Rusija

Kremliaus statytinis Čečėnijoje vėl nusprendė viešai užsipulti Rusijos generolą Aleksandrą Lapiną. „Kadyrovcų“ vado teigimu, būtent šis rusų generolas yra tariamai atsakingas už visas didžiausias Rusijos kariuomenės nesėkmes fronte. Rusijos gynybos ministerija niekaip nereagavo į viešus R. Kadyrovo išsišokimus, nepaisant griežtų teisinių pasekmių eiliniam Rusijos piliečių už bet kokį bandymą kvestionuoti karo Ukrainoje eigą.

Rusijai apkaltinus Ukrainą ketinimu savo teritorijoje panaudoti vadinamąją nešvarią bombą, Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija šią savaitę atliks „nepriklausomą patikrą“ dviejose Ukrainos vietose, ketvirtadienį pranešė agentūra. Rusija apkaltino Ukrainą rengiantis panaudoti tokį ginklą prieš Maskvos karius, tačiau Kyjivas įtaria, kad pati Rusija gali panaudoti „nešvarią bombą“ ir tuo apkaltinti Ukrainą. Analitikų teigimu, tai galėtų būti pretekstas eskaluoti karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misija turėtų „kuo greičiau“ patikrinti Ukrainos branduolinius objektus, ir pakartojo Maskvos teiginius, kad Kyjivas neva rengiasi panaudoti „nešvarią bombą“. „Kalbama, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra nori atvykti ir patikrinti Ukrainos branduolinius objektus. Mes tam pritariame.

Kinija kelia „svarbiausią“ iššūkį Jungtinėms Valstijoms, tačiau Rusija irgi sudaro „rimtų grėsmių“, teigiama ketvirtadienį paskelbtame kariuomenės strateginiame dokumente. Rusijai kalbant apie galimybę kare Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą, Pentagonas taip pat aiškiai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ketina savo branduoliniu arsenalu atgrasyti „visų formų strategines atakas“, įskaitant konvencinius ginklus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad ateinantis dešimtmetis bus „pavojingiausias“ nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. „Laukia bene pavojingiausias, nenuspėjamiausias ir kartu svarbiausias dešimtmetis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė V. Putinas per vadinamojo Valdajaus diskusijų klubo renginį ir pridūrė, kad padėtis yra „tam tikra prasme revoliucinė“. Jis taip pat tvirtino, kad Rusija stengiasi „apginti savo teisę egzistuoti“ nuo Vakarų pastangų „sun...

Rusijos parlamento žemieji rūmai ketvirtadienį per pirmą svarstymą vienbalsiai priėmė pataisas, kuriomis sugriežtinamas liūdnai pagarsėjęs 2013 metų „gėjų propagandos“ įstatymas, rodo informacija oficialioje Valstybės Dūmos svetainėje. Įstatymų leidėjai „per pirmą svarstymą vienbalsiai priėmė įstatymo pataisas dėl netradicinių lytinių santykių propagandos draudimo“, sakoma pranešime.

Jeigu moterys Rusijoje daugiau gimdytų vaikų, joms būtų paprasčiau siųsti savo sūnus į karą, pareiškė Rusijos  kariuomenės strateginės paskirties raketų pajėgų šventikas Michailas Vasiljevas vietos televizijos „Spas“ laidos metu. Tokią idėją popas išsakė atsakydamas į laidos vedėjos pasakojimą apie moterį, kuri paslėpė savo sūnų nuo mobilizacijos Kanarų salose. Jos teigimu, šeimos pažįstama išpardavė „faktiškai viską, ką turėjo“ ir išsiuntė savo sūnų tolyn nuo to, kas vyksta Rusijoje.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija gali patarinėti Iranui, kaip slopinti masinius protestus, kilusius dėl moralės policijos areštuotos jaunos moters mirties. Baltieji rūmai yra „susirūpinę, kad Maskva gali patarinėti Iranui, kaip geriausia valdyti protestus, remdamasi... didele [oponentų] tildymo patirtimi“, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby kalbėjo aptakiau.

