Rusija

Estijos pareigūnai sulaikė Lenkijos pilietį, bandžiusį patekti į Rusiją ir prisijungti prie jos karinių pajėgų. 49 metų vyras, anksčiau atkeliavęs į Estiją iš Serbijos, su savimi atsivežė daiktų, rodančių paramą Rusijos karui Ukrainoje, trečiadienį pranešė Estijos teisėsaugos institucijos. Praėjusią savaitę Estijos tarnybos jį sulaikė bandantį ant pripučiamo čiužinio perplaukti upę Narvos mieste ir taip patekti į Rusiją.

Aplink Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rezidenciją Valdajuje, Novgorodo srityje, buvo pastebėta net 12 priešlėktuvinių gynybos sistemų „Pantsir-S1“. Prieš metus jų buvo 2 Apie tai pranešė socialinio tinklo „X“ vartotojas, kuris teigė, kad „Yandex.Maps“ aptiko anksčiau neaptiktas oro gynybos sistemas. Vėliau „Radio Svoboda“ žurnalistas Markas Krutovas patvirtino šiuos duomenis. M. Krutovas žemėlapyje parodė visas rajone esančias priešlėktuvinės gynybos sistemas.

2018 m. JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė bendrą spaudos konferenciją su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu, tačiau ji buvo tokia nesėkminga, kad jo pagrindinė patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill svarstė imituoti priepuolį, kad sustabdytų visą tai, rašo „Financial Times“ (FT). Kaip pažymi leidinys, rugpjūčio 15 d., kai D. Trumpas susitiks su V. Putinu Aliaskoje, patarėjai vargu ar galės išgelbėti situaciją, nes dabar D. Trumpas tiesiog neturi patarėjų.

Latvija imasi griežtesnių priemonių prieš kaimynines šalis – jau nuo spalio vidurio planuojama apriboti autobusų judėjimą per sieną su Baltarusija ir Rusija, skelbia latvių naujienų portalas TVNET. Latvijos susisiekimo ministerija ketina riboti keleivinių autobusų judėjimą per Baltarusijos ir Rusijos sieną. Ji parengė atitinkamą dokumentą, kuris šiuo metu pateiktas viešoms diskusijoms.

Baltijos laivų statyklos prieplaukoje Sankt Peterburge nuskendo vilkikas „Kapitan Ušakov“, priklausantis laivų statyklai „Jaroslavskij“. Apie tai pranešė Rusijos laivybos institucijos, rašoma „The Moscow Times“. Pranešama, kad incidento metu žmonės nenukentėjo. Remiantis įmonės spaudos tarnybos informacija, rugpjūčio 8 d. vakare statomas laivas, stovėjęs prie Baltijos laivų statyklos nuomojamoje prieplaukoje, pradėjo svirti į dešinį bortą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pažadėjo stiprinti bendradarbiavimą ir tai padarė likus kelioms dienoms iki V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo aukščiausiojo lygio susitikimo Aliaskoje, trečiadienį pranešė Pchenjano valstybinė žiniasklaida. V. Putinas ir Kim Jong Unas antradienį kalbėjosi telefonu „šiltoje, draugiškoje atmosferoje“ ir patvirtino „savo norą ateityje stiprinti bendradarbiavimą“, informavo oficialioji naujienų agentūra KCNA.

Rusijoje neaiškiomis aplinkybėmis mirė dar vienas didelės bendrovės vadovas, skelbia „Moscow Times“. Leidinys skaičiuoja, kad tai jau 18-a tokio lygio vadovo mirtis nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Apie mirtį buvo pranešta antradienį. Mirė didžiausios pasaulyje kalio fosforo gamintojos „Uralkalij“ valdybos pirmininkas Dmitrijus Osipovas. Bendrovei Rusijoje priklauso penkios kasyklos ir septynios trąšų gamyklos. Jis mirė būdamas 59-erių.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį telefonu kalbėjosu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, skelbia „Sky news“. Anot rusų naujienų agentūros TASS, pokalbio metu buvo aptartas penktadienį Aliaskoje vyksiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimas, pasiruošimas jam.

Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Rusija deda visas pastangas kurstyti nesantaiką tarp Ukrainos ir Lenkijos, atsižvelgdamas į daugybę sulaikymų per baltarusių reperio koncertą Varšuvoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, užuot pradėjęs žadėtas sankcijas Rusijai, nusprendė akis į akį susitikti su Vladimiru Putinu. Politologas teigė, kad toks „romantiškas pasimatymas“ gali baigtis visiškai skirtingai. V. Putinas gali nukreipti pokalbį nuo Ukrainos ir laimėti laiko, o gali ir patirti fiasko, jei D. Trumpas nuspręs, kad susitarimas neįmanomas.

Rusijos energetikos milžinei „Rosneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla Rusijos Saratovo srityje sustabdė naftos tiekimą po Ukrainos dronų atakos, rugpjūčio pirmadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinęs šaltinis. Naftos perdirbimo gamyklai Ukraina dronais smogė rugpjūčio 10 d., vietos gyventojai pranešė apie didelį gaisrą ir sprogimus objekte. Saratovo srities gubernatoriaus Romano Būsargino teigimu, per smūgį žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti.

Rusijoje gali būti atšaukta dalis užsienio aviakompanijų skrydžių dėl jų padarytų „pažeidimų, svarbiausias jų – skrydžių vėlavimas arba atšaukimas Ukrainos dronų atakų Rusijoje metu. Atitinkamą pasiūlymą artimiausiais dienomis pateiks Visarusiška keleivių asociacija (OOP) transporto ministerijai.

Europos Sąjunga (ES) rengia naują sankcijų Rusijai paketą, pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos paskelbė bloko užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Tai būtų jau 19-asis baudžiamųjų priemonių Maskvai paketas. Ji nepateikė išsamesnės informacijos apie planuojamas sankcijas.

Ukrainos specialiųjų tarnybų darbuotojai, prisistatydami Rusijos teisėsaugos institucijų atstovais, apgaulės ir psichologinio spaudimo būdu įtraukė penkias pensinio amžiaus moteris į Rusijos karininkų nužudymo planą, paskelbė Rusijos federalinio saugumo tarnyba. Pasak rusų saugumiečių, penkios pensininkės buvo planuojamos panaudoti kaip „mirtininkės“, kad būtų pašalinti nepageidaujami liudytojai ir išvengta pažadėto atlygio išmokėjimo, rašoma „Vedomosti“.  Anot Rusijos spec.

Rusijos pajėgos per savaitę smogė Ukrainai daugiau kaip tūkstančiu bombų ir beveik pusantro tūkstančio dronų, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis pareiškimas nuskambėjo vos kelioms dienoms likus iki planuojamo JAV ir Rusijos lyderių susitikimo, kuris gali tapti lūžio tašku karo eigoje. Rusijos pajėgos per pastarąją savaitę paleido daugiau kaip 1 tūkst. bombų ir 1,4 tūkst.

Vladimiras Solovjevas pareiškė, kad karas nesibaigs po Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo, ir prognozavo naują „specialiąją karinę operaciją“ Pietų Kaukaze, dėl tariamo Azerbaidžano nepaklusnumo Rusijai. Vienas įtakingiausių Rusijos televizijos laidų vedėjų Vladimiras Solovjevas savo laidoje „Voskresnij večer“ („Sekmadienio vakaras“) kanale „Rosija 1“ pareiškė, kad po Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo Aliaskoje karas Ukrainoje nesibaigs.

Praeitą savaitę vykusio Steve‘o Witkoffo vizito Maskvoje metu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įteikė jam apdovanojimą, kurį jis turės perduoti JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnei, kurios sūnus žuvo kovodamas Rusijos pusėje prieš Ukrainą, rašo BBC.

Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas šįmet siūlė Vladimirui Putinui stabdyti karą ir pradėti taikos derybas, o taip pat ir apriboti rusų spec. tarnybų įgaliojimus, rašoma „The New York Times“. Anksčiau buvo skelbiama, kad D. Kozakas neteko kai kurių savo funkcijų, kurias perėmė kitas V. Putino favoritas administracijoje. Anot NYT šaltinių, D. Kozakas savo kolegoms pranešė, kad V. Putinui pateikė pasiūlymą nutraukti karo veiksmus ir pradėti taikos derybas.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas garsėja grasinimais, keiksmažodžiais ir karo retorika. Dabar jis yra Vladimiro Putino šešėlyje blaškomas propagandistas, kurio žodžiai vis dažniau kelia susierzinimą net Kremliaus viduje. Kas iš tiesų nutiko žmogui, kuris kadaise pasirašė branduolinio nusiginklavimo sutartį su Baracku Obama, o šiandien vadina Vakarų lyderius „šikniais“? Štai 5 dalykai, kurių galbūt nežinojote apie D. Medvedevą.

