Užsienis

Atliekant tyrimą dėl Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų aktyvisto mirties buvo nustatyti keli įtariamieji, dalis jų yra susiję su radikaliaisiais kairiaisiais, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, sekęs šios bylos nagrinėjimą.

Šaltiniai pranešė „Reuters“, kad Ženevoje vykusios politinėms ir diplomatinėms deryboms skirtos diskusijos jau baigėsi. Pasak šaltinio, kariniai atstovai vis dar tęsia pokalbius. Trišalės derybos Šveicarijoje tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV yra suskirstytos pagal skirtingas sritis, įskaitant politines ir su kariuomene susijusias diskusijas.

Azerbaidžanas antradienį buvusiam Kalnų Karabacho separatistų lyderiui Rubenui Vardanyanui skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Azerbaidžano įvykdytas Kalnų Karabacho anklavo užėmimas 2023 metais nutraukė beveik tris dešimtmečius trukusią armėnų separatistų kontrolę, priversdamas visą kalnuotos teritorijos etninę armėnų populiaciją – daugiau nei 100 tūkst. žmonių – bėgti. Atgavęs regiono kontrolę Azerbaidžanas suėmė kelis separatistų lyderius dėl kaltinimų karo nusikaltimais.

Antradienį Rusijos parlamentas skubos tvarka priėmė įstatymą, leidžiantį vidaus žvalgybos agentūrai FSB nurodyti telekomunikacijų operatoriams blokuoti mobilųjį ir interneto ryšį. Ryšių įstatymo pataisos po antrojo ir trečiojo svarstymo buvo patvirtintos neeiliniame Valstybės Dūmos – žemutinių Rusijos parlamento rūmų – posėdyje.

Izraeliui JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos steigiamajame posėdyje, kuris vėliau šią savaitę vyks Vašingtone, atstovaus užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras, antradienį pranešė jo biuras.

Darbas ar atostogos už mokesčių mokėtojų pinigus? Premjerė Inga Ruginienė, lydima vyro, 2 patarėjų ir kelių apsaugininkų, 5 dienas viešėjo Milano olimpinėse žaidynėse, stebėjo varžybas, palaikė sportininkus. Premjerė sako, kad vizitas buvo darbinis, pasakoja pasirodžiusi ir tarptautinėje arenoje – susitiko su Vokietijos, Latvijos, Italijos prezidentais bei kitais politikais.

Lėktuvas, kuris greičiausiai gabeno dalį Rusijos delegacijos, vengė tiesioginio maršruto virš ES oro erdvės ir Šveicariją pasiekė per daugiau nei 9 valandas, rašo „Sky News“. Remiantis „FlightRadar24“, Rusijos vyriausybinis lėktuvas, skridęs į Ženevą, pakilo iš Maskvos vakar netrukus po 23.30 val. Lėktuvas, tikėtina, gabenęs dalį Rusijos derybininkų komandos, skrido netiesioginiu maršrutu per Turkiją, Viduržemio jūrą ir virš Italijos.

Aukštas Kremliaus pareigūnas užsiminė, kad Maskva galėtų atsakyti panaudodama savo karinį jūrų laivyną, jei Europos valstybės suintensyvintų Rusijos laivų sulaikymą ir patikras Baltijos jūroje, rašo „Kyiv Independent“. Šis grasinimas pasirodė tuo metu, kai Europos šalys svarsto imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ – šimtų tanklaivių tinklą, plaukiojantį su užsienio vėliavomis, siekiant apeiti sankcijas.

Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių atstovai dalyvauja antradienį Ženevoje vykstančiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Italijos vyriausybės šaltinis.  „Šią dieną planuojami nacionalinio saugumo patarėjų ir Ukrainos bei JAV delegacijų susitikimai derybų kuluaruose“, – sakė šaltinis. Ženevoje prasidėjo JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos Anksčiau buvo pranešta, kad Ženevoje prasidėjo trišalės taikos derybos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį pareiškė, kad per naujausias derybas su Jungtinėmis Valstijomis buvo sutarta dėl „pagrindinių principų rinkinio“, kuris atvertų kelią susitarimui.

Pasak Ukrainos kariuomenės, Ukrainos gynybos pajėgos okupuotame Krymo pusiasalyje numušė Rusijos sraigtasparnį, skelbia „Sky News“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad naktį jų kariai pataikė į Ka-27 sraigtasparnį.

