Rusija

Maskva nori, kad bet kokios taikos derybos dėl Ukrainos būtų orientuotos į „naujos pasaulio tvarkos“ kūrimą, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, penktadienį viešintis Turkijoje. „Bet kokios derybos turi būti grindžiamos atsižvelgiant į Rusijos interesus... jos turi būti susijusios su principais, kuriais bus grindžiama nauja pasaulio tvarka“, – sakė S. Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį Turkijoje surengė derybas dėl susitarimo, pagal kurį Ukrainai leidžiama eksportuoti grūdus saugiu Juodosios jūros koridoriumi, pratęsimo. Ketvirtadienį į Ankarą atvykęs S. Lavrovas kartu su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu dalyvavo vakarienėje, kuria po saulėlydžio nutraukiamas pasninkas per musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį, o penktadienį pradėjo derybas.

Lietuvos pasieniečiai nenorėjo praleisti tranzitu į Rusiją važiavusio sunkvežimio, kuriuo buvo vežamos intymios prekės, skelbiama portale „Hancavičų valanda“. Cituojamo vežėjo teigimu, lietuviai liepė suktis atgal su visu vibratorių kroviniu, nes tai gali būti „dvigubos paskirties prekė“, kurioms taikomos sankcijos.

Jakutsko kardomojo įkalinimo centre Rusijoje rastas negyvas bendrovės „Jakutskenergo“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis inžinierius Igoris Škurko, skelbia „The Moscow Times“. Pranešama, kad I. Škurko kovo 31 d. pateko į tardymo izoliatorių po to, kai buvo sulaikytas kyšininkavimo byloje.

Rusijos prokuroras ketvirtadienį paprašė skirti 25 metų laisvės atėmimo bausmę opozicijos veikėjui Vladimirui Kara-Murzai, kuris yra teisiamas dėl kelių kaltinimų, įskaitant valstybės išdavystę, už komentarus, kritikuojančius Maskvos invaziją į Ukrainą, pranešė jo advokatas.  „Taip, patvirtinu... prašoma 25 metų laisvės atėmimo bausmės“, – naujienų agentūrai AFP teigė jo advokatas Vadimas Prochorovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį aptarė ekonominio bendradarbiavimo plėtrą ir gynybinių ryšių stiprinimą, įskaitant planą dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijoje, vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje. Po trečiadienį įvykusio V. Putino susitikimo su A. Lukašenka Kremliaus derybose dalyvavo abiejų šalių aukšto rango pareigūnai.

Rusijos savanoriai, kurie suformavo savo atskirą dalinį Ukrainos teritorijoje, vėl surengė išpuolį Briansko srityje, Rusijos teritorijoje. Įžengę į pasienio teritorijos gyvenvietę jie pabendravo su vietos gyventojais ir apšaudė Kremliui lojalios kariuomenės pozicijas. Maža to, jie paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti karių grupuotė, anot jų, Rusijos teritorijoje. Tai patvirtino ir kalbintas vietos gyventojas, kuriam Rusijos separatistai parekomendavo laikinai pasislėpti požeminėje slėptuvėje.

Rusijos propagandininkas Vladimiras Solovjovas savo laidoje „Polnyj kontakt“ pareiškė neabejojantis, kad Vladimiras Putinas „eis iki galo“ ir žadėjo sunaikinimą ne tik Ukrainai, bet ir „satelitams – Lenkijai, Baltijos šalims ir kitoms“. Tai jau ne pirmas tokio pobūdžio vieno iš įtakingiausių Rusijoje valdžios atstovų žiniasklaidoje grasinimas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad nemato jokių perspektyvų Kinijai tarpininkauti sprendžiant konfliktą Ukrainoje, ir teigė, kad „neturi kitos išeities“, kaip tik tęsti puolimą. Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankosi Pekine ir bando atkalbėti Kiniją nuo paramos Maskvos karui. „Kinija neabejotinai turi labai veiksmingą ir didelį tarpininkavimo potencialą, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos vaiko teisių įgaliotinė Marija Lvova-Belova, kuri yra ieškoma už karo nusikaltimus dėl vaikų deportavimo iš Ukrainos, trečiadienį Jungtinių Tautų posėdyje tvirtino, kad vaikai buvo paimti dėl jų saugumo ir kad Maskva koordinuoja veiksmus su tarptautinėmis organizacijomis, kad grąžintų juos šeimoms. Vakarų šalių ambasadoriai boikotavo neoficialų JT Saugumo Tarybos posėdį, vietoj savęs siųsdami žemo rango diplomatus.

