Ukraina sužlugdė Rusijos puolimo planą: Zelenskis paaiškino, kas vyksta fronte
Ukrainos gynybos pajėgos sužlugdė strateginę puolamąją operaciją, kurią Rusija planavo kovo mėnesiui, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“.
Rusijoje nustojo veikti susirašinėjimo programėlė „Telegram“
Populiariajai susirašinėjimo paslaugai „Telegram“ Rusijoje gresia būti išjungtai.
Vartotojai pranešė, kad pirmadienį nebuvo galima prisijungti prie šios paslaugos mobiliosios ir internetinės versijos, o pirmiau sklandė gandai, kad nuo balandžio 1 d. ši paslauga bus visiškai uždrausta.
Nuo 2025 m. vidurio Rusijoje blokuojami programėlių „Telegram“ ir „WhatsApp“ garso bei vaizdo skambučiai, mat valdžios institucijos teigia, kad šių susirašinėjimo paslaugų teikėjai nesilaiko Rusijos įstatymų.
Kitos žinučių siuntimo paslaugos, pavyzdžiui, „Signal“ ir „Viber“, jau yra užblokuotos, be privataus virtualiojo tinklo (VPN) negalima naudotis ir daugybe kitų interneto svetainių, įskaitant platformą „YouTube“.
Maskva taip pat vis griežčiau kovoja su VPN naudojimu siekiant apeiti teisės aktų reikalavimus.
Parlamento informacinės politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Svintovas neseniai pareiškė, kad per artimiausius tris-šešis mėnesius žvalgybos tarnybos gali apriboti arba blokuoti VPN srautus.
Maskvoje VPN paslaugos, teikiamos mobiliuoju internetu, jau dabar yra griežtai ribojamos.
Valdžios institucijos ragina gyventojus naudotis nauja rusiška žinučių programa „Max“. Kritikai baiminasi, kad ši programa bus naudojama jos klientams šnipinėti.
Zelenskis lankysis Ispanijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pokalbių su Ispanijos vyriausybės vadovu Pedro Sanchezu lankysis Madride.
V. Zelenskis per vizitą pasirašys susitarimų ir kartu su P. Sanchezu surengs spaudos konferenciją, pirmadienį pranešė šaltinis Ispanijos premjero biure.
Tai bus ketvirtas kartas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį, kai V. Zelenskis lankysis Ispanijoje. Vizitai yra dalis V. Zelenskio pastangų gauti karinės paramos iš Vakarų sąjungininkų.
Lapkritį Ispanija skyrė Ukrainai naują 615 mln. eurų paramos paketą jos gynybiniam karui su Rusija.
Zelenskis susitiko su aktoriumi Seanu Pennu, padėkojo jam už paramą, rodomą nuo karo pradžios
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su amerikiečių aktoriumi ir režisieriumi Seanu Pennu.
Apie tai valstybės vadovas pranešė platformoje „Telegram“.
V. Zelenskis paskelbė susitikimo nuotrauką su prierašu: „Seanai, dėl tavęs mes žinome, kas yra tikras Ukrainos draugas. Tu palaikei Ukrainą nuo pat pirmosios plataus masto karo dienos. Taip yra ir šiandien. Ir mes žinome, kad tu ir toliau palaikysi mūsų šalį bei mūsų žmones.“
Kovo 15 d. Los Andžele įvyko 98-oji „Oskarų“ apdovanojimų ceremonija.
Kino juostoje „Vienas mūšis po kito“ nusifilmavęs S. Pennas buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausią antraplanį vaidmenį. Žiniasklaida pranešė, kad aktorius apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo ir vietoje to atvyko į Ukrainą.
Ukrainoje – skandalas saugumo tarnyboje: įkliuvo pareigūnai
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vidaus saugumo vyriausioji valdyba sulaikė tarpininką, taip pat 2 SBU padalinių vadovų pavaduotojus, kurie bandė sukurti neteisėtą schemą Rivnės srityje, rašo „Ukrinform“.