Ukrainos SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ bepiločiai atliko naują smūgį Rusijos teritorijoje. Šią naktį jie atakavo vieną didžiausių metanolio gamintojų Rusijoje, rašo UNIAN. Kaip pranešė šaltiniai specialiosiose tarnybose, gamykla „Metafrax Chemicals“ yra Permės krašte, daugiau nei 1600 km nuo sienos su Ukraina. Įmonė gamina metanolį, urotropiną, karbamidą ir pentaeritritolį – cheminius komponentus, naudojamus sprogmenų ir kitų karinės paskirties medžiagų gamyboje.

Ukrainos pajėgos per kelias dienas atsikovojo 201 kvadratinį kilometrą savo teritorijos – tokio tempo nebuvo fiksuota nuo 2023 metų kontrpuolimo pradžios, skelbia JAV Karo tyrimų institutas (ISW). Analitikų teigimu, spartesnius Ukrainos veiksmus galėjo lemti sutrikęs Rusijos kariuomenės ryšys ir valdymas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Indiją paremti karinių smūgių, nukreiptų prieš civilius ir infrastruktūrą Rusijos kare Ukrainoje, sustabdymą. Tai jis pareiškė antradienį susitikęs su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi.

Kariuomenės bazės teritorijoje netoli Sankt Peterburgo sugriuvo Rusijos karo policijos pastatas, antradienį pranešė vietos gubernatorius, pridūręs, kad institucijos tiria incidento priežastis. „Nurodžiau saugumo pajėgoms padėti kariškiams valyti nuolaužas ir gelbėti aukas po karinės policijos pastato griūties karinio dalinio teritorijoje Sertolove“, – sakė gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Rusija tiria incidento priežastis „Incidento priežastys tiriamos“, – teigė jis.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna atmetė teiginius, kad Estija yra viena pažeidžiamiausių Europos šalių, pavadinęs juos „netikromis naujienomis“, ir pareiškė, kad jei Rusija įsiveržtų ir Estija priešintųsi, karas būtų perkeltas į Rusijos teritoriją, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Paklaustas apie tai, kad Estija laikoma vienu pirmųjų galimų Rusijos invazijos taikinių, M. Tsahkna sakė, jog tai „labai logiška“, jei pažiūrėtume į žemėlapį.

Dauguma lenkų pritartų teisiniam reguliavimui, kuris vaikams apribotų naudojimąsi socialine žiniasklaida. Apklausą šia tema antradienį paskelbė dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“, o apribojimams pritarė net 90,7 proc. respondentų. Už tai, kad nepilnamečiams būtų visiškai uždrausta naudotis socialine žiniasklaida, pasisakė 11.1 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 35,5 proc. sutiktų, kad socialinėmis platformomis galima būtų naudotis nuo 15 metų, o 20,9 proc.

Nigerija įspėjo savo piliečius, kad nebūtų verbuojami dalyvauti užsienyje vykstančiuose ginkluotuose konfliktuose, mat pasirodė pranešimų, kad keletas nigeriečių bei kitų Afrikos šalių piliečių buvo apgaulės būdu priversti kovoti už Rusiją Ukrainoje.

Karinės komendantūros pastate Rusijoje, Leningrado srityje, įvyko sprogimas. Žuvo mažiausiai try žmonės, dar keli gali būti po griuvėsiais. Sprogimo metu sugriuvo pastato antras ir trečias aukštai, išlieka grėsmė, kad pastatas toliau gali griūti, praneša Rusijos „Telegram“ kanalai. Jų duomenimis, iš karto žuvo du žmonės, dar vienas žuvo prispaustas griuvėsių, taip pat 3 arba 4 žmonės gali būti po griuvėsiais.

Ispanijos greitojo geležinkelio linija po vienos didžiausių šio amžiaus geležinkelio avarijų Europoje, kai neseniai susidūrus dviem traukiniams žuvo 46 žmonės, antradienį atnaujino eismą. Po sausio 18-osios avarijos geležinkelio linija, jungianti Madridą su Ispanijos pietuose esančia Sevilija, liko iš dalies uždaryta, kol darbininkai remontavo bėgius ir šalino nuolaužas, o tyrėjai rinko įrodymus.

Iš Madrido į Ibisą skridęs „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstas nutraukti kilimą ir grįžti į stovėjimo vietą, kai vienas, kaip įtariama, neblaivus keleivis sukėlė chaosą salone. Liudininkų teigimu, garsiai telefonu kalbėjęs ir į įgulos pastabas nereagavęs vyras netrukus įsivėlė į konfliktą su kitu keleiviu, ėmė rėkti bei daužyti sėdynes, o situaciją suvaldyti pavyko tik iškvietus pareigūnus.

