Rusija

Rusijos Žemutinio Naugardo srityje dėl dronų atakos kilo didelis gaisras, rašo UNIAN. Skelbiama, kad užsidegė Kstovo mieste esanti naftos perdirbimo gamykla. Internete tuoj pat pradėjo plisti vaizdai, kaip dega didžiulė teritorija. Vietos valdžios institucijos išpuolio nekomentavo. Tuo tarpu Smolensko srities gubernatorius Vasilijus Anochinas paskelbė, kad buvo įvykdyta masinė dronų ataka. Anot jo, rusai numušė vieną droną. Taip pat pranešta apie dronų ataką ir Toropeco rajone.

Kremliui nuolankus Čėčėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas viešumoje nesirodė jau 18 dienų. Apie tai rašo leidinys „The Moscow Times“.  Skelbiama, kad paskutinį kartą sveikatos problemų turintis Čečėnijos vadovas apie dalyvavimą viešuose renginiuose pranešė sausio 8 d. Tą dieną jis dalyvavo memorialo tėvui Achmatui Kadyrovui atidaryme, apžiūrėjo centrinę Grozno dalį ir susitiko su Vidaus reikalų ministerijos padalinių vadovais.

Nėra pagrindo tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis, sako Ukrainos parlamentaras Fediras Venislavskis. Jo teigimu, nepanašu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadai netrukus užbaigti karą bus išpildyti.  Apie tai rašo UNIAN.

Kinija antradienį paragino Vašingtoną ir Maskvą mažinti savo branduolinius arsenalus, pabrėždama, kad tai yra Pekino dalyvavimo galimose JAV prezidento Donaldo Trumpo derybose dėl branduolinio nusiginklavimo sąlyga.  Praėjusią savaitę Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume (WEF) respublikonas pareiškė, kad JAV dirbs siekdamos užtikrinti branduolinių ginklų atsisakymą.  Jis pridūrė, kad šiuo klausimu taip pat norėtų surengti derybas su Rusija ir Kinija.

Rusija susiduria su didelėmis problemomis norėdami apsaugoti svarbius šalies infrastruktūros objektus pasitelkiant oro gynybos sistemas, sako Ukrainos karo ekspertas Pavelas Narožnas, įvertindamas pastaruosius Ukrainos smūgius į Riazanės naftos perdirbimo gamyklą, dėl kurių jos veikla buvo sustabdyta. „Tokie objektai dažniausiai dengiami silpnomis priemonėmis. O Ukrainos bepiločių orlaivių sunaikinimui jų akivaizdžiai neužtenka“, – sakė P. Narožnas.

Antradienį paskutiniojo teismo dienos laikrodžio rodyklės dar viena sekunde pasislinko link vidurnakčio – vis didėjant nerimui dėl branduolinio karo ir klimato kaitos, kurį dar labiau pakursto plintanti dezinformacija, iki visiško susinaikinimo žmonijai dar niekada nebuvo likę tiek nedaug.

Aukštas NATO pareigūnas patvirtino, kad Rusija turėjo planą nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Apie tai praneša leidinys „Politico“. Sąmokslą sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba Pasak NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo inovacijų, hibridinių ir kibernetinių tinklų klausimais Jameso Appathurai, sąmokslas, kurį sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba, buvo dalis Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje.

Lietuvos teisėsaugos paieškomas Edikas Jagelavičius pasirodė savaitgalį Baltarusijoje vykusiuose prezidento rinkimuose, skelbia „Zerkalo“, remiantis LRT ir „Belta“ paviešinta informacija.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas itin mėgsta kaltinti Vakarus, kad šie tariamai „apgavo Rusiją“: ir dėl Ukrainos stojimo į NATO, ir dėl Minsko susitarimų, ir dėl daugelio kitų dalykų. Tačiau archyvuose yra jo vieši pasisakymai, kuomet jis prieš 20 metų pats atvirai deklaravo „Ukrainos suverenumą“ ir „teisę rinktis“. Savo valdymo pradžioje V. Putinas deklaravo bendradarbiavimą su NATO aljansu, nors ir nepalankiai vertino aljanso plėtrą, tačiau jokių kategoriškų pareiškimų nebuvo.