„Bild“: rusai gali išmėginti Ukrainos tipo separatistinį scenarijų Estijos Narvos mieste
Rusija galimai rengiasi užpulti Narvos miestą rytų Estijoje ir šiuo tikslu socialiniuose tinkluose pradėjo propagandinę kampaniją – kaip praneša dienraštis „Bild“, remdamasis Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenko įrašu socialiniuose tinkluose, šalies žvalgybos tarnybos mano, kad gali pasikartoti scenarijus, panašus į 2014 m. įvykius Ukrainoje.
Jau keletą savaičių Rusijos kanalai socialiniuose tinkluose skleidžia idėją paskelbti vadinamąją Narvos Liaudies Respubliką. Narva – pasienio miestas Estijos rytuose, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių, iš kurių 90 procentų yra rusakalbiai.
Estijos žvalgybos tarnybos šią kampaniją vertina kaip galimą pasirengimą invazijai, panašiai į 2014 m. pavasarį prasidėjusią Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Rusijos kampanija socialiniuose tinkluose
Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose pasirodė raginimai platinti skrajutes, vykdyti sabotažo veiksmus ir ginkluotis, siekiant paskelbti Narvos Liaudies Respubliką.
Propagandistai ragina imtis ginkluotos kovos su šūkiais „Rusai, mes ne vieni!“ ir „Rusijos žemė – nuo Narvos iki Piusio (miestas šiaurės rytų Estijoje)“. Taip pat skelbiami tariamos Liaudies Respublikos žemėlapiai ir vėliavos.
Bauginti visuomenę ir ją destabilizuoti
Estijos saugumo tarnybos „Kapo“ atstovė spaudai Marta Tuule teigė, kad šie įrašai socialiniuose tinkluose yra dezinformacijos kampanija, kuria siekiama sukelti sumaištį ir suskaldyti visuomenės vienybę.
„Tokie metodai jau buvo taikomi Estijoje ir kitose šalyse. Tai paprastas ir nebrangus būdas bauginti visuomenę ir ją destabilizuoti. Tai provokacija, o dalyvavimas joje gali turėti baudžiamųjų pasekmių“, – sakė ji.
Leidinys, remdamasis Estijos žvalgybos tarnybų šaltiniais, rašo, kad „tai nėra atsitiktinumas, jog ši kampanija prasideda būtent dabar, kai viso pasaulio akys nukreiptos į Iraną“.
„Kol kas neaišku, kam tiksliai skirta ši naratyvo linija. Tačiau negalime atmesti galimybės, kad ja ruošiamasi Rusijos invazijai, sekant 2014 m. Ukrainoje įvykusių įvykių pavyzdžiu“, – teigė šaltiniai.
Rusijos agresijos scenarijai Europoje ignoruojami
A. Kovalenko pabrėžė, kad, sprendžiant iš leidinio „Bild“ atliktos „rusų puolimo Narvoje“ analizės, Europa vis dar gyvena „senovinio karo su tankų kolonomis“ paradigmoje ir ignoruoja naujus agresijos scenarijus, kurių griebsis Rusija.
„Prieš dvejus ar vienerius metus ir netgi šiais metais rašiau, kad Rusija rengia agresijos scenarijus Baltijos regione, o pagrindinė agresyvių veiksmų prieš Europą dalis gali būti susijusi su dronų ir raketų panaudojimu. Pirmiausia – agresija ore, tada – desantininkų būriai, sabotažas, ir tik tada visa kita“, – pažymėjo jis.
Kovos su dezinformacija centro vadovas pridūrė, kad Europos žurnalistai „mąsto itin vienpusiškai“ ir rengia Europos Sąjungos šalių gyventojus mažiau realioms grėsmėms nei iš tiesų egzistuojančios.
Europa rengiasi pradėti plataus masto gynybos reformą, apimančią jungtinę ginklų ir dronų gamybą. Briuselis planuoja iki 2030 m. parengti Europą karui.
Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos vadovo Martino Jägerio teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rodo, kad yra pasirengęs išbandyti Europos sienas ir bet kuriuo metu gali išprovokuoti „karštą susidūrimą“.
Rusijos drono ataka Ukrainos Sumų srityje pražudė sunkvežimio vairuotoją
Rusijos pajėgos pirmadienį Ukrainos Sumų srityje dronu atakavo sunkvežimį, į kurį buvo kraunami grūdai, ir pražudė jo vairuotoją, pranešė portalas „Ukrainska Pravda“.
