Užsienis

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė ir žiniasklaidos teisių grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) antradienį gyrė televizijos kanalo, kuriuo siekiama apeiti cenzūrą Rusijoje, įkūrimą. Kanalas „Rossija buduščego“ („Ateities Rusija“), kuris taip pat yra skirtas išsaugoti Kremliaus kritiko A. Navalno palikimą, bus transliuojamas per RSF valdomą nemokamą palydovinę platformą.

Ukrainos operacija „Voratinklis“ padidino rizikos lygį, kai tampa neaišku, kam toliau ryšis Rusija, leidžia suprasti specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. „Kai atakuoji oponento nacionalinės išlikimo sistemos dalį <...>, tai reiškia, kad tavo rizikos lygiai pakyla, nes nežinai, ką darys kita pusė“, – komentuoja jis. „Manau, kad mes šito bandome išvengti“, – priduria jis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pasveikino naująjį Pietų Korėjos prezidentą Lee Jae-myungą ir išreiškė viltį bendradarbiauti su kairiųjų pažiūrų lyderiu. „Jungtines Valstijas ir Korėjos Respubliką sieja geležinis įsipareigojimas Aljansui, pagrįstas mūsų tarpusavio gynybos sutartimi, bendromis vertybėmis ir giliais ekonominiais ryšiais“, – sakoma M. Rubio pareiškime.

Helsinkio mokslininkai ištyrė, kad pingvinų kolonijos, esančios Antarktidoje gali sušvelninti globalinio atšilimo pasekmes, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Gerščenko“. Šių paukščių išmatos išskiria amoniaką, kuris jungiasi su fitoplanktono išskiriama sieros rūgštimi vandenyne ir sukelia debesų susidarymą.

JAV administracija gali įvesti naujas sankcijas Rusijai, jei iškils poreikis, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Prezidentas pareiškė apie poziciją dėl sankcijų Rusijai. Jis išmintingai laiko jas kaip įrankį savo arsenale, kol jų prireiks“, – sakė K. Leavitt.  Ji pareiškė įsitikinimą, kad Kongreso įstatymų leidėjai „ne šiaip sau gerbia prezidentą kaip vyriausiąjį vadą“, turėdama omenyje pirmadienį įvykusį Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimą Stambule.

Pentagono vadovas Pete Hegsethas nedalyvaus trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiame 50 gynybos ministrų susitikime, rašo „Politico“. Kaip pastebi leidinys, tai bus pirmas kartas per trejus metus, kai Pentagono vadovas praleidžia šį susitikimą. Pentagono vadovo sprendimas rodo santykių pokytį? Reguliarūs NATO gynybos ministrų ir kitų pareigūnų susitikimai padėjo koordinuoti finansavimą Ukrainai ir tapo svarbia Vakarų pagalbos Kyjivui dalimi.

Rusijos pajėgos naktį surengė kombinuotą ataką prieš Charkivą, smogdamos į šį Ukrainos miestą bepiločiais orlaiviais „Shahed“ ir raketomis. Dėl puolimo mieste kilo daugybė gaisrų, įskaitant pramoninius rajonus ir gyvenamąsias zonas, buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Charkivo mero Ihorio Terechovo įrašu tinkle „Telegram“. „Remiantis atnaujinta mūsų Situacijų centro informacija, priešas praėjusią naktį atakuodamas Charkivą pasitelkė devynis...

Praėjus trims mėnesiams po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad Ukraina „neturi kozirių“, prezidentas Volodymyras Zelenskis žengė žingsnį, kurio niekas nesitikėjo, sako „Axios“, rašo UNIAN. Anot leidinio, Ukrainos saugumo tarnybos operacija „Voratinklis“ sudavė rimtą smūgį Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui.

Rusijos vyriausiasis saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu trečiadienį atvyko į Pchenjaną, kur susitiks su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu ir dalyvaus derybose, pranešė valstybinės rusų naujienų agentūros. S. Šoigu atvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu, pranešė TASS, o „RIA Novosti“ nurodė, kad tikisi, jog tarp pokalbių temų bus aktualūs reikalai, „įskaitant situaciją aplink Ukrainą“. Trečiadienio vizitas yra antroji S. Šoigu kelionė į Pchenjaną per mažiau nei tris mėnesius.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį apšaudė taikinius Sirijoje, atsakydama į porą paleistų sviedinių, o gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, kad Sirijos lyderį laiko tiesiogiai už tai atsakingu.