Nenustatytas asmuo Maskvoje, Kutuzovskio prospekte, į „Vieningosios Rusijos“ pirmininko Dmitrijaus Medvedevo priimamąjį įmetė Molotovo kokteilį, remdamasi „ASTRA“, rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN. Pranešama, kad incidentas įvyko spalio 26-ąją apie 03:00. Į Maskvoje esančio pastato, kuriame įsikūręs „Vieningosios Rusijos“ visuomenės priėmimo biuras, langą buvo įmestas Molotovo kokteilis. Skelbiama, kad gaisrą užgesino apsaugos darbuotojai, dėl padegimo niekas nebuvo sulaikytas.

Kremliaus propagandinė žiniasklaida skelbia, kad buvusi kandidatė į prezidentus, viena žymiausių Rusijos televizijos veikėjų Ksenija Sobčak per Baltarusiją pabėgo į Lietuvą. Anksčiau buvo skelbiama, kad naktį sulaikytas jos reikalų patikėtinis K. Suchanovas, o pačios televizijos žvaigždės namuose atliekamos kratos. „Ji per Baltarusiją išvyko į Lietuvą“, – cituojama neįvardintas šaltinis „RIA Novosti“. Netrukus tą pačią informaciją patvirtino ir TASS šaltiniai teisėsaugoje.

„Rusų namuose“ Kopenhagoje vyko bendruomenės renginys, kurį po to rusų propaganda pateikė kaip „šąlančių europiečių šildymo akciją“. Prisivilioję Danijoje gyvenančius rusakalbius rusų valdininkai tai pateikia kaip įrodymą, kad danai ateina į pastatą pasišildyti, nes nebeišgali susimokėti už šildymo sąskaitas. Rusijos bendradarbiavimo organizacija („Rossotrudničestvo“) spalio 21-ąją paskelbė akciją „Iš Rusijos su šiluma“, tariamai atvėrusi savo „Rusų namus“ europiečiams pasišildyti.

Naktį Rusijoje užsiliepsnojo didelis statybinių medžiagų sandėlis. Gaisro plotas siekė 12 tūkstančių kvadratinių metrų. Gaisras įvyko Leningrado srities Kolpino rajone, netoli Sankt Peterburgo. Šiuo metu gaisrą lokalizavo Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Rusija informavo JAV, kad pradėjo savo kasmetines branduolines pratybas, kurių metu nuo trečiadienio bus paleistos branduolinės raketos, remdamasis dviem pareigūnais rašo „CBS News“. Kasmetines pratybas JAV pareigūnai apibūdino kaip „įprastines“ šiuo metų laiku, tačiau pabrėžiama, kad jos vyks būtent tuo metu, kai Rusija suintensyvino savo retoriką dėl branduolinių ginklų panaudojimo Ukrainoje.

Antradienį Zagrebe (Kroatijos Respublika) prasidėjo pirmasis parlamentinis Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį susirinko 42 delegacijos iš 32 šalių, Europos Parlamento, Europos Tarybos, ESBO ir NATO. Susitikime šalių atstovai išsakė paramą Ukrainos teritorijos vientisumui ir suverenitetui, patvirtino, kad Ukraina nėra viena kovoje už laisvę ir taiką.

Rusijos teismas antradienį atmetė JAV krepšinio žvaigždės Brittney Griner apeliaciją ir prašymą sutrumpinti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl su narkotikais susijusių kaltinimų. Netoli Maskvos esančio Krasnogorsko teismas nusprendė palikti „nepakeistą“ rugpjūčio mėnesio nuosprendį B. Griner byloje, bet pažymėjo, kad kiekviena diena, kurią sportininkė praleido už grotų nuo suėmimo vasario mėnesį, bus įskaičiuota kaip pusantros bausmės dienos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl sankcijų ir „toksiškumo“ pastaruoju metu su užsienio šalių lyderiais susitinka itin retai, o jeigu tai pavyksta, tai tik dėl regioninių reikalų ir karo Ukrainoje klausimų sprendimo, ar priimdamas garbius svečius iš egzotiškų valstybių. Šįkart Kremliuje apsilankė Bisau Gvinėjos prezidentas Sissoco Embalas, kuris tuo pat metu eina ir Vakarų Afrikos šalių ekonominės bendruomenės pirmininko pareigas.