Į Damaską atvyko pirmoji oficiali Rusijos delegacija po ilgamečio Sirijos prezidento Basharo al Assado nuvertimo, antradienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Žurnalistu save vadinantis amerikiečių veikėjas, anksčiau daręs interviu su Vladimiru Putinu, Tuckeris Carlsonas pareiškė, kad Joe Bideno administracija esą norėjo nužudyti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, rašo „The New Voice of Ukraine“. Apie tai jis kalbėjo tinklalaidėje su kitu veikėju Mattu Taibbi. T. Carlsonas laidoje pažėrė kaltinimų J. Bideno administracijai.

Ukrainos gimnastė, 2016-ųjų olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja Anna Rizatdinova papasakojo, kaip Rusijoje yra išnaudojamos gimnastės po to, kai „baigiasi jų galiojimo laikas“. Anot sportininkės, „viešnamį“ prižiūri Rusijos gimnasčių rinktinės vyr.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka skelbia pergalę surežisuotuose prezidento rinkimuose. Esą surinko dar daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus 2020-aisiais. Vakarų šalys rinkimus Baltarusijoje pasmerkė kaip nesąžiningus, o Kremlius A. Lukašenkos šou vadina „solidžia pergale“. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka su šunimi įeina į rinkimų balsavimo vietą.

Rusijos ekonomika „netrukus susidurs su didelio masto bendrovių bankrotų šuoliu“, skelbiama šalies valdžiai artimo analitinio centro CMAPK, kuriam vadovauja dabartinio gynybos ministro Andrejaus Belousovo brolis, ataskaitoje. Anot centro ekspertų, link finansinės bedugnės krašto Rusijos verslą stumia staigus paskolų palūkanų šuolis, sekęs iš paskos Centrinio banko sprendimui didinti bazinę normą iki rekordinių per pastaruosius 20 metų 21 proc.

Nutekintas elektroninio pašto archyvas iš bendrovės „Concord“, kuri priklausė liūdnai pagarsėjusiam Rusijos veikėjui Jevgenijui Prigožinui. Iš el.

Augant Vakarų susirūpinimui dėl stiprėjančio bendradarbiavimo su Maskva, Iranas įsigijo rusiškų naikintuvų „Su–35“. Tai pirmadienį valstybinei naujienų agentūrai „Student News Network“ patvirtino aukštas Irano revoliucinės gvardijos vadas, praneša agentūra „Reuters“. Tai pirmas kartas, kai Islamo Respublikos atstovas patvirtino „Su–35“ naikintuvų pirkimą. Lapkritį Irano naujienų agentūra „Tasnim“ pranešė, kad vadovybė Teherane užbaigė susitarimus dėl rusiškų naikintuvų pirkimo.

Rusijos pasieniečiai konfiskuoja iš atvykstančių į šalį žmonių sūrius, chamoną, kumpius, dešras ir kitą mėsos ar pieno produkciją, skelbiama „Spektr“. Šią ir kitą gyvulininkystės produkciją nuo sausio 20-osios į Rusiją įvežti uždraudė „Rosselchoznadzor“ (Federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba) – net ir asmeninėms reikmėms. Tarnybos atstovai agentūrai TASS tvirtino, kad priežastis – snukio ir nagų ligos protrūkis Vokietijoje.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikisi, kad Rusija netrukus jo šalyje dislokuos naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. „Per artimiausias kelias dienas gausime „Orešnik“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė A. Lukašenka. Pasak jo, su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo susitarta, kad hipergarsinė raketa bus pristatyta į Baltarusiją prieš ją dislokuojant Rusijoje.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį išreiškė solidarumą su Baltijos jūros šalimis, pasirodžius pranešimui apie Švediją ir Latviją jungiančio povandeninio kabelio sugadinimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ir visos NATO sąjungininkės ruošiasi galimai grėsmei iš Rusijos. Dėl to Lietuva ruošiasi didinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP bei kitais būdais bando atgrasyti priešus. Pasak ministro, svarbiausia dabar nepasirodyti minkštiems, o būti tvirtiems bei glaudžiai bendradarbiauti su sąjungininkais. Apie Lietuvos gynybos planus naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau pasakoja ministras K. Budrys.

Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį sakė nesigailintis, kad 2022 metais leido Rusijai iš Baltarusijos teritorijos veržtis į Ukrainą. Naujienų agentūros AFP paklaustas, ar, atsižvelgiant į beveik trejus metus trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą aukų skaičių, gailisi leidęs Rusijos pajėgoms dislokuotis Baltarusijoje ir iš ten pulti Ukrainą, A. Lukašenka atsakė: „Nieko nesigailiu.

