Užsienis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos sąjungininkams pareiškė, kad spaudimas atidaryti Rusijos žaliavinę naftą tiekiantį naftotiekį „Družba“ prilygsta šantažui, teigė prezidentas sekmadienį paviešintuose jo komentaruose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė šiuo metus nesąs pasirengęs susitarimui su Iranu dėl karo pabaigos. „Iranas nori sudaryti susitarimą, o aš nenoriu, nes sąlygos dar nėra pakankamai geros“, – citavo jį sotis „NBC News“. Paklaustas, kokios turėtų būti sutarties dėl karo užbaigimo sąlygos,  D. Trumpas telefonu atsakė: „Nenorėčiau jums to pasakyti“. Tačiau jis patvirtino, kad Irano įsipareigojimas atsisakyti bet kokių branduolinių ambicijų yra tarp sąlygų.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad sekmadienį pradėjo plataus masto smūgių bangą Vakarų Irane, praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo JAV ir Izraelio karo prieš šią islamo respubliką pradžios.

Irano revoliucinė gvardija sekmadienį pažadėjo siekti nužudyti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, tęsiantis karui su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.   „Jei šis vaikus žudantis nusikaltėlis yra gyvas, mes ir toliau jį persekiosime ir nužudysime visa jėga“, – savo interneto svetainėje „Sepah News“ nurodė gvardija.

Maždaug prieš septynis mėnesius Ukrainos pareigūnai bandė JAV parduoti savo mūšio lauke patikrintą technologiją, skirtą Irano gamybos dronams naikinti. Jie net parengė „PowerPoint“ prezentaciją, kurioje rodė, kaip ši įranga galėtų apsaugoti Amerikos pajėgas ir jų sąjungininkus kare Viduriniuose Rytuose. Donaldo Trumpo administracija ukrainiečių pasiūlymą „pamiršo“, tačiau praėjusią savaitę, susidūrusi su didesniu nei tikėtasi Irano dronų smūgių skaičiumi, buvo priversta pakeisti savo poziciją.

Didžiosios Europos energetikos bendrovės paskelbė „force majeure“ dėl nutrūkusio suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo iš Kataro. Analitikai perspėja, kad tiekimo šokas gali tęstis mėnesius. Didžiosios Europos energetikos bendrovės, tarp kurių „Shell“ ir „TotalEnergies“, taip pat Azijoje veikiančios įmonės, paskelbė „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybes dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Kataro nutrūkimo.

Donaldas Trumpas visiškai nuginklavo svarbiausią Irano naftos infrastruktūrą Charko saloje – sunaikino priešraketines sistemas ir perspėjo Teheraną netrukdyti judėjimo Hormūzo sąsiauryje, antraip nusitaikys ir į naftos perdirbimo infrastruktūrą. Tačiau spaudimui Teheranas nepasiduoda: atsakė smūgiu į svarbų regiono uostą ir demonstruoja, kad kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį – praleido du tanklaivius su Indijos vėliava. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šeštadienį Ukraina pranešė, kad informavo 31 šalies diplomatus apie žalą, padarytą naftotiekiui „Družba“, kuriuo Rusijos nafta keliauja į Europą, įskaitant Vengriją ir Slovakiją, kurios reiškia pasipiktinimą dėl nutrūkusio tiekimo. Šios dvi išėjimo prie jūros neturinčios ir nuo rusiškos naftos vis dar priklausomos ES šalys kaltina Kyjivą tyčia vilkinant naftotiekio „Družba“ atidarymą. Kyjivas teigia, kad naftotiekis neveikia po to, kai sausio mėnesį buvo apgadintas per Rusijos smūgius.

Kipre pastebimas „užsakymų sulėtėjimas“ praėjus kelioms dienoms po JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną, pranešė šalies turizmo viceministras. Kalbėdamas sekmadienį, kovo 8 d., Kipre vykusio maratono metu, Costas Koumis teigė, kad nors Kipras „buvo, yra ir visada bus saugi kryptis“, konfliktas Vidurio Rytuose jau padarė įtaką turizmo sektoriui, praneša „Cyprus Mail“. Nors skrydžiai iš Europos į šią salą ir atgal vykdomi įprastai, turistai atšaukia keliones baimindamiesi regioninio konflikto eskal...

Buvęs Venesuelos lyderis Nicolas Maduro šiuo metu dienas leidžia Bruklino metropoliniame sulaikymo centre (MDC) Niujorke. Nuo sausio 3 dienos, kai buvo suimtas ir atskraidintas į JAV, politikas gyvena griežtos izoliacijos sąlygomis, kurios kardinaliai skiriasi nuo jo buvusio gyvenimo prezidento rūmuose, rašoma ispanų ABC.