Naujasis Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas trečiadienį pažadėjo tęsti dialogą su Pchenjanu ir gerinti ryšius su branduolinių ginklų turinčia kaimyne.

Ukraina antradienį pasmerkė Rusiją už tai, kad ši ankstesnę dieną Stambule vykusiose taikos derybose pateikė „senus ultimatumus“, kurie, pasak jos, niekaip nepadeda užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo. „Rusijos pusė pateikė senus ultimatumus, kurie nė kiek nepriartina situacijos prie tikros taikos“, – socialiniuose tinkluose pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

NATO tikisi, kad prezidentas Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų veiksmų prieš Ukrainą dėl įžūlios dronų operacijos „Voratinklis “, kuri sudavė stiprų smūgį Rusijos strateginėms oro bazėms, rašo „The Moscow Times“, remdamiesi šaltiniu iš NATO. Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su V. Putinu tikina, kad Rusija keršys Ukrainai.

Elonas Muskas antradienį išsakė savo nuomonę apie JAV prezidento Donaldo Trumpo „didelį, gražų įstatymą“, pavadindamas jį „šlykščia bjaurastimi“ ir pasmerkdamas už jį balsavusius įstatymų leidėjus, rašo „dailymail.co.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako Rusiją nesant tokioje pozicijoje, kad ši galėtų diktuoti sąlygas Ukrainai. „Ne, tikrai ne, – sakė Aljanso vadovas antradienį LRT transliuotoje „Dienos temoje“, paklaustas, ar Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti Ukrainai reikalavimus. – Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų.

Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui nepatinka Ukrainos išpuolis prieš Rusijos karinius aerodromus, tačiau jis yra „psichiškai stabilus“ ir yra susitelkęs į ilgalaikę strategiją. Rašo „The Washington Post“, remdamasis buvusiu aukšto rango Rusijos pareigūnu. Laikraštis priminė, kad Rusijos valdovas dar nieko oficialiai nepasakė apie birželio 1 d. Ukrainos įvykdytą operaciją „Voratinklis“ prieš Rusijos karinius aerodromus. Pažymima, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat tyli.

Donaldas Trumpas dalyvaus vėliau birželį vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Hagoje, kuriame šalys turėtų sutikti su JAV prezidento reikalavimais didinti išlaidas gynybai, antradienį pranešė Baltieji rūmai,. „Taip, galiu patvirtinti, kad jis vyks į NATO viršūnių susitikimą“, –  žurnalistams pirmadienį sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. Tai bus pirmasis D. Trumpo susitikimas su Aljanso lyderiais nuo jo sugrįžimo į valdžią sausį.

Daliai NATO narių nerimaujant, kad siekis padidinti išlaidas gynybos reikmėms yra per didelis, Aljanso Generalinis Sekretorius Markas Rutte teigia, kad kitu atveju būtų sunku pažaboti Rusiją. Pasak jo, dabartinėje situacijoje sąjungininkėms užtektų padidinti išlaidas iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant atgrasyti potencialų Kremliaus puolimą.

Pietų Korėjos prezidento rinkimus laimėjo kairiųjų kandidatas Lee Jae Myungas, o jo varžovas konservatorius Kim Moon Soo pripažino pralaimėjimą, antradienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“. Suskaičiavus beveik visus balsus, opozicijos politikas akivaizdžiai lenkia Kimą, pranešė „Yonhap“. Pasak „Yonhap“, iš pradžių Lee pirmavo su 48,4 proc. balsų, o Kimas buvo gavęs 42,8 proc. Tuo metu buvo suskaičiuota apie 88 proc. balsų. Galutinių rezultatų tikimasi sulaukti ryte.

Sicilijoje prie Etnos vaikščiojant turistams netikėtai iš ugnikalnio ėmė veržtis dūmais. Į dangų pakilo milžiniškas pelenų debesis – daugiau nei šešių su puse kilometro aukščio. Tai beveik kaip dvidešimt Vilniaus televizijos bokštų, pastatytų vienas ant kito. Išsigandę turistai ėmė bėgti kuo toliau nuo ugnikalnio, o vietiniai stebėjosi įspūdingu reginiu iš savo terasų.  Kadrai gniaužia kvapą – virš apstulbusių turistų galvų kyla milžiniškas vulkaninių pelenų debesis.

