Užsienis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad yra pasirengęs „bet kurią dieną“ surengti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir JAV lyderiu Donaldu Trumpu. „Esame pasirengę tokiam susitikimui bet kurią dieną“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams per spaudos konferenciją Kyjive ir pridūrė, kad prieš tokį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame taip pat dalyvautų Turkijos prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas, jis siūlo sudaryti paliaubas.

Po masinės Ukrainos dronų atakos prieš strateginius Rusijos oro pajėgų objektus Maskva reikalauja griežto JAV ir Didžiosios Britanijos atsako. Rusijos pareigūnai įspėja dėl augančios branduolinės rizikos, o JAV prezidento patarėjas perspėja – eskalacija pasiekė pavojingą ribą. „Rusija reikalauja aiškios JAV ir Didžiosios Britanijos reakcijos į Ukrainos atakas prieš Rusijos strateginę aviaciją, kad būtų išvengta tolesnės eskalavimo“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras R. Riabkovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija derybas dėl karo užbaigimo rengia tik siekdama įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą atidėti naujas sankcijas dėl invazijos. „Jie tai padarė norėdami pademonstruoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad yra konstruktyvūs“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis. „Kodėl? Kad būtų atidėjimas, kuris priklauso nuo prezidento D. Trumpo asmeniškai: atidėti ar neatidėti sankcijų įvedimą“, – kalbėjo jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog birželio 7 ir 8 dienomis vyks karo belaisvių mainai. Rusija pasirengusi iškeisti 500 karių, tačiau Ukraina sąrašų dar negavo, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. Anksčiau šią savaitę per Maskvos ir Kyjivo derybas Turkijoje buvo pasiektas atitinkamas susitarimas.

Rusijos pajėgos skelbia Ukrainoje sunaikinusios Vokietijos perduotą oro gynybos sistemą „Iris-T“. Sistemai Dnipropetrovsko srityje smogta „Iskander“ raketa, savo „Telegram“ kanale pareiškė Gynybos ministerija Maskvoje. Kartu paskelbtas maždaug pusės minutės trukmės vaizdo įrašas, kuriame esą matyti smūgis. „Per ataką sunaikinta: radiolokacinė stotis, raketų paleidimo įrenginys, valdymo centras ir dvi lydinčios transporto priemonės“, – teigiama pranešime.

Vakarų Europos gyventojų Izraeliui rodomas palankumas ir prijautimas pasiekė žemiausią visuomenės apklausų metų užfiksuotą lygį – teigiamai apie šią šalį atsiliepia vos kas penktas Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir JK – šešių šalių, kuriose buvo atliekama apklausa – gyventojas, pranešė visuomenės apklausų bendrovė „YouGov“. Tęsiantis deryboms dėl JAV pasiūlytų paliaubų sąlygų, Izraelis didina savo kampanijos Gazoje, kuri buvo laikinai sustabdyta per kovo mėnesį paskelbtas...

Didžiulis asteroidas, kurio skersmuo bus didesnis už Vilniaus televizijos bokštą aukštį, birželio 5 d. praskris netoli Žemės. Jo skersmuo numatomas nuo 310 iki 690 metrų – didesnis už 97 proc. įprastų asteroidų, rašoma „NDTV World“. Mokslininkų teigimu, asteroidas 424482 (2008 DG5) turėtų priartėti prie Žemės iki maždaug 3,49 milijono kilometrų, tačiau nekelia jokios grėsmės.

Trečiadienį ES uždegė žalią šviesą Bulgarijai nuo 2026 m. sausio 1 d. įsivesti eurą, o tai reiškia, kad ji taps 21-ąja bendros valiutos zonos nare.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į naujienas apie Ukrainos smūgį Krymo tiltui, rašo „Sky news“. Jis sako, kad Ukrainos ataka prieš Krymo tiltą nepadarė žalos. Ukrainos saugumo tarnyba antradienį pranešė, kad smogė Krymo tiltui, jungiančiam Rusiją ir aneksuotą Krymo pusiasalį. Tarnyba pasidalijo vaizdo įrašu iš atakos vietos. „Buvo sprogimas“, – sako Kremliaus atstovas D. Peskovas. „Nieko nebuvo sugadinta. Tiltas veikia.

Laikinasis Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas trečiadienį pažadėjo toliau remti Ukrainą ir laikytis gynybos įsipareigojimų, nepaisant Nyderlandus apėmusios politinės krizės. Šalies vyriausybė žlugo, kraštutinių dešiniųjų lyderiui Geertui  Wildersui patraukus savo Laisvės partiją iš netvirtos valdančiosios koalicijos.   D. Schoofas sakė, kad liks premjero poste iki rinkimų.

JAV senatorius Richardas Blumenthalis ukrainiečių Rusijos užfrontėje įvykdytą operaciją „Voratinklis“ palygino su amerikiečių operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti „teroristą Nr. 1“ Osamą bin Ladeną, pranešė „Politico“. Senatorius pagyrė sudėtingą operaciją, pavadindamas ją „Ukrainos vikrumo ir ryžto įrodymu“. Jis pridūrė, kad šie dronų smūgiai niekais paverčia „melagingą naratyvą, kad Ukraina pralaimi karą“ ir galėtų padėti Vašingtonui persigalvoti ir Ukrainai skirti daugiau pagalbos.

Vokietijos naikintuvai trečiadienį dalyvavo NATO pratybose, per kurias keturi lėktuvai „Eurofighter“ pakilo iš Vokietijos aviacijos bazės numesti didelio tikslumo sklendžiančias bombas Švedijoje.  Pasak atstovo, naikintuvai skrido iš Norvenicho Vakarų Vokietijoje į šiaurės Švediją ir ten turėjo numesti tiksliai valdomas bombas GBU-48 į karinę aikštelę netoli Vidselio kaimo.

Birželio 1 d. Ukrainos dronai sėkmingai atakavo Rusijos karinę bazę, esančią Irkutsko srityje. Šio, ir kelių kitų karinių aerodromų gynyba pasirodė esanti nepasirengusi tokiam išpuoliui, kariuomenė prarado virš 10 brangių lėktuvų.

Buvo bandoma įsilaužti į JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidenciją Mar-a-Lago, Floridoje, praneša „The Independent“. Skelbiama, kad įsibrovėlis yra 23-ejų Anthony Thomas Reyes, kuris dar anksčiau buvo suimtas ir apkaltintas įsibrovimu dar Naujųjų išvakarėse. Įsibrovėlis sakė, kad nori vesti Trumpo anūkę Apie naują įsibrovimą Palm Beach policija buvo informuota antradienį, netrukus po vidurnakčio. Manoma, kad jaunas vyras perlipo sieną aplink D. Trumpo rezidenciją.

Voronežo srities (Rusija) gyventojas Jurijus K., kuris pasirašė sutartį su Rusijos gynybos ministerija, buvo išsiųstas į priešakines fronto linijas, nepaisant to, kad jam trūksta visų vienos rankos pirštų.  Pasak karininko giminaičių, jis pats nusprendė pasirašyti dvejų metų sutartį 2023 m. balandžio mėn.

Taivano prezidentas Lai Ching-te trečiadienį pažadėjo puoselėti prieš 36 metus Kinijos įvykdyto susidorojimo Tiananmenio aikštėje atminimą, atkartodamas JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio retoriką. Pekinas netruko sureaguoti, pavadindamas tai ataka prieš Kiniją.

Baltijos jūroje prasidėjusias NATO pratybas Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pavadino pasirengimu kariniam susidūrimui su Rusija, rašoma „Zerkalo“. NATO „Baltops“ pratybos vyksta jau 50 metų tuo pat metu, o šiais metais Rusija nusprendė irgi surengti pratybas, taip eskaluodama situaciją. „Mes vertiname NATO veiklą kaip pasirengimą kariniam susidūrimui su Rusija.

Prancūzijos teisingumo ministras Geraldas Darmaninas antradienį pareiškė, kad norėtų sugriežtinti bausmes asmenims, nuteistiems už smurtą prieš policiją, po to, kai šį savaitgalį futbolo klubo „Paris Saint-Germain“ (PSG) triumfo UEFA Čempionų lygoje šventimą apkartino susirėmimai ir automobilių padegimai. Šalies premjeras neramumus pavadino iš anksto suplanuotais.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra paskelbė, kad trečiadienį per Izraelio smūgį perkeltų palestiniečių palapinei netoli teritorijos pietuose esančio Kan Juniso žuvo mažiausiai 12 žmonių. „Per Izraelio drono smūgį perkeltųjų asmenų palapinei šį rytą žuvo mažiausiai 12 žmonių, įskaitant kelis vaikus ir moteris“, – naujienų agentūrai AFP sakė agentūros atstovas Mahmudas Bassalas. Jis pridūrė, kad dar keturi žmonės žuvo per kitus smūgius.