Rusijos pajėgos ant Zaporižios miesto numetė keturias valdomas aviacines bombas – naujausiais duomenimis, per šį išpuolį buvo sužeista 13 žmonių. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Zaporižios skyrius. „Rusijos kariai ant regiono centro gyvenamųjų rajonų numetė keturias valdomas aviacines bombas. Žuvo vienas vyras, o 11 žmonių patyrė įvairaus sunkumo traumas“, – teigė teisėsaugos pareigūnai.

Slovakijai atsisakius savo prieštaravimų, Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pranešė nubalsavusi už sankcijų, taikomų 2 600 Rusijos asmenų ir subjektų, pratęsimą dar šešiems mėnesiams. ES Taryba pranešė, kad sankcijos, įvestos po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą, buvo pratęstos dar šešiems mėnesiams iki rugsėjo 15 dienos. Sprendimas buvo priimtas likus dienai iki paskutinio šešių mėnesių laikotarpio galiojimo pabaigos.

Šeštadienį Romoje vykusioje demonstracijoje prieš vyriausybės teismų reformą ir karą Artimuosiuose Rytuose protestuotojai degino JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Italijos premjerės Giorgios Meloni atvaizdus. Eitynėse Italijos sostinėje, kurios iš pradžių buvo surengtos protestuojant prieš kraštutinės dešinės atstovės G. Meloni planuojamas teismų sistemos reformas, dėl kurių kitą savaitgalį vyks referendumas, dalyvavo keletas tūkstančių žmonių.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad šalies gali laukti „Polexitas“, jei euroskeptiška opozicija laimės rinkimus. D. Tuskas šį įspėjimą paskelbė platformoje „X“ šeštadienį, praėjus dviem dienoms po to, kai opozicinei „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai palankus dešiniųjų pažiūrų prezidentas Karolis Nawrockis nusprendė vetuoti vyriausybės inicijuotą įstatymo projektą, kuriuo Lenkijoje turėtų būti įgyvendinama plataus masto Europos gynybos investicijų programa, pagrįsta ...

Ukraina boikotuos sekmadienį Kortina d‘Ampeco mieste vyksiančią žiemos paralimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją, taip pat boikotavusi ir jų atidarymo ceremoniją dėl to, kad jose buvo leista iškelti Rusijos ir Baltarusijos vėliavas. Kitaip nei vasario mėnesį šiaurės Italijoje vykusioje žiemos olimpiadoje, Tarptautinis paralimpinis komitetas panaikino draudimą neįgaliems sportininkams per žaidynes demonstruoti Rusijos ir Baltarusijos nacionalinę simboliką.

Praėjusią naktį per Rusijos ataką prieš Ukrainą Moldovoje sudužo rusiškas „Shahed“ tipo atakos bepilotis orlaivis; Moldovos valdžios institucijos pasmerkė incidentą.

Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris šeštadienį paragino valstybes nares įgalioti Europos Sąjungą derėtis su Rusija, nes iki šiol nepavyko pasiekti, kad Maskva atsisakytų karo Ukrainoje.

Hormūzo sąsiauriui sustingus, Tarptautinė energetikos agentūra skelbia apie didžiausią istorijoje 400 mln. barelių naftos išleidimą iš rezervų. Agentūra skelbia, kad šalys vienbalsiai sutiko pasinaudoti rezervu, o nafta rinką pasieks palaipsniui, pagal poreikį. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu. Kaip vertinate staigų degalų kainų šuolį? Aš manau, kad nelabai yra dėl ko piktintis, kadangi tam yra realios priežastys.

Lenkija pradeda naujos keturių metrų aukščio užtvaros statybas pasienyje su Baltarusija, Palenkės vaivadijoje. Darbus, kurie pagal pirminį planą turėjo būti baigti iki pavasario, tačiau vėlavo dėl itin šaltos žiemos, vykdys kariuomenės inžineriniai daliniai. Karininkai jau pasirodė pasienio užkardose, kur su pasieniečiais derina investicijų planus ir numato vietas medžiagų sandėliavimui. Naujoji konstrukcija bus statoma šalia techninio kelio.

Juodojoje jūroje netoli Rusijos Novorosijsko uosto šeštadienį buvo užpultas Graikijai priklausantis tanklaivis, pranešė jo savininkai, o Graikijos valdžios institucijos pažymėjo, jog laivo įgula yra saugi. Atėnuose įsikūrusi bendrovė „Maran Tankers Management“ teigė, kad į laivą „Maran Homer“ pataikė nežinomas objektas, laivui plaukiant už Rusijos teritorinių vandenų ribų ir laukiant nurodymų įplaukti į Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) terminalą Novorosijske.

