Rusija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo oro linijų bendroves, draudikus ir keleivius dėl vis didėjančio pavojaus Rusijos oro erdvėje. Pasak jo, Rusijos danguje vis dažniau pasirodys dronų, todėl civilinei aviacijai ten gali tapti nesaugu.

Vokietijai paskelbus apie baudžiamąsias priemones Maskvai po nepavykusio drono išpuolio Leipcigo/Halės oro uoste, Rusija pareiškė atitinkamai reaguosianti. Atsakas bus toks pat, kaip ir ankstesnių vienašališkų bei neteisėtų sankcijų atveju, agentūrai „dpa“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė  Marija Zacharova.

Vokietijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad Maskva stovi už praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste Rytų Vokietijoje įvykusio incidento su sprogmenų prikrautu dronu.

Rusija neturi jokios priežasties pradėti ginkluotą konfliktą su Šiaurės Atlanto aljansu, Rytų ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. „Kodėl Rusija turėtų pulti NATO? Kokia prasmė? Sovietų Sąjunga pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Ir jos taikiai pasitraukė. Kodėl dabar jas pulti?“ – sakė jis. Pasak A. Gruško, Vakarai patys „priskiria“ Rusijai tokius ketinimus ir net nurodo datą – 2030 metus.

Ukrainos gynybos pajėgos ir žvalgybos specialiųjų pajėgų daliniai rugsėjo 1 dieną sėkmingai smogė naftos ir dujų kompleksui „Novatek-Ust-Luga“ Rusijos Leningrado srityje, pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Ruduo ir žiema gali būti lemiami ne tik Ukrainos nepriklausomybei, bet ir visos Europos saugumui. Vakarai turi parodyti solidarumą, kad nepakartotų praeities klaidų, pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, praneša „Polsat News“. Lenkijos premjero teigimu, visas laisvasis pasaulis dabar turi susivienyti ir remti Kyjivą, nes artėja kritinis laikotarpis. „Turime tai pasakyti garsiai.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija tapo „dar labiau desperatiška“ ir stiprina priešišką veiklą NATO atžvilgiu. Tai interviu „Euronews“ pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard. M. Stenergard pabrėžė, kad Europos vienybė yra pagrindinis veiksnys, atgrasantis Rusiją nuo tolesnės agresijos NATO teritorijoje. Ministrė reagavo į pranešimus apie pastarosiomis savaitėmis visoje Europoje smarkiai išaugusį hibridinio karo aktyvumą.

Antradienį mažiausiai devyniuose Rusijos regionuose buvo evakuotos mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės ir muziejai po virtinės melagingų pranešimų apie pastatuose padėtus sprogmenis, praneša „The Moscow Times“. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko teigė, kad dešimt mokyklų, vaikų darželių ir ligoninių gavo melagingus pranešimus apie bombas rugsėjo 1 d., kai minima naujų mokslo metų pradžią žyminti Mokslo ir žinių diena.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas planavo susitikti su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriumi Johnu Ratcliffe'u per jo rugpjūčio 25 d. vizitą Maskvoje, tačiau sužinojęs kelionės tikslą susitikimą atšaukė, nepriklausomam Rusijos tiriamosios žurnalistikos leidiniui „Agentstvo“ teigė Kremliui artimas šaltinis. Šaltinio teigimu, J. Ratcliffe'as paragino Rusijos vadovybę kuo greičiau susitarti dėl karo su Ukraina pabaigos.

Antradienio rytą Rusijos Leningrado srityje nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo UNIAN, remdamiesi turiniu socialinėse medijose. Vietos gyventojai po sprogimo praneša apie gaisrą. Liudininkų teigimu, incidentas įvyko netoli Sankt Peterburgo. Gaisro dūmai tokie tiršti, kad jie matyti net pačiame mieste. Preliminariais duomenimis, į vietą atvyko gelbėtojai, jie aiškinasi visas aplinkybes. Duomenų apie nukentėjusius kol kas nėra.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas galėjo tapti dirbtiniu intelektu sugeneruoto turinio auka, rašo „Moscow Times“. Leidinys pastebi, kad ėmęsis kalbėti apie orkas, medžiojančias baltuosius lokius, V. Putinas galėjo tapti „neuroslopo“ auka. „Neuroslopu“ vadinamas dirbtinio intelekto pagalba sukurtas turinys. Jis masiškai plinta socialinėse medijose, pritraukia nemažai dėmesio.