„Dar vienas nuostolis Sumų srityje. Sado hromadoje žuvo 40-metis vyras. Jis ten buvo nuvykęs pakrauti grūdų“, – teigė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Ukrainos pareigūnas pranešė, kad rusai dronu tyčia taikėsi į sunkvežimio kabiną, kurioje sėdėjo vairuotojas.
„Po smūgio sunkvežimis užsidegė. Deja, vyras žuvo“, – sakė O. Hryhorovas.
Jis pareiškė užuojautą žuvusiojo šeimai ir artimiesiems.
Anksčiau Rusijos dronas atakavo civilį vyrą, toje pačioje srityje važiavusį motociklu, o 48 metų vietos gyventojas, patyręs sunkius sužalojimus, vėliau mirė.
„Netikėta dovana Putinui“: štai kaip Rusija kraunasi milijardus
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu surengs susitikimą, per spaudos konferenciją pranešė Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas, rašo „RBC-Ukraina“. Be to, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai šoktelėjus naftos kainoms, Rusijos biudžetas kasdien pasipildo šimtais milijonų dolerių. Jungtinės Karalystės premjeras perspėja, kad konfliktas regione gali tapti netikėta nauda Vladimirui Putinui, ir pabrėžia, jog Vakarai privalo išlaikyti dėmesį Ukrainos rėmimui.
„10-20 metų laukti negalime“: Ukraina siunčia žinią ES
Kai kurios Europos Sąjungos šalys reikalauja patikrinti Ukrainos reformas ir palaukti dar 10-20 metų prieš priimant ją į ES. Jos teigia, kad joms reikia pasitikėjimo. Apie tai interviu leidiniui „RBC-Ukraina“ papasakojo Ukrainos vicepremjeras, atsakingas už stojimą į ES ir NATO, Tarasas Kačka.
Siaubinga rusų ataka: žuvo civiliai, nuniokota mokykla
Pietų Ukrainos Dnipropetrovsko srityje per Rusijos raketų ataką žuvo mažiausiai du civiliai. Dar septyni asmenys Zaicevės gyvenvietėje Synelnykovės rajone buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Oleksandras Handža.
Anot duomenų, buvo apgadinta mokykla ir dešimt gyvenamųjų namų. Gyvenvietė yra už daugiau kaip 80 km nuo fronto linijos.
Ukraina daugiau kaip ketverius metus priešinasi Rusijos agresijai.
Rusija piko metu atakavo Kyjivą, Ukrainoje žuvo trys žmonės
Pirmadienį per retą dieninę Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę Maidano aikštėje Kyjivo centre nukrito drono nuolaužos ir aidėjo sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Ukrainos oro pajėgos rytinio piko metu surengtą ataką pavadino neįprastu „įvairių tipų smogiamųjų dronų“ išpuoliu ir pridūrė, kad oro gynybos daliniai numušė 194 Rusijos dronus iš 211, paleistų naktį ir pirmadienį.
Per naktines atakas žuvo trys žmonės, pranešė vietos valdžia: vienas Zaporižios srityje ir dar du Dnipropetrovsko srityje.
AFP žurnalistai matė apdegusias dronų liekanas ir pajuodusias aikštės plyteles Kyjivo centre, kur prieš daugiau nei dešimtmetį vykusios prodemokratinės demonstracijos lėmė prokremliškos vyriausybės nuvertimą ir paskatino Rusijos invaziją.
Kyjivo pareigūnai kol kas oficialiai nepakomentavo, kokio tipo dronas nukrito Maidane.
Antrasis pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas taip pat buvo bombarduojamas, pranešė pareigūnai ir pridūrė, kad trys žmonės buvo sužeisti, apgadinta transporto infrastruktūra.
Ši ataka surengta tuo metu, kai JAV vadovaujamas pastangas susodinti Kyjivą ir Maskvą prie derybų stalo, regis, sužlugdė JAV ir Izraelio karas su Iranu.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos suintensyvino tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakas Ukrainoje, daugiausia taikydamosi į energetikos objektus.
