Užsienis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį transliuotame interviu pareiškė įtariantis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui kare prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Manau, kad jis galbūt jam šiek tiek padeda, taip, spėju, ir jis tikriausiai galvoja, kad mes padedame Ukrainai, tiesa?“ – radijo stočiai „Fox News Radio“ teigė JAV vadovas.

Baigiantis antrai karo Irane savaitei – ne tik naujos amerikiečių, bet ir Europos karių aukos. Iranas „Shahed“ dronu atakavo prancūzų bazę Irake, pražudydamas vieną karį. O Amerikos oro pajėgų operacijos metu sudužo degalų papildymo lėktuvas – susidūrė su kitu tokiu pačiu lėktuvu. Avarijos metu žuvo mažiausiai keturi amerikiečiai. Dar viena Teherano režimo raketa skriejo į Turkijos pusę, o Izraelis taip pat patyrė didelę ataką, kurios metu net pusšimtis žmonių sužeisti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu baigsis, kai tai jis pajus „kaulais“, pateikdamas dar vieną asmenišką kriterijų, pagal kurį bus galima spręsti apie karinio konflikto pabaigą, rašo CNN. Penktadienį „Fox Radio“ laidoje paklaustas, kada bus aišku, kad karas baigėsi, D. Trumpas atsakė: „Kai tai pajusiu, gerai, pajusiu kaulais.“ Kiek anksčiau JAV lyderis užsiminė, kad karo veiksmai gali netrukti ilgai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė įsitikinimą, kad Irano žmonės sukils ir pakeis savo vyriausybę po JAV bei Izraelio karinių smūgių, tačiau penktadienį transliuotame interviu pridūrė, kad tai gali neįvykti akimirksniu. „Tikrai manau, kad tai didelė kliūtis žmonėms, kurie neturi ginklų. Manau, kad tai labai didelė kliūtis (...). Tai įvyks, bet tikriausiai, galbūt ne iš karto“, – radijui „Fox News Radio“ sakė D. Trumpas.

Archyviniuose kadruose – sudėtinga operacija Barselonos Vall d’Hebron ligoninėje. Procedūroje dalyvavo apie šimtas specialistų, kurioje buvo persodinta centrinė veido dalis – tai viena sudėtingiausių transplantacijų medicinoje ir pirmas toks atvejis pasaulyje. Daugiau apie tai – naujienų portalo tv3.lt reportaže. Praėjus keliems mėnesiams po operacijos, prieš žiniasklaidą stojo pacientė Carme. Ji pozavo fotografams, vėliau lėtai ėjo į spaudos konferencijų salę.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gynybos ministerija praneša, kad penktadienį šalies oro gynybos pajėgos sunaikino 7 iš Irano paleistas raketas ir 27 dronus. „Nuo Irano įžūlių atakų pradžios JAE oro gynybos pajėgos sunaikino 285 balistines raketas, 15 sparnuotųjų raketų ir 1567 dronus“, – teigiama ministerijos pranešime.

Lenkijos vyriausybė priims nutarimą dėl SAFE iniciatyvos programų įgyvendinimo, nepaisant prezidento Karolio Nawrockio veto. Pasak „Ukrinform“ korespondento, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas tai pareiškė per neeilinį Lenkijos vyriausybės posėdį.

Rusijos teisingumo ministerija į šalyje veikiantį „užsienio agentų registrą“ įtraukė Nikitos Chruščiovo proanūkę Niną Chruščiovą, kuri nuo Sovietų Sąjungos žlugimo gyvena ir dėsto JAV.

Penktadienį JAV Centrinė vadavietė pranešė, kad per lėktuvo katastrofą Irake žuvo visi 6 įgulos nariai, rašo „SkyNews".  Anksčiau buvo pranešta apie žuvusius 4 iš 6 įgulos narių. „Avarijos aplinkybės tiriamos“, – teigia JAV Centrinė vadavietė.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė penktadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų toliau spausti Maskvą, Jungtinėms Valstijoms leidus laikinai sušvelninti ekonomines sankcijas Rusijai. „Visi partneriai turėtų išlaikyti spaudimą Rusijai ir jos karo iždui. Mūsų parama Ukrainai mažina Rusijos galimybes kariauti visame pasaulyje tiek kariniu, tiek finansiniu atžvilgiu“, – sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.