Naktį į balandžio 6-ąją Ingušijos (Rusija) teritorijoje įvyko susišaudymas tarp jėgos struktūrų atstovų ir ginkluotos grupuotės. Skelbiama apie mažiausiai tris nukautus Rusijos karius. „Kazvkazkij uzel“ duomenimis, neramumai Ingušijoje prasidėjo dar kovo 27-ąją, kuomet vietos „ginkluota nusikalstama grupuotė“ užpuolė kelių policijos postą pasienyje su Šiaurės Osetija ir sužeidė kelis policininkus. Balandžio 3-ąją buvo sužeisti dar keli pareigūnai Maglobeko gyvenvietės apylinkėse.

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atsargos pulkininkas Genadijus Gudkovas tvirtina, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną saugo gausios saugumo pajėgos, todėl jis nebijo nei žmonių, nei NATO, nei užsienio smūgių Rusijos Federacijai. Vienintelį pavojų V. Putinui, pasak G. Gudkovo, kelia jo bendražygiai.

Rusijos avarinės tarnybos praneša, kad gaisras Rusijos gynybos ministerijos pastate Maskvos centre ketvirtadienį kilo užsidegus virduliui, rašo valstybinė naujienų agentūra TASS. Balandžio 5-osios vakarą, Znamenkos gatvėje, vieno Rusijos gynybos ministerijos teritorijoje esančio pastato trečiame aukšte kilo gaisras. Jam buvo paskirtas antrasis, padidintas, sudėtingumo lygis iš penkių galimų. Vėliau gaisras buvo užgesintas.

Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare. Šis įvykis reiškia, kad Rusijos ir NATO siena padvigubėjo, Aljansas priartėjo prie gimtojo Vladimiro Putino miesto Sankt Peterburgo, o mes įgijome sąjungininką, kuriam, kaip ir mums, grėsmė – Nr. 1. Apie naująją Aljanso narę tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Rusijos gynybos ministerijos pastate Maskvoje kilo gaisras, remdamiesi rusų valstybine žiniasklaida rašo „The Guardian“. Kaip matyti iš socialiniuose tinkluose paskelbtų kadrų, virš ministerijos pastato kyla juodi dūmai. Kol kas nėra detalių nei apie tai, dėl ko gaisras kilo, nei apie aukas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų saugumo tarnybų nariai talkino Kyjivui rengiant teroro aktus Rusijoje ir Maskvos neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose.  V. Putinas dalyvavo Kremliaus saugumo tarybos posėdyje, skirtame užtikrinti teisėtvarką keturiose Ukrainos regionuose, kurie, jo teigimu, buvo aneksuoti praėjusių metų rugsėjį.

