Užsienis

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia praktiškai nematąs galimybių greitai užbaigti karą Ukrainoje derybų keliu. „Mano manymu, šis karas baigsis tik tada, kai viena iš šalių išseks – arba kariniu, arba ekonominiu požiūriu“, – sakė jis žiniasklaidos grupės NBR laikraščiams. Protas ir humanitariniai principai neįtikins Rusijos prezidento Vladimiro Putino, „tai  karti tiesa“, pažymėjo F. Merzas.

Maskvą užklupo sniego audra – Rusijos sostinės oro uostuose atidėta ir atšaukta daugiau nei 160 skrydžių, o keliuose dėl gausaus sniego susidarė didžiulės spūstys, praneša Rusijos „Telegram“ kanalai. Pažymima, kad apie stiprų snygį buvo įspėta iš anksto. Pagal sinoptikų prognozes, blogos oro sąlygos gali atnešti iki 70 proc. Maskvos mėnesio normos kritulių ir vėjo gūsius iki 15–17 metrų per sekundę.

Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį spaudos konferencijoje paragino visus Lenkijos piliečius išvykti iš Irano, JAV prezidentui Donaldui Trumpui vėl užsiminus apie karinius veiksmus prieš šią šalį. „Visi, kurie vis dar yra Irane, privalo nedelsiant išvykti ir jokiomis aplinkybėmis niekas neturėtų planuoti keliauti į tą šalį“, – sakė jis.

JT Žmogaus teisių biuras Ženevoje teigia matąs požymių, kad Izraelio okupuotose palestiniečių teritorijose vykdomas etninis valymas.  „Suintensyvėjusios atakos, sistemingas ištisų miestų kvartalų naikinimas ir trukdymas tiekti humanitarinę pagalbą akivaizdžiai rodo ilgalaikių demografinių pokyčių Gazos Ruože siekį, – teigiama ataskaitoje.

Vokietija ir Prancūzija yra „per mažos, kad galėtų valdyti Europą“ savarankiškai, nes žemynas turi „kvėpuoti dviem plaučiais – vakarų ir rytų“, tvirtina Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kaip rašo portalas „TVP World“. Trečiadienį vokiečių žurnale „Der Speigel“ paskelbtame interviu Lenkijos diplomatijos vadovas akcentavo, kad Berlynas ir Paryžius neturi „blokuojančios mažumos“ Europos Sąjungoje (ES). Jis taip pat pridūrė, kad Lenkija, kaip 20-oji pasaulyje pagal ek...

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras viešai išjuokė Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijaus Nebenzios kalbą. „Buvo juokinga klausytis, kaip Rusijos Federacijos atstovas kalba apie tarptautinę teisę, okupaciją, teritorijų aneksiją ir taikų konfliktų sprendimą. Vos susilaikiau, kad jo kalbos metu nesijuokčiau garsiai“, – per JT Saugumo Tarybos ministrų susitikimą dėl padėties Artimuosiuose Rytuose pareiškė G. Saaras.

Indų ministras pirmininkas Narendra Modi ketvirtadienį pristatė Indiją kaip pagrindinę pasaulinės dirbtinio intelekto (DI) ekosistemos dalyvę, teigdamas, kad šalis siekia kurti technologijas ir diegti jas visame pasaulyje. „Kurkite ir plėtokite Indijoje. Pristatykite pasauliui. Pristatykite žmonijai“, – sakė N. Modi, kreipdamasis į kai kurių pasaulio lyderių, technologijų vadovų ir politikos formuotojų susirinkimą Indijos DI viršūnių susitikime Naujajame Delyje.

Nuo 2025-ųjų sausio Irane įkalintai britų porai už šnipinėjimą skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ketvirtadienį pranešė jų šeima, pasmerkdama elgesį su jais. Craigas Foremanas ir žmona Lindsay sulaikyti keliaudami per šalį motociklais aplink pasaulį. Jie nuosekliai neigė Teherano kaltinimus šnipinėjimu.

Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad Rusijos puolimo atveju Baltijos valstybės turi būti pasiruošusios apie dvi savaites atsilaikyti be sąjungininkų pagalbos.