Kyjivo meras prieš atšaukiant oro pavojų pranešė, kad dviejuose miesto rajonuose nukrito dronų nuolaužos, tačiau apie nukentėjusiuosius nepranešė.
AFP žurnalistai matė blyksnius ir dūmų debesis, kai sostinės gyventojai piko metu ieškojo priedangos.
Ukrainos oro pajėgos įspėjo apie į Kyjivą nukreiptą „greitaeigį taikinį“ ir nurodė, kad taip pat taikytasi į Charkivą šiaurės rytuose ir Odesą prie Juodosios jūros.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos dronai taikėsi ir į Rusijos sostinę, sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pridurdamas, kad Rusijos oro gynybos sistemos numušė apie 250 dronų, „jiems artėjant prie Maskvos“.
2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, privertusį persikelti milijonus žmonių ir nusinešusį šimtus tūkstančių karių bei civilių gyvybių abiejose pusėse.
Vietos valdžia Zaporižioje pranešė, kad žuvo viena moteris, o dar trys žmonės buvo sužeisti, ir pridūrė, kad po griuvėsiais įstrigo paauglė ir neįgali moteris.
Po atakos Dnipropetrovsko srityje iš po griuvėsių buvo ištraukti dviejų žuvusiųjų palaikai, dar septyni žmonės, įskaitant tris vaikus, buvo sužeisti, socialiniuose tinkluose rašė srities gubernatorius.
Šaltiniai: Volodymyras Zelenskis trečiadienį Ispanijoje susitiks su premjeru Pedro Sanchezu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Madride, kur surengs derybas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu, pirmadienį pranešė šaltiniai premjero biure.
Vizito, kuris bus jau ketvirtasis Ispanijoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais, metu V. Zelenskis pasirašys susitarimų ir surengs bendrą spaudos konferenciją su P. Sanchezu, nurodė šaltiniai.
Jo vizitai Ispanijoje yra dalis jo pastangų pritraukti diplomatinę ir karinę paramą iš Vakarų sąjungininkų.
Lapkritį, po susitikimo su ministru pirmininku P. Sanchezu Madride, jis užsitikrino naują 615 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą iš Ispanijos.
Jungtinės Valstijos spaudžia Kyjivą ir Maskvą sudaryti taikos susitarimą, tačiau trečiąjį trišalių derybų ratą žlugdo karas Artimuosiuose Rytuose.
Apie artėjantį V. Zelenskio vizitą praėjusią savaitę paskelbė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles, nors tuo metu tiksli data nebuvo nurodyta.
„Negalime pamiršti Ukrainos. Ukraina yra, Ukraina egzistuoja“, – sakė ji.
Krasnodaro srityje po dronų atakos užsidegė naftos saugykla
Rusijos Krasnodaro Labinsko srities mieste po dronų atakos užsidegė naftos sandėlis, remdamasis regiono operatyvinės vadavietės duomenimis pranešė britų transliuotojas BBC.
„Labinsko pramoninėje zonoje naftos saugykloje dėl drono atakos kilo gaisras“, – teigiama operatyvinės vadavietės pranešime.
Remiantis oficialiais duomenimis, aukų nėra. Kai kurie „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose atakos vietoje matyti ugnies stulpas.
Platformos „Telegram“ kanalo „Astra“ duomenimis, Rusijos kariuomenė teigė Krasnodaro srityje numušusi tik vieną droną.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, daugiausia dronų esą buvo numušta virš Maskvos srities – 53. Keturiasdešimt šeši iš jų skrido Maskvos link.
Iš viso ministerija pranešė apie 145 Ukrainos dronų „sunaikinimą“ naktį į kovo 16-ąją. Iš jų 38 dronai buvo sunaikinti virš Briansko srities. Vienuolika dronų esą buvo perimti virš Jaroslavlio srities, aštuoni – virš Kalugos srities, o septyni – virš Smolensko srities.
Tvirtinama, kad nuo dviejų iki šešių dronų numušta virš Volgogrado, Kostromos, Voronežo, Tverės, Uljanovsko ir Rostovo sričių, taip pat okupuotame Kryme. Po vieną droną buvo numušta virš Krasnodaro ir Saratovo sričių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Maskva dronų ataką patyrė kovo 15 d. naktį. Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad buvo numušti 65 prie Rusijos sostinės artėję dronai.
