Artimieji Rytai. Praneša apie naujus Irano smūgius Izraeliui

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį paragino kaimynines šalis išvaryti JAV pajėgas iš Artimųjų Rytų.

JAV saugumo skėtis regione „pasirodė esąs pilnas skylių ir veikiau prisišaukiantis problemų, užuot nuo jų atgrasęs“, parašė Irano diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „X“.

Jis pridūrė, kad Iranas ragina kaimynines šalis „išvaryti užsienio agresorius“.

Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad naujajam aukščiausiajam islamo respublikos vadovui Mojtabai Khamenei, kuris, kaip teigia JAV pareigūnai, buvo sužeistas, „viskas gerai“.

Penktadienį JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė manąs, kad M. Khamenei, perėmęs valdžią po to, kai per smūgį, suduotą JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžioje, žuvo jo tėvas, „yra sužeistas ir, tikėtina, suluošintas“.

„Naujajam aukščiausiajam vadovui viskas gerai. Jis vakar perdavė savo žinią ir eis savo pareigas“, – televizijos kanalo „MS NOW“ žurnalistui Aymanui Mohyeldinui sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis.

Irano pareigūnai pirmiau patvirtino pranešimus, kad naujasis lyderis yra sužeistas, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

56-erių metų M. Khamenei viešumoje nesirodė nuo antskrydžio, per kurį žuvo jo tėvas ir buvęs aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei bei keletas kitų svarbių šeimos narių.

Tačiau ketvirtadienį jis paskelbė rašytinį pareiškimą, kuriame teigė, kad nuo karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu pradžios buvo nužudyta jo žmona, sesuo, jos vaikas ir jo svainis. Jis prisiekė atkeršyti už jų mirtis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Iranas, ribodamas naftos tiekimą ir pasitelkdamas parankinius, gali sukelti sumaištį visame regione.

Iranas šeštadienį paleido naują raketų salvę į Izraelį, pranešė Irano valstybinė televizija.

Nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Teheranas nuolat paleidžia raketų salves į Izraelį.

Per JAV ir Izraelio raketų smūgį Isfahano pramoniniame rajone žuvo mažiausiai 15 žmonių, šeštadienį pranešė Irano naujienų agentūra „Fars“.

„Ataka buvo nukreipta į gamyklą, kurioje gaminama šildymo ir vėsinimo įranga“ ir kuri smūgio metu veikė, pranešė „Fars“. Šeštadienis Irane yra darbo diena.

Naujienų agentūrai AFP nepavyko patikrinti aukų skaičiaus.

Irano ambasadorius Ukrainoje Shahriaras Amouzegaras nesureikšmino paramos, kurią Kyjivas, pabrėžiantis savo patirtį naikinant Rusijos leidžiamus Irano suprojektuotus dronus, yra pasiūlęs Jungtinėms Valstijoms ir jų Persijos įlankos sąjungininkams.

„Kalbant apie veiksmus, kurių Ukraina imasi Artimuosiuose Rytuose prieš dronus, mes iš esmės juos laikome juokingais ir ne kuo kitu, kaip demonstratyviu gestu“, – pareiškė ambasadorius išskirtiniame interviu naujienų agentūrai AFP.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad 11 šalių kreipėsi į Kyjivą prašydamos pagalbos, kaip kovoti su Irano dronais, kuriuos Teheranas naudoja Artimuosiuose Rytuose, atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius.

„Šiuo metu yra 11 prašymų iš Irano kaimyninių šalių, Europos valstybių ir JAV. Yra aiškus susidomėjimas Ukrainos patirtimi saugant gyvybes, atitinkamais perėmėjais, elektroninės kovos sistemomis ir mokymais“, – tuomet sakė V. Zelenskis.

Jis nepatikslino, kurios tai šalys.

Ukraina giriasi turinti pasaulinio lygio apsaugos nuo dronų pajėgumus, sukauptus atremiant kasnaktinius Rusijos paleidžiamų Irano stiliaus atakos dronų antpuolius.

Ukrainos oro pajėgų duomenimis, kariuomenė nuolat perima arba numuša daugiau nei 80 proc. visų atskrendančių Rusijos dronų – šimtai jų paleidžiami kiekvieną naktį.