Trumsėje (Norvegija) sulaikytas vienas vietos universiteto mokslininkas. Leidinio NRK duomenimis, į mokslo įstaigą jis atvyko 2021-aisiais, prisistatęs tyrinėtoju iš Brazilijos. Norvegų spec. tarnybos nustatė, kad iš tiesų gali būti rusų šnipas, kuris taikėsi sužinoti Norvegijos nacionalinio saugumo informaciją. Vienas Brazilijos piliečio dokumentus atvykdamas į šalį pateikęs vyras buvo sulaikytas Norvegijos Trumsės mieste, einantis į darbą Norvegijos Arkties universitete. Norvegų spec.

Pasaulio bankas (PB) paskelbė apie papildomą 500 mln. JAV dolerių išmoką Ukrainai, skirtą neatidėliotiniems poreikiams, atsiradusiems dėl Rusijos invazijos, tenkinti.

Rusų IT specialistas Adamas Kalininas pasirinko neįprastą būdą, kaip nepatekti į mobilizuojamųjų gretas. Rugsėjo pabaigoje jis susirinko būtiniausius išgyvenimui daiktus ir patraukė į Rusijos miškų gilumą. Vyro teigimu, tai vis geriau negu ėjimas į mirti į beprasmišką karą. A. Kalininas protestavo prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, sulaukė kelių nuobaudų. Prasidėjus mobilizacijai suprato, kad negali išvykti iš šalies, kaip tai darė daugelis jo kolegų.

JAV Karo studijų institutas (ISW) įžvelgia, kad karinės samdinių bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas toliau didina savo įtaką Rusijoje, o tai kelia grėsmę pačiam šalies prezidentui Vladimirui Putinui. „Prigožinas ir toliau telkia valdžią ir kuria karinę struktūrą, lygiagrečią Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, kuri gali kelti grėsmę Putino valdžiai – bent jau informacinėje erdvėje“, – rašoma ISW apžvalgoje.

Kyjivas pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ji tyčia vilkina daugiau kaip 165 krovininių laivų, turinčių plaukti į Ukrainos uostus paimti grūdų krovinių, atvykimą iš Turkijos. Rusijos inspektoriai „gerokai ilgina laivų tikrinimą... dėl to eilėje prie Bosforo sąsiaurio įstrigo daugiau kaip 165 laivai ir šis skaičius kasdien vis didėja“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Rusijos karinis lėktuvas sekmadienį ant dviejų aukštų namo Irkutske nukrito dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų, teigia Ukrainos žvalgyba. Apie tai žvalgyba pranešė socialiniuose tinkluose, rašo „Ukrinform“. „Atliekant dviejų lėktuvų Su-30SM skrydžio bandymus virš Irkutsko, vienas iš jų sudužo ir nukrito ant gyvenamojo namo. Įgula žuvo. Žinoma, kad abu orlaiviai buvo išbandomi po remonto darbų.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kritikavo Izraelio neutralumą Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir sakė, kad izraeliečių lyderių sprendimas neparemti Kyjivo paskatino rusų kariuomenės partnerystę su Iranu. „Šito jų aljanso paprasčiausiai nebūtų buvę, jei jūsų politikai tuo metu būtų padarę vienintelį sprendimą.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas atleido iš pareigų transporto ministro pavaduotoją Aleksandrą Suchanovą. Skelbiama, kad valdininkas išėjo iš darbo savo noru, tačiau būtent jis buvo atsakingas už „transporto saugumą“ šalyje. Jau anksčiau televizija RBK skelbė, kad A. Suchanovas gali palikti savo postą dėl spalio 9-ąją įvykdyto Krymo tilto sprogdinimo.

 Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija nerodo „jokio noro“ tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms, ir gyrė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą surengti derybas. „Ankara laikosi kitokios pozicijos nei Paryžius ir Berlynas... ir pareiškė esanti pasirengusi tęsti tarpininkavimo pastangas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Iranas sekmadienį paskelbė sudaręs sutartį su Rusija dėl 40 turbinų tiekimo Maskvai, kad padėtų jos dujų pramonei Vakarų sankcijų fone, pranešė vietos žiniasklaida. Irano „pramoninė sėkmė neapsiriboja raketų ir bepiločių orlaivių sektoriais“, – pareiškė „Iranian Gas Engineering and Development Company“ vadovas Reza Noushadi, kurį pacitavo oficialioji naftos ministerijos naujienų agentūra „Shana“.  „Šiuo metu 85 proc.

Ukrainoje per paskutinę parą okupantai nužudė aštuonis civilius, dar 19 – sužaloti, skelbia „Ukrinform“. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko. Jo duomenimis, Dnipropetrovsko srityje buvo sužeisti keturi žmonės. Donecke dėl Rusijos agresijos žuvo šeši, dar 9 buvo sužeisti. Zaporižioje žuvo du žmonės.  K. Tymošenko praneša, kad Mykolajive buvo sužeisti keturi, o Sumų ir Charkivo srityse – po vieną.

Politologas Andrejus Piontkovskis sako, kad vietoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino G-20 viršūnių susitikime gali dalyvauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Politologas spėja, kad netgi S. Lavrovas veikiausiai prisijungtų nuotoliniu būdu.  Eksperto teigimu, V. Putinas bijos dalyvauti susitikime. „Man atrodo, kad [Putinas] neateis. Žiūrėk, vakar susitiko su vadinamaisiais mobilizuotais kariais.

Irkutske, Rusijoje, karinis lėktuvas nukrito ant dviejų aukštų namo, skelbia NEXTA.  Nelaimės vietoje kilo didžiulis gaisras. Skelbiama, kad gaisro plotas šiuo metu siekia 200 kv. m.  „Abu pilotai žuvo. Nė vienas iš vietos gyventojų nenukentėjo.

Didžiulės Rusijos raketų atakos prieš svarbiausią infrastruktūrą sukels rimtų humanitarinių problemų ukrainiečiams, tačiau nepalauš jų valios laimėti karo, sako JAV Karo studijų instituto analitikai.  „Nuolatiniai Rusijos smūgiai prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą greičiausiai nepakenks Ukrainos valiai kovoti, tačiau temperatūrai krentant tokios atakos kels vis didesnį ekonominį ir humanitarinį iššūkį“, – sakoma ataskaitoje.

Per paskutinę parą ukrainiečiai sudavė galingą smūgį okupantams.  Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad per parą nukovė 400 rusų.  Taip pat pranešama, kad pajėgoms pavyko sunaikinti 5 tankus, 2 sraigtasparnius, 20 bepiločių orlaivių.  Naujienų portalas tv3.lt šiandien jau skelbė, kad Ukrainos operacinė vadovybė „Pietūs“ pranešė apie nemenkus okupantų nuostolius.

Rusijoje kilo gaisras parako gamykloje, gaminančioje ginklus karui prieš Ukrainą, skelbia „Freedom“. Kaip skelbiama, gaisras kilo Permės parako gamykloje.  Kaip skelbia „Freedom“, šioje gamykloje gaminami užtaisai „Gradams“, taip pat oro gynybos sistemos ir kiti ginklai.  Gaisras šioje gamykloje taip pat kilo gegužę. Tuomet Rusijos žiniasklaida rašė, kad gaminiai neva užsiliepsnojo, tačiau prieš tai vietos gyventojai pranešė išgirdę sprogimą.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sako, kad ukrainiečiai gali likti be socialinių garantijų, jei Europos Sąjunga nustos finansuoti šalį. Jis taip pat priminė, kad šalyse partnerėse yra įšaldytas 300-500 mlrd. dolerių siekiantis Rusijos turtas ir ragina kurti mechanizmą, kuriuo būtų galima konfiskuoti įšaldytus pinigus ir juos skirti Ukrainos reikmėms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegrame“ sureagavo į Rusijos šeštadienį įvykdytas atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.  Pasak V. Zelenskio, į Ukrainą buvo paleistos 36 raketos, kurių dauguma buvo numušta.  „Agresorius ir toliau terorizuoja mūsų šalį. Nuo nakties priešas pradėjo didžiulę ataką: 36 raketos, kurių dauguma buvo numuštos“, – rašo V. Zelenskis.