Kremliuje įvyko naujų ES, JAV, Danijos, Norvegijos ir kitų šalių ambasadorių inauguracijos renginys, kuriame kalbėjo Rusijos prezidentas V. Putinas. Pasveikinęs „draugiškų valstybių“ atstovus jis pareiškė, kad JAV išprovokavo „krizę Ukrainoje“, tačiau naujajai ambasadorei atsakyti neleido prisidengdamas „griežtomis antikovidinėmis taisyklėmis“. Vladimiras Putinas, priimdamas įgaliojimą iš naujosios JAV ambasadorės šalyje Lynne Tracy pareiškė, kad Rusijos ir JAV santykiai „šiuo metu yra gilioje ...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje surengtoje ceremonijoje priimdamas naujosios JAV ambasadorės Maskvoje skiriamuosius raštus pareiškė, kad Vašingtonas yra atsakingas už tai, ką pavadino „Ukrainos krize“. Maskvos ir Vašingtono ryšiai smarkiai pašlijo po to, kai V. Putinas pernai pasiuntė karius į Ukrainą. V. Putinas kalbėjo praėjus savaitei po to, kai Maskva sulaikė JAV žurnalistą ir apkaltino jį šnipinėjimu, sukeldama pasipiktinimą.

Turkija importuoja iš Rusijos milijonus barelių dyzelino, kurio Europos Sąjungos šalys nebegali pirkti dėl įvestų sankcijų, rašo „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, praėjusį mėnesį rusiško dyzelino tiekimas į Turkiją pasiekė pastarųjų septynerių metų rekordines apimtis, po to, kai ES vasario pradžioje paskelbė embargą Rusijos naftos produktams. Nors buvo tikimasi, kad įsigaliojus ribojimams Turkija padidins jų importą, tiekimo mastas atrodo įspūdingai.

„InformNapalm“ aktyvistai skelbia, kad ukrainiečių programišiai įsilaužė į rusų propagandininko Michailo Lučino paskyrą „AliExpress“ ir pakeitė 25 tūkst. dolerių vertės užsakymą dronams į vibratorius ir kitas sekso prekes. UNIAN skelbiama, kad „Z savanoris“ Michailas Lučinas surinko 25 tūkst. dolerių dronams Rusijos kariuomenei įsigyti ir užsakė juos kinų prekyvietėje. Tačiau programišiai įsilaužė į jo paskyrą vietoje dronų užsakė vibratorių bei kitų sekso prekių už tą pačią sumą.

Rusijos bankas VTB, antras pagal dydį šalyje, trečiadienį pranešė 2022 metais fiksavęs 612,6 mlrd. rublių (7,7 mlrd. JAV dolerių) nuostolius, kuriuos sieja su Vakarų šalių sankcijų Maskvai poveikiu. VTB, kuris buvo tvirtai įsiliejęs į tarptautinę bankininkystės sistemą, tapo vienu pirmųjų bankų, pašalintų iš pasaulinės tarpbankinės finansinės informacijos perdavimo ir mokėjimų sistemos SWIFT, kai 2022 metų vasario pabaigoje prasidėjo aktyvūs kariniai veiksmai Ukrainoje.

Amerikiečių technologijų gigantė „Cisco Systems“ šių metų sausį fiziškai sunaikino visas savo turėtas atsargas Rusijoje, kurių bendra vertė – 21,5 mln. eurų. Praėjusių metų viduryje paskelbusi apie pasitraukimą iš Rusijos bendrovė negalėjo reeksportuoti pažangios ir paklausios IT įrangos todėl tiesiog sunaikino visą turėtą techninio aprūpinimo produkciją, atsiskaitė su darbuotojais ir nutraukė veiklą. „1prime.

Dėl karo nusikaltimo ieškoma Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinė Marija Lvova-Belova trečiadienį padarys pranešimą prieštaringai vertinamame Jungtinių Tautų posėdyje, Rusijos sušauktame dėl to, ką vadina Vakarų pareigūnų ir žiniasklaidos dezinformacija apie į Rusiją išvežtus ukrainiečių vaikus. Rusijos misija prie JT antradienį patvirtino, kad M. Lvova-Belova bus pagrindinė pranešėja per neformalų Saugumo Tarybos susitikimą ir kalbės vaizdo ryšiu.

Iš namų arešto pabėgęs aukšto rango Rusijos pareigūno sūnus, kuris Vašingtono prašymu buvo suimtas Italijoje, antradienį pareiškė esąs Rusijoje. „Esu Rusijoje! Per šias kelias itin dramatiškas dienas šalia manęs buvo stiprūs ir patikimi žmonės. Noriu jiems padėkoti“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Sibire esančio Krasnojarsko regiono gubernatoriaus sūnus Artiomas Usas.