Rusija jau dešimtmečius kenčia nuo iliuzijų dėl teritorijų, kurios skirtingais metais priklausė Rusijos imperijai ir SSRS, rašoma telegramo kanale „Pravda Heraščenko“. Tačiau ji pati turi kitų valstybių teritorinių pretenzijų, įskaitant senus ginčus su Kinija. Iš Rusijos politikų ir Kremliaus aktyvistų galima dažnai išgirsti apie „istorines rusų žemes“, kurios šiuo metu priklauso kaimyninėms valstybėms.

Grenlandijos gyventojai norėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi, pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas savo pastabose lėktuve „Air Force One“, sekmadienį pranešė kartu su prezidentu keliaujantys žurnalistai. „Manau, kad Grenlandija prisijungs prie mūsų. Manau, kad mes ją turėsime. Ir manau, kad žmonės nori būti su mumis, kaip žinote. Ten yra 55 000 žmonių, jie nori būti su mumis“, – sakė D. Trumpas.

Ankstyvą sekmadienio rytą dronai atakavo Riazanės naftos perdirbimo gamyklą ir sukėlė didelį gaisrą. Taip teigia BBC rusų tarnyba. Pranešime, kuriame cituojama Rusijos gynybos ministerija, pažymima, kad oro gynybos sistemos perėmė 15 Ukrainos dronų. Iš jų aštuoni buvo sunaikinti virš Riazanės srities, šeši – virš Kursko ir vienas – virš Belgorodo.

Sausio 24-osios naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai sėkmingai smogė objektams Rusijoje, įskaitant naftos perdirbimo gamyklą, naftos saugyklą ir šiluminę elektrinę Riazanėje. Po šios atakos „Defense Express“ analitikai pastebi, kad tokio masto ataka parodo tikrąją Rusijos oro gynybos sistemos būklę.

Atsižvelgiant į radikaliai priešingas Kyjivo ir Maskvos nuomones, naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vargu ar sugebės greitai sustabdyti karą. Ir bet koks pokario pasaulio formatas turi būti garantuotas ginklo jėga, analizėje rašo vokiečių leidinys „Die Zeit“, cituoja UNIAN. Publikacijos autorių teigimu, dabar ir Kyjivas, ir Maskva bando įgyti naujojo Amerikos prezidento palankumą.

Su Rusijos partizanais siejamas „Telegram“ kanalas „Skrepač“ pasidialino iškalbinga nuotrauka, kurioje – liepsnose po atakos paskendusi Riaznės naftos perdirbimo gamykla, o priešais liepsnas puikuojasi politinė reklama su Rusijos prezidento Vladimiro Putino veidu.  Ypač iškalbingą šią nuotrauką daro ir užrašas ant plakato su V. Putinu – „stabilumas“.  Visa Rusija vienoje nuotraukoje „Visa [Rusijos] situacija vienoje nuotraukoje. Geriau apibūdinti negalėtum.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su JAV vadovu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje. „Kalbant apie derybų klausimą, (...) mes visada sakėme, ir noriu tai dar kartą pabrėžti, kad esame pasirengę šioms deryboms Ukrainos klausimais“, – sakė V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

Vienas aukštas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad Maskva priešinsis bet kokiems NATO veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti dominavimą Baltijos jūroje. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško Rusijos televizijos kanalui „Rossija 24“ penktadienį sakė, kad Vakarų karinio aljanso sprendimas stiprinti patruliavimą Baltijos jūroje yra dar vienas NATO „noro paversti Baltijos jūrą NATO ežeru“ įrodymas.

Maskvoje vyras taburete sumušė savo žmoną dėl tariamai neskaniai jos pagamintų kotletų, rašoma „Baza“. Praėjusiais metais pora atšoko briliantines vestuves – 60 metų kartu. „Baza“ skelbiama, kad Maskvoje gyvenantys Galina ir Anatolijus sausio 21-osios vakarą ruošėsi vakarieniauti.

Penktadienį Kremlius pareiškė norintis „kuo greičiau“ atnaujinti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl branduolinio nusiginklavimo.  Dviejų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių derybos priėjo aklavietę, kai tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje santykiai smarkiai pablogėjo ir Maskva 2023 m. pasitraukė iš paskutinės dar likusios ginklų kontrolės sutarties su Vašingtonu.