Pastaruoju metu su interneto ryšio sutrikimais susiduriantys Rusijos sostinės gyventojai grįžta prie analoginių įrenginių ir popierinių žemėlapių naudojimo, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. Kremliui sugriežtinus komunikacijos priemonių infrastruktūros kontrolę, mobiliojo interneto trikdžiais ir nestabiliai veikiančiomis telefono ryšio paslaugomis jau daugiau kaip savaitę skundžiasi Maskvos ir kitų didžiųjų miestų, pvz., Sankt Peterburgo, gyventojai.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastebima, jog mažėja Lietuvos piliečių, esančių šiame regione, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Skaičiuojama, kad regiono valstybėse šiuo metu gali būti apie 650 lietuvių.  „Pastebime mažėjimo tendenciją, šiuo metu regione yra apie 650 lietuvių“, – penktadienį Eltai nurodė URM.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, jog Rusija klysta manydama, kad karas Artimuosiuose Rytuose sumažins jai tenkantį spaudimą. Apie tai E. Macronas prakalbo Vašingtonui iš dalies sušvelninus sankcijas Maskvai, siekiant sumažinti naftos kainas. „Šiandien Rusija galbūt tiki, kad karas Irane suteiks jai atokvėpį. Ji klysta“, – sakė jis per spaudos konferenciją su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka užsiminė apie galimą „Orešnik“ panaudojimą. Kartu jis pareiškė, kad Minskas neketina smogti kitoms šalims, jei jos „nesikiš“ į Baltarusijos reikalus, rašo „Telegram“ kanalas UNIAN. Kalbėdamas apie santykius su kaimyninėmis valstybėmis, A. Lukašenka teigė, kad Baltarusija pirmiausia siekia apsaugoti savo šalį. „Aš nesakau, kad mes rytoj smogsime tuo „Orešniku“ į Vilnių, Varšuvą ar Kyjivą. Dieve gink. Tai ne mūsų užduotis.

Aleksandras Lukašenka darbo vizito metu Mogiliavo srityje, papasakojo, kad „vakar arba užvakar“ Baltarusijoje nukrito dronas. Jis teigė, kad buvo sužeista moteris. Tiesa, politikas nenurodė nukritimo vietos, rašoma „Zerkalo“. Opozicinio naujienų portalo turima informacija rodo, kad viskas įvyko Lenino žemės ūkio miestelyje, Dobrušos rajone, Gomelio srityje. Jis yra netoli Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos sienų sankirtos vietos.

Kol populiariausi Europos didmiesčiai dūsta nuo masinio turizmo, įveda naujus mokesčius ar net draudžia kruizinius laivus, kitos pasaulio valstybės renkasi priešingą kelią ir atveria duris keliautojams. Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC sudarė penkių valstybių sąrašą, kurios 2026 metais aktyviausiai ir svetingiausiai laukia turistų, investuodamos į tvarią plėtrą.

Nyderlandų policija penktadienį pranešė sulaikiusi keturis jaunuolius, įtariamus dėl sprogimo prie Roterdamo sinagogos, sukėlusio trumpą gaisrą. Po incidento, kurio metu buvo apgadintas sinagogos pastatas, policija prevenciškai sustiprino kitų sinagogų apsaugą ir netoli kito religinio pastato sustabdė automobilį, kurį vairavo vieno iš įtariamųjų aprašymą atitinkantis asmuo.

Rumunijos nacionalinės gynybos ministerijos radarų sistemos penktadienį apie 10 val. į šiaurę nuo Tulčos apskrities, teritorijoje tarp Kilija Vekės ir Vylkovės, pastebėjo oro taikinius.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pasidalijo naujausia informacija apie tai, ką JAV žino apie Irano naujojo aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei sveikatos būklę, rašo „Sky News“. „Mes žinome, kad naujasis vadinamasis, ne toks jau aukščiausiasis lyderis yra sužeistas ir tikriausiai suluošintas“, – sakė JAV gynybos sekretorius. M. Khamenei, kuris buvo paskirtas pakeisti savo tėvą, vakar paskelbė savo pirmąjį pareiškimą, tačiau nepasirodė viešai ir pats jo neperskaitė.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa penktadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas sušvelninti sankcijas Rusijos naftos eksportui yra „keliantis didelį nerimą, nes tai veikia Europos saugumą“. „Didėjantis ekonominis spaudimas Rusijai yra lemiamas veiksnys, kad ji sutiktų su rimtomis derybomis dėl teisingos ir ilgalaikės taikos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikuoja JAV sprendimą kuriam laikui sušvelninti sankcijas rusiškai naftai.  „Manome, kad neteisinga dabar švelninti sankcijas, nesvarbu dėl kokių priežasčių“, – pareiškė jis bendroje spaudos konferencijoje su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre. F. Merzas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija ir toliau nerodo pasirengimo derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Artimųjų Rytų karui pasiekus dviejų savaičių žymą, Iranas penktadienį pažadėjo savo priešams Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje duoti tai, ką jo užsienio reikalų ministerijos atstovas pavadino „nepamirštama pamoka“. „Negalime susitaikyti su tuo, kad jie nuolat kalba apie dialogą ir paliaubas, o po to mes susiduriame su šių nusikaltimų ir karo pasikartojimu. Mūsų ginkluotosios pajėgos yra labai pasiryžusios tvirtai išmokyti priešą nepamirštamos pamokos“, – sakė Esmaeilas Baqaei.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sąjungininkams teigė, kad Iranas buvo pasirengęs pasiduoti, tačiau po dienos naujasis šalies aukščiausiasis lyderis pažadėjo tęsti kovą ir atverti naujus frontus, praneša „Axios“, remdamasis trimis G7 šalių pareigūnais, supažindintais su pokalbio turiniu.