Kyjivas naudoja pigių dronų perėmėjų, elektroninio trikdymo priemonių, priešlėktuvinių pabūklų, naikintuvų ir sraigtasparnių derinį, kad apgintų savo oro erdvę nuo Rusijos atakų.

Iranas imsis veiksmų prieš regione veikiančių JAV bendrovių objektus, jei per JAV ir Izraelio karą prieš Islamo Respubliką bus užpulti jos energetikos objektai, šeštadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

„Iranas atsakys į bet kokį puolimą prieš šalies energetikos objektus“, – pareiškė ministras, kurį citavo valstybinė televizija.

Jis kalbėjo po JAV atakų prieš karinę infrastruktūrą Charko saloje, kuri yra itin svarbi Teherano naftos eksportui.

„Jei bus puolami Irano objektai, mūsų pajėgos imsis veiksmų prieš JAV įmonių objektus regione arba įmones, kuriose JAV valdo akcijų“, – įspėjo A. Araghchi.

Jis taip pat pažadėjo, kad Teheranas „veiks atsargiai, siekdamas užtikrinti, kad tankiai apgyvendintos teritorijos nebūtų puolamos“.

Libane per Izraelio smūgius nuo karo su grupuote „Hezbollah“ pradžios žuvo 826 žmonės, tarp jų – 65 moterys ir 106 vaikai, šeštadienį pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija.

Ministerijos paskelbtais duomenimis, dar 2 009 žmonės buvo sužeisti.

Ministerijos pranešime taip pat teigiama, kad tarp žuvusiųjų yra 31 paramedikas.

Anksčiau buvo skelbta, kad žuvo 26 paramedikai, tačiau šis skaičius padidėjo, kai po naktį suduoto smūgio, per kurį, pasak Libano institucijų, buvo smogta sveikatos priežiūros centrui šalies pietuose, buvo rasti dar kelių sveikatos priežiūros darbuotojų kūnai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį paragino kitas valstybes nusiųsti laivų siekiant padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje – itin svarbiame pasaulinio naftos tiekimo kelyje, kuriame dėl karo Artimuosiuose Rytuose sutriko laivų eismas.

D. Trumpas, kuris yra sakęs, kad Jungtinės Valstijos netrukus pradės lydėti tanklaivius per sąsiaurį, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė, kad „daugelis šalių, ypač tos, kurios nukentėjo nuo Irano bandymų uždaryti Hormūzo sąsiaurį, kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis nusiųs karo laivų, kad sąsiauris liktų atviras ir saugus“.

„Tikimės, kad Kinija, Prancūzija, Japonija, Pietų Korėja, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys, kurioms daro įtaką šis dirbtinis apribojimas, nusiųs laivų į šį rajoną“, – pridūrė JAV prezidentas.

Dėl Irano smūgių laivų eismas šiame siaurame sąsiauryje, per kurį paprastai gabenama penktadalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų, beveik sustojo. Siauriausioje vietoje jo plotis siekia vos 54 kilometrus.

Kylant naftos kainoms, D. Trumpo penktadienį buvo paklausta, kada JAV karinis jūrų laivynas pradės lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį. „Tai įvyks greitai, labai greitai“, – atsakė jis.

Savo šeštadienio įraše D. Trumpas tvirtino, kad Irano kariniai pajėgumai buvo sunaikinti, tačiau pripažino, kad Teheranas vis dar gali pulti sąsiaurį.

„Mes jau sunaikinome 100 proc. Irano karinių pajėgumų, tačiau jiems lengva nusiųsti vieną ar du dronus, numesti miną arba paleisti artimojo nuotolio raketą kur nors palei šį vandens kelią arba (į taikinį) šiame vandens kelyje, nesvarbu, kaip smarkiai jie būtų nugalėti“, – parašė jis.

Ragindamas valstybes nusiųsti laivų į sąsiaurį, jis pridūrė, kad „Jungtinės Valstijos smarkiai bombarduos pakrantę ir nuolat šaudys į Irano katerius ir laivus vandenyje. Vienaip ar kitaip mes netrukus padarysime Hormūzo sąsiaurį ATVIRĄ, SAUGŲ ir LAISVĄ!“

Du tanklaiviai su Indijos vėliava, gabenantys suskystintas naftos dujas (SND), saugiai praplaukė Hormūzo sąsiauriu, šeštadienį pranešė Indijos laivininkystės ministerija, pažymėdama, kad tai reta išimtis šiame svarbiame laivybos kelyje, kurį sutrikdė karas Artimuosiuose Rytuose.

