Užsienis

Penktą mėnesį vykstant Rusijos invazijai į nepriklausomos Ukrainos teritoriją, vadovauti karui paskirtas Rusijos generolas pulkininkas Genadijus Židko, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). ISW savo naujausioje analizėje teigia, kad Rusijos invazijai į Ukrainą vadovauja būtent Vyriausiojo karinio-politinio direktorato vadovas generolas pulkininkas Genadijus Židko, o ne Pietų karinės apygardos vadas Aleksandras Dvornikovas.

Pirmą kartą nuo 1918 m. Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pasiekdama defoltą, skelbia „Bloomberg“. Ties defolto riba Rusija dėl jai įvestų sankcijų balansavo kelis mėnesius. „Bloomberg“ teigimu, Rusijos pranešimas apie įsipareigojimų skolininkams nevykdymą buvo Vakarų sankcijų kulminacija, kuri užkirto kelią Rusijai atsiskaityti su užsienio kreditoriais. Dar gegužės 27 d. pasibaigė terminas Rusijai sumokėti kreditoriams apie 100 mln. JAV dolerių (980 000 mln.

Rusija apšaudė Luhansko srityje esantį Lysyčanską. Pranešama, kad rusų raketa pataikė į minią, kuri pylėsi vandenį iš cisternos. Žuvo bent aštuoni žmonės, dar mažiausiai 42 buvo sužeisti. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:55 | Arestovyčius: Ukraina atsakys į prekybos centro smūgį Ukrainos atsakas į pirmadienio rusų raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą bus „ilgas, kruopštus ir skoningas“, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN.

Nors yra NATO narė ir kandidatė tapti ES šalimi, Turkija neįves sankcijų Rusijai, kaip tai padarė daugelis Vakarų valstybių. Ankara nesiims tokio žingsni nepaisant to, kad ją spaudžia tie patys Vakarai. „Mes negalime to padaryti, kadangi pirmiausia tai smogs mūsų ekonomikai. Iš kitos pusės mes turime tarpininkų rolę, nes juk viskas eina per Turkiją“, – vietinei televizijai pareiškė oficialus Turkijos prezidento R. Erfogano atstovas Ibrahimas Kalynas.

Kanada sekmadienį, reaguodama į Rusijos karinį agresyvumą, pasiuntė du karo laivus į Baltijos jūrą ir Šiaurės Atlanto regioną, kurie prisijungs prie jau dislokuotų fregatų, kad sustiprintų NATO rytinį flangą.

Monrealyje ankstyvą sekmadienio rytą vienas žmogus žuvo, o dar trys atsidūrė ligoninėje, kai juos užpuolė aštriu daiktu ginkluotas nervinį sukrėtimą patyręs 26-erių metų vyras, pranešė Kanados policija. Antrojo pagal dydį Kanados miesto policija pranešė, kad 6.50 val. (13.50 Lietuvos) laiku pareigūnai sureagavo į pagalbos skambutį „dėl vyro, ištikto nervinio sukrėtimo“ viename bute Monrealio centre.

Turkų policija sekmadienį vaikė „Pride“ paradą Stambule ir sulaikė dešimtis demonstrantų bei naujienų agentūros AFP fotografą, iš įvykio vietos pranešė AFP žurnalistai. Valdžia uždraudė eitynes Taksimo aikštės rajone Stambulo širdyje, bet protestuotojai netoliese susirinko anksčiau nei planuota. Dislokuotos didelės policijos pajėgos sulaikė ir į autobusus susodino dešimtis protestuotojų.

JAV balandžio 6-ąją įvedė sankcijas Katerinai Tichonovai ir Marijai Voroncovai – Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterims. Sankcijos taip pat pritaikytos buvusiam K. Tichonovos vyrui Kirilui Šamalovui, tačiau M. Voroncovos – vyresniosios Putino dukters – vyrams (dabartiniam ir buvusiam) jos nėra taikomos. Galima to priežastis – M. Voroncova savo santuokų oficialiai neregistravo.

Tarp dešimčių tūkstančių LGBTQ aktyvistų, šeštadienį dalyvavusių „Pride“ parade Lenkijos sostinėje, buvo nemažai ukrainiečių, o Kyjivo „Pride“ direktorė padėkojo Varšuvos eitynių organizatoriams bei lenkų bendruomenei už ukrainiečių LGBTQ aktyvistų įtraukimą. Lenny Emson taip pat sakė, kad Ukrainos LGBTQ bendruomenė nori išsaugoti savo teises, bet tam turi baigtis karas Ukrainoje.