NATO partnerės Serbijos ginklų arsenalą papildė „CM-400AKG“ tipo kiniškos raketos „oras-žemė“, praneša agentūra „Reuters“. „Turime nemažą šių raketų skaičių ir turėsime dar daugiau“, – ketvirtadienio vakarą per valstybinę televiziją RTS pareiškė prezidentas Aleksandaras Vučičius. Kad galėtų naudoti raketas, serbų ginkluotosios oro pajėgos modifikavo savo Sovietų Sąjungoje sukurtus naikintuvus „MiG-29“. Serbija nėra NATO narė, tačiau ji oficiali Vakarų gynybinio aljanso partnerė.

Nyderlandų policija penktadienį pranešė tirianti gaisrą, kilusį Roterdamo sinagogoje praėjusią naktį, per kurį niekas nenukentėjo. „Gaisras trumpam įsiplieskė ir pats užgeso. Niekas nenukentėjo“, – socialiniuose tinkluose pranešė policija apie gaisrą, kilusį 3 val. 40 min. vietos (4 val. 40 min. Lietuvos) laiku sinagogoje. Penktadienį socialiniuose tinkluose išplito nepatvirtintas vaizdo įrašas, kuriame matomas sprogimas šalia pastato, panašaus į šią sinagogą. Policija jį naudoja savo tyrime.

Turkijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad NATO oro gynyba šalies oro erdvėje numušė iš Irano atskriejusią balistinę raketą, ir tai jau trečias toks incidentas per kiek daugiau nei savaitę. „Iš Irano paleistą ir į Turkijos oro erdvę įskridusį balistinį šaudmenį neutralizavo rytinėje Viduržemio jūros dalyje dislokuotos NATO oro ir priešraketinės gynybos priemonės“, – teigiama institucijos pareiškime.

Japonijos institucijos penktadienį tiria, kaip Osakoje per kanalizacijos tiesimo darbus iš po žemės staiga iškilo ir keturių aukštų pastato aukštį pasiekė didelis plieninis cilindras. Miesto pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, jog anksti trečiadienį buvo gautas pranešimas, kad objektas – dirvožemiui sulaikyti naudojamas plieninis korpusas – „išlindo iš žemės“ netoli Osakos greitkelių. „Ankstesnę dieną jo ten nebuvo“, – sakė pareigūnas.

Vokietija penktadienį perspėjo, kad Jungtinių Valstijų sprendimas sušvelninti kai kurias naftos sankcijas Rusijai, siekiant sumažinti augančias energijos kainas Artimųjų Rytų karo metu, gali padėti finansuoti Maskvos karą prieš Ukrainą. „Esu susirūpinusi, kad mes toliau pildome (Vladimiro) Putino karo iždą“, – Berlyne sakė Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

Patvirtinta, kad Irake sudužus JAV degalų papildymo lėktuvui, žuvo 4 JAV įgulos nariai, rašo „Sky News“. JAV Centrinė vadavietė, kuri prižiūri operacijas Artimuosiuose Rytuose, patvirtino, kad per Irake sudužusio degalų papildymo lėktuvo avariją žuvo 4 iš 6 įgulos narių. Kariuomenė pranešė, kad katastrofa įvyko vakar ir pridūrė, jog gelbėjimo operacijos vis dar tęsiamos. Karių tapatybės dar neskelbiamos JAV Centrinė vadavietė teigė, kad incidento aplinkybės vis dar tiriamos.

Graikijos policija Kretoje dėl kaltinimų šnipinėjus JAV pajėgų naudojamą karinę bazę įkalino lenką, pranešė naujienų agentūra ANA. Ketvirtadienį jis buvo įkalintas praėjus 10 dienų po to, kai dėl tų pačių kaltinimų buvo sulaikytas Sakartvelo pilietis. Remiantis agentūros cituojamais policijos šaltiniais, 58 metų Lenkijos pilietis, kuris kaltinimus neigia, esą fotografavo į Sudos karinę bazę saloje įplaukiančius laivus.