Rusijos tyrimų komitetas antradienį pranešė, kad sulaikytajai Darjai Trepovai, galimai atnešusiai bombą, kuriai sprogus žuvo garsus karo temomis rašydavęs ir Maskvos karą Ukrainoje tvirtai rėmęs tinklaraštininkas, buvo pareikšti kaltinimai. Tyrimų komiteto tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad moteriai pareikšti kaltinimai dėl teroro akto. Vykdant tyrimą buvo pateiktas prašymas D. Trepovai skirti kardomąjį kalinimą.

Sankt Peterburge vyksta įtariamųjų, susprogdinusių propagandistą Vladleną Tatarskį medžioklė. Suimta 26 metų Daria Trepova ir jos bičiulis Dmitrijus Kasintsevas, kurio bute ir buvo rasta D. Trepova, kuri įteikė biustą su viduje įmontuota bomba Kremliaus ruporui, rašo Meduza.io. Propagandistas prieš porą dienų buvo susprogdintas vienoje Sankt Peterburgo kavinėje, renginio, skirto jam pagerbti, metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas su šalies valdininkais, konstatavo, kad sankcijos Rusijai „bus dar ilgai“, todėl būtina sukurti vidutinės trukmės ir ilgalaikes importo keitimo priemones. „Mes visi suprantam, sankcijos, aišku, bus ilgai“, – pareiškė jis kalbėdamas Valstybės tarybos prezidiumo susirinkime, pramonės vystymo sankcijų akivaizdoje klausimais.

Kremlius antradienį Suomijos narystę NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“ ir pareiškė, kad tai yra „naujausias padėties pablogėjimas“. „NATO plėtra yra pasikėsinimas į mūsų saugumą ir Rusijos nacionalinius interesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Rusija reaguodama imsis atsakomųjų priemonių, pareiškė Kremlius. Pasak D. Peskovo, „tai verčia mus imtis atsakomųjų priemonių.

Rusijos federalinės apsaugos tarnybos (FSO) kapitonas Glebas Karakulovas į komandiruotes su V. Putino vyko nuo 2009-ųjų metų, tačiau po 2022 m. karo pradžios suprato, kad reikia trauktis iš pareigų. Tai jam pavyko tik vienos iš darbinių kelionių metu Kazachstane. Su šeima pabėgęs į Turkiją rusų kariškis papasakojo apie V. Putino darbo ir asmeninio gyvenimo ypatybes. G. Karakulovo teigimu, jis užtikrino V. Putino apsaugotą ryšį nuo pat 2009-ųjų ir vykdavo kartu su juo į komandiruotes.

Dėl balandžiui perimto pirmininkavimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai smarkiai kritikuojama Rusija pirmadienį teisinosi ir tvirtino, kad nesinaudos tuo gindama savo invaziją Ukrainoje. „Mes nepiktnaudžiausime pirmininkavimo prerogatyvomis“, – pareiškė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia. „Viena yra nacionalinė pozicija. Kitas dalykas yra Saugumo Tarybos pirmininkės vaidmuo“, – sakė jis spaudos konferencijoje, surengtoje Rusijai mėnesiui perimant pirmininkavimą.

Rusijos karinė vadovybė, panašu, ieško, kuo kare Ukrainoje pakeisti privačią karinę kompaniją „Wagner“, skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba. Britų žvalgybos duomenimis, tai vyksta didelio atgarsio sulaukusio Rusijos gynybos ministerijos ir „Wagner“ grupės ginčo kontekste. „Rusijos karinė vadovybė tikriausiai nori [„Wagner“ grupę] pakeisti į tokią, kurią galėtų labiau kontroliuoti“, – teigiama naujausioje ataskaitoje.

