sulaikyti ją pagrobusius asmenis, iki 100 tūkst.

Lenkija planuoja reikalauti reparacijų iš Rusijos už nusikaltimus ir žalą, padarytą SSRS. Lenkija ketina reikalauti reparacijų iš Rusijos už nusikaltimus, įvykdytus tuo laikotarpiu, kai šalis buvo po sovietine „geležine uždanga“, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Lenkija rengia reparacijų reikalavimus Rusijai dėl nusikaltimų ir šalies patirtų nuostolių, kilusių dėl SSRS kontrolės Centrinėje ir Rytų Europoje.

Gaisras daugiabutyje netoli Barselonos nusinešė penkių paauglių gyvybes, antradienį pranešė Ispanijos šiaurės rytinio Katalonijos regiono valdžios institucijos. Žiniasklaida skelbia, kad jaunuoliai buvo susirinkę įkvėpti juoko dujų. Gaisras kilo pirmadienio vakarą penkiaaukščio pastato sandėliuke Manleu mieste, esančiame maždaug už 80 km į šiaurę nuo Barselonos, pranešė Katalonijos ugniagesių tarnyba.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėjas iš Prancūzijos antradienį paragino Europos Sąjungą blokuoti JAV sankcijas, dėl kurių jam buvo sustabdyta banko kortelė ir nutrauktas kai kurių interneto paslaugų teikimas. Nicolas Guillou buvo vienas iš kelių TBT teisėjų, kuriuos Vašingtonas rugpjūčio mėnesį įtraukė į juodąjį sąrašą po to, kai teismas išdavė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože.