Rusija

Savaitgalį Sankt Peterburge nužudytas Vladlenas Tatarskis (tikrasis vardas Maksimas Fominas) buvo pasižymėjęs Rusijos karinės propagandos atstovas. Kuomet Rusijos valdžia 2022-ųjų rudenį paskelbė apie rytinių Ukrainos teritorijų aneksiją, būtent jis kreipėsi į savo skaitlingus gerbėjus teigdamas, kad „visus nugalėsim, visus užmušim“. Balandžio 2-ąją M. Fominas buvo nužudytas sprogimo viename iš Sankt Peterburgo barų metu.

Rusijos teisėsauga ieško propagandisto Vladleno Tatarskio nužudymu įtariamos Sankt Peterburgo gyventojos Darios Trepovos. Nors sekmadienį Rusijos žiniasklaida skelbė apie jos sulaikymą, ši informacija paneigta. Rusijos leidinio „Fontanka“ teigimu, Rusijos saugumo pajėgos atliko kratą Sankt Peterburgo gyventojos, kuri įtariama prisidėjusi prie V. Tatarskio nužudymo, bute.

Karas visada nustebina, trunka ilgiau, nei visi tikisi ir yra nenuspėjamas, sako buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas, strategas, o dabar „Heritage Foundation“ vyriausiasis saugumo analitikas Dakota Woods. Pasak atsargos karininko, net turint visą įmanomą informaciją žmonės iki paskutinės minutės tiki, kad karo nebus. Tokia yra žmogiškoji prigimtis ir būtent ji, o ne ginklai ir amunicija, šiuo metu „laiko“ Bachmutą ir kitas sunkias vietas fronte.

Su „Wagner“ grupuotės vadovu Jevgenijumi Prigožinu siejamoje kavinėje Sankt Peterburge – sprogimas. Skelbiama, kad sprogimo metu žuvo žinomas Kremliaus propagandistas. Antrame pagal dydį Rusijos Sankt Peterburgo mieste esančioje kavinėje sekmadienį sprogus bombai žuvo vienas žmogus ir 19 buvo sužeisti, pranešė Rusijos naujienų agentūros, kurios citavo gelbėjimo tarnybų pranešimus.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje penktadienį vyravo susiskaldymas – Vakarų šalys reiškė susirūpinimą dėl Maskvos plano kaimyninėje Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus, o nuolatinė Tarybos narė Rusija atkakliai gynė savo poziciją. Savo ruožtu Kinija ir Brazilija susirinkime, skirtame aptarti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovo 25-osios pranešimą, pasmerkė branduolinių ginklų platinimą apskritai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad šalies prezidento Vladimiro Putino priimtoje naujojoje užsienio politikos strategijoje Vakarai įvardijami kaip keliantys egzistencinę grėsmę Maskvai.  Politikos strategijoje „pripažįstamas grėsmių mūsų šalies saugumui ir vystymuisi, kurias lemia nedraugiškų valstybių veiksmai, egzistencinis pobūdis“, sakė S. Lavrovas per televiziją transliuotame Rusijos saugumo tarybos posėdyje.

Diktatoriumi ir pats save vadinantis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad ne tik yra pasirengęs savo šalies teritorijoje priimti Rusijos strateginių branduolinių ginklų, bet ir būtų atsakingas už jų paleidimą „atėjus dienai X“. Jo sąjungininkas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį paskelbė planus dislokuoti Baltarusijoje taktinių branduolinių ginklų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl pavasarinio šaukimo į kariuomenę, bet analitikai mano, kad tai gali trukdyti Kremliui papildyti savo karių gretas Ukrainoje.  V. Putino dekrete numatyta, kad pavasarį į kariuomenę bus pašaukta 147 tūkst. 18-27 metų amžiaus žmonių.

Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Rusija neturėtų būti nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. „Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Dėl to, ką ji daro Ukrainoje, ji neturėtų ja būti, bet [JT] įstatai neleidžia keisti jos nuolatinės narystės“, – ketvirtadienį iš Kosta Rikos, kur dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime demokratijos klausimais, sakė L. Thomas-Greenfield.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 31-ąją paskelbė pasirašęs naują šalies užsienio politikos koncepciją, kuri numato artimiausių metų elgesio gaires. Jo teigimu, tai nulėmė „kardinaliai pasikeitęs tarptautinis gyvenimas“. „Kardinalūs tarptautinio gyvenimo pokyčiai pareikalavo iš mūsų pakoreguoti esminius strateginio planavimo dokumentus“, – aiškino V. Putinas.

JAV Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos narys Johnas Kirby sako, kad Rusija desperatiškai bando gauti ginklų iš Šiaurės Korėjos.  Pasak jo, Maskva Šiaurės Korėjai mainais už amuniciją siūlo maistą.  „Mes nerimaujame, kad Šiaurės Korėja ir toliau rems Rusijos karines operacijas prieš Ukrainą. Ir turime naujos informacijos, kad Rusija aktyviai ieško būdų, kaip įsigyti papildomos amunicijos iš Šiaurės Korėjos“, – pažymėjo Baltųjų rūmų atstovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po 400 karo dienų jautriai kreipėsi į ukrainiečius.  Savo vakariniame pranešime V. Zelenskis sakė, kad tai yra milžiniškas kelias, kurį nuėjo Ukrainos tauta.  „Keturi šimtai dienų... Keturi šimtai dienų mūsų gynybos nuo plataus masto agresijos. Tai kolosalus kelias, kurį nuėjome. Visi kartu – visi, kurie kovojo ir kovoja už Ukrainą. Kam rūpėjo ir rūpi valstybė ir ukrainiečiai. Kas padėjo ir padeda mūsų logistikai.

Ukrainos žvalgyba sako, kad Kremlius pakeitė savo planus, todėl artimiausiu metu okupantai nevykdys masinės atakos prieš Ukrainą, skelbia UNIAN. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas. Pasak jo, anksčiau masinių raketų tikslas buvo pataikyti į energetikos infrastruktūrą. Tuo rusai bandė pasiekti energetikos krizę. Tačiau planas žlugo. Dabar taikiniai yra karinė infrastruktūra.

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandį pirmininkaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžiui.  „Kitas svarbus Rusijos pirmininkavimo [Saugumo Tarybai] įvykis bus aukšto lygio atviri debatai dėl „veiksmingo daugiašališkumo ginant JT Chartijos principus“, – spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.  Šiam susitikimui pirmininkaus Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, nurodė ji.

Ukrainos pajėgos per paskutinę parą galingai smogė rusų pozicijoms, skelbia UNIAN.  Pranešama, kad vien Ukrainos gynybos pajėgų aviacija surengė 6 smūgius į Rusijos karių personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas.  Taip pat, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketų pajėgų ir artilerijos daliniai pataikė į dvi darbo jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos zonas bei du rusų amunicijos sandėlius. Pažymima.

Ukrainos pasieniečiai šalia Bachmuto nukovė dvi „Wagner“ grupes, skelbia „Ukrinform“. Pasieniečiai pranešė, kad minosvaidžiai sunaikino pirmąją „Wagner“ grupę pagal oro žvalgybos pateiktas koordinates. Ugnis sustabdė okupantus artėjant prie kontaktinės linijos.  Antrąją „Wagner“ grupę artimoje kovoje priemiesčio pastate sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai, granatsvaidžiais ir šaunamaisiais ginklais taikydami į priešą.

Rusas Ivanas Rossomachinas 2020-aisiais buvo nuteistas 14 metų kalėjimo dėl nužudymo, pernai išvyko į frontą Ukrainoje „Wagner“ gretose ir po pusmečio grįžo į laisvę Rusijoje. Dabar jis vėl nužudė žmogų, rašoma „The Insider“ tyrime. I. Rossomachinas 2019-aisiais nužudė to paties kaimo Kirovo srityje gyventoją, kuriame gyveno ir pats. Moteris bandė jį išvaryti iš savo namų teritorijos, o už tai sulaukė smūgių ir buvo pasmaugta. Dar po mėnesio vyras apiplėšė kitą moterį ir buvo sulaikytas.