Švedijos valdžios institucijos ketvirtadienį įlipo į laivą, kurį įtarė plaukus po svetimos šalies vėliava, pranešė pakrančių apsauga, mažiau nei prieš savaitę sulaikiusi dar vieną krovininį laivą-apsimetėlį. Pareigūnai į 228 metrų ilgio tanklaivį „Sea Owl I“, plaukusį po Komorų vėliava, Švedijos teritoriniuose vandenyse netoli Treleborgo miesto, esančio pietinėje šalies pakrantėje, įlipo maždaug 20.30 val. (19.30 val.

Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė pasakojimą apie Lietuvoje gimusią ir augusią moterį, kuri su šeima persikėlė gyventi į Baltarusiją. Straipsnyje ši istorija pateikiama kaip pavyzdys, esą rodantis, kad dalis Baltijos šalių gyventojų nusivilia Vakarų kryptimi ir renkasi gyvenimą autoritarinėje valstybėje. Tačiau tekste pateikiami teiginiai yra vienos šeimos subjektyvus vertinimas, o kai kurios jų interpretacijos neatitinka platesnio faktinio konteksto. „News.

Prieš pradėdamas pamainą Mamut ramiai ilsisi. Mažas prancūzų buldogas netrukus kibs į darbą. Daugiau apie tai – naujienų portalo tv3.lt reportaže. Vėliau, vilkėdamas specialią tarnybinę liemenę, jis keliauja per atvykimo ir išvykimo sales. Žmonės sustoja, nusišypso, paglosto. Vieni – po ilgo skrydžio, kiti – tiesiog iš smalsumo. Dar kitiems tai tampa trumpa atokvėpio akimirka.

Maskva apkaltino vyriausybę Berlyne rusų diskriminacija ir įspėjo savo piliečius dėl kelionių į Vokietiją. Užsienio reikalų ministerija ir toliau rekomenduoja atsisakyti kelionių į Vokietiją, kurios nėra „absoliučiai būtinos“, pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

Ketvirtadienį vakarinėje Lenkijoje rastas bepilotis orlaivis greičiausiai buvo vienas iš Rusijos karinių dronų, šalies oro erdvę pažeidusių 2025 m. rugsėjį, penktadienį pareiškė Gynybos ministras, patvirtindamas valstybinės naujienų agentūros PAP pranešimą, rašo naujienų agentūra „Reuters“. „Labiausiai tikėtina, kad tai yra praėjusių metų Rusijos Federacijos provokacijos pasekmė“, – privačiam televizijos kanalui TVN24 sakė Wladyslaw Kosiniakas-Kamyszas.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Johnas Healey ketvirtadienį užsiminė, kad Rusija daro įtaką Irano dronų atakoms kare su JAV ir Izraeliu. J. Healey teigė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino „paslėpta ranka“ gali slypėti už kai kurių Teherano naudojamų taktikų kare Artimuosiuose Rytuose, kuris prasidėjo, kai JAV ir Izraelis vasario 28 dieną smogė Iranui.

Niujorko uosto muitinės pareigūnai iš Didžiosios Britanijos atplaukusiame laive rado rudąją lapę, į jį slapta įsmukusią kitoje Atlanto pusėje, pranešė miesto zoologijos sodas. Bronkso zoologijos sodas trečiadienį vakare pranešė, kad gyvūnas, kurio amžius, zoologijos sodo darbuotojų nuomone, yra apie dveji metai, kažkokiu būdu sugebėjo patekti į laivą Anglijos Sautemptono mieste, o aptiktas buvo, kai atvyko į Niujorko ir Niu Džersio uostą.

Kinijos vyriausiasis ekonomikos pareigūnas šeštadienį išvyks į Prancūziją derybų su JAV atstovu, pranešė Pekinas. Apie tai paskelbta likus mažiau nei trims savaitėms iki laukiamo prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su prezidentu Xi Jinpingu. Vašingtonas patvirtino Paryžiuje įvyksiant dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų diskusijas, o JAV delegacijai vadovaus iždo sekretorius Scottas Bessentas.

JAV nori skaldyti Europą ir nemėgsta Europos Sąjungos, britų laikraščiui „The Financial Times“ sakė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas. „Manau, kad visiems svarbu suprasti, jog JAV labai aiškiai pareiškė, kad nori skaldyti Europą. Joms nepatinka Europos Sąjunga“, – po daugiau nei metų chaoso transatlantiniuose santykiuose penktadienį paskelbtame interviu sakė K. Kallas.