Kenijos URM vadovas: Rusija sutiko liautis verbuoti keniečius kovoti Ukrainoje
Rusija sutiko liautis verbuoti Kenijos piliečius kovoti jos kariuomenės pusėje Ukrainoje, pirmadienį po Maskvoje surengtų derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė Kenijos užsienio reikalų ministras Musalia Mudavadi.
„Susitarėme, kad keniečiai nebus verbuojami“, – žurnalistams sakė M. Mudavadi, sėdėdamas šalia S. Lavrovo.
Šios Rytų Afrikos valstybės žvalgybos tarnybos skaičiuoja, kad daugiau kaip 1 tūkst. keniečių buvo išsiųsti kovoti fronto linijoje, teigiama ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 194 iš 211 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 194 iš 211 bepiločių orlaivių, kuriais rusai puolė Ukrainą nuo kovo 15 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Pasak pranešimo, nuo sekmadienio, kovo 15 d., 18 val. ir pirmadienio, kovo 16 d., rytą rusai iš Oriolo, Kursko, Briansko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) puolė Ukrainą 211 „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ tipo smogiamųjų bepiločių orlaivių bei kitokio tipo bepiločių. Daugiau kaip 100 bepiločių orlaivių buvo „Shahed“ tipo.
Oro pajėgos pažymėjo, kad išskirtinis bruožas buvo netipiška rytinė rusų ataka, kuriai buvo pasitelkti įvairaus tipo smogiamieji bepiločiai orlaiviai, paleisti link Kyjivo srities. Pagrindiniai smūgio taikiniai buvo Odesos, Zaporižios ir Kyjivo sritys.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki pirmadienio, kovo 16 d., 11 val. oro gynybos pajėgos Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainoje numušė arba neutralizavo 194 bepiločius orlaivius.
16 kovinių bepiločių orlaivių smogė 10-yje vietų, o 11-oje vietų buvo rastos nuolaužos. Oro pajėgos taip pat nurodė, kad ataka tęsiasi, nes oro erdvėje šiuo metu yra keletas Rusijos bepiločių.
„Užsikruškit“: paviešintas Kremliaus atsakas į Europos norą sudalyvauti taikos derybose
Prancūzijos prezidento patarėjai Emmanuelis Bonnas ir Bertrandas Buchwalteris vasario mėnesį vykusios kelionės į Maskvą metu susidūrė su Kremliaus kategorišku atsisakymu įtraukti Europą į derybas dėl taikos Ukrainoje, pranešė „Financial Times“ šaltiniai.
Pasak jų, Emmanuelio Macrono pasiuntiniai pareiškė, kad ES neparems paliaubų susitarimo, jei nedalyvaus jo aptarime, nes kalbama apie viso regiono saugumą. Tačiau Rusijos diktatoriaus patarėjas Jurijus Ušakovas į bandymą susitarti atsakė necenzūriniais žodžiais.
Pasak aukšto rango Europos diplomato, kuriuo remiasi „Financial Times“, J. Ušakovo atsakymas skambėjo taip: „Atsiprašau, bet ne, mes to nenorime, užsikruškit“.
Peskovas patvirtino nesutarimus
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas leidiniui patvirtino, kad šalys nesutarė.
„Europiečiai nenori padėti taikos procesui. Kai atvyko Prancūzijos atstovas, jis neatvežė jokių teigiamų signalų, todėl iš tikrųjų neturėjo tikėtis teigiamo atsakymo“, – teigė jis „Financial Times“.
D. Peskovas taip pat apkaltino europiečius tuo, kad jie „visas savo pastangas skiria tam, kad įtikintų ukrainiečius tęsti karą“.
Tuo tarpu ledinio šaltiniai konstatavo, kad taikos procesas Ukrainoje faktiškai sustojo, be kita ko, dėl to, kad JAV sutelkė dėmesį į karinę operaciją prieš Iraną.
Paskutinis trišalių konsultacijų raundas vyko Ženevoje vasario 17–18 d. Kitas susitikimas, numatytas kovo 5 d. Abu Dabyje, buvo atidėtas dėl karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose, o nauja derybų data iki šiol nenustatyta.