Kinijoje per Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventę nugriaudėjusį sprogimą fejerverkų parduotuvėje žuvo 12 žmonių, įskaitant penkis vaikus, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Fejerverkų ir petardų leidimas yra giliai įsišaknijusi tradicija Kinijoje per įvairias šventes, ypač per kinų Naujuosius metus Sprogimas įvyko trečiadienio popietę Dzinpu kaime, centrinėje Hubėjaus provincijoje.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų viceadmirolas Thomas Daumas apkaltino Baltarusiją ir Rusiją kišimusi į Vokietijos ryšių sistemų darbą Baltijos šalyse. Pasak jo, regione dislokuotiems kariams susidaro įspūdis, kad jų pokalbių su artimaisiais Vokietijoje gali būti klausomasi, praneša BR. Kaip pažymėjo viceadmirolas, trikdžiai fiksuojami įvairiais lygmenimis – nuo kibernetinių atakų iki bandymų perimti asmeninius karių pokalbius.

Po pereinamojo laikotarpio prezidento José Jerí nušalinimo Peru parlamentas naujuoju savo pirmininku išrinko parlamentarą José María Balcázarą – jis automatiškai tampa ir laikinuoju šalies prezidentu. Specialiame posėdyje trečiadienį 60 deputatų balsavo už 83-ejų advokatą ir buvusį teisėją. Kairysis politikas gavo daugiausiai balsų. J. M. Balcázaras dabar laikinai vadovaus šaliai, kol bus išrinktas ir inauguruotas naujas prezidentas.

Pietų Korėjos teismas ketvirtadienį pripažino buvusį prezidentą Yoon Suk-yeolą kaltu dėl maišto ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos, pareikšdamas, kad jo karo padėties paskelbimas 2024 metų gruodį buvo sąmoningas sąmokslas siekiant „paralyžiuoti“ Nacionalinę Asamblėją.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė, kad šią žiemą Anglijoje ir Velse beveik 1,5 milijono namų ūkių gavo išmokas už šaltą orą. 25 svarų sterlingų (28,66 eur.) išmokos skiriamos mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, siekiant padėti jiems apmokėti sąskaitas. Išmokos už šaltą orą mokamos automatiškai, kai temperatūra septynias dienas iš eilės nukrenta iki 0  ar žemiau.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Vašingtone surengs Taikos tarybos posėdį, kurio metu paskelbs, kad šalys narės įsipareigojo skirti daugiau kaip 5 mlrd. dolerių (apie 4,2 mlrd. eurų) atstatymui ir humanitarinėms iniciatyvoms Gazos Ruože, pranešė Baltieji rūmai, informuoja agentūra „Reuters“. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt trečiadienį žurnalistams sakė, kad posėdyje dalyvaus daugiau kaip 20 valstybių.

Britų žurnalistas Pierce‘as Morganas paklausė Ukrainos prezidento, ar, turėdamas galimybę, Volodymyras Zelenskis leistų kariuomenei nužudyti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną. „Putinas ir jo pajėgos ne kartą bandė jus nužudyti. Jei turėtumėte galimybę nužudyti Putiną, ar leistumėte savo pajėgoms tai padaryti?“, – trečiadienį vykusio interviu metu P. Morganas paklausė Ukrainos prezidento.

Po antrojo netiesioginių Irano ir JAV branduolinių derybų rato Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis kalbėjo apie „žingsnį į priekį“ ir kartu paragino paskubėti. „Padarėme pažangos, tačiau dar yra daug darbo, o problema ta, kad neturime daug laiko, – sakė R. Grossis Prancūzijos televizijos stočiai LCI.

Aukšto rango JAV nacionalinio saugumo pareigūnai pranešė prezidentui Donaldui Trumpui, kad kariuomenė yra pasirengusi galimiems smūgiams prieš Iraną jau šeštadienį, tačiau bet kokių veiksmų laikas greičiausiai bus pratęstas už šio savaitgalio ribų, rašo „CBS News“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais. D. Trumpas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl smūgių, sakė pareigūnai, kurie „CBS News“ kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti jautrius nacionalinius klausimus.

Iranui būtų labai patartina sudaryti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, trečiadienį pareiškė Baltieji rūmai ir kartu pakartojo, kad prezidentas Donaldas Trumpas teikia pirmenybę diplomatijai. Paklausta apie galimus karinius veiksmus, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt nurodė, kad „yra daug priežasčių ir argumentų“, kuriais būtų galima pagrįsti smūgį Iranui.

Trečiadienio naktį dronai atakavo naftos bazę Didžiuosiuose Lukuose Rusijos Pskovo srityje, kilo gaisras naftos bazėje, rašo „Unian“. Apie gaisrą naftos bazės rezervuare patvirtino ir vietos gubernatorius Michailas Vedernikovas. Anot M. Vedernikovo, pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Dronai Briansko srityje Dronai taip pat apsilankė ir Briansko srityje. Gubernatorius Aleksandras Bogomazas pranešė apie du sužeistuosius.