Teheranas beveik sustabdė laivybą Hormūzo sąsiauryje, per kurį paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD).

„Anksti ryte jie saugiai praplaukė Hormūzo sąsiaurį ir yra pakeliui į Indiją“, – šeštadienį Naujajame Delyje surengtame brifinge žurnalistams sakė Indijos uostų, laivybos ir vandens kelių ministerijos specialusis sekretorius Rajeshas Kumaras Sinha.

Tanklaiviai „Shivalik“ ir „Nanda Devi“, gabenantys apie 92 700 tonų SND, turėtų per artimiausias porą dienų atplaukti ir pasiekti vakarinius Mundros bei Kandlos uostus.

Indija yra ketvirta pagal dydį SGD pirkėja pasaulyje ir antra – SND. Pastarosios dujos naudojamos maistui ruošti ir daugiausia gaunamos iš Artimųjų Rytų.

Mažėjant tiekimui, Naujasis Delis antradienį nurodė sugriežtinti gamtinių ir maisto ruošimo dujų kontrolę dėl importo sutrikimų.

Indijos naftos ministerija teigė, kad naujosios taisyklės „užtikrins teisingą paskirstymą ir nuolatinį prieinamumą prioritetiniams sektoriams“. Ministerija nurodė, kad SGD tiekimo prioritetai – namų ūkiai, transporto sektorius ir suskystintųjų dujų gamyba.

Saugus dviejų Indijos laivų plaukimas buvo užtikrintas po pastarosiomis dienomis vykusių Naujojo Delio ir Teherano derybų.

Indijos užsienio reikalų ministras S. Jaishankaras šią savaitę paskelbė du įrašus platformoje „X“, patvirtindamas derybas su savo kolega iš Irano Abbasu Araghchi.

Ketvirtadienį ministras pirmininkas Narendra Modi sakė, kad kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu ir aptarė prekių bei energijos gabenimą iš Persijos įlankos.

Indija taip pat suteikė prieglobstį 183 jūreiviams iš Irano laivo „IRIS Lavan“, kuris, prasidėjus karui, prisišvartavo pietiniame Kočio uoste.

Penktadienį ne kritinės svarbos „IRIS Lavan“ įgulos nariai iš Šri Lankos išskrido užsakytu lėktuvu, žurnalistams sakė Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Randhiras Jaiswalas.

Irano užsakytu reisu buvo gabenami 84 jūreivių palaikai iš Irano fregatos „IRIS Dena“, kurią anksčiau šį mėnesį prie pat Šri Lankos krantų nuskandino JAV povandeninis laivas.

Jeruzalėje naujienų agentūros AFP reporteriai šeštadienį girdėjo sprogimus, netrukus po to, kai Izraelio kariuomenė perspėjo fiksavusi iš Irano atskriejančias raketas.

Artimųjų Rytų karui, kurį išprovokavo Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgiai Teheranui, tęsiantis trečią savaitę, Izraelio karinės pajėgos pranešė, jog jų „gynybos sistema veikia, kad perimtų grėsmę“.

Per 1979 metų revoliuciją nuversto paskutinio Irano šacho sūnus šeštadienį pareiškė esąs pasirengęs vadovauti pereinamajam procesui, „kai tik žlugs Islamo Respublika“.

Socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje JAV gyvenantis Reza Pahlavi nurodė jau atrinkinėjantis asmenis pačiame Irane ir už jo ribų, turinčius dirbti vadinamojoje Pereinamojoje sistemoje.

R. Pahlavi vadovauja vienam iš kelių už Irano ribų veikiančių opozicinių judėjimų, tačiau jo žinomumas išaugo po sausį Irane vykusių protestų prieš dvasininkų valdymo sistemą, kai dalis demonstrantų reikalavo sugrąžinti monarchiją.

Praėjus dviem savaitėms nuo karo pradžios, teokratija Irane tebegyvuoja, net jei naujasis jos lyderis dar nė karto nepasirodė viešumoje.