Andrejus „Djukas“ Ponaras – karinio „Azov“ pulko karys, kuris pavasarį pateko į nelaisvę kartu su Mariupolio ir „Azovostal“ gynėjais. Rugsėjo mėnesį jis ir daugiau nei 200 kariškių buvo sugrąžinti namo per karo belaisvių apsikeitimą. A. Ponaras papasakojo, kas Ukrainos laukia ateityje, ir pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali užsitęsti ilgai, skelbia UNIAN. A. Ponaras šiomis mintimis pasidalijo interviu RBC.

Ukrainiečių pajėgos Chersono srityje numušė priešo sraigtasparnį Ka-52, kitaip dar vadinamą „Aligatoriumi“. Skaičiuojama, kad vienas toks sraigtasparnis kainuoja 16 mln. eurų. Spalio 22 dieną apie vidurdienį Chersono srityje Ukrainos priešlėktuviniai naikintuvai numušė Rusijos atakos sraigtasparnį Ka-52. Kaip pranešė „Ukrinform“, apie tai „Facebook'e“ pranešė Ukrainos operacinė vadovybė „Pietūs“. „Spalio 22 d., apie 12.00 val.

JAV prezidentas  Joe Bidenas  paaiškino, kodėl jo šalis išleidžia daug pinigų padėti Ukrainai, pažymėdamas, kad tai ne tik ukrainiečių, bet ir NATO bei Vakarų saugumui užtikrinti, skelbia UNIAN.  „Mes išleidome daug pinigų, kad padėtume ukrainiečiams. Tačiau čia yra daug daugiau nei ukrainiečiai. Tai susiję su NATO, tai apie Vakarus“, – sakė Bidenas ir pridūrė, kad siekiama užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negalėtų pasiekti pergalės kare prieš Ukrainą.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai įspėja, kad  Rusijos pajėgos apkaltins Ukrainą susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, nors ji tuo nėra suinteresuota. Pasak analitikų, okupantai gali bandyti susprogdinti Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, kad uždengtų savo atsitraukimą ir neleistų Ukrainos kariams judėti gilyn į Chersono sritį.

Ukraina dalijasi naujausia okupantų nuostolių informacija, rašo UNIAN.  Skelbiama, kad per paskutinę parą ukrainiečiams pavyko nukauti 320 okupantų, bendras kare žuvusių karių skaičius išaugo iki kiek daugiau nei 67 tūkstančių.  Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat sunaikino 6 tankus, 8 šarvuočius, vieną lėktuvą. Ukrainos pajėgos nuo rusų okupantų Charkivo srityje išvadavo 551 gyvenvietę, o Chersono srityje – 88 gyvenvietes, rašo „Ukrinform“. „Chersono sritis.

Ukrainos operacinės vadovybės „Pietūs“ oro pajėgos skelbia, kad okupantai per paskutinę parą patyrė nemenkų nuostolių, rašo UNIAN.  Skelbiama, kad Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai atliko daugiau nei 200 ugnies misijų.  „Mūsų aviacija surengė 10 smūgių prieš priešo technikos bazes ir įsitvirtinimus Berislavo ir Baštanskio rajonuose, priešo oro gynybos sistemų pozicijas Kachovkoje. Raketų ir artilerijos daliniai atliko 220 ugnies misijų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kada leistųsi į derybas su Rusija. Pasak prezidento, kai Rusija grąžins teritorijas tarptautiniu mastu pripažintose 1991 metų sienose, tuomet Ukraina pasakys, kokiu formatu ir su kuo yra pasirengusi kalbėtis, rašo UNIAN.