Sirija šeštadienį pranešė, kad jos kariuomenė perėmė karinės bazės šalies šiaurės rytuose kontrolę, kai iš ten pasitraukė JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos prieš grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) pajėgos. Pastaraisiais mėnesiais naujoji Sirijos islamistų vyriausybė išplėtė savo valdžią tose šiaurės rytų teritorijose, kurias anksčiau kontroliavo JAV sąjungininkų kurdų pajėgos.

Karas Irane paveikė ne tik naftos kainas – dar vienas papildomas konfliktas pasaulyje nukreipia dėmesį nuo karo Ukrainoje. Kokios dabar nuotaikos Ukrainoje? Ar dar galime tikėtis derybų tarp Rusijos ir Ukrainos, kurios nevirstų šnipštu? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis iš Ukrainos grįžusiu politologu Alvydu Medalinsku. Visai neseniai grįžote iš Ukrainos.

Karui Artimuosiuose Rytuose šeštadienį peržengus dviejų savaičių žymą, naujienų agentūra AFP apžvelgia naujausius su juo susijusius įvykius. „Irano naftos infrastruktūra nepažeista“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Vašingtonas smarkiai subombardavo karinius taikinius svarbiame Irano naftos komplekse Charko saloje, Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi ten esančiais šaltiniais pranešė, kad naftos infrastruktūra nenukentėjo.

Kanadiečių kompanija apsimetę rusai kuria kompiuterinį žaidimą, kuriame simuliuojama Baltijos šalių okupacija. O Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kariuomenės šiame žaidime pralaimi rusams. Užsakymą įgarsinti tokį žaidimą gavęs vilnietis išsiaiškino, kad tas pats vyksta ir Latvijoje bei Estijoje. Vilnietis Arminas pasakoja, kad jam atsiųstame scenarijuje minimi krašto apsaugos savanoriai, Lietuvos turima ginkluotė, nemažai rusiškų keiksmažodžių.

Parlamento rinkimai Vengrijoje – greičiau nei už mėnesio. Balandžio 12 d. vyksiantys rinkimai nulems, ar tęsis daugiau nei 15 metų trunkantis premjero Viktoro Orbano valdymas, ar jį pakeis opozicinės „Tisza“ partijos lyderis Peteris Magyaras. Artėjant rinkimams V. Orbanas imasi įvairių triukų – kaltina Ukrainą sąmokslu prieš jo šeimą ir gąsdina pasauliniu karu.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadovybė (DORSZ) pranešė, kad per Rusijos praėjusios nakties smūgius Ukrainai Lenkijoje vykdytas skubusis naikintuvų pakilimas. Laikydamasi nustatytų procedūrų, DORSZ aktyvavo reikiamas pajėgas ir priemones, įskaitant naikintuvus bei tolimojo radiolokacinio aptikimo orlaivį. Tuo pačiu metu buvo paskelbta parengtis antžeminėms oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemoms, anksti šeštadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė DORSZ.

Pentagonas siunčia daugiau karo laivų ir karių į Artimuosius Rytus, penktadienį pranešė JAV žiniasklaida. Japonijoje dislokuotas desantinis laivas „USS Tripoli“ keliauja į regioną kartu su jūrų pėstininkais, pranešė „Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnais. Regione jau dislokuotas JAV pajėgas sustiprins tūkstančiai jūrų pėstininkų, keli karo laivai ir naikintuvai F-35, rašo naujienų portalas „Axios“, citavęs aukšto rango JAV pareigūną.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos atakavo bendrovės „Ukrzaliznycia“ (Ukrainos geležinkelių) objektus ir sužeidė traukinio mašinistą bei mašinisto padėjėją. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos vicepremjeras atstatymo reikalams ir bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba. Pasak O. Kulebos, Rusija bepiločiais orlaiviais ir raketomis atakavo kelis Ukrainos regionus.

Praėjusią naktį per sprogimą Amsterdame prie žydų mokyklos išorinės sienos niekas nenukentėjo, šeštadienį pareiškė miesto merė Femke Halsema, pasmerkdama „bailų agresijos aktą“. Policija turi vaizdo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuotas sprogmenį padėjęs asmuo, sakė merė. Pradėtas tyrimas, o incidentas įvyko po šią savaitę įvykdytų naktinių išpuolių prie sinagogų Belgijos Lježo mieste ir Nyderlandų Roterdamo uostamiestyje.