Pietų Rusijos Volgogrado miesto teismas nuteisė cerebriniu paralyžiumi sergantį studentą 12 metų kalėti griežto režimo pataisos darbų kolonijoje už 3 tūkst.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį išrinko penkias šalis – Bahreiną, Kolumbiją, Kongo Demokratinę Respubliką, Latviją ir Liberiją – nenuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis 2026-2027 m. kadencijai. Saugumo Tarybą, tarptautinę JT taikos ir saugumo instituciją, sudaro 15 šalių: nuolatinės narės Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir JAV, kurios turi veto teisę, ir 10 šalių, renkamų pakaitomis dvejų metų kadencijai.

Lietuva ir Prancūzija atnaujino strateginės partnerystės veiksmų planą penkmečiui Lietuvos ir Prancūzijos diplomatijos vadovai pasirašė atnaujintą dvišalės partnerystės veiksmų planą 2025–2029 metams, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Planą pasirašė Paryžiuje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir jo Prancūzijos kolega Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro). Dokumente pažymima, kad pastaraisiais metais Lietuvos ir Prancūzijos pozicijos svarbiais Europos...

Jungtinės Valstijos, anot aukšto rango prezidento patarėjo, ženkliai mažina savo karinį buvimą Sirijoje, praneša agentūra „Reuters“. Vietoj aštuonių amerikiečių karinių bazių ateityje liks tik viena, turkų stočiai NTV sakė JAV specialusis pasiuntinys Sirijai Thomas Barrackas. Paklaustas apie būsimą Vašingtono politiką Sirijos atžvilgu, jis kalbėjo apie aiškų kurso pokytį, kuris pastaruoju metu jau ryškėjo.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė ir organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) antradienį pasveikino pradėjusį veikti naują televizijos kanalą, kuriuo siekiama apeiti cenzūrą Rusijoje ir išsaugoti Kremliaus kritiko palikimą. Kanalas pavadinimu „Rusijos ateitis“, bus transliuojamas per nemokamą palydovinę platformą, kurią valdo spaudos laisvę ginanti organizacija RSF.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė išsiuntusi protesto laišką naujienų svetainei „The Times of Israel“ po to, kai joje būsimasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis buvo pavadintas „Holokausto revizionistu“. Istorikas nacionalistas K. Nawrockis sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose nedidele balsų persvara laimėjo prieš savo varžovą, proeuropietišką Varšuvos merą, Rafalą Trzaskowskį.

Maskva antradienį pareiškė, kad Iranas turi teisę į taikią branduolinę programą.  Rusijos komentaras nuskambėjo kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranui pagal galimą susitarimą, dėl kurio derasi Vašingtonas ir Teheranas, nebūtų leista sodrinti jokio urano.

Rusija ir Ukraina kaip niekada nutolusios viena nuo kitos, o Stambule vykusiose tiesioginėse derybose nepavyko pasiekti reikšmingo proveržio. Vladimiras Putinas atsisakė siekti taikos, o tai gali priversti Donaldą Trumpą imtis veiksmų, rašo CNN. Nors buvo susitarta apsikeisti daugiau karo belaisvių, Maskvos ir Kyjivo nuomonės dėl to, kaip užbaigti daug gyvybių kainuojantį Rusijos pradėtą karą, labai išsiskiria.

NATO pakvietė Ukrainą į Aljanso viršūnių susitikimą birželio pabaigoje. Jis galįs patvirtinti, „kad Ukraina bus su mumis Hagoje“, agentūrai AFP antradienį sakė NATO atstovas. NATO viršūnių susitikimo darbotvarkė bus paskelbta „tinkamu laiku“, pridūrė jis. Pastaruoju metu buvo daug diskutuojama apie Ukrainos dalyvavimą viršūnių susitikime Hagoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvavo abiejuose ankstesniuose viršūnių konferencijose Vilniuje ir Vašingtone.

Šią savaitę NATO šalys pradėjo tradicines karines jūrų pratybas „Baltops“. Jos vyksta birželio pradžioje jau daugiau nei 50 metų. Tačiau šįkart aljanso laivynas nebus vienintelis – Rusija taip pat pradėjo netikėtas pratybas Baltijos jūroje. Vladimiras Putinas taip pat siunčia savo laivyną į pratybas – mėnesį anksčiau nei įprasta. Jose dalyvaus 20 Rusijos laivų.