Praėjus daugiau nei 30 metų po Geležinės uždangos griūties, Suomija dėl Maskvos karo Ukrainoje planuoja statyti spygliuotos vielos tvorą pasienyje su Rusija, kuri dar labiau atskirs Rytus nuo Vakarų.  Suomija, kuri yra pateikusi paraišką įstoti į NATO, šią savaitę paskelbė apie visapusišką parlamento paramą dėl dabartinės medinės tvoros pakeitimo tvirtesne konstrukcija, kuri padės užkirsti kelią rusų ir migrantų patekimui į šalies teritoriją. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį didžiausiame pasaulyje leidybos renginyje aistringai ragino autorius rašyti apie Rusijos invazijos sukeltą terorą. Šių metų Frankfurto knygų mugėje daugiausia dėmesio skiriama karo nuniokotai Ukrainai, kurios didžiuliame stende visą savaitę lankėsi daug autorių ir industrijos atstovų. „Užuot importavusi kultūrą, Rusija importuoja mirtį, – vaizdo kreipimesi į knygų mugę sakė V. Zelenskis.

Rusijoje tęsiasi mobilizacijos istorijų viešinimas, kuomet į frontą Ukrainoje patenka pagal pačios Rusijos karinės vadovybės nurodymus net neturėję būti asmenys. Vienas rusų IT specialistas buvo iškviestas į karinės prievolės tarnybą „pasitikslinti duomenų“, o jau po savaitės žuvo artilerijos pabūklų apšaudymo metu fronte. „Raiffaizenbank“ dirbęs 33-ejų programuotojas Timuras Izmailovas spalio 7-ąją buvo nukautas Ukrainoje, patekęs į artilerijos pabūklų apšaudymą, skelbiama „Dožd“ duomenimis.

Maskvos srityje liepsnoja didelis, beveik 5 tūkst. kv. metrų, „Uspenskij“ sandėlis. Tai jau trečias didelio masto gaisras netoli sostinės esančiuose sandėliuose per pastaruosius kelis mėnesius. „Uspenskij“ savo produkciją sandėliuoja tokios įmonės kaip „KAMAZ“ atsarginėmis detalėmis prekiaujanti bendrovė, plastiko pakuočių gamybos bendrovė „Greiner Packaging“, vienas didžiausių šalyje elektronikos įrangos gamintojų EKF (tiekia produkciją „Gazprom“, „Rosneft“ ir kitiems) bei kiti gamintojai.

Izraelio premjeras Yairas Lapidas ketvirtadienį kalbėdamasis su ukrainiečių užsienio reikalų ministru išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano karinių ryšių, Maskvai naudojant iranietiškus dronus taikiniams Ukrainoje atakuoti. Per pokalbį telefonu Dmytro Kuleba pateikė naujausią informaciją apie karą Ukrainoje, o  Y. Lapidas „pabrėžė, kad Izraelis palaiko Ukrainos žmones“, sakoma premjero biuro pranešime.

Vladimiro Putino sprendimas paskelbti karo padėtį „aneksuotose“ Ukrainos teritorijose rodo, kad jo teiginys, esą žmonės nori prisijungti prie Rusijos, yra melas, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Valstijos. „Prezidentas Putinas aneksavo šiuos regionus teigdamas, jog šiuose regionuose yra individų, taip smarkiai troškusių gelbėtis nuo Ukrainos valstybės, kad net norėjusių prisijungti prie motinos Rusijos“, – reporteriams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Dabar Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją užminavus hidroelektrinės pietinėje Chersono srityje užtvanką. Elektrinė yra Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos teritorijos dalyje. „Kaip rodo mūsų informacija, Kachovkos hidroelektrinės agregatą ir užtvanką užminavo rusų teroristai“, – sakė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vakaro kreipimesi. „Jei užtvanka bus sunaikinta.

Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą transliacijas sustabdžiusi liberali radijo stotis „Echo Moskvy“ (liet. „Maskvos aidas“) rado naujus namus Berlyne, iš kur atnaujino kovą su prezidento Vladimiro Putino propaganda.