R. Pahlavi teigė, kad pereinamosios institucijos narių atrankos procesui vadovauja Saeedas Ghasseminejadas, Jungtinėse Valstijose įsikūrusio ir Islamo Respubliką griežtai kritikuojančio analitinio centro „Foundation for Defense of Democracies“ (FDD) patarėjas Irano bei ekonomikos klausimais.

„Buvo nustatyti ir įvertinti gabūs asmenys tiek šalies viduje, tiek už jos ribų, galintys vadovauti įvairiems Pereinamosios sistemos padaliniams“, – sakė jis.

„Pereinamoji sistema, man vadovaujant, bus pasirengusi perimti šalies valdymą, kai tik žlugs Islamo Respublika, ir per trumpiausią įmanomą laiką užtikrinti tvarką, saugumą, laisvę bei sąlygas Irano klestėjimui ir augimui“, – pridūrė R. Pahlavi.

Vasarį Miunchene ir keliuose Šiaurės Amerikos miestuose įvyko masinės monarchijos šalininkų eitynės, tapusios kol kas didžiausiu tokiu palaikymo pademonstravimu.

Vis dėlto R. Pahlavi akivaizdžiai nepavyko pelnyti Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), kuris niekada oficialiai nebuvo su juo susitikęs ir ne kartą abejojo jo gebėjimu vadovauti Iranui, pripažinimo.

„Jie kalba apie šacho sūnų, jie kalba apie kitus žmones, bet (jis) ten nebuvo jau daug metų“, – šią savaitę sakė D. Trumpas.

Tuo metu, kai jo tėvas Mohammadas Reza Pahlavi buvo nuverstas, R. Pahlavi Jungtinėse Valstijose dalyvavo karinių oro pajėgų mokymuose ir į gimtinę daugiau niekada negrįžo.

JAV vadovas ne kartą paminėjo Venesuelos, kur sausį amerikiečių pajėgos sulaikė prezidentą Nicolas Maduro, atvejį. Vašingtonas dabar bendradarbiauja su jo buvusia pavaduotoja Delcy Rodriguez.

Tačiau neaišku, kaip toks scenarijus galėtų klostytis Irane.

„Man patinka vidaus (lyderių) idėja, nes tai puikiai veikia, ir, manau, mes tai (...) įrodėme Venesueloje“, – tvirtino D. Trumpas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad Libanas yra pasirengęs pradėti tiesiogines derybas su Izraeliu, ir pasiūlė jas surengti Paryžiuje.

„Libano vyriausybė išreiškė norą dalyvauti tiesioginėse derybose su Izraeliu“, – socialiniame tinkle „X“ teigė E. Macronas. Jis pridūrė, kad „šiose derybose turi būti atstovaujama visoms visuomenės grupėms“.

„Prancūzija yra pasirengusi palengvinti šias derybas priimdama jas Paryžiuje“, – sakė Prancūzijos prezidentas ir pabrėžė, jog jau kalbėjosi su Libano – buvusio prancūzų protektorato – prezidentu ir ministru pirmininku.

„Turi būti padaryta viskas, kad Libanas nepasinertų į chaosą“, – tvirtino E. Macronas.

„Hezbollah“ privalo nedelsiant sustabdyti savo neapgalvotą kursą, o Izraelis turi atsisakyti plataus masto puolimo planų ir nutraukti masinius oro smūgius“, – sakė jis.

Libanas į karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas praėjusią savaitę, kai Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ atakavo Izraelį, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenei) žūtį per JAV ir Izraelio smūgius Teheranui.

Penktadienį „Hezbollah“ vadovas Naimas Qassemas pareiškė, kad jo grupuotė yra pasirengusi ilgai konfrontacijai su Izraeliu.

Palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ šeštadienį paragino savo sąjungininką Iraną nutraukti atakas prieš kaimynines Persijos įlankos valstybes.

Grupuotė savo pareiškime teigė, kad Teheranas turi teisę atsakyti į Izraelio ir Jungtinių Valstijų atakas, tačiau paragino „brolius Irane“ susilaikyti nuo tolesnių smūgių kaimyninėms šalims.