Birželio 1 d. gynybos pajėgos per specialią operaciją „Voratinklis“ sunaikino 41 priešo orlaivį. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, rašo UNIAN. „Apdoroję iš įvairių šaltinių gautą papildomą informaciją ir ją patikrinę, o tai užtruko, informuojame, kad bendri okupantų nuostoliai siekė 41 karinį orlaivį, įskaitant strateginius bombonešius ir kitų tipų kovinius orlaivius“, – teigė Generalinis štabas. Dieną prieš tai štabas pranešė, kad sunaikinta 12 Rusijos orlaivių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas šią savaitę tikriausiai surengs ilgai lauktas derybas, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.  Praėjusią savaitę D. Trumpas vėl padidino įtampą santykiuose su Kinija, kai apkaltino antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką pažeidus susitarimą, pagal kurį Vašingtonas ir Pekinas laikinai sumažino didžiulius muitus.

Rusija antradienį pareiškė, kad Ukraina yra atsakinga už sprogimus ant geležinkelio tiltų vakariniuose pasienio regionuose, per kuriuos sekmadienį nuo bėgių nuriedėjo keleivinis traukinys, žuvo septyni žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti. Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Briansko srityje vėlų šeštadienį įvyko gyvybių pareikalavęs sprogimas, dėl kurio ant geležinkelio linijos nuvirto tiltas ir nuo bėgių nuriedėjo keleivinis traukinys, pranešė pareigūnai.

Vašingtono valstijoje, JAV, Vatkomo apygardoje bičių avilius vežęs vilkikas pakliuvo į avariją. Anot Vatkomo apygardos šerifo biuro, skaičiuojama, kad iš avilių į laisvę pateko maždaug 14 milijonų bičių. Nufilmuotuose avarijos vaizdo įrašuose matyti, kaip prie vilkiko yra iškritę dešimtys avilių, o šalia jų ir paties vilkiko skraido nesuskaičiuojama galybė bičių.

Pirmadienis buvo neeilinė diena Vilniuje – į sostinę atvyko keliolikos NATO šalių lyderiai tartis dėl artėjančio viso NATO viršūnių susitikimo. Rytinės NATO valstybės, tarp jų ir Lietuva, siūlo spausti vakarų ir pietų Europos šalis didinti išlaidas gynybai – vadinamąsias grindis kelti nuo 2 iki 5 procentų BVP. Tai reikštų dešimtis ir net šimtus milijardų eurų papildomai kasmet.

Į pietryčius nuo atostogautojų pamėgtos Graikijos Kretos salos antradienio vidudienį įvyko 5,3 balo stiprumo žemės drebėjimas. Jis buvo aiškiai juntamas saloje, pranešė naujienų stotis „ERTnews“, remdamasi Atėnų geodinamikos institutu.  Požeminių smūgių židinys buvo tik maždaug 10 km gylyje. Apie žalą ir sužeistuosius kol kas duomenų nėra. Pranešama, kad didesnė panika tarp žmonių nekilo. Antradienio rytą 5,8 balo stiprumo žemės drebėjimas supurtė Turkijos vakarinę pakrantę.

Net ir po Ukrainos suduoto smūgio Rusijos strateginei aviacijai, Kremlius toliau išlieka pajėgus rengti masines atakas. Tai televizijos kanale „Kyiv24“ pareiškė aviacijos ekspertas, rašo UNIAN. Bogdanas Dolintse pažymėjo, kad Rusija turi apie 120 eksploatuojamų strateginių orlaivių, tačiau tik du trečdaliai jų yra veikiantys, nes apie 30–40 orlaivių faktiškai yra „prikaustyti“ prie aerodromų ir negali pakilti.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo šalis buvo pakviesta į vėliau šį mėnesį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Anksčiau jis yra perspėjęs, kad jei tokio kvietimo Kyjivas nesulauktų, tai būtų pergalė Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.

Išrinktasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis po įtemptos rinkimų kovos padėkojo varžovui Rafalui Trzaskowskiui. „Ačiū, Rafalai, kad varžėtės dėl mūsų mylimos tėvynės prezidento posto“, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė K. Nawrockis, reaguodamas į R. Trzaskowskio padėką lenkams už balsus ir paramą. „Galite būti tikras, kad visuomet pirmiausia – Lenkija, pirmiausia – lenkai!“ – pridūrė K. Nawrockis.

Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad šiandien 4:44 ryte buvo susprogdinta povandeninė tilto atramos dalis – panaudojus 1100 kg trotilo ekvivalento. Ukrainiečių duomenimis, objektas patyrė rimtų pažeidimų dugno lygyje ir yra avarinėje būklėje. Pažymima, kad operacija buvo rengiama kelis mėnesius, aukų tarp civilių nėra. „Krymo tiltas yra visiškai teisėtas taikinys, ypač atsižvelgiant į tai, kad priešas jį naudojo kaip logistinę arteriją savo kariuomenei aprūpinti.