Prancūzija kovoja su galingos audros Nilso padariniais – šalies pietvakariuose upės išsiliejo iš krantų, į miestus plūsta vanduo, todėl vietos gyventojų susisiekimo priemone tapo motorinės valtys. Apie 1,5 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Stichija neaplenkė ir sostinės – Paryžiuje iš krantų liejasi Senos upė. Tai dronu užfiksuoti vaizdai iš Prancūzijos pietvakarių – matyti, kaip tonos potvynio vandens užliejo gatves.

Tai, kad šiuo metu Rusija patiria karines nesėkmes Ukrainoje, rodo, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „negali laimėti šiame kare“. Tokią nuomonę išsakė Vokietijos Bundestago Krikščionių demokratų ir Krikščionių socialinės sąjungų (CDU/CSU) frakcijos užsienio politikos ekspertas Jurgenas Hardtas, rašo „Deutsche Welle“....

Augant įtampai su Iranu Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio kitą savaitę vyks į Izraelį, pranešė vienas JAV pareigūnas. „Sekretorius Rubio vasario 28 dieną vyks į Izraelį susitikti su (ministru pirmininku Benjaminu) Netanyahu“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo tolesnę paramą smarkios energetinės ir ekonominės krizės paveiktai Kubai.  „Mes visad rėmėme Kubą kovoje dėl nepriklausomybės ir teisės eiti savo keliu“, – sakė V. Putinas per Kubos užsienio reikalų ministro Bruno Rodríguezo vizitą Kremliuje trečiadienį. „Tai ypatingas laikotarpis, kai  taikomos naujos sankcijos, – kalbėjo V. Putinas. – Jūs žinote, ką mes apie tai galvojame.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad norėtų, jog kitas derybų su Rusija etapas įvyktų vasarį, rašo „RBC-Ukraina“. „Tikimės kito susitikimo, ir būtų teisinga jį surengti jau vasarį. Svarbu, kad jame dalyvautų europiečiai: Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija ir Šveicarija kaip priimančioji šalis. Čia, Ukrainoje, mes visada laikėmės pozicijos, kad Europa turi būti proceso dalyvė“, – pažymėjo jis.

Per ketverius plataus masto karo prieš Ukrainą metus Kremlius nepasiekė nė vieno iš savo pagrindinių tikslų, kuriuos buvo išsikėlęs prieš invaziją. Tai spaudos konferencijoje pareiškė JAV demokratų senatorius Chrisas Coonsas, rašo „RBC-Ukraina“. „Apskritai mūsų sąjungininkai Europoje mano, kad tai yra kritinis momentas, nes Rusija nelaimi mūšio lauke. Putinas patyrė strateginį pralaimėjimą. Jis nepasiekė nė vieno iš savo pagrindinių tikslų.

Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, Baltieji rūmai siunčia aiškią žinią Teheranui – Iranui būtų „labai protinga“ sudaryti susitarimą su JAV dėl branduolinės programos. Tuo metu Izraelis skelbia aukščiausią parengtį, kalba apie galimą karą ir viliasi, kad Irane prasidės politiniai pokyčiai, galintys pakeisti viso regiono ateitį. Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Iranui būtų išmintinga siekti susitarimo su JAV dėl savo branduolinės programos.

Ukrainos delegacijai pavyko atlaikyti Rusijos pusės spaudimą. Pranešama, kad Ukrainos pusė padarė pažangą susitardama dėl procedūrinių klausimų. Pagrindinis Rusijos reikalavimas išlieka nepakitęs – Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš viso Donecko regiono, „RBC-Ukraina“ sakė informuotas šaltinis. „Tai, ką parengė Ukrainos delegacija, bus įgyvendinta tik nuo politinio pogrupio sprendimų. Dabar būtinas susitikimas vadovų lygmeniu. Greičiausiai jis įvyks.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pareiškė, kad tikisi, jog dabartinė Irano ir jo sąjungininkų regione valdžia bus nuversta, ir tuo pačiu palinkėjo Irano žmonėms visko geriausio per Ramadaną – musulmonų šventę, kuri prasidėjo trečiadienį. „Nuoširdžiai tikiuosi ir meldžiuosi, kad šis teroro viešpatavimas baigsis ir Artimuosiuose Rytuose prasidės nauja era“, – sakė I. Herzogas, lankydamasis JAV vadovaujamame Civilinio ir karinio koordinavimo centre (CMCC) pietų Izraelyje.

Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Iranui būtų protinga pasiekti susitarimą su JAV dėl jo branduolinės programos. „Iranui būtų labai protinga sudaryti susitarimą su prezidentu Trumpu ir jo administracija“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Centrinėje Meksikos Gvanachuato valstijoje per šaudymo incidentą žuvo vienas žmogus ir buvo sužeisti aštuoni vaikai, trečiadienį pranešė vietos pareigūnai. Skelbiama, kad per išpuolį žuvo 36 metų vyras. Gvanachuato gubernatorė Libia Dennise Garcia socialiniame tinkle „X“ pasmerkė visiškai nepriimtiną incidentą, per kurį, pasak jos, buvo sužeistos „mergaitės, berniukai ir paaugliai“. Išpuolis surengtas antradienio vakarą San Fransisko del Rinkono mieste.

Prancūzijos ekonomikos ministerija trečiadienį pranešė, kad vienas kibernetinis įsilaužėlis sugebėjo prisijungti prie nacionalinės banko sąskaitų duomenų bazės ir peržiūrėti 1,2 milijono sąskaitų informaciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karo metu paragino asmeniškus dalykus atidėti vėlesniam laikui ir „bet kuriose pareigose, bet kuriame darbe, bet kokiose pozicijose“ rūpintis valstybės interesais, rašo „Ukrinform“. „Bet kokia kita politika Ukrainoje dabar yra visiškai nereikalinga. Tai karo metas. Metas ginti mūsų valstybę, ginti mūsų žmones. Asmeniškumai – vėliau.

„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas trečiadienį atvyko į Los Andželo teismą liudyti precedento neturinčioje priklausomybės nuo socialinės žiniasklaidos byloje, kurioje „Instagram“ ir kitos platformos kaltinamos sąmoningu siekiu įklampinti jaunus vartotojus.

Taikos derybų Ženevoje metu Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas susitiko su Rusijos delegacijos vadovu Vladimiru Medinskiu, remiantis R. Umerovo spaudos sekretorės Dianos Davityan komentaru. Po oficialios trišalių derybų Ženevoje pabaigos V. Medinskis surengė atskirus susitikimus su R. Umerovu ir partijos „Tautos tarnas“ frakcijos lyderiu Davidu Arachamija. Pasak D. Davityan, Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos tęsėsi iki 2 val.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis trečiadienį mėgino užkirsti kelią kalboms apie prastėjančius santykius su Prancūzija, pabrėždamas, kad Paryžius išlieka „artimiausias Berlyno partneris ir svarbiausias draugas Europoje“. „Mūsų partnerystė yra egzistencinės svarbos abiem mūsų šalims, todėl atviras bendravimas, sąžiningi mainai ir kritinės diskusijos tarp mūsų yra tokie svarbūs“, – pareiškime, išsiųstame naujienų agentūrai AFP, sakė ministras.

Lenkijoje trečiadienį prieš teismą stojo vyskupas, kaltinamas savo vyskupijos kunigų pedofilijos slėpimu – tai reikšminga byla šioje giliai katalikiškoje šalyje. Tarnovo vyskupas Andrzejus Jezas yra pirmasis hierarchas, kuriam pateikti kaltinimai dėl nepranešimo valdžios institucijoms apie dvasininkų vykdomą išnaudojimą.

Rusų karinės pajėgos pietų Ukrainoje gavo užduotį keliose netoli kontaktinės linijos esančiose gyvenvietėse iškelti Rusijos vėliavas, kad prieš plataus masto invazijos metines pademonstruotų savo „pasiekimus“. Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas.

Kad visiškai okupuotų Donbasą, Rusijai reikia dar dvejų metų. Panašu, kad Kremlius yra susipažinęs su šiais skaičiavimais ir sutinka tęsti karą pagal tokį scenarijų. Kaip rašo „The New York Times“, Vakarų žvalgybos vertinimu, Vladimiras Putinas mano, kad laimi karą prieš Ukrainą.

Tūkstančiai NATO karių trečiadienį dalyvavo pratybose Vokietijos Baltijos jūros pakrantėje, kurias pareigūnai vadino pasirengimu atgrasyti Rusiją. Karinės jūrų pajėgos ir specialiosios pajėgos treniravosi užimti paplūdimį Putlos poligone netoli Kylio uostamiesčio per pratybas „Steadfast Dart 2026“, kurių tikslas – sustiprinti Aljanso gebėjimą greitai perkelti karius per NATO teritoriją. Vadovaujant Vokietijos generolui Ingo Gerhartzui (Ingui Gerharcui), pratybose dalyvavo apie 3 tūkst.