Rusija įtraukė jai palankumą rodžiusią Vengriją į nedraugiškų šalių sąrašą dėl jos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) sankcijose. Negana to, Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių, skelbia žiniasklaida. Anot naujienų portalo 15min.lt, tai komentare propagandinei Rusijos agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos ambasadorius Vengrijoje Jevgenijus Stanislavovas. „Faktas lieka faktu: Vengrija pasirašė visus Briuselio antirusiškų sankcijų paketus ir yra priversta juos griežtai įgyvendinti.

Rusų kariuomenės silpnoji vieta – maksimalių žmogiškųjų nuostolių taktika. Pasak Ukrainos atsargos pulkininko Petro Nedzelskio, okupantai Ukrainos fronto linijose pralaimėjo net turėdami 20 ar 40 kartų daugiau karių nei ukrainiečiai. Ir nors Rusija turi didžiulius mobilizacijos resursus, atsargos pulkininkas pažymi, kad šiuolaikiniai karai laimimi ne žmonių skaičiumi, o įgūdžiais, modernia įranga ir ginkluote – viso to trūksta Rusijos kariuomenei.

Rusijoje dėl tariamo šnipinėjimo sulaikytas tarptautinio verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ reporteris amerikietis, ketvirtadienį pranešė rusų valstybinės naujienų agentūros, cituodamos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) informaciją. „FSB sustabdė nelegalią veiklą, [vykdytą] JAV piliečio Gershkovicho Evano.

Dėl antikarinio dukters piešinio mokykloje sulaikyto ruso pabėgimo istorija baigėsi Minske, praneša „Astra“ šaltiniai. Aleksejus Moskaliovas, kuris šią savaitę buvo nuteistas 2 metams kalėjimo dėl „kariuomenės diskreditavimo“ ir pabėgo iš Rusijos, sulaikytas Minske. Manoma, kad vyras išsidavė pasinaudojęs savo telefonu.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas nerimauja dėl savo autoritarinio valdymo stabilumo, skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo ataskaitoje. Institutas atkreipė dėmesį į R. Kadyrovo pareiškimą, kai kovo 28-osios naktį Čečėnijos saugumo pajėgos nužudė du vyrus, bandžiusius užpulti policijos nuovadą Gudermeso mieste.

Rusijos Sverdlovsko srityje dujotiekyje „Jamburgas-Jelecas“ įvyko galingas sprogimas, rašo UNIAN. Ugnies stulpas buvo matomas dešimčių kilometrų atstumu. Skelbiama, kad Pelymo kaime dujotiekyje buvo sumažintas slėgis. Į įvykio vietą atvyko ugniagesių ir techninės priežiūros ekipažai, tačiau teigiama, kad jie dirbti galės pradėti tik tada, kai išdegs likusios dujos. Per incidentą, pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo.

Rusijai paskelbus apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje rusų kilmės amerikiečių istorikas Jurijus Felštinskis pareiškė, kad vienintelis galimas paaiškinimas tam – ruošiamasi smūgiuoti taktiniu branduoliniu užtaisu į Lenkijos ir Lietuvos teritorijas. Nepaisant tokių pareiškimų, V. Putinas gali turėti ir kitų kėslų.

Vienas Maskvos (Rusija) gyventojas nusprendė „prisidurti prie atlyginimo“ ir pavogė net 12 tūkst. loterijos bilietų. Pats bilietų pardavėju dirbęs vyras net pusmetį mėgino laimę, tačiau nesėkmingai – pinigų jis taip ir negavo, vietoje to jam dabar gresia iki 10 metų kalėjimo. 50-metis Andrejus 2021-ųjų pabaigoje įsidarbino loterijos „Stoloto“ bilietų pardavėju. Vyras turėjo prieigą prie dešimčių tūkstančių loterijos bilietų.