Šiaurės Korėja šeštadienį paleido apie 10 neidentifikuotų balistinių raketų link Japonijos jūros, pranešė Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas, praėjus kelioms dienoms po Pchenjano perspėjimo apie „baisius padarinius“ dėl Pietų Korėjos ir JAV karinių pratybų.

Per Rusijos dronų ir raketų smūgius visoje Ukrainoje žuvo šeši žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti, šeštadienį pranešė valdžios institucijos. Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas teigė, kad per išpuolius, kurie „buvo nukreipti į paprastas regiono gyvenvietes: gyvenamuosius namus, švietimo įstaigas, verslo objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“, žuvo penki žmonės, o keturių sužeistųjų būklė yra kritinė.

Iranas šeštadienį paleido naują raketų salvę į Izraelį, pranešė Irano valstybinė televizija. Nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Teheranas nuolat paleidžia raketų salves į Izraelį.

Dėl karinės operacijos prieš Iraną taikos derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos vėl buvo atidėtos. Iš pradžių susitikimas buvo numatytas vasario pabaigoje, vėliau – perkeltas į praeitą savaitę, bet ir jį teko atidėti. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBK-Ukraina“. „Ten vyksta tikrasis Santa Barbaros scenarijus, susijęs su derybomis dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Amerikiečiai pareiškė, kad yra pasirengę susitikimui, bet tik Amerikoje.

Už sąmokslą surengti perversmą kalintis buvęs Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro penktadienį dėl bronchopneumonijos buvo paguldytas į ligoninę ir atsidūrė intensyviosios terapijos skyriuje.

Izraelis pradėjo naują smūgių bangą prieš Irano sostinę. Penktadienį Izraelio gynybos pajėgos pranešė pradėjusios vykdyti dar „platesnio masto smūgius“ Teherane, skelbia CNN. Irano gvardija skelbia kartu su „Hezbollah“ surengusi atakas prieš Izraelį Tuo metu Irano revoliucinė gvardija paskelbė, kad, bendradarbiaudama su grupuote „Hezbollah“, Teherano sąjungininke Libane, paleido raketų ir dronų į Izraelį.

Jungtinės Valstijos planuoja į Artimuosius Rytus nusiųsti papildomus jūrų pėstininkų dalinius ir daugiau karo laivų, „NBC News“ patvirtino trys JAV pareigūnai. Remiantis pranešimu, regione bus dislokuota apie 2,5 tūkst. papildomų jūrų pėstininkų ir tiek pat jūreivių. JAV Centrinė vadavietė paprašė papildomų pajėgų, nes „dalis šio karo plano buvo turėti jūrų pėstininkus, kurie suteiktų galimybių juos panaudoti“, sakė vienas iš JAV pareigūnų.

Liūdnai pagarsėjęs Lotynų Amerikos narkotikų kontrabandininkas Sebastianas Marsetas, kuris daugelį metų slapstėsi nuo policijos, penktadienį buvo suimtas Bolivijoje ir perduotas JAV institucijoms. Valstybinė televizija parodė, kaip S. Marsetas, Urugvajaus pilietis, kuris buvo įtrauktas į JAV ieškomiausių asmenų sąrašą, Santa Kruso oro uoste buvo perduotas JAV Narkotikų kontrolės administracijos (DEA) agentams, o vėliau įlaipintas į JAV lėktuvą.

Grenlandijos centro kairioji partija „Siumut“ palieka salos valdančiąją koaliciją, praėjus maždaug metams po parlamento rinkimų Arkties saloje. Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas sakė, kad šis žingsnis siunčia neteisingą signalą Jungtinėms Valstijoms, ir penktadienį „Facebook“ tinkle rašė, kad jis kenkia vienybei tuo metu, kai didėja tarptautinis spaudimas.

JAV valstybės departamentas penktadienį pasiūlė 10 mln. dolerių (8,7 mln. eurų) atlygį už informaciją apie naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį Mojtabą Khamenei ir kitus aukščiausius pareigūnus. Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni ir žvalgybos ir saugumo ministras Esmailas Khatibas yra tarp 10 asmenų, įtrauktų į Valstybės departamento sąrašą.

Lenkijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ketvirtadienį sulaikė Vokietijoje vogtą „Porsche“ automobilį ir jį vairavusį Lietuvos pilietį. Kaip penktadienį pranešė tarnyba, Seinų patruliui patikrinus minėtą automobilį su lietuviškais valstybiniais numeriais, jį vairavęs 42-ejų lietuvis pateikė registracijos Lietuvoje liudijimą, kuriame nurodytas „Porsche“ važiuoklės numeris nesutapo su esančiu ant transporto priemonės.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis penktadienį patvirtino, kad jo vyriausybė surengė derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kurios siekia nuversti salos komunistinę valdžią. Prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad Kuba bus kitas jo darbotvarkės klausimas po Irano ir po JAV įvykdyto pagrindinio Kubos sąjungininko Venesuelos lyderio Nicolas Maduro nuvertimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Ukrainos pasiūlymą padėti JAV sustiprinti savo gynybą nuo Irano bepiločių orlaivių atakų. Pasak „Ukrinform“, D. Trumpas tai pareiškė per interviu „Fox News Radio“. Laidos vedėjas Brianas Kilmeade‘as paklausė D. Trumpo, ar Ukraina padeda Jungtinėms Valstijoms apsisaugoti nuo dronų. „Ne, mums nereikia jų pagalbos ginantis nuo dronų. Mes apie dronus žinome daugiau nei kas nors kitas.

Nuo karo su Iranu pradžios Jungtinės Valstijos ir Izraelis smogė daugiau nei 15 tūkst. taikinių, penktadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. „Mūsų ir Izraelio oro pajėgos smogė daugiau nei 15 tūkst. priešo taikinių. Tai gerokai daugiau nei 1 tūkst. per dieną“, – per spaudos konferenciją pareiškė P. Hegsethas ir pridūrė, kad penktadienį bus užfiksuotas didžiausias per visą kampaniją smūgių skaičius.

Ketvirtadienį virš vakarų Irako sudužusiame JAV degalų papildymo lėktuve nebuvo įrengtos katapultavimo sistemos ar parašiutai, leidžiantys įgulai evakuotis ore, CNN pranešė JAV oro pajėgų atstovas. KC-135 – tai orlaivis, galintis degalų papildyti kitus JAV lėktuvus ore. Kaip ir krovininiai lėktuvai, jis paprastai laikomas „kuo toliau nuo pavojaus zonos“, kai vykdomos degalų papildymo operacijos, CNN informavo pareigūnas, kuris pridūrė, kad šiuose lėktuvuose nėra evakuacijos sistemų.

Europos šalys sustiprino vidaus saugumą po to, kai JAV ir Izraelio smūgiai Iranui išprovokavo karą Artimuosiuose Rytuose, baiminantis, kad Teheranas keršydamas gali planuoti teroristinius išpuolius senajame žemyne. Teheranas ir anksčiau buvo kaltinamas polinkiu organizuoti įvairius incidentus, o nuo karo pradžios vasario 28-ąją Jungtinėse Valstijose ir Europoje įvyko trys tokie išpuoliai.

Dėl Donaldo Trumpo su Izraeliu Irane pradėto karo per Ameriką ir Europą ritasi antisemitizmo banga. Jungtinėse Valstijose libanietis automobiliu taranavo vieną didžiausių sinagogų ir pradėjo joje šaudyti. Žydų maldos namai atakų taikiniu tapo ir Nyderlanduose bei Belgijoje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Iš vienos didžiausių sinagogų Amerikoje veržėsi dūmai. Į žydų maldos namus Detroito priemiestyje su automobiliu įsirėžė ginkluotas vyras.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva penktadienį pareiškė „uždraudęs“ į šalį atvykti JAV diplomatui, norėjusiam aplankyti kalėjime sėdintį jo konkurentą rinkimuose, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvusį prezidentą Jairą Bolsonaro. „Uždraudžiau jam atvykti į Braziliją“, – sakė Lula per renginį Rio de Žaneire.

Dalis Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų paragino Briuselį sugriežtinti vizų išdavimo taisykles Rusijos piliečiams, kovojusiems prieš Ukrainą, praneša „Politico“. Laiške Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costai ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen 8 ES lyderiai įspėjo, kad Maskvos karas Ukrainoje kelia ilgalaikes vidaus saugumo grėsmes ES Šengeno erdvės laisvo judėjimo zonai.

Argentinos diplomatė Virginia Gamba iškėlė savo kandidatūrą tapti naująja Jungtinių Tautų vadove, penktadienį pranešė vienas šios organizacijos pareigūnas. Ji tai padarė tokiu metu, kai pasigirsta šalių raginimai JT generaline sekretore pirmą kartą savo istorijoje paskirti moterį. Tradiciškai šis postas rotuojamas tarp regionų, o tai reiškia, kad kitas JT vadovas turėtų būti iš Pietų Amerikos, nors šio nerašyto susitarimo ne visada laikomasi.