65-erių Sh. Mirziyoyevas pažadėjo atverti savo šalį, griežtai kontroliuojamą buvusią sovietinę respubliką, užsienio investicijoms ir turizmui.
Prieš 2016 metais ateidamas į valdžią po griežtosios linijos šalininko Islamo Karimovo mirties, jis dirbo ministru pirmininku. 2021 metais jis buvo perrinktas.
Rinkimai rengiami po konstitucinio referendumo, kuriuo dabartinio lyderio kadencija buvo pailginta nuo penkerių iki septynerių metų.
Be to, pagal pataisas, priimtas per balandžio plebiscitą, jis gali pradėti iš naujo skaičiuoti savo kadencijas ir siekti dar dviejų. Tai reiškia, kad jis galėtų valdyti iki 2037 metų.
Balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku, sakė naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje Taškente. Jos veiks iki 20 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.
Visi prieš balsavimą AFP kalbinti uzbekai sakė, kad balsuos už Sh. Mirziyoyevą, kuris varžosi su trimis beveik nežinomais kandidatais.
„Tai mano pirmieji rinkimai. Balsuosiu už Shavkatą Mirziyoyevą, nes noriu, kad jaunimas turėtų daugiau galimybių ir galėtų mokytis“, – sakė 18-metė Milana Yuldasheva, gyvenanti Krasnogorske, buvusiame kalnakasybos mieste, esančiame maždaug už 50 km nuo Taškento.
64 metų Abduali Nurmatovas sakė, kad tikisi, jog prezidentas išspręs dujų ir elektros energijos problemas, nes praėjusią žiemą mieste ne kartą buvo nutrauktas tiekimas.
Daugiausiai gyventojų turinčioje Vidurio Azijos šalyje, kuri neturi išėjimo į jūrą ir kuri taip pat ribojasi su Afganistanu, balsavimo teisę turi apie 20 mln. uzbekų.
Sh. Mirziyoyevas save vaizduoja kaip reformatorių, kuriantį „Naująjį Uzbekistaną“.
Jis panaikino priverstinį darbą Uzbekistano medvilnės laukuose ir paleido politinius kalinius, įkalintus per ilgą I. Karimovo valdymo laikotarpį.
„Dirbtinė opozicija“
Nevyriausybinės organizacijos teigia, kad dabar žmogaus teisių padėtis Uzbekistane yra geresnė nei valdant I. Karimovui, tačiau dar daug ką reikia tobulinti, o valdžia nerodo jokių ženklų, kad galėtų atsirasti tikra opozicija.
„Dabartinio prezidento pergalė akivaizdi“, – prieš rinkimus AFP sakė Uzbekistano politikos ekspertas Farkhodas Talipovas.
„Visi kiti kandidatai yra visiškai nežinomi ir nepopuliarūs. Jų kandidatūros tėra dirbtinis būdas parodyti politinę kovą, kurios nėra“, – teigė jis.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) teigė, kad kampanija buvo „santūri, atspindinti opozicijos dabartiniam prezidentui stoką“.
2022 metų liepą kilo protestai dėl plano atimti iš Karakalpakstano regiono apsisprendimo teisę.
Per neramumus ir vėlesnį susidorojimą skurdžioje šiaurės vakarų teritorijoje žuvo mažiausiai 21 žmogus.
Sh. Mirziyoyevo perrinkimo kampanijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama ekonomikai ir švietimui.
Jis sakė, kad artimiausiu metu sieks padvigubinti šalies bendrąjį vidaus produktą iki 160 mlrd. dolerių.