Antrajai Rusijos palydovų „Rassvet“ partijai nepavyko pasiekti reikiamo aukščio kosmose. Pasak Karo studijų instituto (ISW) ataskaitos, tai reiškia dar vieną nesėkmę Maskvai, siekiančiai greitai sukurti savo alternatyvą „Starlink“ sistemai, rašo „RBC-Ukraine“. Antroji 16 „Rassvet“ palydovų partija buvo paleista liepos 19 d. Palydovų sekimo platformos „N2YO“ duomenimis, rugpjūčio 31 d. nė vienas iš jų nebuvo pasiekęs numatyto 550 km veikimo aukščio.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pirmadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad vardan žmonijos gerovės karas Ukrainoje turi baigtis, rašo „Reuters“. Jis pridūrė, kad Naujasis Delis rems visas taikos pastangas, skirtas nutraukti karo veiksmus. Indijos premjeras Putinui: reikia užbaigti  karą Tokias pastabas N. Modi išsakė derybų su V. Putinu pradžioje Kirgizijos sostinėje Biškeke.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas iš pradžių buvo pasirengęs susitikti su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Johnu Ratcliffe jo vizito Maskvoje metu, skelbia „Agetstvo“. Anot portalo, V. Putinas netgi atlaisvino savo kalendorių galimoms deryboms. „Tačiau, kai prezidentui tapo žinomas amerikiečio atgabento pranešimo turinys, susitikimas buvo pripažintas netinkamu“, – rašoma tekste. Apie tai portalui pasakojo Kremliui artimas šaltinis. Šių teiginių patikrinti nėra galimybės.

Rusijos Baltijos jūros uoste Ust Lugoje po dronų atakos kilo gaisras, antradienį pranešė regiono gubernatorius. „Ust Lugos uosto teritorijoje dėl dronų atakos fiksuota žala, kilo gaisras“, – platformoje „Telegram“ teigė Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka ir kartu pridūrė, kad „pastangos atremti ataką tęsiamos“. Ukraina ne kartą atakavo Ust Lugos uostą – vieną svarbiausių naftos eksporto mazgų Rusijos vakaruose.

Rusija „juda karo prieš Ukrainą užbaigimo link“. Tai per susitikimą su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, skelbia Rusijos žiniasklaida. Indijos premjeras paragino V. Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą ir pareiškė, kad jis „stumia žmoniją atgal“. N. Modi pabrėžė, jog „Gandžio žemė ir Budos žemė siunčia vieną žinią – taikos kelią“. „Kiekviena kare praleista diena stumia žmoniją atgal.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Apie tai jis rugpjūčio 31-osios vakarą pranešė socialiniuose tinkluose, skelbia „Evropeiskaja pravda“. V. Zelenskis pažymėjo, kad pokalbis telefonu su S. Witkoffu ir J. Kushneriu buvo „išsamus ir konstruktyvus“. „Svarbu, kad JAV ir Ukrainos derybų komandų dialogas vyksta nuolat, o dabar aptariame vizito į Ukrainą datos nustatymą.

Rusai tinklais uždengė savo už horizonto veikiančią „Voronež-DM“ radiolokacinę stotį, esančią buvusiame Dunajevkos aerodrome Kaliningrado srityje. Taip priešas siekia apsaugoti savo radarą nuo tolimojo nuotolio dronų smūgių, rašo „Defense Express“. Pažymima, kad neseniai darytoje palydovinėje nuotraukoje, paskelbtoje socialiniuose tinkluose, galima pastebėti „Voronež-DM“ radiolokacinės stoties anteną Pionersko mieste, į šiaurės vakarus nuo Kaliningrado.

Nuo rugsėjo iš Rusijos serverių – t. y. iš adresų, kurie baigiasi .ru – siunčiami elektroniniai laiškai nebepasieks Estijos valstybinių institucijų iš karto, nes bus nukreipiami į karantiną papildomai patikrai. Šia priemone siekiama užkirsti kelią kibernetinėms atakoms, rašo estų visuomeninis transliuotas ERR. Daug Estijos gyventojų, ypač rusakalbių, vis dar turi el. pašto paskyras Rusijos serveriuose ir naudojasi el. pašto adresais, kurie baigiasi .ru. Nuo rugpjūčio pabaigos jų siunčiami el.

Ukrainos dronų atakoms Juodojoje ir Azovo jūrose privertus Rusijos grūdų eksportuotojus ieškoti alternatyvių maršrutų, jų kroviniai nukreipiami į Baltijos jūrą ir, be kita ko, į Baltijos šalių uostus, pirmadienį naujienų agentūrai „Reuters“ teigė prekybininkai ir analitikai. Rusija ir Ukraina ne kartą atakavo viena kitos eksporto terminalus ir grūdus gabenančius laivus, todėl prekyba Juodąja jūra patyrė didžiausių sutrikimų nuo karo pradžios.