1937-ųjų rugpjūčio 5 d. Sovietų Sąjungoje įsigaliojo dokumentas, pradėjęs vieną kruviniausių istorijos puslapių – „Didįjį terorą“. Per šią masinių represijų kampaniją buvo suimta daugiau nei 1,7 mln. žmonių, o net 681 tūkst. – sušaudyti. Daugiausiai nukentėjo ukrainiečiai, kurių kultūra, elitas ir net vaikai buvo sistemingai naikinami. 1937 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojo SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) įsakymas Nr. 00447, patvirtintas komunistų partijos Politbiuro.

Indijos premjeras Narendra Modi atsidūrė kryžkelėje. Spaudžiamas Jungtinių Valstijų dėl rusiškos naftos pirkimo, jis rizikuoja brangiai sumokėti už ilgametę partnerystę su Maskva. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kirto iš peties – padvigubino muitus Indijai iki 50 proc. Tačiau N. Modi tylėti neketina – ryžtingi pareiškimai, atsakomieji žingsniai ir dar glaudesni santykiai su Rusija gali tapti rimtu išbandymu Vašingtonui. JAV prezidentas padvigubino Indijai taikomus muitus iki 50 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė, kad susitiks su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Anot jo, susitikimas galėjo įvykti anksčiau, tačiau to padaryti nepavyko dėl saugumo sumetimų. D. Trumpas sako, kad su V. Putinu susitiks greitai. Kuo greičiau susitikti pageidauja pats V. Putinas, tam pritaria ir D. Trumpas. „Ketiname surengti susitikimą su Rusija, pradėsime nuo Rusijos. Manau, kad (susitikimo – red. past.

Artėjant galimam Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimui, Ukrainoje tvyro nerimas. Politologas Alvydas Medalinskas, šiuo metu esantis Ukrainoje, įspėjo, kad JAV prezidentas gali siekti taikos savo sąlygomis, spaudžiant Kyjivą karinės pagalbos srauto mažinimu. Tokia diplomatija, pasak jo, labiau primena amerikietiškus kalnelius nei stabilų taikos procesą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paklausė Italijos premjerės Giorgios Meloni, ar Italija sutiktų Romoje surengti trijų šalių susitikimą dėl karo Ukrainoje, skelbia italų portalas „Ansa“. Buvo užsiminta, kad čia galėtų vykti Vladimiro Putino, Volodymyro Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas.

Prieš galimą viršūnių susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl Ukrainos karo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė pokalbius su kaimyninėmis šalimis ir sąjungininkėmis. Kremliaus duomenimis, V. Putinas informavo Uzbekistano vadovą Šavkatą Mirzijojevą apie savo pokalbius su amerikiečių derybininku Steve‘u Witkoffu Maskvoje trečiadienį. Taip pat buvo informuotas Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas.

Baltarusijos prezidento postą uzurpavęs Aliaksandras Lukašenka interviu Vakarų žiniasklaidai pareiškė, kad šalis yra pasirengusi suduoti „nepriimtiną žalą“ kaimyninėms šalims, įskaitant Lietuvą, kilus karui. „Mes juk ruošiamės karui – aš jums tai atvirai sakau. Mes kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį ruošiamės karui, kad jo išvengtume.

Pentagonas svarsto galimybę dalį Ukrainai skirtos ginkluotės susigrąžinti į JAV atsargas, skelbia CNN. Pasak šaltinių, tokia politika gali atimti iš Kyjivo milijardus dolerių vertės paramos ir pakeisti beveik dešimtmetį galiojusią pagalbos schemą. Pentagonas parengė memorandumą, pagal kurį tam tikros rūšies ginkluotė ir įranga, skirta Ukrainai, galėtų būti grąžinta į JAV atsargas. Apie tai skelbia CNN, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su situacija.