Amerikiečių žurnalistas Evanas Gershkovichas, suimtas Rusijoje dėl, Vašingtono teigimu, sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu, dar nesusitiko su JAV konsulato darbuotoju, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos patarėjas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė taikos derybų su Ukraina pradžią prieš pat rusų užsienio reikalų ministro vizitą Brazilijoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas brazilų prezidentūros pareigūnas. Brazilijos prezidento specialios patarėjų grupės vadovas Celso Amorimas kovo 25 dieną Kremliuje susitiko su V. Putinu. Iki šiol apie šį valandą trukusį susitikimą, nebuvo skelbta.

Rusijos pagrindinio naftos eksporto mišinio „Urals“ barelio vidutinė kaina pirmąjį metų ketvirtį buvo 45 proc. mažesnė nei per tą patį laikotarpį pernai – 48,92 JAV dolerio, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Finansų ministerijos pranešimu. Praėjusį mėnesį „Urals“ kainavo vidutiniškai 49,56 dolerio už barelį – 3,4 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį ir 46,2 proc. mažiau nei pernai kovą.

Rusija praėjusią naktį dronais smogė strateginę reikšmę turinčiam Ukrainos Odesos uostamiesčiui, anksti antradienį pranešė vietos pareigūnai. „Priešas ką tik smogė Odesai ir Odesos rajonui atakos bepiločiais“, – sakoma vietos administracijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“. „Padaryta žalos“, – sakoma jame. Daugiau detalių nepateikiama. Remiantis srities karinės administracijos vadovu Jurijumi Kruku nurodoma, kad veikė ukrainiečių oro gynyba, įspėta dėl galimos antros atakų bangos.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos paskutinės sekundės iki sprogimo Sankt Peterburge, kurio metu žuvo rusų propagandistas Vladlenas Tatarskis, rašo UNIAN. Sprogimas Sankt Peterburge nugriaudėjo sekmadienį. Pranešta, kad antrame pagal dydį Rusijos mieste esančioje kavinėje sprogus bombai žuvo vienas žmogus ir 25 buvo sužeisti.

Čekijos ir Slovakijos premjerai pirmadienį paragino Europos Sąjungą daryti Kremliui spaudimą laikantis sankcijų, Rusijai įvestų po to, kai ji pernai įsiveržė į Ukrainą. „Svarbu, kad ES ir jos partnerės toliau darytų tikslingą spaudimą Rusijos Federacijai ir kruopščiai įgyvendintų sankcijas“, – sakoma premjerų pareiškime.

Remiantis amerikiečių verslo leidinio „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešimu, Japonija rusišką naftą perka už didesnę nei 60 JAV dolerių už barelį kainą. Dėl minėtosios viršutinės kainos ribos šalis buvo susitarusi su Vakarų sąjungininkais, tačiau, anot pranešimo, Jungtinių Valstijų taikoma išimtis leido ją peržengti.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad, reaguodama į Suomijos įstojimą į NATO, padidins savo karinių pajėgų dislokavimą šalies vakaruose ir šiaurės vakaruose. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau paskelbė, kad Suomija antradienį taps 31-ąja karinio aljanso nare.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį vyks į Rusijos Kaliningrado sritį aptarti didžiausios Europoje Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės saugumo, pirmadienį pranešė agentūros atstovas spaudai.

Lukašenkos praėjusios savaitės pasisakymas dėl jo kontrolėn perduodamos branduolinės ginkluotės nepraėjo nemačiomis ir Kremliuje. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad reiktų vadovautis anksčiau išsakytais V. Putino teiginiais. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, paprašytas paaiškinti, kas kontroliuos taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje, pasiūlė žurnalistams orientuotis į ankstesnį V. Putino interviu.