Rusijos krovininis laivas „OMSKIJ-107“, kuris, kaip pranešama, buvo užpultas netoli Novorosijsko uosto, prie Turkijos Stambulo provincijos Šilės rajono krantų užplaukė ant seklumos, cituodama turkų naujienų agentūros DHA paskelbtą informaciją pranešė „Ukrinform“. „108 metrų ilgio su Rusijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „OMSKIJ-107“, kuris buvo užpultas netoli Rusijos Novorosijsko uosto, nešamas srovės užplaukė ant seklumos prie Alakalio pakrantės Šilės rajone“, – pranešė DHA.

Rusijos tyrimų komitetas nutraukė baudžiamąją bylą Sankt Peterburgo verslininkui Iljai Traberui. Tai esą pdaryta dėl „visiško jo nedalyvavimo“ kito verslininko Aleksandro Petrovo nužudyme, remdamasis Sankt Peterburgo leidiniu „Fontanka“ praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“. Šį komiteto sprendimą Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS patvirtino I. Trabero advokatas.

2022 m. rugpjūčio 30 d., būdamas 91 metų amžiaus, mirė pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Amžiaus pradžioje M. Gorbačiovas aršiai kritikavo į valdžią atėjusį kagėbistą V. Putiną. Tiesa, vėlesniuose interviu jis nebuvo toks kategoriškas, o 2014-ųjų Krymo aneksiją yra pavadinęs „teisingu sprendimu“.  2000-ųjų pradžioje, kai Vladimiras Putinas atėjo į valdžią Rusijoje ir siekė atkurti tvarką po neramių 1990-ųjų, M. Gorbačiovas pasiūlė jam visokeriopą paramą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka išskubėjo į Maskvą pas Vladimirą Putiną planuoti tolesnio karo Ukrainoje, ir galimai veiksmų nukreiptų prieš Europą. Jo vizitas vyksta netrukus po Amerikos žvalgybos vado vizito Maskvoje, kurio metu šis, manoma, ragino Kremlių stabdyti karą ir perspėjo neeskaluoti jo NATO šalyse. O Kremlius noro sustoti nedemonstruoja – atvirkščiai – jau kelias dienas iš eilės talžo Ukrainos sostinę naujais reaktyviniais dronais.

Vakarų kariniai planuotojai susiduria su scenarijumi, kuriam, ekspertų teigimu, Vakarai nėra pasirengę: koordinuota ir beveik vienu metu pradedama Rusijos ataka prieš NATO narę Rytų Europoje bei Kinijos veiksmai prieš Taivaną. Tokiu atveju JAV kariuomenei tektų veikti dviejuose frontuose vienu metu, o jei tęstųsi konfliktai Viduriniuose Rytuose – trijuose, leidiniui „The Atlantic“ pažymi politologas Simonas Shusteris.

Jei 2022 m. rudenį rusai masiškai bėgo iš šalies po to, kai diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė mobilizaciją, tai dabar, sklindant gandams apie pakartotinę mobilizaciją, jie ėmė bėgti iš šalies iš anksto, rašo „The Moscow Times“, remdamasis „Politico“ publikacija.

JAV CŽA vadovas Johnas Ratcliffe‘as šią savaitę atskrido į Maskvą, kad praneštų rusams, jog jie pralaimi savo katastrofišką karą Ukrainoje, o tai taip pat daro įtaką ir JAV lyderiui, atsižvelgiant į jo konfliktą su Iranu. Kaip rašo CNN, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas susiduria su panašia dilema – jie negali pasiekti savo karinių tikslų, tačiau negali tiesiog pasitraukti ir išsaugoti savo reputacijos.

Rusija mato progą „išbandyti NATO“, kol Vašingtonas svarsto galimybę keisti savo karinį buvimą Europoje, todėl labai svarbu, kad bet kokį JAV kariuomenės mažinimą Europoje lydėtų stipresnio aljanso rytinio flango užtikrinimas, „TVP World“ teigė saugumo ekspertas. Varšuvos universiteto „Collegium Civitas“ Diplomatijos ir derybų centro direktorius Marcinas Bužanskis, teigė, kad tam tikras maždaug 80 tūkst.

Rusijos vyriausybė įvedė griežtus biudžeto išlaidų apribojimus dėl didėjančio deficito ir išteklių trūkumo karui su Ukraina finansuoti, praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais. Anot leidinio šaltinių, nuo balandžio Rusijos valdžia 35 proc. sumažino išlaidas visose srityse, išskyrus gynybą, socialines išlaidas, valstybės tarnautojų atlyginimus, subsidijas regionams ir palūkanų mokėjimus už valstybės skolą.