Nuo karo su Iranu pradžios kelios Persijos įlankos regiono valstybės pranešė apie Irano raketų ir dronų atakas.

„Hamas“ paragino regiono šalis „bendradarbiauti, kad būtų sustabdyta ši agresija ir išsaugoti tarpusavio brolybės ryšiai“.

Iranas dešimtmečius finansiškai ir kariniu požiūriu rėmė „Hamas“. Pastaroji taip pat palaiko glaudžius ryšius su Kataru.

2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ kovotojai surengė beprecedentį išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo apie 1 200 žmonių ir dar apie 250 buvo paimti įkaitais. Per vėliau kilusį karą Gazos Ruože žuvo dešimtys tūkstančių palestiniečių, o pakrantės anklave praktiškai tapo neįmanoma gyventi.

Prieš dvi savaites JAV ir Izraelis pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, o konfliktas išplito į platesnį Artimųjų Rytų regioną.

Teheranas atsakė smūgiais Izraeliui, taip pat naftos ir gamtinių dujų pramonės objektams Persijos įlankos valstybėse, kurios yra Vašingtono sąjungininkės.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas šeštadienį pareiškė, kad prasideda lemiama karo su Teheranu fazė, ir palankiai įvertino JAV smūgius taikiniams, kuriuos Vašingtonas įvardijo kaip karinius objektus Irano Charko saloje.

„Pasaulinė ir regioninė kova prieš Iraną, vadovaujama JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu), stiprėja ir žengia į lemiamą fazę, kuri tęsis tiek, kiek reikės“, – televizijos transliuotame pareiškime karinei vadovybei sakė I. Katzas.

JAV prezidentui pareiškus, kad Vašingtonas smarkiai subombardavo karinius taikinius svarbiame Irano naftos komplekse Charko saloje, Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi ten esančiais šaltiniais, pranešė, kad naftos infrastruktūra nenukentėjo.

Charko sala yra itin svarbi Teherano naftos eksportui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį sakė išreiškęs dėkingumą Irako ministrui pirmininkui už priemones, kurių imtasi prancūzų pajėgoms apsaugoti po drono atakos, pražudžiusios Prancūzijos karį Irako Kurdistano regione.

„Vakar aš kalbėjausi su Irako ministru pirmininku Mohammedu Shia al Sudani“, – socialiniame tinkle „X“ prancūzų ir arabų kalbomis parašė E. Macronas.

„Aš dėkoju jam už įsipareigojimą išsiaiškinti šio išpuolio aplinkybes ir sustiprinti priemones, skirtas apsaugoti mūsų pajėgas, kurios yra Irake tam, kad kartu su irakiečiais kovotų prieš terorizmo rykštę“, – sakė jis.

Ketvirtadienio vakarą per drono smūgį Kurdistano Erbilio rajone žuvo 42 metų Arnaud Frionas, o dar šeši prancūzų kariai buvo sužeisti.

„Mes tęsime savo koordinavimą ir pastangas skatinti šalies stabilumą bei suverenitetą, taip pat regioninį deeskalavimą“, – nurodė Prancūzijos vadovas.

Irako premjeras po A. Friono žūties pažadėjo užkirsti kelią tolesniems išpuoliams.

Kelių šalių, įskaitant Italiją ir Prancūziją, kariai moko kurdų saugumo pajėgų narius Irako Kurdistane, veikdami kaip Vašingtono vadovaujamos kovos su džihadistais koalicijos dalis.

Irano kultūros paveldo ir turizmo ministerija šeštadienį pranešė, kad per Artimųjų Rytų karą, besitęsiantį jau 15 dienų, visoje šalyje buvo apgadinti mažiausiai 56 muziejai ir istoriniai objektai.

Teherane JAV ir Izraelio smūgiai pirmosiomis karo dienomis apgadino į UNESCO sąrašą įtrauktus Golestano rūmus, pranešė vietos žiniasklaida.

Rūmų kompleksas yra vienas iš seniausių objektų Irano sostinėje ir kadaise buvo Kadžarų dinastijos rezidencija.

Ministerija teigė, kad Teherane užfiksuota daugiausia apgadintų paminklų – 19-ai iš jų padaryta įvairaus lygio žala.