Koks turėtų būti tikro ukrainiečio požiūris į rusų kultūrą? Diskusija apie tai Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis tapo tokia karšta, kad beveik užtemdė net karinius pranešimus.

Baltarusijos ir Rusijos diktatorių susitikime Vladimiras Putinas dar kartą mėgino įtikinti marionetinės kaimynės vadovą Aliaksandrą Lukašenką pulti Ukrainą. Tuo yra įsitikinęs rusų opozicionierius Genadijus Gudkovas, kurį kalbino ukrainiečių 24 kanalas. Jo įsitikinimu, dar viena galima pokalbių tema – provokacijos prieš Lietuvą, kuri įgyvendindama ES sankcijas uždraudė dalies prekių tranzitą į Kaliningrado sritį.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Pranešta, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Ukrainoje aplankė Rusijos karinius dalinius, pranešė „Reuters“, remdamasi gynybos ministerijos teigimu. „Rusijos dalinių vadavietėse generolas S. Šoigu išklausė vadų pastebėjimus apie esamą padėtį ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus pagrindinėse operacijų srityse“, – sakoma ministerijos pranešime.

Rusijos okupantai sekmadienio rytą Kyjivą suderbino 14 paleistų raketų. Kiek vėliau paaiškėjo, kad Rusijos raketos pataikė į gyvenamąjį pastatą ir vaikų darželio kompleksą Kyjivo centre, žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti, skelbia „Reuters“.  Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko socialiniame tinkle paskelbė, kad viena iš sužeistųjų per raketos smūgį į daugiabutį buvo Rusijos pilietė. „Rusai šaudo rusus“, – tviteryje parašė jis.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad 27 narių Europos Sąjunga išlaiko „tvirtą vienybę“ dėl Rusijos užpultos Ukrainos rėmimo. Pasak Ch. Michelio, ES skiria Kyjivui finansinę ir politinę pagalbą. „Ukrainai reikia daugiau, ir mes įsipareigoję skirti daugiau“, – pridūrė jis. ES yra priėmusi šešis sankcijų Rusijai paketus. Pagal naujausią iš jų iki metų pabaigos bus uždrausta 90 proc.

Po dviejų žmonių gyvybes nusinešusio šeštadienio išpuolio Oslo centre norvegų policija areštavo „islamistiniu terorizmu“ įtariamą vyrą. Šeštadienio naktį šaudant netoli vieno gėjų baro, dar 21 žmogus buvo sužeistas. Dėl išpuolio buvo atšauktas šeštadienio popietę turėjęs įvykti Oslo „Pride“ paradas, bet tūkstančiai žmonių vis tiek spontaniškai susirinko ir žygiavo Norvegijos sostinės gatvėmis, demonstruodami vienybę, matytą ir per kitas LGBTQ eitynes Europoje.

„The Kyiv Independent“ rašo, kad sekmadienį paleistos rusų raketos pataikė ir į vaikų darželį.  Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka teigimu, okupantų išpuolio metu Ševčenkos rajone buvo apgadintas ne tik 9 aukštų gyvenamsis namas, bet ir netoliese esantis vaikų darželis. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko teigė, kad jei okupantų raketa būtų paleista įprastą darbo dieną, visi vaikai būtų žuvę. Laimei, tąkart vaikų žaidimų aikštelėje nebuvo.

Šeštadienį Rusijos karinės pajėgos oficialiai perėmė Rytų Ukrainos miesto Sjevjerodonecko kontrolę. Tačiau šiam žingsniui prireikė net dviejų mėnesių. Būtent tiek laiko praėjo nuo to, kai Rusija pradėjo ataką prieš miestą ir nepaisant milžiniškos artilerijos galios ilgą laiką nesugebėjo palaužti ryžtingo Ukrainos pasipriešinimo bei nutraukti tiekimo linijų, kurios nedideliais kiekiais aprūpino miesto gynėjus ginklais ir amunicija.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje, nors Londonas perspėjo nebandyti „sureguliuoti“ padėties dabar.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. „Turime laikytis kartu“, – sakė J. Bidenas O. Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J. Bidenas.

Rusijos karas prieš Ukrainą neleido pasauliui atsigauti po koronaviruso krizės ir grįžti prie ankstesnio gerovės augimo tempo. Apskaičiuota, kad vien šiais metais prarastos galimybės siekia ne mažiau kaip 1 trilijoną dolerių. Dviejų pirmaujančių pasaulio institucijų ekonomistai perspėjo, kad labiausiai nukentės neturtingos šalys, įskaitant Rusiją – rašo BBC.