Paviešinti niekur nematyti kadrai, kuriuose užfiksuota dalis Ukrainos pasirengimo operacijai „Voratinklis“, praneša ukrainiečių žiniasklaida. Paviešintame vaizdo įraše nufilmuota, kaip sunkvežimiai su moduliniais nameliais išvyksta į kelionę. Nameliuose buvo paslėpti ukrainiečių dronai, kurie vėliau Rusijoje buvo paleisti į aerodromus.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei trečiadienį pareiškė, kad JAV pasiūlymas dėl branduolinio susitarimo prieštarauja šalies nacionaliniams interesams ir kad Teheranas nesieks Vašingtono pritarimo savo sprendimams. „Nepriklausomumas reiškia, kad nelaukiame žalios šviesos iš Amerikos ir panašių į Ameriką“, – sakė A. Khamenei ir pridūrė, kad šis pasiūlymas „100 proc. prieštarauja“ 1979 metų Islamo revoliucijos idealams.

Ypatingasis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas birželio 3 d. duodamas interviu transliuotojui „Fox News“ pasakė, kad Ukraina įvykdė „labai drąsią ataką“ prieš rusų karinius aerodromus, tačiau perspėjo, kad dėl to ženkliai išaugo eskalavimo rizika, praneša naujienų agentūra „Meduza“. „Rizikos lygis smarkiai kyla, – teigė jis.

Rusijos pareigūnai jau nebesislepia ir viešai pripažįsta savo tikruosius kėslus. Kaip pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW), Kremliaus pareigūnai viešai pripažino, kad Rusija siekia „visiško Ukrainos sunaikinimo“, o tai rodo, kad Maskva nėra suinteresuota sąžiningomis taikos derybomis ir greitu karo pabaigos sprendimu. Analitikai atkreipia dėmesį į Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo išsišokimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį išreiškė palankumą Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, tačiau pareiškė, kad su juo sunku sudaryti susitarimą. „Man visada patiko ir patiks Kinijos prezidentas XI, bet su juo LABAI SUDĖTINGA IR SU JUO ITIN SUNKU SUSITARTI!!!“ – D. Trumpas parašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Trečiadienį įsigaliojo D. Trumpo paskelbti 50 proc. muitai plienui ir aliuminiui. Šią savaitę numatomas D. Trumpo ir Xi Jinpingo pokalbis telefonu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atliko pakeitimus karinės vadovybės gretose. Antradienį savo vakarinėje vaizdo žinutėje jis pareiškė, kad ankstesnis sausumos pajėgų vadas Mychailas Drapatijus buvo atleistas nuo tokių organizacinių užduočių, kaip mobilizacija, mokymai ir naujokų rengimas. „M. Drapatijus sutelks dėmesį tik į kovinius klausimus ir buvo paskirtas Jungtinių pajėgų vadu, kad galėtų 100 proc. susitelkti į frontą“, – sakė V. Zelenskis.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį Pekine susitikęs su kinų prezidentu Xi Jinpingu pareiškė, kad ir Baltarusija, ir Kinija patiria Vakarų spaudimo kampaniją.  A. Lukašenka Kinijos lyderiui pasakė, kad abi šalys susiduria su beprecedenčiu Vakarų spaudimu, pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Kinija neleis sugriauti pasaulio tvarkos, – kalbėjo A. Lukašenka. – Daug, daug šalių tuo įsitikinusios.

Kaip sutikti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį NATO viršūnių susitikime Hagoje ir išvengti nesusipratimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu? Ką pasakyti apie Kyjivo norą įstoti į Aljansą?  NATO artėjant prie susitarimo dėl išlaidų gynybai didinimo, dar viena sudėtinga problema gali užgožti po trijų savaičių vyksiantį NATO susitikimą aukščiausiuoju lygiu: ką daryti su Ukraina?  Prieš metus Vašingtone susitikę NATO lyderiai parodė pagarbą V. Zelenskiui, pažadėjo daugiau karinės įra...

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė ir žiniasklaidos teisių grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) antradienį gyrė televizijos kanalo, kuriuo siekiama apeiti cenzūrą Rusijoje, įkūrimą. Kanalas „Rossija buduščego“ („Ateities Rusija“), kuris taip pat yra skirtas išsaugoti Kremliaus kritiko A. Navalno palikimą, bus transliuojamas per RSF valdomą nemokamą palydovinę platformą.