Buvęs Rusijos jaunimo reikalų ministras, judėjimų „Iduščije vmeste“ (liet. „Einantys kartu“) ir „Našy“ („Mūsiškiai“) įkūrėjas Vasilijus Jakemenko davė retą interviu.

45 metų rusas turistinės iškylos Surino salose (Tailandas) metu išmetė savo 13-metį sūnų už laivo borto. Kapitonas nedelsdamas sustojo ir kartu su kitais keleiviais iškėlė paauglį į laivą, tačiau šis jau buvo mirtinai sužeistas, rašoma „Thairath“. Turistinei valčiai artėjant prie kranto, 45 metų rusas Artemas Bugorskis griebė sūnų Lukasą už kojų ir įmetė jį į vandenį, o paskui pats šoko į vandenį. Skelbiama, kad berniukas patyrė galvos sužalojimus nuo laivo sraigto.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino blokuoti bandymus pratęsti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, atkreipdamas dėmesį į norą atnaujinti dujų tranzitą per Ukrainą į Vidurio Europą. Ukraina nepratęsė dujų tranzito susitarimo su Rusija ir jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį.

Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka prieš pat šį savaitgalį vyksiančius prezidento rinkimus suteikė malonę dar 15 kalinių, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Valstybinė naujienų agentūra „BelTa“ pranešė, kad tarp paleistų kalinių yra aštuoni, atliekantys bausmę už ekstremizmą. Paprastai ekstremistais vadinami nuo 1994 m. Baltarusiją valdančio A. Lukašenkos politiniai oponentai.  Paleistųjų pavardės nebuvo atskleistos.

 Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas ir Suomijos transporto ir ryšių ministrė Lulu Ranne laiške, išsiųstame už transportą atsakingam eurokomisarui Apostolui Dzidzikostui, pabrėžė, kad abiem šalims reikia didesnės Europos Sąjungos (ES) paramos kovojant su šešėliniu Rusijos laivynu. Ministrai teigė, kad Rusijos šešėlinis laivynas kelia rimtą grėsmę ES saugumui ir aplinkai, ypač Baltijos jūros regione.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė norįs kuo greičiau susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai pranešė „Reuters“. Kalbėdamas per vaizdo ryšį Pasaulio ekonomikos forume Davose, D. Trumpas pabrėžė esąs pasirengęs kalbėtis su V. Putinu: „Tikrai norėčiau greitai susitikti su prezidentu V. Putinu, kad tas karas baigtųsi. Ir tai ne dėl ekonomikos ar dar ko nors. Tai dėl milijonų žmonių gyvybių praradimo... Tai skerdynės.

Buvusi olimpinė čempionė ir numanoma Vladimiro Putino meilužė bei vaikų motina Alina Kabajeva nuo 17 metų dirba kariniame dalinyje Nr. 16660, kuriame registruoti Rusijos prezidento apsaugos darbuotojai, skelbiama „Možem objesnit“. Informaciją pavyko sužinoti remiantis Rusijos pensijų fondo pažyma, kurioje pateikiama informacija apie A. Kabajevos pajamas.

Per rusų oro atakas netoli Ukrainos sostinės žuvo du ir buvo sužeisti dar mažiausiai du žmonės, penktadienį pranešė vienas Kyjivo valdžios atstovas. „Deja, per priešų dronų antskrydį Kyjivo regione žuvo du žmonės“, – platformoje „Telegram“ pranešė laikinasis Kyjivo regiono karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas. Jis pridūrė, kad gyvenamajame name kilus gaisrui buvo sužeisti dar mažiausiai du asmenys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad tam tikra Rusijos sąjungininkė šali turi atlikti svarbų vaidmenį, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Jis taip pat užsiminė, kad 2020 metais Vladimiras Putinas „norėjo denuklearizacijos“. „Jis man paskambino“, – teigė D. Trumpas, kalbėdamas apie Kinijos lyderį Xi Jinpingą, ir pridūrė, kad santykiai tarp jų gerėja. „Turime tik užtikrinti, kad jie būtų sąžiningi“, – pridūrė JAV prezidentas.

