Zelenskis spaudimą atidaryti Rusijos naftotiekį lygina su šantažu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos sąjungininkams pareiškė, kad spaudimas atidaryti Rusijos žaliavinę naftą tiekiantį naftotiekį „Družba“ prilygsta šantažui, teigė prezidentas sekmadienį paviešintuose jo komentaruose.
Kyjivo teigimu, Ukrainą kertantis sovietinių laikų naftotiekis buvo apgadintas per Rusijos smūgį sausį. Ukraina sako, kad remontas gali užtrukti iki šešių savaičių, o tai papiktino Vengriją ir Slovakiją, kurių energijos poreikiai labai priklauso nuo šio naftotiekio.
Vengrija ir Slovakija pagrasino blokuoti Europos Sąjungos (ES) pagalbą Ukrainai, jei ji skubiai neatidarys naftotiekio, o Europos Komisija pasiūlė surengti misiją naftotiekio būklei patikrinti.
„Jei nusprendėme atkurti Rusijos naftos tiekimą, noriu, kad jie žinotų, jog aš esu prieš. (...) Bet jei man keliamos sąlygos, kad Ukraina negaus ginklų, tuomet, atleiskite, šiuo klausimu esu bejėgis, pasakiau mūsų draugams Europoje, kad tai vadinama šantažu“, – paklaustas apie naftotiekio atidarymą žurnalistams teigė V. Zelenskis.
Savo pastabose V. Zelenskis taip pat užsipuolė Vengriją, kaltindamas jos vyriausybę skleidžiant „antiukrainietiškas nuotaikas“.
„Mes dirbsime su bet kokia Vengrijos vadovybe (...). Esame pasirengę dirbti draugiškai, su sąlyga, kad šis asmuo nėra Putino, konkrečiai – valstybės agresorės, sąjungininkas“, – sakė V. Zelenskis.
Ryšiai tarp Kyjivo ir Budapešto, kuriuos jau anksčiau temdė Vengrijos premjero Viktoro Orbano politinė parama Rusijai, dar labiau pablogėjo, kai vengras suintensyvino politinius išpuolius prieš Ukrainą artėjant balandį vyksiantiems svarbiems parlamento rinkimams.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai, įskaitant V. Zelenskį, atsakydami sugriežtino savo retoriką V. Orbano atžvilgiu.
Diplomatai informuoti apie žalą naftotiekiui
Ukraina šeštadienį pranešė, kad informavo diplomatus iš 31 šalies apie žalą, padarytą naftotiekiui „Družba“.
„Šio susitikimo metu galėjome parodyti išsamesnę medžiagą iš išpuolio vietos ir paaiškinti iššūkius, su kuriais susiduria mūsų specialistai“, – pranešime teigė Ukrainos valstybinės naftos ir dujų įmonės „Naftogaz“ vadovas Serhijus Koreckis.
„Tokios infrastruktūros atkūrimas yra sudėtingas technologinis procesas, reikalaujantis laiko, specializuotos įrangos ir nuolatinio komandų darbo net ir esant nuolatinei grėsmei“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis kovo 5 dieną sakė, kad prireiks keturių–šešių savaičių suremontuoti sovietinių laikų naftotiekį, kuris driekiasi iš Rusijos per Ukrainą į Slovakiją ir Vengriją.
Vengrijos ambasadorius Ukrainoje taip pat dalyvavo susitikime, kaip matyti iš „Naftogaz“ pasidalytų nuotraukų. Budapeštas anksčiau teigė išsiuntęs vyriausybės komandą į Ukrainą deryboms šiuo klausimu, tačiau Kyjivas tvirtino, kad grupė neturėjo oficialaus statuso.
Santykiai tarp Kyjivo ir Budapešto pasiekė naujas žemumas praėjusią savaitę, kai Vengrija sulaikė septynis Ukrainos valstybinio banko darbuotojus ir konfiskavo 80 mln. dolerių (69,71 mln. eurų) grynųjų pinigų bei devynis aukso luitus, kuriuos jie gabeno iš Austrijos. Grynųjų pinigų tranzito personalas vėliau buvo paleistas, tačiau Budapeštas pasiliko pinigus ir auksą.