Aukšto rango Rusijos diplomatas trečiadienį pareiškė, kad Maskva nebeinformuos JAV apie savo raketų bandymus. Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Rusijos kariuomenė Sibire dislokavo mobiliąsias raketų paleidimo sistemas, taip parodydama didžiulius savo branduolinius pajėgumus vykstant kovoms Ukrainoje.

Restoranų tinklas „Vkusno – i točka“ (liet. „Skanu – ir taškas“), atėjęs Rusijoje pakeisti po karo pradžios Ukrainoje pasitraukusį pasaulinį greitojo maisto restoranų tinklą „McDonald’s“, pirmuosius savo veiklos metus baigė nuostolingai, skelbiama „The Moscow Times“. 2022-ųjų duomenimis, bendrovė „Sistema PBO“, kuriai priklauso restoranų tinklas, patyrė 11,3 mlrd. rublių (135 mln. eurų) grynojo nuostolio. Pajamos, lyginant su 2021-ųjų rodikliais, taip pat krito – 2,3 proc. iki 73,5 mlrd.

„The Guardian“, remdamasis liudininkų pasakojimais, aprašo pernai metų pabaigoje Rusijoje vykusį šventinį vakarėlį, kuriame dalyvavo ir Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tąkart vakarėlio svečiams pareiškęs, kad karas tęsis dar ilgai ir bus sunkus.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos konfrontacija su Vakarais tikriausiai truks ilgai, nes Maskvos karinė intervencija Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus. „Jei kalbėsime apie karą plačiąja prasme: konfrontaciją su Vakarų šalimis, hibridinį karą... tai tęsis ilgai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Švedija trečiadienį pranešė iškviečianti Rusijos ambasadorių Stokholme dėl jo pareiškimo, kad, šiai Šiaurės šaliai ir kaimyninei Suomijai įstojus į NATO, jos taps teisėtais „atsakomųjų priemonių, įskaitant karines“, taikiniais. „Užsienio reikalų ministerija išsikvies Rusijos ambasadorių, kad jis aiškiai pasisakytų prieš šį akivaizdų bandymą daryti įtaką“, – pranešė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas.

Rusų visuomenininkas Vladimiras Osečkinas pareiškė, kad „Gulagu.net“ projektas stabdo atgailaujančių Rusijos karių ir pareigūnų „evakuacijos“ programą, po to kai vienas iš išgabentų į Vakarus rusų prisipažino padaręs karo nusikaltimų. Savo telegramo kanale V. Osečkinas pranešė, kad Pavelas Filatjevas, savo kūryba ir prisiminimais apie karą Ukrainoje anksčiau išgarsėjęs rusų desantininkas, kuriam jo komanda padėjo pabėgti iš Rusijos, vėliau prisipažino dalyvavęs karo nusikaltimuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį interviu naujienų agentūrai AP perspėjo, kad jei jo šalis nelaimės užsitęsusio mūšio svarbiame rytiniame Bachmuto mieste, Rusija gali pradėti telkti tarptautinę paramą susitarimui, dėl kurio Ukrainai gali tekti eiti į nepriimtinus kompromisus. V. Zelenskis taip pat pakvietė apsilankyti Ukrainoje su Rusija seniai siejamos Kinijos lyderį.

Rusijos kibernetinis karas prieš Ukrainą iš esmės nepavyko ir Maskva vis dažniau taikosi į Kyjivo sąjungininkes Europoje, teigia Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos analitikai.  Prancūzijos gynybos įmonė „Thales“ trečiadienį pateiktoje ataskaitoje teigia, kad Rusija kibernetinių ginklų arsenalu atakuoja Lenkiją, Šiaurės ir Baltijos šalis, siekdama sėti nesutarimus ir skleisti antikarines idėjas.