Los Andželo merė Karen Bass pirmadienį interviu pareiškė, kad nori, jog Casey Wassermanas, kurio vardas buvo minimas Jeffrey Epsteino bylose, atsistatydintų iš 2028 metų vasaros olimpinių žaidynių vyriausiojo organizatoriaus pareigų. K. Bass televizijai CNN sakė, kad „apgailėtina“, jog „LA28“ organizatoriai palaiko C. Wassermaną po to, kai paaiškėjo, jog prieš du dešimtmečius jis keitėsi koketiškais elektroniniais laiškais su J. Epsteino mergina ir nuteista prekeive žmonėmis Ghislaine Maxwell.

Prancūzija antradienį paleido tanklaivį „Grinch“, įtariamą priklausant sankcijas pažeidžiančiam Rusijos šešėliniam laivynui, jo savininkui sumokėjus kelių milijonų eurų baudą, pranešė pareigūnai. Prancūzijos pajėgos ir jų sąjungininkės praėjusį mėnesį įlipo į naftos tanklaivį tarp Ispanijos ir Maroko po to, kai šis pradėjo kelionę Rusijoje, ir palydėjo jį į uostą netoli pietinio Marselio miesto.

Švedijos karinės žvalgybos vadovas antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija suintensyvino savo hibridinių grėsmių veiklą ir atrodo pasirengusi prisiimti didesnę riziką Švediją supančioje teritorijoje. „Rusija tam tikrais atvejais suintensyvino veiksmus ir padidino savo buvimą – ir galbūt su didesniu polinkiu rizikuoti – mūsų kaimynystėje“, – AFP sakė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MUST) vadovas Thomas Nilssonas, agentūrai pristatant metinę apžvalgą.

Rusija gali dislokuoti savo karinį jūrų laivyną, jei Europos valstybės mėgins konfiskuoti jos laivus bei imsis veiksmų, jei prieš NATO valstybes, jei „to prireiks“, antradienį pareiškė buvęs Rusijos saugumo tarnybos vadovas Nikolajus Patruševas, dabar einantis Vladimiro Putino padėjėjo pareigas, rašo „Reuters“. Vakarų valstybės siekia paralyžiuoti Rusijos ekonomiką sankcijomis ir pastaraisiais mėnesiais bando blokuoti naftos tanklaivius, įtariamus dalyvavimu Rusijos naftos gabenimuose.

Dublino apygardos teismas priėmė precedento neturintį sprendimą ir priteisė Airijos pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“ 15 000 eurų žalos atlyginimą iš keleivio, dėl kurio netinkamo elgesio teko nutraukti skrydį. Tai pirmasis tokio pobūdžio civilinis ieškinys Airijoje, tapęs dalimi aviakompanijos vykdomos nulinės tolerancijos politikos orlaiviuose siautėjantiems asmenims.

Vakarų žvalgybos pareigūnų teigimu, anksčiau Rusijos „Wagner“ sudėtyje dirbę verbuotojai ir propagandistai tapo pagrindiniu Kremliaus organizuotų sabotažo išpuolių Europoje kanalu, rašo „Financial Times“ (FT). Šios kovotojų grupės statusas buvo neaiškus nuo 2023 m. birželio mėn., kai po nesėkmingo sukilimo prieš Rusijos kariuomenės vadovybę buvo imtasi griežtų priemonių ir žuvo jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.

Ženevoje antradienį prasidėjo antrasis Jungtinių Valstijų ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos ratas, JAV vis labiau stiprinant savo karinį buvimą Artimuosiuose Rytuose, o Iranui surengus didelio masto karines jūrų pratybas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą grasino jėga priversti Iraną apriboti savo branduolinę programą. Iranas savo ruožtu pareiškė, kad atsakys į bet kokį JAV išpuolį.

