Teheranas ir anksčiau buvo kaltinamas polinkiu organizuoti įvairius incidentus, o nuo karo pradžios vasario 28-ąją Jungtinėse Valstijose ir Europoje įvyko trys tokie išpuoliai.
Trys irakiečių kilmės broliai, Norvegijos piliečiai buvo suimti įtariant „teroristiniu sprogdinimu“ dėl sekmadienį prie JAV ambasados Osle nugriaudėjusio sprogimo, padariusio nedidelę žalą. Policija teigė tirianti galimybę, kad jie vykdė „vyriausybinio subjekto nurodymą“.
Irano ambasadorius Osle neigė bet kokias sąsajas su šiuo incidentu.
Po incidento į JAV ambasados „Google Maps“ puslapį buvo įkeltas vaizdo įrašas, kuriame, kaip manoma, matomas velionis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, šiitų musulmonų dvasinis vadovas, žuvęs pirmąją JAV ir Izraelio smūgių Iranui dieną.
Belgijoje pirmadienį prieš aušrą nugriaudėjęs sprogimas apgadino sinagogą rytiniame Lježo mieste, tačiau žmonės nenukentėjo.
Ketvirtadienį valdžios institucijos pranešė tiriančios vaizdo įrašą, kuriame prisiimama atsakomybė už išpuolį ir kuriuo pasidalijo šiitų „kovotojų internetinė bendruomenė“.
Jungtinėse Valstijose senegaliečių kilmės JAV pilietis, kuris anksčiau šį mėnesį Teksaso valstijos sostinėje Ostine nužudė du žmones, socialiniuose tinkluose reiškė „proiranietiškas režimo nuotaikas“, pranešė „SITE Intelligence Group“.
„Nusikalstami tinklai“
Kelios Europos žvalgybos agentūros kaltina Iraną turint agentų ir nusikaltėlių tinklą slaptoms operacijoms vykdyti.
Savo metiniame grėsmių vertinime Norvegijos saugumo tarnyba PST praėjusį mėnesį nurodė, kad Iranas, kurį ji laiko viena pagrindinių grėsmių šaliai, vykdydamas išpuolius gali kliautis „tarpininkais“, įskaitant „nusikalstamus tinklus“.
Austrijos žvalgybos tarnyba DSN 2024 metų ataskaitoje rašė, kad „nusikalstami tinklai vis dažniau pakeičia Irano tarnybas vykdant smurtinius išpuolius užsienyje“, ir reikėtų daryti prielaidą, „kad ši nauja strategija stiprės“.
Tarptautinio kovos su terorizmu centro vadovas Thomas Renard'as teigė, kad kreiptis į šiuos nusikalstamus tinklus Teheranui būtų lengviausias pasirinkimas.
Tačiau Iranas taip pat galėtų aktyvuoti Europos sluoksnius susijusius su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ arba Libano judėjimu „Hezbollah“, kurie abu kovojo su Izraeliu savo teritorijoje.
„Iranas yra pagrindinis šių organizacijų rėmėjas – nors jų tikslai gali skirtis nuo Teherano“, – sakė Th. Renard'as.
„Mažiau tikėtinas, bet labai rimtas scenarijus būtų į Europą infiltruotų Irano agentų aktyvavimas“, – pridūrė jis, nors „agentų atskleidimas paprastai yra kraštutinė priemonė“.
Galiausiai Iranas galėtų paskatinti pavienį asmenį įvykdyti išpuolį, kaip pastaraisiais metais darė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).
„Pavieniai asmenys galėtų imtis veiksmų, nes jie yra įsitraukę į intensyvų propagandos vartojimo ciklą, kartu su intensyviu žiniasklaidos ciklu, kuris atkreiptų didžiulį dėmesį į bet kokį galimą išpuolį“, – sakė jis.
„Užsienio politikos tąsa“
JAV tyrėjas Matthew Levittas teigia, kad Iranas vykdė sąmokslus užsienyje prieš disidentus, žurnalistus, užsienio pareigūnus ir kitus asmenis praėjus vos keliems mėnesiams po 1979 metų Islamo revoliucijos.
„Iranas terorizmą mato kaip užsienio politikos tąsą – asimetrinę priemonę pasiekti savo priešininkus už sienų, nepaisant jų karinio pranašumo“, – rugpjūtį rašė Vašingtone įsikūrusio instituto ekspertas.
Nyderlandų žvalgybos agentūros AIVD duomenimis, visai neseniai, 2024 metų birželį, Harleme buvo pasikėsinta į Nyderlanduose gyvenantį Irano pilietį.
Vienas iš įtariamųjų taip pat buvo įtariamas nepavykusiu pasikėsinimu į Ispanijos politiką ir Irano kritiką Alejo Vidalį-Quadrasą.
„Tikėtina, kad Iranas yra atsakingas už abu pasikėsinimus nužudyti“, – 2024 metų ataskaitoje rašė AIVD.
Belgijos teismas 2021 metais nuteisė vieną Irano diplomatą 20 metų kalėjimo, pripažinęs jį kaltu dėl sužlugdyto sprogdinimo opozicijos mitinge netoli Paryžiaus planavimo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