Nors pernai pirmieji karo mėnesiai Rusijai parduodant naftą ir gamtines dujas buvo itin pelningi, „The Wall Street Journal“ praneša, kad antraisiais karo metais, Vakarų sankcijoms griežtėjant, Rusijos vyriausybės pajamos mažėja, o jos ekonomika auga lėtesne, tikėtina, ilgalaike perspektyva. Leidinio teigimu, didžiausios šalies eksporto prekės – dujos ir nafta – neteko pagrindinių pirkėjų. Be to, nuo lapkričio rublio kursas dolerio atžvilgiu nukrito daugiau nei 20 proc.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pasitelkia Rusijos žiniasklaidą, kad pateiktų save kaip būsimą kandidatą į Rusijos prezidentus. Pasak ISW analitikų, neseniai paskelbtas J. Prigožino interviu vizualiai panašus į įvairius interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ankstesni vaizdo įrašai su J. Prigožinu atrodė kitaip – tai buvo dinamiški arba mūšio lauką primenantys kadrai.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį pasmerkė Rusijos vadovo Vladimiro Putino paskelbtą planą dislokuoti branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje ir pavadino tai „pavojingomis kalbomis“. „Tai pavojingos kalbos ir jos kelia nerimą“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Bidenas.

Ukrainiečių diplomatijos vadovas antradienį pareikalavo, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš „kiekvieno Ukrainos teritorijos kvadratinio metro“, o Kyjivo kovą su įsibrovėliais vadino pasaulinės kovos už demokratiją dalimi. „Noriu kalbėti aiškiai: Rusija privalo pasitraukti iš kiekvieno Ukrainos teritorijos kvadratinio metro.

Vienišas tėvas, kuriam antradienį buvo skirtas dvejų metų įkalinimas už tai, kas vadinama Rusijos kariuomenės diskreditavimu, pabėgo iš namų arešto, pranešė pareigūnai. „Nuosprendis buvo perskaitytas kaltinamajam nedalyvaujant, nes jis dingo ir neatvyko į posėdį“, – naujienų agentūrai AFP sakė Jefremovo miesto teismo atstovė spaudai Jelena Michailovskaja. Teismas antradienį nuteisė Aleksejų Moskaliovą dėl jo komentarų apie Maskvos karą Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apsilankė Ukrainos šiaurėje esančioje Sumų srityje, tęsdamas savo kelionę po labiausiai nuo Rusijos invazijos nukentėjusius šalies rajonus. Kelionė surengta tokiu metu, kai ukrainiečiai, kaip atrodo, vis intensyviau rengiasi kontrpuolimui. Dviejuose su Rusija besiribojančio regiono miestuose V. Zelenskis susitiko su pareigūnais ir vietos gyventojais.

Rusijos erdvėlaivio „Sojuz“ kapsulė antradienį be įgulos saugiai sugrįžo į Žemę, praėjus keliems mėnesiams po to, kai orbitoje įvyko aušinimo skysčio nuotėkis. Praėjusių metų gruodį iš kapsulės „Sojuz MS-22“, kuri tuo metu buvo prijungta prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), nutekėjo aušinimo skystis. Rusijos kosmoso pareigūnai dėl šio nuotėkio kaltino nedidelį meteoroidą, pažeidusį išorinį kapsulės radiatorių.

Danguje netoli Maskvos vėl pasirodė mįslingas juodų dūmų debesis, rašo UNIAN. Šįkart toks debesis užfiksuotas Maskvos priemiesčiuose. Anot rusų žiniasklaidos, dūmus matė kelių priemiesčių gyventojai. Panašus reiškinys jau buvo užfiksuotas pirmadienį. Kol kas nėra paaiškinimo, kodėl toks dūmų debesis atsirado antradienį. Tačiau pirmadienį teigta, kad dūmų žiedas susiformavo dėl staigaus dūmų išmetimo vienoje iš įmonių.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį atmetė Maskvos parengtą rezoliuciją, kurioje raginama atlikti nepriklausomą tyrimą dėl praėjusiais metais įvykdytų sabotažo aktų prieš „Nord Stream“ dujotiekius, nutiestus iš Rusijos į Vokietiją. Vakarų šalys dėl rugsėjį prie Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių įvykusių sprogimų apkaltino Rusiją, o Kremlius – Vakarus. Rezoliucija gavo tik tris balsus: Rusiją palaikė Kinija ir Brazilija. Kitos 12 Saugumo Tarybos narių susilaikė.

