Žurnalistai pažymi, kad 2025 m. žuvo ir buvo sužeista daugiau civilių nei 2024 m. Daugiau raketų ir dronų skrieja į miestų centrus, be to, 2025 m. Rusija užėmė daugiau teritorijos nei bet kuriais kitais metais nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.
Taip pat, pabrėžia NYT, Rusija praktiškai sunaikino Ukrainos energetikos infrastruktūrą tuo metu, kai šalyje fiksuota viena šalčiausių žiemų per pastarąjį dešimtmetį.
„Tai buvo sunkūs metai – kaip kitaip galima juos apibūdinti? Apšaudymai, elektros ir šildymo trūkumas. Manau, kad tai buvo labai sunku, nepaprastai sunku“, – NYT sakė kalbintas ukrainietis, kurio žmona balandžio mėnesį žuvo Kyjive nuo okupantų raketos.
Gerokai sumažėjusi parama Ukrainai
D. Trumpas, pradėjęs eiti antrą savo kadenciją 2025 m. sausio mėn., atmetė JAV karo strategiją ir taip atitolino Ukrainą nuo Amerikos, rašo NYT.
Vokietijos tyrimų centras Kylio pasaulio ekonomikos institutas apskaičiavo, kad 2025 m. JAV pagalba Ukrainai sumažėjo 99 proc. palyginti su praėjusiais metais. D. Trumpas nustojo tiekti amerikietiškus ginklus Ukrainai, kol už juos nesusimoka Ukraina ar jos sąjungininkai.
Anot leidinio, atsisakydamas Joe Bideno administracijos politikos izoliuoti Vladimirą Putiną, D. Trumpas pasiekė, kad Rusija ir Ukraina pradėjo derėtis dėl susitarimo sąlygų.
D. Trumpas iš esmės atsisakė tradicinių diplomatinių principų, kurie, jo nuomone, nepadėjo užbaigti karo, ir vietoj to kreipėsi į derybininkus, kuriuos jis laiko patyrusiais verslininkais. Jis taip pat įvedė sankcijas, kurios sumažino pajamas iš naftos, maitinančias Maskvos karinę mašiną.
Tačiau, kaip pažymi NYT, V. Putinas derybų proceso metu juda lėtai, ir jomis tik prisidengia, kad galėtų tęsti puolimą fronte.
„Praėjus metams nuo D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios ir beveik ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, V. Putinas nedavė jokių ženklų, kad atsisakytų savo tikslų užimti didžiąją dalį Ukrainos teritorijos ir įtvirtinti Rusijos dominavimą“, – rašoma straipsnyje.
Taiką Ukrainoje mato kaip sandorį
Savo ruožtu Ukrainos žmogaus teisių gynėja Oleksandra Matvijčiuk paaiškino, kad žmogiškosios aukos buvo išbrauktos iš taikos derybų, nes D. Trumpo administracija į derybas žiūri kaip į nekilnojamojo turto sandorį, kuris padalins Ukrainą ir jos gamtinius išteklius.
„V. Putinas neturi jokių apribojimų, nes žmogiškasis aspektas nėra šių derybų prioritetas. Politikai diskutuoja apie gamtinius išteklius, Rusijos teritorinius interesus, net V. Putino požiūrį į Ukrainos istoriją, bet jie visiškai nekalba apie mirštančius žmones“, – pažymėjo ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