Trečiadienio svarstymai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos vadas Maskvoje bandė atkalbėti Kremlių nuo išpuolio prieš NATO ar Baltijos šalis, panašu, kad buvo teisingi. Būtent tai skelbia tiek JAV, tiek ir Europos žiniasklaida, turinti šaltinių Vašingtone. Savo ruožtu Latvija ruošiasi rytinėje šalies dalyje įvesti nepaprastąją padėtį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu duotame interviu pareiškė, kad jis nesijaudina dėl to, kad Rusija galėtų pulti NATO valstybes, praneša „Axios“. „Aš nesijaudinu... visiškai. Jokių problemų nėra“, – leidiniui sakė D. Trumpas, paklaustas apie galimą Rusijos provokaciją prieš NATO šalis.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka išvyko į Rusiją su darbo vizitu, praneša Baltarusijos portalas „Naša Niva“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. Vizito metu A. Lukašenka turėtų surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.

Didžiausi Rusijos žaliavų eksportuotojai, tarp jų – valstybinės korporacijos ir didžiausiems oligarchams priklausančios privačios įmonės, pradėjo laikyti pajamas užsienio valiuta užsienio bankuose, pranešė „The Moscow Times“. Rusijos centrinio banko duomenimis, liepos mėnesį 43 didžiausios eksportuojančios įmonės vidaus valiutos rinkoje pardavė vos 2,2 mlrd. JAV dolerių užsienio valiutos – tai mažiausias mėnesio apyvartos rodiklis per ketverius metus, nuo kurių vedami įrašai.

Buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas pareiškė, kad 68–70 proc. amerikiečių palaiko Ukrainą, o tik 2 proc. pritaria Rusijos veiksmams. Tai jis pasakė interviu „Youtube“ kanalui „RAMINA“. Jis taip pat patarė ukrainiečiams „neklausyti Vašingtono“ ir pabrėžė, kad amerikiečiai apskritai palaiko Ukrainą. „Nuo 68 iki 70 proc. amerikiečių remia Ukrainą, o tik 2 proc. – tai, ką daro Rusija. Tai rodo, kad amerikiečių tauta yra su Ukraina.

Patvirtintoje Armėnijos vyriausybės programoje 2026–2031 metams Rusijos Federacija neminima strateginių partnerių sąraše, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano pareiškimu. Anot jo, po 2022 m. rugsėjo mėn. įvykių ir to, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) bei Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų saugumo srityje, sunku kalbėti apie strateginę partnerystę. „Viskas vyko jūsų akyse.

Ketvirtadienį Rusijos Sankt Peterburge per sprogimą automobilyje žuvo pulkininko leitenanto laipsnį turėjęs karininkas, rašo UNIAN, remdamiesi rusų žiniasklaida. Skelbiama, kad incidentas įvyko apie 10:00. Sprogimas Rusijoje Preliminariais duomenimis, automobilyje, kuriame buvo pulkininkas leitenantas su žmona, sprogo savadarbis sprogstamasis įrenginys. Žiniasklaidos duomenimis, vyras žuvo vietoje, moteris buvo nugabenta į reanimacijos skyrių. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Kremlius ketvirtadienį atmetė žiniasklaidos spėliones apie šią savaitę įvykusį retą Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitą Maskvoje, pasirodžius pranešimams, kad JAV žvalgybos vadovas Johnas Ratcliffe'as įspėjo Rusiją nesiimti atakų prieš NATO. „Šiuo metu publikuojama daug tokių gąsdinančių istorijų.

Rusija rengia planus dėl papildomos mobilizacijos bangos 2026–2027 metais, tikėdamasi šiais metais mobilizuoti 300 tūkst. žmonių ir tiek pat kitais metais. Tokią informaciją pateikia Ukrainos žvalgyba, informacija apie tai skelbiama Ukrainos prezidento interneto svetainėje. Anot Ukrainos, tam ruošiamasi dėl to, kad Rusija prarado iniciatyvą kare, Rusijos nuostoliai auga, o verbavimo tempai lėtėja.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas patvirtino, kad susitiko su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Johnu Ratcliffe, skelbia TASS. „Susitikimas įvyko, čia nėra nieko neįprasto“, – cituojamas jis. „Specialiųjų tarnybų veiklos praktikoje vadovų susitikimai – tiek asmeniniai, tiek vykstantys internetu – yra mūsų darbo dalis.