Karaliaus Danylo 24-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kovotojai sužlugdė Rusijos kariuomenės mėginimą įsiveržti į Donecko srities Časiv Jaro miestą. Atitinkamą vaizdo įrašą brigada paskelbė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, Rusijos oro desanto kariuomenės daliniai mėgino surengti masinį šturmą, naudodami šešias desanto kovos mašinas. Paruoštos gynybos linijos ir darnūs veiksmai leido Ukrainos gynėjams sunaikinti keturias priešo šarvuotąsias mašinas.

Dabartinės dujų kainos Rusijoje nepadengia „Gazprom“ išteklių poreikių. Tai ketvirtadienį Dūmos ekspertų tarybos posėdyje pareiškė Strateginių blokų departamento vadovas Aleksejus Sacharovas, praneša opozicinis leidinys „The Moscow Times“. Pasak jo, dujų kaina Rusijos vartotojams turėtų būti padidinta iki tokio lygio, kuris leistų „Gazprom“ vykdyti regionų dujofikavimą ir investicinius projektus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nuotoliniu būdu kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, Šveicarijoje, pareiškė, kad mažesnės naftos kainos galėtų nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje. Jis pareiškė, kad prašys Saudo Arabijos ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sumažinti naftos kainą, ir pridūrė: „Jei kaina sumažėtų, Rusijos ir Ukrainos karas nedelsiant baigtųsi.“ „Šiuo metu kaina yra pakankamai didelė, todėl šis karas tęsis“, – teigė jis.

Ukrainai reikia ne tik gintis, bet ir pulti, mokytis gelbėti karių gyvybes – apie operaciją Rusijos Kursko srityje prakalbo šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Pirma, neturėtume nuvertinti priešo. Antra, turime išmokti kovoti, išmokti laimėti, išmokti daryti išvadas, galbūt iš savo klaidų. Ir, žinoma, turime įgyti ir nugalėti technologijų srityje. Tai yra, turėti techninį pranašumą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nuotoliniu būdu dalyvaudamas Strateginių iniciatyvų agentūros stebėtojų tarybos posėdyje paskelbė, kad „netrukus turės atsitraukti dėl labai svarbaus skambučio“. Keliomis valandomis anksčiau jo atstovas Dmitrijus Peskovas žiniasklaidai aiškino, kad V. Putinas „turės šiandien labai svarbų skambutį, bet ne iš ten, kur jūs tikitės“, matyt, turėdamas omenyje JAV Baltuosius rūmus.

Šveicarijos Davoso mieste viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Ukraina ir jos sąjungininkės turėtų priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną maldauti taikos susitarimo. Ketvirtadienį A. Duda dalyvavo vadinamuosiuose Ukrainos pusryčiuose, surengtuose Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) 55-ojo metinio susitikimo metu.

Vieno rusų kario našlė aptiko neišsiųstas žinutes jo telefone, kur buvo pasakojama apie kankinimus elektra ir vadovybės abejingumą: „palaidotas buvo likus 4 dienoms iki realios mirties, kai prašė jį evakuoti“. „Astra“ paviešinta vieno rusų kario iš 123-iosios „Luhansko liaudies respublikos“ brigados, kurioje rusų kariai yra savų kankinami ir žudomi, dingsta be žinios. Vieno iš tokių karių žmona tikina, kad jį mirusiu oficialiai paskelbė likus 4 dienoms iki mirties.

Vladimiras Putinas mano, kad pagrindiniai karo Ukrainoje tikslai jau pasiekti, „Reuters“ cituojamas Kremliaus poziciją žinantis šaltinis. Pasak jo, vienas iš šių tikslų – įgyti „sausumos tilto“ į Krymą kontrolę. Dabar Rusijos vadovą vis labiau neramina Rusijos ekonomikos padėtis, teigė keli naujienų agentūros šaltiniai.

Rusijos pasiuntinio Jungtinėse Tautose pavaduotojas atsakė į Donaldo Trumpo ekonominius grasinimus Maskvai.  Kaip jau pranešėme, JAV prezidentas šiandien pareiškė, kad įves muitus ir sankcijas Rusijai, jei susitarimas dėl Ukrainos taikos darybų nebus pasiektas greitai. Dabar Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Kremliui, prieš imantis tolesnių veiksmų, reikėtų sužinoti, ką, D. Trumpo nuomone, sudaro susitarimas.  „Tai ne tik karo pabaigos klausimas.