Ukrainos operacija „Voratinklis“ padidino rizikos lygį, kai tampa neaišku, kam toliau ryšis Rusija, leidžia suprasti specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. „Kai atakuoji oponento nacionalinės išlikimo sistemos dalį <...>, tai reiškia, kad tavo rizikos lygiai pakyla, nes nežinai, ką darys kita pusė“, – komentuoja jis. „Manau, kad mes šito bandome išvengti“, – priduria jis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pasveikino naująjį Pietų Korėjos prezidentą Lee Jae-myungą ir išreiškė viltį bendradarbiauti su kairiųjų pažiūrų lyderiu. „Jungtines Valstijas ir Korėjos Respubliką sieja geležinis įsipareigojimas Aljansui, pagrįstas mūsų tarpusavio gynybos sutartimi, bendromis vertybėmis ir giliais ekonominiais ryšiais“, – sakoma M. Rubio pareiškime.

Helsinkio mokslininkai ištyrė, kad pingvinų kolonijos, esančios Antarktidoje gali sušvelninti globalinio atšilimo pasekmes, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Gerščenko“. Šių paukščių išmatos išskiria amoniaką, kuris jungiasi su fitoplanktono išskiriama sieros rūgštimi vandenyne ir sukelia debesų susidarymą.

JAV administracija gali įvesti naujas sankcijas Rusijai, jei iškils poreikis, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Prezidentas pareiškė apie poziciją dėl sankcijų Rusijai. Jis išmintingai laiko jas kaip įrankį savo arsenale, kol jų prireiks“, – sakė K. Leavitt.  Ji pareiškė įsitikinimą, kad Kongreso įstatymų leidėjai „ne šiaip sau gerbia prezidentą kaip vyriausiąjį vadą“, turėdama omenyje pirmadienį įvykusį Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimą Stambule.

Pentagono vadovas Pete Hegsethas nedalyvaus trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiame 50 gynybos ministrų susitikime, rašo „Politico“. Kaip pastebi leidinys, tai bus pirmas kartas per trejus metus, kai Pentagono vadovas praleidžia šį susitikimą. Pentagono vadovo sprendimas rodo santykių pokytį? Reguliarūs NATO gynybos ministrų ir kitų pareigūnų susitikimai padėjo koordinuoti finansavimą Ukrainai ir tapo svarbia Vakarų pagalbos Kyjivui dalimi.

Rusijos pajėgos naktį surengė kombinuotą ataką prieš Charkivą, smogdamos į šį Ukrainos miestą bepiločiais orlaiviais „Shahed“ ir raketomis. Dėl puolimo mieste kilo daugybė gaisrų, įskaitant pramoninius rajonus ir gyvenamąsias zonas, buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Charkivo mero Ihorio Terechovo įrašu tinkle „Telegram“. „Remiantis atnaujinta mūsų Situacijų centro informacija, priešas praėjusią naktį atakuodamas Charkivą pasitelkė devynis...

Praėjus trims mėnesiams po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad Ukraina „neturi kozirių“, prezidentas Volodymyras Zelenskis žengė žingsnį, kurio niekas nesitikėjo, sako „Axios“, rašo UNIAN. Anot leidinio, Ukrainos saugumo tarnybos operacija „Voratinklis“ sudavė rimtą smūgį Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui.

Rusijos vyriausiasis saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu trečiadienį atvyko į Pchenjaną, kur susitiks su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu ir dalyvaus derybose, pranešė valstybinės rusų naujienų agentūros. S. Šoigu atvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu, pranešė TASS, o „RIA Novosti“ nurodė, kad tikisi, jog tarp pokalbių temų bus aktualūs reikalai, „įskaitant situaciją aplink Ukrainą“. Trečiadienio vizitas yra antroji S. Šoigu kelionė į Pchenjaną per mažiau nei tris mėnesius.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį apšaudė taikinius Sirijoje, atsakydama į porą paleistų sviedinių, o gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, kad Sirijos lyderį laiko tiesiogiai už tai atsakingu.

Naujasis Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas trečiadienį pažadėjo tęsti dialogą su Pchenjanu ir gerinti ryšius su branduolinių ginklų turinčia kaimyne.