Mįslingas amerikos žvalgybos vado Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje sukėlė daugybę klausimų ir spėlionių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva buvo informuota apie tai, kad Amerikos žvalgybos vadas skrenda į Maskvą. O kitą savaitę turėtume sulaukti ir daugiau žinių – su kuo ir apie ką Rusijoje kalbėjosi Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius. O kol kas visi tik spėlioja, koks galėjo būti šio reto ir iškalbingo vizito tikslas.

Amerikos žvalgybos vadovas Maskvoje išbuvo kelias valandas ir jo vizitas siejamas ne tik su galimais perspėjimais Rusijai nedrįsti testuoti NATO ryžtą. Esą CŽA vadas galėjo perspėti Maskvą apie planuojamas Ukrainos operacijas su Amerikos pagalba, kurios pakirstų Rusijos strateginį potencialą arba prašė nutraukti paramą Iranui. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Buvęs JAV prezidento specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas tikėjosi, jog Donaldas Trumpas darys spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dėl likusios Donecko srities perdavimo Rusijai. Tačiau D. Trumpas užėmė kitokią poziciją. Putinas tikėjosi, kad Trumpas bus palankus jam Apie tai jis papasakojo interviu ukrainiečių žurnalistei Natalijai Mosejčuk, skelbia UNIAN.

Naujoji Vengrijos vyriausybė paskelbė Rusiją „grėsme“, taip nutraukdama buvusio ministro pirmininko Viktoro Orbáno ilgą laiką vykdytą Rusijai draugišką užsienio politiką. Toks apibūdinimas buvo pateiktas dokumente, kuriame išdėstytos gairės Vengrijos delegacijai, rugsėjo mėnesį dalyvausiančiai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje; dokumentą pasirašė V. Orbáno įpėdinis Péteris Magyaras, o antradienį vėlai vakare jis buvo paskelbtas šalies oficialiajame leidinyje.

JAV pareigūnai patvirtino „RFE/RL“, kad rugpjūčio 25 d. JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe lankėsi Maskvoje. Vizitas įvyko tuo metu, kai Vašingtono pastangos užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą yra strigusios, o įtampa dėl Maskvos santykių su Iranu stiprėja. Iš pradžių jo vizito tikslas buvo neaiškus. „Wall Street Journal“ praneša, kad JAV turi žvalgybos informaciją, rodančią, jog Rusija ruošiasi galimai karinei mobilizacijai ir planuoja išbandyti NATO ryžtą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasirašė tris slaptus dekretus tą pačią dieną, kai į Maskvą atvyko Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe, skelbia „Moscow Times“. Portalas, remdamasis teisės informacijos portalo duomenimis, rašo, kad rugpjūčio 25 d. V. Putinas pasirašė tris viešai paskelbtus dekretus – Nr. 608, 609 ir 610. Du iš jų susiję su Rusijos ambasadoriaus Irake pakeitimu, o dar vienas – keičia neįgaliųjų ir veteranų reikalų komisijų sudėtį.

NATO siekia išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija ir neturi kompleksinio požiūrio, kaip kovoti su Kremliaus hibridiniu karu, teigia buvusi Aljanso pareigūnė.

Pietų Korėjos kariuomenė trečiadienį pakėlė naikintuvus, kai į šalies oro gynybos zoną įskrido Rusijos kariniai orlaiviai. Tai jau antrasis toks incidentas per pastarąsias kelias savaites. Pietų Korėja praneša, kad į jos oro gynybos zoną įskrido Rusijos karo lėktuvai Šalių santykiai pablogėjo Pietų Korėjai prisijungus prie Vakarų sankcijų po Rusijos invazijos į Ukrainą bei Maskvai sustiprinus ryšius su Šiaurės Korėja.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas „The Washington Post“ įvardijo JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe vizito priežastį, skelbia rusų agentūra TASS. Minėtam leidiniui D. Peskovas nurodė, kad J. Ratcliffe vizitas buvo susijęs su abiejų šalių specialiųjų tarnybų ryšiais. Daugiau detalių D. Peskovas nepateikė.

Rusijos Tolimųjų Rytų Amūro srityje per gaisrą dujų chemijos komplekse antradienį žuvo trys žmonės, tarp jų – du Kinijos piliečiai, pranešė bendrovė. Per šį gaisrą atokiame Amūro dujų chemijos komplekse (AGCC) – Rusijos bendrovės „Sibur“ ir Kinijos naftos ir chemijos korporacijos „Sinopec“ bendrojoje įmonėje – taip pat buvo sužeista daugiau nei 100 žmonių.