Taip pat buvo apgadinta didžiulė Nakš-e Džahano aikštė – 17 amžiaus architektūros perlas centrinio Irano Isfahano miesto centre.

Bušehro provincijoje esančiame Sirafo uoste nukentėjo keli namai, esantys istoriniame kvartale, kuriame yra daug šimto metų senumo pastatų.

JT kultūros agentūra UNESCO penktadienį AFP sakė, kad yra susirūpinusi dėl šimtų istorinių objektų Irane, Izraelyje ir Libane, kurie per karą buvo apgadinti arba kuriems karas kelia pavojų.

Pentagonas siunčia daugiau karo laivų ir karių į Artimuosius Rytus, penktadienį pranešė JAV žiniasklaida.

Japonijoje dislokuotas desantinis laivas „USS Tripoli“ keliauja į regioną kartu su jūrų pėstininkais, pranešė „Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnais.

Regione jau dislokuotas JAV pajėgas sustiprins tūkstančiai jūrų pėstininkų, keli karo laivai ir naikintuvai F-35, rašo naujienų portalas „Axios“, citavęs aukšto rango JAV pareigūną.

Pajėgų telkimas vykdomas atsižvelgiant į JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM), atsakingos už šį regioną, prašymą, sakoma pranešime. Teigiama, kad žinyba siekia išplėsti karines galimybes kare su Iranu.

„Axios“ pranešė, kad jūrų pėstininkai esant reikalui galės vykdyti sausumos operacijas.

Izraelis smogė šiauriniame Beiruto priemiestyje esančiam daugiabučiam gyvenamajam namui, į kurį jau buvo taikytasi diena anksčiau, šeštadienį pranešė Libano valstybinė žiniasklaida, taip pat pranešusi apie smūgius šalies pietuose.

Praėjusią naktį per Izraelio smūgį pietų Libane esančiai klinikai žuvo keliolika medicinos darbuotojų, anksčiau šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos institucijos; prieš tai Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas pareiškė, kad jo grupuotė pasirengusi ilgai konfrontacijai su Izraeliu.

Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą praėjusią savaitę, kai kovotojų grupuotė atakavo Izraelį atsakydama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą. 

AFP korespondentas šiaurės rytų Beirute matė gelbėtojus įvykio vietoje ir padarytą žalą, įskaitant skylę pastato sienoje – ši vieta yra už „Hezbollah“ tvirtovėmis laikomų sostinės pietinių priemiesčių ribų.

Valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė, kad „Izraelis antrą dieną iš eilės smogė Naba Burdž Hamudo rajonui“.

Penktadienį buvo smogta tam pačiam pastatui, tačiau aukų nebuvo.

Burdž Hamudas yra tankiai gyvendamas mišrus rajonas, žinomas dėl didelės Libano armėnų bendruomenės.

42 metų Levonas Ghazalianas, gyvenantis gretimame pastate, sakė, kad „tai pirmas kartas, kai taip nutinka“ šiame rajone, kurį aplenkė ankstesnis Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktas 2024 m. „Visi kaimynai bijo“, – sakė jis AFP, kartu su dukra žvelgdamas į įvykio vietą.

Pižamą vilkėjusi 50 metų Hanadi Hachem sakė, kad „nebėra jokio saugumo... niekada nežinai, iš kur bus smūgis“. Ji sakė, kad ji ir keli šeimos nariai iš baimės miegojo savo automobilyje.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad pietinio pakrantės miesto Sidono priemiestyje buvo smogta daugiabučiui Haret Saidos rajone.

Ten dirbantis AFP korespondentas sakė, kad smūgis pataikė į tankiai gyvenamame rajone esantį daugiabutį ir sukėlė gaisrą, į įvykio vietą atvyko gelbėtojai.

Sveikatos priežiūros institucijos pranešė, kad per Izraelio smūgį praėjusią naktį žuvo 12 gydytojų, paramedikų ir slaugytojų, dirbusių sveikatos priežiūros centre Burdž Kalavijos mieste.

Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad diena anksčiau smogė „Hezbollah“ kovotojams, kurie „gabeno raketas į ginklų sandėlį“ Madždalo mieste, esančiame maždaug už septynių kilometrų nuo Burdž Kalavijos.