Miuncheno saugumo konferencijos dalyviai aptarinėjo Marco Rubio kalbą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Rubio kalbėjo apie norą transatlantinius santykius gerinti, o tai jau esą savaime pozityvi žinia. Tačiau kai kurie ekspertai sakė, kad daugiau nei Rubio kalba pasako kryptis, kuria jis pasuko iš Miuncheno. Jis lankė du geriausius Putino draugus Europoje – Robertą Fico ir Viktorą Orbaną. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prezidento Donaldo Trumpo JAV ambasadoriumi Pietų Afrikoje pasirinktas konservatyvių pažiūrų žiniasklaidos kritikas atvyko pradėti eiti pareigų, antradienį pranešė JAV ambasada. Brento Bozello atvykimas matomas kaip svarbus įvykis, po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią 2025 metų sausį Pietų Afrikos ir Jungtinių Valstijų ryšiams tapus vis labiau įtemptiems. „Patvirtinu, kad jis yra šalyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė JAV ambasados pareigūnas.

Antradienį mirė JAV pilietinių teisių aktyvistas veteranas Jesse'is Jacksonas, pranešė jo šeima. Jam buvo 84 metai. „Jo nepajudinamas tikėjimas teisingumu, lygybe ir meile pakylėjo milijonus, todėl prašome pagerbti jo atminimą tęsiant kovą už vertybes, kuriomis jis gyveno“, – sakė J. Jacksono šeima.

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusija, paleisdama dešimtis raketų ir šimtus bepiločių orlaivių prieš Ženevoje rengiamas derybas, kurių tikslas yra nutraukti jau beveik ketverius metus besitęsiančią Rusijos invaziją, kenkia pastangoms siekti taikos. „Mastas, kuriuo Rusija nepaiso pastangų siekti taikos: masinis raketų ir bepiločių orlaivių smūgis Ukrainoje prieš pat kitą derybų ratą Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose parašė šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Polonis, „Novičiokas“, o dabar – medlaipių varlių nuodai: kelių Europos šalių išvada, kad Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo nužudytas retu toksinu, atgaivino Maskvos nuodų naudojimo prieš oponentus šmėklą – pasak ekspertų, tai yra jos slaptųjų tarnybų skiriamasis ženklas.

Pietų Amerikos medlaipių ekspertai pirmadienį pareiškė, kad toksinas, kuriuo, kaip teigiama, buvo nužudytas Rusijos disidentas Aleksejus Navalnas, greičiausiai buvo laboratorijoje pagaminta kopija, o ne tiesiai iš gamtos paimta medžiaga. Europos sostinės šeštadienį pareiškė, kad A. Navalnas – aršus prezidento Vladimiro Putino kritikas – buvo nužudytas neurotoksinu epibatidinu, randamu Pietų Amerikos nuodingosiose varlėse.

Rod Ailando valstijoje per šaudymo incidentą jaunimo ledo ritulio varžybose pirmadienio vakarą žuvo trys žmonės, įskaitant šaulį, o dar trys atvežti į ligoninę kritinės būklės, pranešė pareigūnai. Potaketo policijos viršininkė Tina Goncalves žurnalistams sakė, kad kažkas padėjo greitai užbaigti smurtinį incidentą pirmadienio popietę, įsikišdamas ir bandydamas sutramdyti šaulį, atvykusį stebėti šeimos nario ledo ritulio varžybose.

Libano kariuomenei, vyriausybės Beirute duomenimis, dar reikia mažiausiai keturių mėnesių, kad galėtų įgyvendinti plano dėl Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės nuginklavimo šalies pietuose antrąjį etapą. Šis laikotarpis, „priklausomai nuo pajėgumų, Izraelio atakų ir trikdžių vietoje, gali pailgėti“, spaudos konferencijoje po kabineto posėdžio pirmadienį sakė Libano informacijos ministras Paulas Morcosas. Praėjusį mėnesį Libano kariuomenė pareiškė baigusi pirmąjį „Hezbollah“ nuginklavimo etapą.

Per gaisrą daugiabutyje netoli Barselonos žuvo penki žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, antradienį pranešė Ispanijos šiaurės rytinio Katalonijos regiono priešgaisrinė tarnyba. Gaisras kilo pirmadienio vakarą penkiaaukščio pastato sandėliuke Manljeu mieste apie 80 km į šiaurę nuo Barselonos, sakė pareigūnai. „Šį vakarą žuvo penki žmonės, o dar keturi patyrė lengvus sužalojimus“, – sakoma tarnybos pranešime.

Aiškėja daugiau detalių apie Aleksejaus Navalno nunuodijimą. Penkių šalių mokslininkai net dvejus metus tyrė slapta iš Rusijos išgabentus opozicionieriaus biologinius mėginius. Jie išsiaiškino, kad Vladimiras Putinas A. Navalnui nužudyti pasitelkė itin retą ir 200 kartų už morfijų stipresnį toksiną, kuris aptinkamas Pietų Amerikoje gyvenančiose varlėse.