Kuba ketvirtadienį pranešė, kad netrukus paleis 51 kalinį kaip „geros valios“ ženklą Vatikanui po Kubos pareigūnų ir Šventojo Sosto derybų. Užsienio reikalų ministerijos pranešimas pasirodė augant įtampai tarp Karibų salos komunistų lyderių ir Jungtinių Valstijų, o Vatikanas dažnai bandė veikti kaip tarpininkas tarp šių dviejų šalių.

JAV karinės pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad vakarų Irake sudužo amerikiečių degalų papildymo ore lėktuvas „KC-135“, tuo tarpu kitas į šį incidentą patekęs lėktuvas sėkmingai nusileido. „Vienas iš lėktuvų nukrito vakarinėje Irako dalyje, o antrasis sėkmingai nusileido. Tai įvyko ne dėl priešo ar saviškių ugnies“, – teigė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis ketvirtadienį pareiškė vetuosiąs įstatymą, leidžiantį Lenkijai pasinaudoti beveik 44 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolomis gynybai, teigdamas, kad nors šalis privalo stiprinti savo kariuomenę, ji turi tai daryti „savo sąlygomis“. Šis prieštaringai vertinamas veto gilina aštrų ginčą tarp nacionalistinių pažiūrų valstybės vadovo ir ministro pirmininko Donaldo Tusko centristinės vyriausybės dėl to, kaip finansuoti Lenkijos kariuomenės modernizavimą...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimas naujas JAV atakas prieš Iraną ir perspėjo „stebėti, kas nutiks šiems pamišusiems niekšams“, rašo „Sky News“. D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad JAV laimi karą ir kad nuo konflikto pradžios Irano kariniai pajėgumai buvo smarkiai sumažinti. Jis dar kartą pakartojo šią mintį įraše socialiniame tinkle „Truth Social“, kuriame teigė, kad jam yra „didelė garbė“ juos „žudyti“ – turėdamas omenyje Irano režimo narius.

Penktadienio rytą Turkijos Inčirliko oro pajėgų bazėje, svarbiame NATO objekte netoli pietrytinio Adanos miesto, kur dislokuoti JAV kariai, pasigirdo sirenos, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. Kol kas oficialių komentarų apie incidentą nėra. Jis įvyko praėjus keturioms dienoms po to, kai NATO oro erdvės gynyba Turkijos oro erdvėje numušė iš Irano paleistą balistinę raketą – jau antrą per penkias dienas.

Virdžinijos valstijoje esančiame universitete džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) palaikantis ginkluotas užpuolikas ketvirtadienį nušovė vieną žmogų ir dar du sužeidė, pranešė JAV valdžios institucijos. Be aukos, per incidentą žuvo ir pats užpuolikas. FTB teigimu, šis įvykis tiriamas kaip teroro aktas. Šaudynės įvyko „Old Dominion“ universiteto miestelio pastate Norfolko mieste, Virdžinijos valstijoje, į pietus nuo JAV sostinės Vašingtono.

Po to, kai JAV ir Izraelis atakavo Iraną ir Artimuosiuose Rytuose įsiplieskė karas, dėl kurio smarkiai šoktelėjo energijos išteklių kainos, JAV leido laikinai pardavinėti jūroje esančią rusišką naftą, ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas. Toks sprendimas reiškia, kad kuriam laikui sušvelninamos ekonominės sankcijos, Rusijai taikomos dėl jos invazijos į Ukrainą. Ketvirtadienį Iždo departamentas išdavė licenciją, leidžiančią iki balandžio 11 d. 00:01 val.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Dniepro srityje jau daugiau nei mėnesį vykdo aktyvų kontrpuolimą, per kurį išlaisvino 300 kv. km teritorijos – beveik 10 gyvenviečių. Pažanga jaučiama kiekviename fronto ruože, o rusų taikinių skaičius sparčiai mažėja, rašo UNIAN.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos penktadienį surengs iki šiol masiškiausias atakas kare su Iranu....

Turkijos šiaurės rytus penktadienį supurtė 5,5 balo stiprumo žemės drebėjimas, pranešė šalies nelaimių valdymo agentūra. Turkijos nelaimių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo tarnyba pranešė, kad drebėjimas įvyko apie 3 val. 35 min. vietos (2 val. 35 min. Lietuvos) laiku Tokato provincijoje, pranešimų apie žalą negauta. Agentūra pridūrė, kad toliau vertina situaciją. Uždaromos mokyklos Tokato gubernatorius paskelbė, kad penktadienį bus uždarytos mokyklos.