„Airplane Chefs“ – išmaniajam telefonui skirtas žaidimas, kuriame kiekvienas asmuo įsikūnija į orlaivių palydovo vaidmenį. Pagrindinė vaizdo žaidimo užduotis yra mikrobangų krosnelėje pašildyti kuo daugiau maisto ir jį vėliau patiekti komercinio lėktuvo keleiviams, rašoma leidinyje „The New York Times“. „Airplane Chefs“ ir kitus žaidimus kuria bei šiuo metu rinkoje plėtoja lietuvių bendrovė „Nordcurrent“. Tuo metu įmonės sukuriamų programavimo darbų vertintoja Inha Kushnir kaskart siekia a...

Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą patiria milžiniškus nuostolius, todėl Vladimirui Putinui kuo skubiau reikia naujų karių. Kadangi prezidentas nenori skelbti visuotinės mobilizacijos, Rusijos kariuomenė imasi kitokių metodų. Kirillas Krechetovas vis dar puikiai prisimena tą akimirką, kai savo pašto dėžutėje rado baltai raudoną voką. Viduje buvo šaukimas, reikalaujantis kitą dieną atvykti į vietinį karo prievolės skyrių. „Velnias, dabar turėsiu važiuoti į Ukrainą“, – pagalvojo vyras.

Kyjive sekmadienio rytą nugriaudėjo Rusijos kariuomenės paleisti raketų smūgiai. Po įvykdytų atakų sužaloti žmonės, iš griuvėsių teko traukti ir 7-erių metų mergaitę. Ukrainos parlamentarė Lesja Valenko sakė, kad 7-erių mergaitės buvo ištraukta iš griuvėsių. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko pridūrė, kad taip pat ukrainiečių gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė ir mergaitės 38 metų motiną.

Kas savaitę Rusija į Ukrainą siunčia šimtus ginkluotų vyrų, kuriuos Maskva vadina savanoriais. Kaip tapo žinoma BBC, dabar iš savanorių sudaryti būriai kovoja aktyviausiuose fronto sektoriuose. Tuo pačiu metu naujų savanorių rengimas prieš išsiuntimą į karą trunka tik nuo trijų iki septynių dienų, rašo BBC. „Balandžio mėnesį man paskambino iš karo prievolės ir komplektavimo skyriaus ir pasiūlė vykti į karą savanoriškai. Sako, atlyginimas nuo 130 tūkst.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai sekmadienį pradeda susitikimą, kurio metu tarsis dėl strategijų, kaip užtikrinti energijos išteklius ir kovoti su infliacija, siekdamos, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą padariniai nesuskaldytų pasaulinės koalicijos, siekiančios nubausti Maskvą. Ankstyvosiomis sekmadienio valandomis JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į vaizdingą Vokietijos Bavarijos Alpių regioną, kur vyks kasmetinis pirmaujančių ekonomikų lyderių susitikimas.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje. Tuo metu žvalgybinė informacija rodo, kad Rusija rezga naują planą, dislokuodama karinę techniką Baltarusijoje. Svarstoma, kad jos diktatorius gali pasiųsti karius į Ukrainą.

Amerikiečių žurnalistai sužinojo, kad CŽV specialieji agentai Kijeve Ukrainos vadovybei perduoda slaptą informaciją, o visoje Ukrainoje veikia pogrindinis įvairių NATO šalių specialiųjų pajėgų tinklas. Taip teigia „New York Times“, cituodamas keletą neįvardytų aukšto rango JAV ir Europos pareigūnų. Kijeve veikia nemažai JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentų, kurie itin slaptą JAV žvalgybos informaciją perduoda tiesiai Ukrainos karinei ir politinei vadovybei.

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žhovkva sakė, kad Ukrainos valdžia nesiims žingsnių įstoti į NATO, taip yra dėl atskirų valstybių narių pozicijos, skelbia UNIAN.ua „Norime, kad NATO suprastų ir pripažintų, jog Ukraina yra kertinis Europos žemyno saugumo sistemos akmuo. Jeigu NATO narės nepripažins tikrosios padėties ir to, kas vyksta Europoje ir Ukrainoje, tai šis dokumentas taps eiliniu popieriumi, visiškai nereikšmingu.