Penktadienį prasidėjusio vizito į Libaną metu Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas paragino Izraelį ir Irano remiamą „Hezbollah“ „stabdyti karą“ ir paskelbė kreipimąsi dėl 325 mln. dolerių humanitarinės paramos Libanui, kuriame šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus.

Penktadienį NNA taip pat pranešė, kad Izraelio sviediniai pataikė į JT bazę, kurioje įsikūrę Nepalo taikdariai, pietiniame pasienio mieste Mais al Džabale.

Paryžiuje penktadienį susitikęs su paskutinio Irano šacho sūnumi, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis nori „laisvo Irano, kuris nebendradarbiautų su Rusija“.

Reza Pahlavi, kuris gyvena Jungtinėse Valstijose, siūlosi būti laikinuoju Irano lyderiu, jei ten žlugtų dvasininkų valdžia.

„Ukraina iš tiesų nori matyti laisvą Iraną, nebendradarbiaujantį su Rusija ir nedestabilizuojantį Artimųjų Rytų, Europos ir pasaulio“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis.

„Esu dėkingas sosto įpėdiniui už jo aiškius patikinimus dėl paramos Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – teigė jis ir pridūrė, kad jų komandos ir toliau „palaikys ryšį“.

Vasario 28 dieną įvykdyti JAV ir Izraelio smūgiai Iranui išprovokavo Teherano atsakomuosius veiksmus, įskaitant jūrų eismo blokavimą Hormūzo sąsiauryje, per kurį gabenama 20 proc. pasaulio naftos atsargų.

Ukrainos vadovas pabrėžė, jog „labai svarbu, kad Irano režimas nieko nelaimėtų“ iš šio konflikto, ir sakė, kad iraniečiai turi teisę „patys lemti savo likimą“.

Per visus ketverius invazijos į Ukrainą metus Maskva naudoja iranietiškus dronus „Shahed“ ir pati gamina tūkstančius tokių bepiločių, tik jau pavadinimu „Geran-2“.

Kyjivas nerimauja, kad karas Artimuosiuose Rytuose atitraukia tarptautinį dėmesį nuo konflikto Ukrainoje – ypač nuo skubaus priešlėktuvinių raketų poreikio. Daugybė tokių raketų dabar Persijos įlankos regione naudojama atremiant Irano raketas ir dronus.

Prezidentas Donaldas Trumpas siekia nutraukti Rusijos ir Ukrainos karą ir atkurti JAV prekybinius santykius su Ukraina bei Rusija.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as tai sakė kalbėdamas renginyje Šiaurės Karolinos valstijoje, praneša „Ukrinform“.

„Vyksta daug diskusijų apie tai, kokia konkrečiai turėtų būti mūsų užsienio politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Jungtinių Valstijų prezidentas pasisakė labai aiškiai. Jis nori, kad žudynės liautųsi, jis nori grįžti prie prekybos. Jis nori sustabdyti nekaltų žmonių žūtis šiame konflikte“, – sakė J. D. Vance‘as.

Jis pažymėjo, kad visiškai pritaria tokiam Amerikos vadovo požiūriui.

„Aš tuo žaviuosi. Žinoma, manau, kad esu šališkas, bet manau, kad tai teisinga idėja“, – pabrėžė J. D. Vance‘as, turėdamas omenyje JAV prezidento poziciją.

Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, J. D. Vance‘as išreiškė skeptišką požiūrį į operaciją Irane prieš pat D. Trumpo sprendimą pradėti karinius veiksmus.

Teheranas pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai JAV smogė Iranui priklausančiai Chargo salai – svarbiam naftos eksporto terminalui Persijos įlankoje.

„Khatam al-Anbiya“ centrinio štabo, kuris karo metu perima vadovavimą, karinis atstovas pareiškė, kad Teheranas, keršydamas už JAV ataką, atakuos su JAV susijusią regioninę infrastruktūrą, šeštadienio rytą pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV pajėgos „įvykdė vieną galingiausių bombardavimo reidų Artimųjų Rytų istorijoje ir visiškai sunaikino visus karinius taikinius Irano karūnos brangakmenyje – Chargo saloje“.