Retas atvejis: dienos metu okupantai surengė ataką prieš Kyjivą
Pirmadienį virš Ukrainos sostinės griaudėjo sprogimai, o naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip oro gynyba atrėmė Rusijos sviedinių krušą per retą dieninę ataką prieš Kyjivą.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos suintensyvino tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakas, daugiausia taikydamosi į energetikos objektus.
Šis puolimas įvyko tuo metu, kai JAV vadovaujamas pastangas atvesti Kyjivą ir Maskvą prie derybų stalo, regis, sužlugdė JAV ir Izraelio karas su Iranu.
„Dronų nuolaužos nukrito pačiame sostinės centre. Gaisrų ar aukų nėra. Priešo ataka prieš Kyjivą tęsiasi“, – socialiniuose tinkluose rašė meras Vitalijus Klyčko, virš miesto aidint vis daugiau sprogimų.
AFP žurnalistai matė blyksnius ir dūmų debesis, sostinės gyventojams piko metu ieškant priedangos.
Tuo tarpu Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie „dideliu greičiu lekiantį taikinį“, nukreiptą į Kyjivą iš šiaurės.
Persigalvojo paskutinę akimirką: Slovakija atblokavo ES sankcijų Rusijai pratęsimą
Slovakija prieš pat galutinį terminą atblokavo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pratęsimą, atsisakiusi reikalavimo iš sankcijų sąrašo išbraukti du oligarchus.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 760 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 16 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą iš viso neteko apie 1 279 930 karių, įskaitant 760 kariškių, kurie buvo prarasti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 781 tanko, 24 215 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 38 457 artilerijos sistemų (+19), 1 687 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 333 oro gynybos sistemų (+1), 435 lėktuvų, 349 sraigtasparnių, 181 153 bepiločių orlaivių (+1 883), 4 468 kruizinių raketų, 33 laivų (+1, patvirtinti ankstesnio smūgio rezultatai), 2 povandeninių laivų, 83 624 automobilių ir degalų cisternų (+111) bei 4 091 specialiosios technikos vieneto (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Moldova po Rusijos smūgio Ukrainoje skelbia pavojų dėl naftos taršos
Moldovos vyriausybė sekmadienį paskelbė pavojų aplinkai Dniestro upėje po to, kai dėl Rusijos karinio smūgio Ukrainoje į vandenį išsiliejo degalai.
Valdžios institucijos „nuo 2026 metų kovo 16 dienos 15-ai dienų skelbia aplinkosauginio pavojaus būseną Dniestro upės baseine“, sakoma vyriausybės krizių valdymo centro CNMC pranešime.
Manoma, kad degalai išsiliejo kovo 7 dieną Rusijai atakavus Dniestro hidroelektrinę Ukrainoje.
Ukrainos pareigūnai apie upės taršą netoli Liadovos ir kitų gyvenviečių pirmą kartą pranešė kovo 10 dieną, pavadindami incidentą „Rusijos ekologinės agresijos apraiška“.
Teršalai greitai pasiekė Moldovą, kur gelbėjimo tarnybos įrengė absorbentų užtvaras ir paragino gyventojus vadovautis oficialiomis rekomendacijomis, kol situacija nėra stabili.
Moldovos valdžia paragino kelių bendruomenių gyventojus iki atskiro nurodymo nenaudoti Dniestro upės vandens gėrimui, maisto gaminimui ar kitoms reikmėms, o kai kuriose vietovėse vandens tiekimas buvo visiškai nutrauktas.
Išsiliejusių degalų kiekis nėra žinomas, tačiau Ukrainos tarnybos incidentą apibūdino kaip „didelio masto nuotėkį“.
Moldovai oficialiai paprašius Europos Sąjungos (ES) pagalbos, kovo 14-ąją Rumunija į regioną išsiuntė 10-ies specialistų komandą su specializuota įranga ir medžiagomis.
Sekmadienį paskelbta pavojaus būsena yra „prevencinė priemonė, leidžianti valstybei veikti greitai ir koordinuotai, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, aplinką ir vandens tiekimo infrastruktūrą“, nurodė CNMC.