Aplinkos ir sveikatos grupių koalicija trečiadienį pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai ieškinį dėl svarbios mokslinės išvados, kuria buvo grindžiami federaliniai su klimatu susiję teisės aktai, panaikinimo.

Gabono vyriausybė paskelbė, kad šioje Afrikos šalyje bus užblokuoti visi socialiniai tinklai. Draudimas įsigalioja nedelsiant ir galioja iki atskiro pranešimo, teigiama per televiziją perskaitytame ryšių reguliavimo institucijos pranešime. Sostinės Librevilio gyventojai trečiadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė, kad nebegali naudotis platformomis „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“. Tiesa, „WhatsApp“ ir kitos žinučių siuntimo paslaugos vis dar veikia.

Danijos karalius Frederikas X trečiadienį atvyko į Grenlandiją trijų dienų vizito, taip parodydamas paramą JAV prezidento Donaldo Trumpo nusižiūrėtai autonominei Danijos teritorijai, pranešė AFP žurnalistas. 57 metų monarchas mojavo sveikintojams su Grenlandijos vėliavėlėmis rankose, susirinkusiems į Nūko oro uostą, o jį pasitiko Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas.

Rusijos delegacija taikos deryboms su Ukraina iš Maskvos į Ženevą skrido 9 valandas. Dar tiek pat skris atgal, kai pačios derybos per dvi dienas kartu sudėjus truko apie 8 valandas. Apie tai, kad deryboms iš Rusijos pusės šį kartą vadovaus prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis, tapo žinoma praėjusią savaitę.  Susitikime taip pat dalyvaus Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos viršininkas Igoris Kostiukovas, kuris vadovavo Rusijos delegacijai ankstesnių trišalių derybų raundų metu.

Didelis karas su Iranu yra „labiau tikėtinas, nei atrodo daugumai amerikiečių“ ir gali prasidėti labai greitai, remdamasis savo šaltiniais praneša leidinys „Axios“. Planai atrodo kaip jungtinė, kelias savaites truksianti JAV ir Izraelio operacija, kuri bus pastebimai platesnė ir pavojingesnė Irano režimui nei pastarasis dvylikos dienų nuotolinis Irano ir Izraelio karas. D. Trumpas buvo arti smūgio Iranui dar sausio pradžioje, po kruvino vidaus protestų numalšinimo.

Žiemos pramogos bet kurią akimirką gali tapti mirtinu pavojumi. Štai vasario 17-ąją Šveicarijos Cermos slidinėjimo kurorte turistai stebėjo, kas dėjosi po nuvilnijusios sniego lavinos. Turistė Samantha Kouhariova stovėdama vienoje Cermos kurorto gatvėje nufilmavo, kaip nuo sniego lavinos nė nematyti kalnų. „Tikriausiai todėl negalime slidinėti“, – girdėti, kaip vaizdo įrašo fone sako ji. Vietos tarnybos įspėjo apie pavojų dėl didžiulio sniego lavinų pavojaus.

Slovakų ministras pirmininkas Robertas Fico trečiadienį pagrasino nutraukti avarinį elektros tiekimą Ukrainai, jei ši neatidarys naftotiekio, kuriuo rusiška nafta tiekiama į Slovakiją ir Vengriją. R. Fico, kaip ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, palaiko artimus santykius su Rusija po 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą ir paskelbė nepaprastąją padėtį dėl naftos tiekimo. Trečiadienį spaudos konferencijos metu jis pareiškė, kad nurodė išleisti 250 tūkst.

Kad visiškai okupuotų Donbasą, Rusijai reikės dar dvejų metų – atrodo, kad Kremliui šie skaičiavimai yra žinomi ir jis sutinka tęsti karą pagal šį scenarijų, cituodama dienraštyje „The New York Times“ publikuotą straipsnį praneša naujienų agentūra „Unian“. Kaip rašo „The New York Times“, Vakarų žvalgybos nuomone, Vladimiras Putinas mano, kad karą su Ukraina laimi.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė esąs atviras socialinių tinklų draudimui nepilnamečiams, po to, kai Australija ir kitos šalys ėmėsi veiksmų, kad apsaugotų paauglius nuo populiarių platformų keliamų grėsmių.