JAV žurnalisto Evano Gershkovicho, kuris praėjusią savaitę buvo suimtas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia, gynyba apskundė jo suėmimą, pirmadienį pranešė Maskvos teismas. „Šią savaitę bus paskelbta jo skundo dėl suėmimo nagrinėjimo data“, – sakė Maskvos Lefortovo teismo atstovė spaudai. „The Wall Street Journal“ reporteriui ir buvusiam naujienų agentūros AFP žurnalistui Maskvoje buvo skirtas suėmimas iki gegužės 29 dienos.

Jauna pora Rusijoje sugalvojo „pasigerinti imunitetą“ žmogaus placentos hidrolizatu pavadinimu „Laennec“. Pora „gydėsi“ tokiu būdu kelis mėnesius, tačiau vieną dieną susileidus mikroelementų kapsulę kažkas nutiko ne taip – abu netrukus pajuto silpnumą, o mergina netrukus reanimacijoje mirė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį paragino nedelsiant paleisti JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą), kuris buvo suimtas Rusijoje įtariant jį šnipinėjimu. „Jo suėmimas kelia didelį susirūpinimą. Svarbu gerbti spaudos laisvę, žurnalistų teises, teisę užduoti klausimus ir dirbti savo darbą“, – sakė jis.

Rusijos policija pirmadienį sulaikė merginą, galimai atnešusią bombą, kuriai sprogus žuvo garsus karo temomis rašydavęs ir Maskvos karą Ukrainoje ne tik aktyviai palaikęs, bet ir pats jame daug metų dalyvavęs propagandininkas. Vėliau buvo paviešintas ir „tardymo“ vaizdo įrašas, kurio metu pasimetusi mergina pareiškė, kad „vėliau viską papasakos“. 40 metų Vladleno Tatarskio (tikrasis vardas Maksimas Fominas) nužudymu įtariama Darja Trepova sulaikyta, pranešė Rusijos Tyrimų komitetas.

Kremliaus parankinis, rusų stačiatikių vadas, patriarchas Kirilas (Vasilijus Gundiajevas) savo pamaldų metu pareiškė, kad Rusija tapo stipria valstybe, kuri geba atsakyti į iššūkius ir rizikas savo atžvilgiu. Tačiau, anot jo, kariaujančiai valstybei praverstų pasiturinčių jos gyventojų pagalba.

Rusijos antiteroristinių tyrimų tyrėjai dėl bombos sprogimo, per kurį žuvo garsus karinėmis temomis rašydavęs rusų tinklaraštininkas, pirmadienį apkaltino Ukrainos saugumo tarnybas ir „agentus“, susijusius su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu. „Šią teroristinę ataką suplanavo Ukrainos saugumo tarnybos, padedant agentams, dirbantiems su vadinamuoju Kovos su korupcija fondu“, – paskelbė Rusijos kovos su terorizmu komitetas, paminėdamas A. Navalno organizaciją.

Rusijos Tyrimų komitetas praneša, kad pirmadienį sulaikyta 26-erių Darja Trepova, įtariama sekmadienį kavinėje Sankt Peterburge susprogdinus garsiausią Rusijos karinį tinklaraštininką Vladleną Tatarskį. „Mane pakišo! Mane paprasčiausiai pakišo“, – Rusijos žiniasklaidoje cituojami pirmieji D. Trepovos žodžiai po sulaikymo. Sekmadienį „Fontanka“ skelbė, kad 1997 m. gimusi D. Trepova jau sulaikyta dėl įtarimų sekmadienį nužudžius V. Tatarskį. Vėliau ši informacija paneigta.

Plataus masto invazijoje Ukrainoje dalyvaujantiems Rusijos kariams buvo išleistas propagandinis vadovas, kuriame atsitraukimas iš Chersono vadinamas „gėdingu“, o kariai „drąsinami“ cituojant Staliną. „Meduza“ praneša, kad Rusijos Vakarų karinė apygarda „Atmintinę Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariui, dalyvaujančiam specialiojoje karinėje operacijoje“ išleido pernai rudenį, netrukus po pasitraukimo iš Chersono.