Ukraina antradienį pasmerkė Rusiją už tai, kad ši ankstesnę dieną Stambule vykusiose taikos derybose pateikė „senus ultimatumus“, kurie, pasak jos, niekaip nepadeda užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo. „Rusijos pusė pateikė senus ultimatumus, kurie nė kiek nepriartina situacijos prie tikros taikos“, – socialiniuose tinkluose pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

NATO tikisi, kad prezidentas Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų veiksmų prieš Ukrainą dėl įžūlios dronų operacijos „Voratinklis “, kuri sudavė stiprų smūgį Rusijos strateginėms oro bazėms, rašo „The Moscow Times“, remdamiesi šaltiniu iš NATO. Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su V. Putinu tikina, kad Rusija keršys Ukrainai.

Elonas Muskas antradienį išsakė savo nuomonę apie JAV prezidento Donaldo Trumpo „didelį, gražų įstatymą“, pavadindamas jį „šlykščia bjaurastimi“ ir pasmerkdamas už jį balsavusius įstatymų leidėjus, rašo „dailymail.co.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako Rusiją nesant tokioje pozicijoje, kad ši galėtų diktuoti sąlygas Ukrainai. „Ne, tikrai ne, – sakė Aljanso vadovas antradienį LRT transliuotoje „Dienos temoje“, paklaustas, ar Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti Ukrainai reikalavimus. – Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų.

Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui nepatinka Ukrainos išpuolis prieš Rusijos karinius aerodromus, tačiau jis yra „psichiškai stabilus“ ir yra susitelkęs į ilgalaikę strategiją. Rašo „The Washington Post“, remdamasis buvusiu aukšto rango Rusijos pareigūnu. Laikraštis priminė, kad Rusijos valdovas dar nieko oficialiai nepasakė apie birželio 1 d. Ukrainos įvykdytą operaciją „Voratinklis“ prieš Rusijos karinius aerodromus. Pažymima, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat tyli.

Donaldas Trumpas dalyvaus vėliau birželį vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Hagoje, kuriame šalys turėtų sutikti su JAV prezidento reikalavimais didinti išlaidas gynybai, antradienį pranešė Baltieji rūmai,. „Taip, galiu patvirtinti, kad jis vyks į NATO viršūnių susitikimą“, –  žurnalistams pirmadienį sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. Tai bus pirmasis D. Trumpo susitikimas su Aljanso lyderiais nuo jo sugrįžimo į valdžią sausį.

Daliai NATO narių nerimaujant, kad siekis padidinti išlaidas gynybos reikmėms yra per didelis, Aljanso Generalinis Sekretorius Markas Rutte teigia, kad kitu atveju būtų sunku pažaboti Rusiją. Pasak jo, dabartinėje situacijoje sąjungininkėms užtektų padidinti išlaidas iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant atgrasyti potencialų Kremliaus puolimą.

Pietų Korėjos prezidento rinkimus laimėjo kairiųjų kandidatas Lee Jae Myungas, o jo varžovas konservatorius Kim Moon Soo pripažino pralaimėjimą, antradienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“. Suskaičiavus beveik visus balsus, opozicijos politikas akivaizdžiai lenkia Kimą, pranešė „Yonhap“. Pasak „Yonhap“, iš pradžių Lee pirmavo su 48,4 proc. balsų, o Kimas buvo gavęs 42,8 proc. Tuo metu buvo suskaičiuota apie 88 proc. balsų. Galutinių rezultatų tikimasi sulaukti ryte.

Sicilijoje prie Etnos vaikščiojant turistams netikėtai iš ugnikalnio ėmė veržtis dūmais. Į dangų pakilo milžiniškas pelenų debesis – daugiau nei šešių su puse kilometro aukščio. Tai beveik kaip dvidešimt Vilniaus televizijos bokštų, pastatytų vienas ant kito. Išsigandę turistai ėmė bėgti kuo toliau nuo ugnikalnio, o vietiniai stebėjosi įspūdingu reginiu iš savo terasų.  Kadrai gniaužia kvapą – virš apstulbusių turistų galvų kyla milžiniškas vulkaninių pelenų debesis.

Pietų Rusijos Volgogrado miesto teismas nuteisė cerebriniu paralyžiumi sergantį studentą 12 metų kalėti griežto režimo pataisos darbų kolonijoje už 3 tūkst.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį išrinko penkias šalis – Bahreiną, Kolumbiją, Kongo Demokratinę Respubliką, Latviją ir Liberiją – nenuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis 2026-2027 m. kadencijai. Saugumo Tarybą, tarptautinę JT taikos ir saugumo instituciją, sudaro 15 šalių: nuolatinės narės Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir JAV, kurios turi veto teisę, ir 10 šalių, renkamų pakaitomis dvejų metų kadencijai.