Baltarusija antradienį pareiškė, kad esą dėl beprecedenčio Vakarų spaudimo yra priversta leisti Rusijai dislokuoti jos teritorijoje branduolinių ginklų, ir tvirtino, kad šių ginklų dislokavimu nepažeidžiami jokie tarptautiniai susitarimai. „Baltarusija yra priversta imtis atsakomųjų veiksmų, kad sustiprintų savo pačios saugumą ir gynybinius pajėgumus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Baltarusijoje avariją patyrė „Eurolines“ autobusas, vykęs iš Minsko į Vilnių. „Zerkalo“ skelbia, kad autobusas nuvažiavo į griovį, nukentėjusiųjų nėra. Skelbiama, kad nelaimė nutiko kovo 28-osios 7 val. 30 min. Liudininkų teigimu, autobusas susidūrė su sniegą valančia technika, o tuomet rėžėsi į griovį šalikelėje. Rimtų traumų ir sužeidimų keleiviams ir vairuotojui pavyko išvengti. Nepaisant to, liudininkai skundėsi Baltarusijos gelbėjimo tarnybų darbu.

Rusijos televizijoje paskelbtas dar vienas valstybės agresorės pergalės kare „receptas“. Propagandistams viskas paprasta – Didžioji Britanija turi būti nušluota nuo žemės paviršiaus kaip pagrindinė karo „kurstytoja“ Europoje. Po to, propagandistų supratimu, Vakarų šalys iškart ims klausytis Rusijos ir jos diktatoriaus Vladimiro Putino.  Tokį scenarijų vienoje iš propagandinių Rusijos laidų išsakė Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas.

Rusijos propaganda paviešino labai įtartinai atrodantį vaizdo įrašą, kuriame tariamai ukrainiečių kariai pavaizduoti užsipuolantys rusakalbę gyventoją su vaiku. Vėliau pačių rusų šaltiniai išsiaiškino, kad vaizdo įrašas filmuotas šalia jau 8 metus okupuoto Donecko miesto, teritorijoje, kurią kontroliuoja rusai. Vaizdo įraše, kurį pirmasis išplatino vienas iš „Z ir V“ šaltinių telegrame, du tariamai ukrainiečių kariai sustabdo automobilį vairuojančią moterį su vaiku.

Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Maskva išbandė priešlaivines raketas Japonijos jūroje.  Ministerijos teigimu, du laivai imitavo raketų ataką prieš netikrą karinį laivą, stovėjusį maždaug už 100 km. Maskva tvirtina, kad dvi sparnuotosios raketos „Moskit“ sėkmingai numušė taikinį.  „Moskit“, kurios pavadinimas pagal NATO – SS-N-22 „Sunburn“, yra viršgarsinė prieštankinė sparnuotoji raketa, pajėgi naudoti įprastines ir branduolines kovines galvutes.

Rusijos prokurorai pirmadienį paprašė skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę vienišam tėvui, kaltinamam diskreditavus kariuomenę, o jo dukrai gresia būti išsiųstai į našlaičių prieglaudą, pranešė jo advokatas. Nuo tada, kai prieš metus prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, vieša Maskvos puolimo provakarietiškoje šalyje kritika buvo uždrausta.

Jungtinės Valstijos dar neužfiksavo ženklų, kad Rusija nusprendė panaudoti branduolinį ginklą po Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo dislokuoti dalį taktinio branduolinio arsenalo Baltarusijoje. Tai per spaudos konferenciją pirmadienį sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, skelbia CNN. Baltųjų rūmų atstovas pabrėžė, kad JAV dar neužfiksavo nė vieno taktinio branduolinio ginklo judėjimo „ar kažko panašaus“ po V. Putino pareiškimo.