Kyjivas pasiryžęs dirbti su bet kokiu Vengrijos lyderiu, kuris nebus Maskvos įrankis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paviešintuose komentaruose pareiškė, kad Ukraina mielai dirbtų su bet kokiu Vengrijos lyderiu, kuris nėra Rusijos prezidento Vladimiro Putino įrankis.
„Mes dirbsime su bet kokia Vengrijos vadovybe (...). Esame pasirengę dirbti draugiškai, su sąlyga, kad šis asmuo nėra Putino, konkrečiai – valstybės agresorės, sąjungininkas“, – šeštadienį kalbėjęs žurnalistams sakė Ukrainos lyderis.
Įtampa tarp V. Putino sąjungininko vengrų premjero Viktoro Orbano ir Ukrainos prezidento praėjusią savaitę pasiekė naujas aukštumas, kai V. Zelenskis paskelbė netiesioginį grasinimą V. Orbanui, o Vengrija sulaikė ir vėliau išsiuntė grupę Ukrainos banko darbuotojų.
Pastarosiomis savaitėmis visoje Vengrijoje, kuri ruošiasi svarbiems parlamento rinkimams, taip pat atsirado antiukrainietiškų reklaminių stendų su neigiamai vaizduojamu V. Zelenskiu.
„Nenorime prarasti amerikiečių“
Ukraina nenori prarasti JAV paramos kovoje su Rusija dėl Vašingtono karo su Iranu, žurnalistams pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Nenorime prarasti amerikiečių“, kol jie „be abejonės, šiuo metu fokusuojasi į Artimuosius Rytus“, šeštadienį žurnalistams teigė Ukrainos lyderis.
Jo komentarai nebuvo paskelbti iki sekmadienio.
„Mes rodome savo norą padėti Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose“, siūlydami pasidalyti Ukrainos dronų patirtimi, ir „labai tikimės, kad dėl Artimųjų Rytų Jungtinės Valstijos nenusisuks nuo karo Ukrainoje klausimo“, – pridūrė V. Zelenskis.
Trumpas gina sankcijų švelninimą Rusijai: „Esu nustebęs“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gina Vašingtono sprendimą dėl aštrėjančios naftos krizės, susijusios su Irano karu, sušvelninti sankcijas Rusijai.
„Noriu, kad pasaulis turėtų naftos“, – pareiškė jis stočiai „NBC News“, paklaustas, kodėl laikinai atšaukė ribojimus pirkti rusišką naftą.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas prieš kelias dienas paskelbė, kad rusišką naftą, kuri jau yra laivuose, kol kas vėl bus leidžiama pirkti. Tikslas esą yra pagerinti pasiūlą pasaulio rinkoje po to, kai dėl Irano karo naftos kainos smarkiai šovė į viršų. Išimtis iš sankcijų bus taikoma iki balandžio 11 d.
Ukrainos rėmėjos sukritikavo šį JAV sprendimą ir pabrėžė, jog spaudimas Rusijai turi būti išlaikytas, kad ši nutrauktų karą Ukrainoje.
D. Trumpas tuo tarpu interviu NBC dar kartą pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra didesnė kliūtis galimai karo pabaigai nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Esu nustebęs, kad V. Zelenskis nenori sudaryti susitarimo. Paakykite V. Zelenskiui, kad jis turi sudaryti susitarimą, nes V. Putinas tam pasiengęs, – interviu kalbėjo D. Trumpas. – Su V. Zelenskiu daug sunkiau sudaryti susitarimą“.
V. Zelenskis kovo pradžioje JAV pajėgoms ir jų sąjungininkėms Artimuosiuose Rytuose pasiūlė savo šalies paramą perimant Irano dronus, nes ukrainiečiai esą per ketverius karo metus įgijo pakankamai atitinkamos patirties. Tai komentuodamas, D. Trumpas pareiškė: „Mums nereikia pagalbos“. Ir: „Paskutinis, kurio pagalbos mums reikia, yra V. Zelenskis“.