Rusijoje yra numatytos dvi karo prieš Ukrainą pabaigos datos. Jos susiję su vidiniais Rusijos įvykiais. Pasak Ukrainos Centrinės žvalgybos valdybos atstovo Vadymo Skibitskio, visų pirma kalbama apie nacionalinius rinkimus Rusijoje ir Sovietų Sąjungos 100-metį, tai sakė jis interviu RBC-Ukraine. Skibitskis pažymėjo, kad Kremlius šiuo metu aktyviai diskutuoja apie tolesnius veiksmus, ypač dėl laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.

Šiąnakt rusai masiškai raketomis apšaudė Ukrainą iš Baltarusios teritorijos. Raketas paleido rusų bombonešiai. Taikėsi į Kyjivą, Černihivą, Sumų sritis. Rusija bando įtraukti Baltarusią tiesiogiai kariauti prieš Ukrainą, Lukašenka šiandien susitinka su Putinu, o ukrainiečiai jau ir oficialiai patvirtino ir parodė, kaip okupantus apšaudo amerikietiškomis HIMARS raketų sistemomis. Tikisi, kad jos pakeis karo eigą. Tai naujausi vaizdai iš Charkivo Ukrainos šiaurės rytuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė pirmąjį per kelis dešimtmečius svarbų JAV ginklų kontrolės įstatymą, pareiškęs, kad nors šis teisės aktas neatitinka to, ko iš tikrųjų reikia, jis „gelbės gyvybes“.  „Nors šiame įstatymo projekte numatyta ne viskas, ko norėjau, į jį įtraukti veiksmai, kurių seniai raginau imtis ir kurie padės išgelbėti gyvybių“, – sakė prezidentas Baltuosiuose rūmuose prieš išvykdamas į svarbius viršūnių susitikimus Europoje.

G-7 grupės lyderiai susitarė dėl Rusijos aukso embargo, praneša Reuters ir CNN remdamiesi savo šaltiniais.  48-asis G7 lyderių viršūnių susitikimas vyks Bavarijos Elmau pilyje Vokietijoje.

Rusijos pajėgoms lėtai ir sunkiai besiveržiant gilyn į Ukrainos teritoriją rytinėje Donbaso dalyje, o kariniams analitikams kalbant apie užsitęsusį išsekimo karą, kyla klausimas, ar Vakarų valia toliau remti Ukrainą sumažės ir jų vienybėje atsiras abejonių šiuo klausimu. Apie tai daugiau rašo BBC.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė, kad kai kurių prekių tranzito į Kaliningradą blokada „atrodo kaip karo paskelbimas“, rašo Pravda.ua. „Esame labai įsitempę dėl situacijos ir kaimynų vykdomos politikos. Tai yra Lenkijos ir Lietuvos vadovybės politika (nukreipta – VT) į konfrontaciją.<...> Nesuprantu, kam jiems reikalinga ši akistata.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pranešė apie sprendimą perduoti Baltarusijai trumpo nuotolio balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, šeštadienį pranešė rusų žiniasklaida. „Kaip sutarėme su jumis, o jūs iškėlėte tokį klausimą – sprendimas priimtas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį leido suprasti, kad kol kas nepasiekta pažangos sprendžiant Ankaros ir Stokholmo nesutarimus dėl Švedijos siekio prisijungti prie NATO.  R. T. Erdoganas per pokalbį telefonu Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson  (Magdalena Anderson) paragino Stokholmą imtis „konkrečių veiksmų“ Ankaros būgštavimams išsklaidyti.

Žydų kilmės rusų poetas ir rašytojas Igoris Gubermanas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „mažas velnias“, kuris „veržiasi tapti dideliu demonu“. Rašytojas interviu Ukrainos žurnalistui ir „Gordon“ įkūrėjui Dmitrijui Gordonui sakė, kad Putinas dabar yra tokia baisi figūra, kad net jo aplinka kaltina jį dėl visko, rašo UNIAN.ua. Jo nuomone, Rusijos vadovas buvo „sukurtas“. „Jei pažvelgtumėte į tai, kas vyksta, pašalinto žmogaus akimis tai suprastume.

Ar Rusija sieks sužlugdyti Helsinkio norą prisijungti prie NATO? Rusijos karas Ukrainoje sunaikino 30 metų po Šaltojo karo Europoje galiojusią tvarką. Vienas reikšmingiausių ir netikėčiausių geopolitinių padarinių yra tai, kad Suomija, ilgą laiką buvusi šalis be sąjungininkių, greičiausiai netrukus prisijungs prie NATO, tikriausiai tai padarys ir jos kaimynė Švedija, rašo foreignaffairs.com.