Kremlius antradienį atsisakė išsamiau komentuoti Ukrainos dronų ataką prieš Rusijos karines oro bazes, per kurią, pasak Kyjivo, buvo sunaikinta arba apgadinta dešimtys branduolinį ginklą galinčių nešti karinių lėktuvų. Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo buvo paklausta apie šiuos išpuolius, taip pat apie savaitgalį įvykusius neaiškius sprogimus ant geležinkelio tilto su Ukraina besiribojančioje srityje, pareikalavusius žmonių gyvybių.

Kremlius antradienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog artimiausiu metu įvyks Vladimiro Putino, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas, praėjus dienai po to, kai Baltieji rūmai pranešė esantys atviri šiai idėjai. „Artimiausiu metu tai mažai tikėtina“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie trišalio susitikimo galimybę.

Pareigūnams pavyko sugauti paskutinį prieš du mėnesius iš vieno zoologijos sodo rytų Kinijoje pabėgusių kapibarų gaujos narį, teigiama antradienį pasirodžiusiame pranešime. Paskutinis iš šių graužikų – patinas vardu Doubao („Pupų bandelė“ kinų kalba) – iš aptvaro Jangdžou Žujuvano parke kartu su dar dviem kapibaromis pabėgo balandžio pradžioje. Po to, kai jo kompanionus pagavo zoologijos sodo darbuotojai, Doubao dar keletą savaičių bastėsi laisvėje.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, komentuodamas Stambule Ukrainos derybininkams Rusijos pateiktą „memorandumą“ dėl tariamų „paliaubų“, sakė, kad Maskvos keliami reikalavimai atitinka tai, ko kadaise norėjo naciai, ir pabrėžė, kad Rusija negalima pasitikėti.  „Mes regime dar vieną iš virtinės Rusijos „taikos“ planų. Neapsigaukime, jis toks pats kaip ir visi ankstesni. Ukraina privalo pasiduoti, turi pasiduoti Vakarai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daugiau nei trečią parą tyli po savaitgalį Rusijoje įvykusių ekstremalių įvykių, kai pirmiausia Briansko ir Kursko srityse sugriuvo geležinkelio tiltai, o vėliau Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė beprecedentį smūgį Rusijos strateginės aviacijos bazėms, rašoma „The Moscow Times“. V. Putinas nieko nepasakė apie šeštadienio įvykius geležinkeliuose, kurių metu žuvo 7 žmonės ir daugiau nei 100 buvo sužeista.

Gelbėtojai Gazos Ruože pranešė, kad antradienį per Izraelio apšaudymą prieš civilius gyventojus netoli pagalbos skirstymo centro pietiniame Rafacho mieste, atnaujintais duomenimis, žuvo 27 žmonės. „27 žuvo ir daugiau kaip 90 buvo sužeisti per žudynes prieš civilius, kurie laukė amerikiečių pagalbos Rafacho Alamo rajone“, – teigė civilinės gynybos atstovas Mahmudas Bassalas.

Lenkiją užklupo audringi orai, praneša lenkų žiniasklaida. Trankosi žaibai, stipriai lyja, dalijamasi vaizdo įrašais su užpiltais keliais. Gyventojai perspėjami būti atsargūs. „Antradienį oras bus labai sudėtingas, ypač rytinėje Lenkijos dalyje. Daugiausia audrų laikui bėgant gali susidaryti šalies šiaurės ir pietryčių dalyse, rodo Meteorologijos ir vandentvarkos instituto prognozės.

Vilniuje pirmadienį įvyko „Bukarešto devyneto“ (B9) ir Šiaurės šalių bei Ukrainos viršūnių susitikimas. Jo dalyviai ragina didinti paramą Ukrainai ir per artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje (Nyderlandai) susitarti dėl didesnio finansavimo gynybai. Susitikimo metu „Bukarešto devintuko“ bei Šiaurės šalių lyderiai pasirašė memorandumą, kuriame įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei toliau remti Ukrainą kare su Rusija.

Etna (Italija), aukščiausias ir aktyviausias ugnikalnis Europoje, išsiveržė birželio 2 d. ir į orą išmetė dūmų debesis. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbti vaizdo įrašai, rodantys, kaip turistai bėga nuo kalno šlaito, rašoma „Euronews“. Užfiksuotuose vaizduose matyti, kaip iš Sicilijos saloje esančio ugnikalnio apie 11 val. 24 min. vietos (12 val. 24 min. Lietuvos) laiku pakilo didžiulis pilkas debesis.