Toliau D. Trumpas sakė, kad „padorumo sumetimais nusprendžiau nenaikinti saloje esančios naftos infrastruktūros. Tačiau jei Iranas ar kas nors kitas imsis kaip nors trukdyti laisvam ir saugiam laivų plaukiojimui Hormūzo sąsiauriu, nedelsdamas persvarstysiu šį sprendimą.“

Praėjus dviem savaitėms po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto atakas prieš Iraną, Teherano vadovybė tęsia atsakomuosius veiksmus, didindama spaudimą Vašingtonui, jo sąjungininkams ir pasaulio ekonomikai.

Irano elitinis Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) išlaiko beveik visišką Hormūzo sąsiaurio blokadą. 55 km pločio sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto kelių.

Iranui priklausanti Chargo sala, esanti maždaug už 25 km nuo Irano krantų ir už 480 km į šiaurės vakarus nuo Hormūzo sąsiaurio, ne kartą buvo atakuojama 1980-1988 m. Irano ir Irako karo metu. 

AV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Iranas yra visiškai nugalėtas per JAV ir Izraelio karinę kampaniją ir nori susitarimo, bet jis jo nepriimtų.

Tokį pareiškimą JAV lyderis padarė nepaisydamas to, kad Irano pareigūnai pažadėjo tęsti kovą.

„Melagienų Žiniasklaida nekenčia pranešinėti apie tai, kaip gerai Jungtinių Valstijų Kariuomenei sekasi (veikti) prieš Iraną, kuris yra visiškai nugalėtas ir nori susitarimo – Bet ne tokio susitarimo, kokį aš priimčiau!“ – savo platformoje „Truth Social“ nedetalizuodamas parašė D. Trumpas.

Anksčiau jis pranešė, kad Vašingtonas smarkiai subombardavo karinius taikinius svarbiame Irano naftos komplekse Charko saloje ir kad JAV karinis jūrų laivynas netrukus pradės lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį.

Tačiau tęsiantis JAV smūgiams Iranui, Teheranas paleido naują dronų ir raketų atakų bangą prieš Izraelį bei kaimynes Persijos įlankos regione.

Irano žiniasklaida šeštadienį paskelbė, kad jokia naftos infrastruktūra Charko saloje per JAV smūgius nenukentėjo.

Naujienų agentūros „Fars“ pranešime teigiama, kad JAV operacija „buvo bandoma padaryti žalos kariuomenės gynybai, (...) jūrų bazei, oro uosto kontrolės bokštui ir Irano kontinentinio šelfo naftos bendrovės sraigtasparnių angarui“.

Per Charko salą, skurdų žemės lopinėlį šiaurinėje Persijos įlankos dalyje, vyksta apie 90 proc. šalies neperdirbtos naftos eksporto.

D. Trumpas socialiniuose tinkluose buvo grasinęs smogti salos naftos infrastruktūrai, jei Teheranas ir toliau blokuos strateginį Hormūzo sąsiaurį.

Irano ginkluotosios pajėgos šeštadienį pagrasino sunaikinti su JAV susijusią naftos infrastruktūrą, D. Trumpui pareiškus, kad Jungtinės Valstijos subombardavo Irano naftos eksporto kompleksą Charko saloje.

Kariuomenės centrinė būstinė, kurios pareiškimą citavo Irano žiniasklaida, nurodė, kad su JAV bendradarbiaujančių įmonių naftos ir energetikos infrastruktūra bus „nedelsiant sunaikinta ir paversta pelenų krūva“, jei bus užpulti Irano energetikos objektai.

Tuo tarpu keli aukščiausio rango Irano pareigūnai penktadienį Teherane prisijungė prie vyriausybės šalininkų mitingo ir žygiavo kartu su demonstrantais, nešusiais plakatus su užrašais „Mirtis Amerikai“ ir „Mirtis Izraeliui“.

Vyriausiasis Irano diplomatas šią savaitę pareiškė, kad derybos vis dar nesvarstomos, o atakos tęsis tol, kol reikės.

„Nemanau, kad pokalbiai su amerikiečiais dar kada nors būtų įtraukti į mūsų darbotvarkę“, – šią savaitę amerikiečių televizijai PBS sakė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Jis pridūrė, kad Teheranas turi „labai karčios patirties“ iš ankstesnių derybų su JAV.