Žurnalas „Rossija v globalnoj politike“, kurio redakcinėje taryboje yra Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, publikavo politologo Sergejaus Karaganovo skiltį su raginimais suduoti branduolinius smūgius Europai. Kaip rašo „Agentstvo“, ši publikacija pasirodė prieš pat Šveicarijoje prasidedantį Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų raundą. S. Karaganovo straipsnis „Mitelšpilis ir porytdienos strategija“ (rus.

 Duodama interviu britų transliuotojui BBC, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton apkaltino prezidentą Donaldą Trumpą nuslėpimo organizavimu dėl dokumentų, susijusių su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. „Paviešinkite dokumentus. Jie vilkina procesą“, – Berlyne BBC sakė H. Clinton, kuri dėl šio klausimo turėtų duoti parodymus Kongreso komitetui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė netrukus nuspręsiantis, ar tiekti daugiau ginklų Taivanui. Jis turėjęs „gerą pokalbį“ su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir „gana greitai priimsiąs sprendimą“, sakė D. Trumpas pirmadienį žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. Prieš mažiau nei dvi savaites Xi Jinpingas įspėjo D. Trumpą būti atsargiu Taivano klausimu. D. Trumpas pabrėžė, kad jo santykiai su Kinijos vadovu yra geri.

Rusų pareigūnai antradienį atvyko į Ženevą derybų su JAV ir Ukrainos komandomis dėl beveik ketverius metus trunkančio karo užbaigimo, žurnalistams pranešė šaltinis Rusijos delegacijoje. Pasak šaltinio, lėktuvas, kuriuo skrido rusai, vadovaujami nacionalisto istoriko ir buvusio kultūros ministro Vladimiro Medinskio, Ženevoje nusileido apie 6 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku.

Ukrainoje buvo sukurta naikintuvų F-16 eskadra, kurią sudaro ukrainiečių, amerikiečių ir olandų pilotai. Jie gina ukrainiečius nuo okupantų dronų ir raketų, rašo Prancūzijos leidinys „Intelligence Online“, kurio specializacija – darbas su žvalgybos duomenimis.

Pirmadienį per šaudynes čiuožykloje JAV šiaurės rytiniame Potaketo mieste žuvo mažiausiai du žmonės, o dar trys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Socialiniuose tinkluose paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti išsigandę paaugliai, bėgantys nuo šūvių garso. „Mirė trys žmonės.

Volodymyras Zelenskis pavedė savo komandai suorganizuoti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Derybos gali įvykti Ženevoje, Šveicarijoje, praneša „Axios“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Iraną dėl „pasekmių, jei nebus sudarytas susitarimas“ prieš Ženevoje vyksiančias Jungtinių Valstijų ir Islamo Respublikos derybas. „Aš netiesiogiai dalyvausiu tose derybose“, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, skrisdamas į Vašingtoną. „Nemanau, kad jie nori patirti pasekmes, jei nebus sudarytas susitarimas“, – pridūrė D. Trumpas.

Australijos Sidnėjaus mieste vyras gatvėje peiliu užpuolė kelis žmones. Vienas asmuo nuo sunkių sužalojimų mirė nusikaltimo vietoje, dar du kritinės būklės nuvežti į ligoninę, pranešė policija. Užpuolimas įvyko ryte pėsčiųjų zonoje Merilendso priemiestyje Sidnėjaus vakaruose. Užpuolikas pabėgo pėsčiomis. Netrukus netoliese buvo suimtas vyras ir nuvežtas į policijos skyrių. Jis dėl smulkių nusikaltimų jau buvo žinomas policijai. Incidento priežastys nežinomos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė tikįs, kad Ukraina greitai pasieks susitarimą su Rusija, prieš antradienį Ženevoje vyksiančias JAV tarpininkaujamas derybas tarp Maskvos ir Kyjivo. „Ukrainai geriau jau kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, skrisdamas į Vašingtoną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su Jungtinių Valstijų senatoriais Richardu Blumenthaliu ir Sheldonu Whitehouse‘u paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. „Nematome geresnių priemonių daryti įtaką Maskvai nei spaudimas. Senate šiuo metu svarstomas svarbus sankcijų įstatymas, ir mes tikimės, kad jis bus veiksmingas.