Tiek Ukraina, tiek Moldova pabrėžė, kad Dniestras yra gyvybiškai svarbus vandens šaltinis, o naftos produktai kelia grėsmę vandens gyvūnijai, nes blokuoja deguonį ir šviesą.
Aplinkos ministras Gheorghe Hajderas (Georgė Hažderas) pareiškė, kad Rusija yra „vienintelė atsakinga už šią taršą“.
„Tai, ką matome šiandien, yra ne stichinė nelaimė, o tiesioginė karo prie mūsų sienos pasekmė“, – sakė Gh. Hajderas.
Ukraina sužlugdė didelius Rusijos planus: Zelenskis atskleidė detales
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina sėkmingai sužlugdė didelę puolimo operaciją, kurią Rusija planavo praėjusių metų pabaigoje.
Virš Rusijos – 300 dronų: antrą parą iš eilės taikiniu tampa Maskva
Sekmadienį į Rusijos oro erdvę įskrido apie 300 dronų, praneša „Telegram“ kanalas „Unian“, remdamasis Rusijos karinių grupių pranešimais.
Pažymima, kad dronų taikiniu jau 2 dienas paeiliui tampa okupantų sostinė Maskva. Miesto meras sostinės Sergejus Sobianinas nuo pat sekmadienio ryto skelbė žinutes apie virš Maskvos numušamus dronus.
Kaip pažymi „RBC-Ukraina“, iš viso sekmadienį, kovo 15 d., numušta 40 Maskvos link artėjusių dronų. Tuo tarpu kai kurie stebėtojų pranešimai rodo, kad jų skaičius sekmadienio vakarą viršijo 100 vienetų.
Socialiniuose tinkluose taip pat ėmė plisti vaizdo įrašai, kuriuose – aplink Kremlių tariamai dislokuotos mobiliosios ugnies grupės, skirtos apsaugai nuo dronų. Tačiau jų autentiškumo patvirtinti neįmanoma.
Apie galimą žalą ar nukentėjusius dėl atakos Maskvos meras informacijos nepateikia.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nulis pasaulinėje politineje arenoje.
Trumpas: JAV neprivalo padėti Ukrainai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas neprivalo padėti Ukrainai. Pasak jo, buvęs prezidentas Joe Bidenas tai darė todėl, kad esą buvo „apsuktas aplink pirštą“, rašo UNIAN.
JAV prezidentas pabrėžė, kad Ukraina yra už tūkstančių kilometrų ir nuo JAV ją skiria vandenynas. Jis taip pat palygino situaciją Ukrainoje su Libanu.
„Jie jau priprato prie to, kad Libanas yra bombarduojamas. Žmonės gyvena ir Ukrainoje – nors galima būtų manyti, kad ten jie negyvens, bet jie gyvena. Nežinau, ar aš taip daryčiau, bet jie ten gyvena. Ir Libane taip pat“, – sakė D. Trumpas.
Be to, JAV prezidento teigimu, tai, kad NATO šalys nenori užtikrinti saugumo Hormūzo sąsiauryje, yra siaubinga. Jis pridūrė, kad JAV „dirba“ su Aljansu dėl Ukrainos.
„Mes dirbome su jais (NATO šalimis) dėl Ukrainos. Mums nereikia dirbti su jais dėl Ukrainos. O tada jie mums sako, kad aplink turime minų laivą ir jie nenori tuo užsiimti. Manau, tai siaubinga“, – pabrėžė D. Trumpas.
Anksčiau Jungtinė Karalystė ir Vokietija atsisakė padėti JAV prezidentui Donaldui Trumpui atblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Kaip praneša „Associated Press“, Kinijos vyriausybės atstovas taip pat neatsakė į klausimą apie D. Trumpo prašymą.
Jungtinės Karalystės energetikos ministras Edas Milibandas pareiškė, kad vyriausybė „intensyviai nagrinėja“ galimybes atkurti sąsiaurio veikimą, tačiau atsisakė duoti konkrečius įsipareigojimus.
„Sky News“ duomenimis, Vokietijos vyriausybė taip pat pareiškė, kad neteiks jokios karinės paramos siekiant atkurti Hormūzo sąsiaurio veikimą.