Prieš tris mėnesius įstrigusios derybos dėl Irano branduolinės sutarties atgaivinimo bus atnaujintos artimiausiomis dienomis, šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, ankstesnę dieną atvykęs neskelbto vizito į Teheraną.   „Derybas dėl JCPOA atnaujinsime artimiausiomis dienomis.

Gatvė Rusijos sostinėje, kurioje įsikūrusi JAV ambasada, gavo naują pavadinimą. Tai, kas anksčiau buvo Bolshoj Devyatinsky Lane, dabar yra Donecko Liaudies Respublikos aikštė, taip vadinasi apsimetėlių respublika, kurią remia Rusija, rašo SkyNews.  Vadinamosios Donecko liaudies respublikos, esančios Ukrainos rytiniame Donbaso regione, nepripažino jokia kita šalis, išskyrus Rusiją.

Rusijos Dūma nusprendė pradėti darbą dėl Rusijos pasitraukimo iš Bolonijos švietimo sistemos. Prieš tai Švietimo ministerijos vadovas Valerijus Falkovas tai pavadino nugyventu etapu. Ginčai dėl Bolonijos sistemos Rusijoje nesiliovė visus šiuos metus, tačiau dabar pagrindinis argumentas buvo ne tokio išsilavinimo kokybė, o dėmesys Europai, rašo BBC.

Rusijos kosmoso programos vadovas Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad įsigaliojus prekių tranzito į vakarinį Kaliningrado eksklavą per Lietuvos teritoriją apribojimams pagal Europos Sąjungos sankcijas, įvestas Maskvai dėl karo Ukrainoje, gali iškilti pavojus Rusijos ir Lietuvos susitarimui dėl bendros sienos, šeštadienį pranešė rusų žiniasklaida.

„Jei rusai mane paims, manęs neiškeis“, – sakė Ukrainos kariuomenes gretose prie fronto linijos kovojantis čečėnas. 33 metų disidentas, pabėgėlis, jau beveik du dešimtmečius gyvenęs Lenkijoje, balandį įstojo į šeicho Mansuro batalioną, rašo rfi.fr.  2014 m., Rusijai aneksavus Krymą, įkurtas padalinys daugiausia sudarytas iš Čečėnijos karų veteranų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus renginiuose, skirtuose paminėti 25-ąsias Honkongo perdavimo Kinijai metinėms paminėti, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Iškilmės vyks Komunistų partijai siekiant pademonstruoti, kad užgniaužusi demokratinį judėjimą ji kontroliuoja šį pusiau autonominį miestą. Jei Xi Jinpingas asmeniškai dalyvaus metinėms skirtuose renginiuose, tai bus pirmoji jo kelionė už Kinijos žemyninės dalies ribų nuo koronaviruso pandemijos pradžios.

Ukrainos tautinės tapatybės stiprėjimas per pastaruosius tris nepriklausomybės dešimtmečius yra svarbus ir nepakankamai ištirtas istorinis reiškinys, turėjęs atgarsių toli už Ukrainos sienų, rašo Atlantic Council. Tai pakeitė politinį klimatą didžiojoje buvusio sovietinio pasaulio dalyje ir padėjo pakurstyti šiandieninę Šaltojo karo stiliaus konfrontacijos tarp Rusijos ir Vakarų atmosferą.

Rusijos valdžia nuėmė Lenkijos vėliavą nuo paminklo, skirto tūkstančiams Sovietų Sąjungos NKVD sušaudytų lenkų kariškių atminti, tarp Maskvos ir Varšuvos tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.  Penktadienį socialiniuose tinkluose į vėliavos dingimą dėmesį atkreipė istorikai ir Katynės memorialo Rusijos vakarinėje Smolensko srityje lankytojai.   Smolensko miesto meras penktadienio vakarą patvirtino, kad vėliava buvo nuimta.

Azovo kovotojas, kuris buvo sunkiai sužeistas ir išgabentas iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje, papasakojo apie savo patirtį kovoje dėl miesto, rašo UNIAN.ua.  Pasak jo, mūšiuose dėl Mariupolio Ukrainos kariai ilgą laiką padėjo vietos gyventojams, nes šie negalėjo evakuotis.

Rusijos protestai dėl Europos Sąjungos sprendimo suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Bendrijos nares statusą rodo Maskvos silpnumą, šeštadienį pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas.  „Po dešimtmečius trukusios agresija, prievarta ir nepagarba grindžiamos politikos Rusija dabar gali tik spjaudytis grasinimais kitoms valstybėms, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Visa tai tik parodo Rusijos silpnumą.