Pasak Ukrainos prezidento, šalys Artimuosiuose Rytuose paprašė pasidalyti patirtimi numušant iranietiškus dronus. Todėl į tris šalis nusiųsti ekspertai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina laukia, kol JAV ir Rusija nustatys kito derybų rato datą ir vietą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paviešintuose komentaruose pareiškė, kad yra pasirengęs kitam trišalių taikos derybų dėl jau penktus metus besitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą užbaigimo ratui, tačiau susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko turi Vašingtonas ir Maskva.
V. Zelenskis sakė, kad Jungtinės Valstijos buvo pasiūliusios kitą JAV, Ukrainos ir Rusijos derybų komandų susitikimą, kuriame dalyvautų ir JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas bei Jaredas Kushneris, surengti JAV teritorijoje, tačiau Maskva atsisakė siųsti delegaciją.
„Laukiame amerikiečių atsakymo. Arba jie pakeis šalį, kurioje susitiksime, arba rusai turi patvirtinti JAV (kaip susitikimo vietą)“, – šeštadienį per spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.
„Mes neblokuojame nė vienos iš šių iniciatyvų. Norime, kad trišalis susitikimas įvyktų“, – sakė jis.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose JAV yra atidėjusios derybas tarp dviejų šalių, kurioms tarpininkauja. Karas su Iranu, kuris kilo vasario 28 dieną po JAV ir Izraelio smūgių Iranui ir išplito visame regione, atitraukė tarptautinį dėmesį nuo Ukrainos, kuri vis stengiasi atsilaikyti prieš didesnę Rusijos kariuomenę.
Kalbėdamas su žurnalistais, V. Zelenskis taip pat įspėjo apie „labai didelę“ riziką, kad dėl karo su Iranu gali sumažėti oro gynybos priemonių atsargos, kuriomis Ukraina kliaujasi gindamasi nuo Rusijos raketų smūgių.
V. Zelenskis sakė, kad neturi aiškaus vaizdo apie turimas atsargas ir penktadienį Paryžiuje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) aptarė, ar SAMP/T sistemos galėtų tapti alternatyva JAV pagamintoms „Patriot“ sistemoms balistinių raketų perėmimui.
Jis sakė, kad Ukraina būtų „pirmoji eilėje“ išbandyti bet kokią perspektyvią alternatyvą.
JAV prašė Ukrainos pagalbos dronų srityje
Be to, jis, regis, paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Vašingtonui nereikia Ukrainos dronų technologijų.
„Ne, mums nereikia jų pagalbos gynybos nuo dronų srityje“, – penktadienį transliuotame interviu „Fox News Radio“ sakė D. Trumpas.
V. Zelenskis sakė, kad Vašingtonas „keletą kartų“ kreipėsi į Ukrainą, prašydamas pagalbos konkrečiai šaliai arba paramos amerikiečiams, tačiau konkrečių detalių nepateikė.
Jis sakė, kad prašymus Ukrainos gynybos ministerijai ir kitiems kariniams vadovams pateikė įvairios JAV karinės institucijos.
„Visos mūsų institucijos gavo šiuos prašymus ir mes į juos atsakėme“, – sakė ukrainiečių lyderis.
Jis sakė, kad pernai Vašingtonui pasiūlė 35–50 mlrd. JAV dolerių (30–43,5 mlrd. eurų) vertės gynybos bendradarbiavimo susitarimą, kuris JAV administracijai būtų suteikęs prieigą prie maždaug 200 Ukrainos dronų, dirbtinio intelekto ir elektroninės kovos priemonių įmonių technologijų, o pusė visos produkcijos būtų skirta partneriams, visų pirma JAV.
Pasak Ukrainos vadovo, JAV kariniai pareigūnai išreiškė didelį susidomėjimą šiuo pasiūlymu, o pats D. Trumpas buvo užsiminęs, kad yra palankiai nusiteikęs jo atžvilgiu.
„Iš jų, taip pat tiesiogiai iš prezidento, gavome žinią, kad jie yra suinteresuoti, – žurnalistams sakė V. Zelenskis. – Mes nepasirašėme dokumento su prezidentu Trumpu. Neturiu atsakymo, kodėl. Galbūt tai įvyks vėliau, bet nesu tikras.“