Rusijos dronai vis drąsiau kerta NATO oro erdvę – vienas neseniai nuskrido iki pat Vilniaus. Ekspertai įspėja, kad tokie incidentai – ne atsitiktinumas, o tiesioginis Aljanso ryžto išbandymas, vykstant karui Ukrainoje ir artėjant JAV žadamoms griežtoms sankcijoms Maskvai.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad neketina dar kartą kandidatuoti į šalies prezidento postą. Apie tai jis pranešė interviu „Time“ žurnalui. Su nuolatiniais rinkimų pažeidimais, „dingusiais be žinios“ oponentais ir represijomis prieš opoziciją jis šalį valdo jau 21 metus. „Ne, dabar jau nebeplanuoju, nebeplanuoju“, – pareiškė jis interviu „Time“, atsakydamas į klausimą, ar ketina pasinaudoti galimybe kandidatuoti dar sykį į prezidento postą.

Penktadienį baigiasi JAV prezidento Donaldo Trumpas sutrumpintas ultimatumas Rusijai užbaigti karą Ukrainoje arba antraip sulaukti griežtų ekonominių sankcijų, tačiau pasaulio dėmesys dabar nukreiptas į planuojamas jo ir Vladimiro Putino derybas. Prezidentai ketina jas surengti artimiausiu metu, siekdami užbaigti karą Ukrainoje, kurį 2022 m. vasario mėn. Rusija pati ir išprovokavo, pradėjusi plataus masto invaziją.

Rusija penktadienį pradėjo statyti pirmąją atominę elektrinę Kazachstane -  didžiausioje pasaulyje urano tiekėjoje ir didžiulėje Vidurio Azijos valstybėje, kurioje Maskva, Pekinas ir Europa varžosi dėl įtakos.

Rusijos naftos gamintojai bando nukreipti į Kiniją Urals naftos tiekimą, kurią anksčiau pirkdavo Indija, pranešė agentūrai „Bloomberg“ su situacija susipažinę prekybininkai. Agentūros teigimu, Rusijos nafta siūloma su nuolaidomis valstybinėms ir privačioms Kinijos naftos perdirbimo gamykloms, o pastarosios rodo susidomėjimą. Kalbama apie naftą, kuri bus pristatyta spalio mėnesį iš vakarinių Rusijos uostų. Kinams jos kaina sumažinta 1 JAV doleriu už barelį, pranešė „Bloomberg“ šaltiniai.

Rusija artimiausiomis dienomis gali atlikti tarpžemyninės sparnuotos raketos su branduoliniu varikliu „Burevestnik“ bandymus poligone Naujosios Žemės salyne, rašo „The Barents Observer“. Tai rodo oro erdvės uždarymas galimų bandymų rajone, laivų su slaptu kroviniu atvykimas į salyną ir „Rosatom“ lėktuvų pasirodymas. Tokie bandymai jau buvo atlikti keletą kartų, o 2019 m. jie, tikriausiai, tapo žmonių apšvitinimo ir mirties priežastimi.

JAV pareigūnai ir kiti su JAV ir Rusijos lyderių bendravimu susipažinę asmenys teigia, kad Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas keletą kartų kalbėjosi telefonu ir perdavė daugybę žinučių per tarpininkus. Anot jų, D. Trumpas labai atidžiai klausosi Rusijos diktatoriaus monologų, rašo „The Wall Street Journal“. Pasak vieno aukšto rango JAV prezidento administracijos pareigūno, jų pokalbiai įprastai buvo draugiški.

Nepaisant Vakarų sankcijų, Rusijos Biysko oleumų gamykla (BOZ) Pietų Sibire, gaminanti sprogmenis kariniams tikslams, per tarpininkus Kinijoje gavo Vokietijos kompanijos „Siemens“ įrangą. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi muitinės duomenimis ir viešųjų pirkimų dokumentais. BOZ yra dalis „Federal State Enterprise Ya.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turės pirmiausia susitikti su Volodymyru Zelenskiu, kad galėtų susitikti su D. Trumpu. Apie tai jo buvo ketvirtadienį paklausta bendraujant su žiniasklaidos atstovais. „Ar Putinas turi susitikti su Zelenskiu prieš jums susitinkant su juo?“ – D. Trumpo paklausė žurnalistas. „Ne“, – atsakė D. Trumpas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pirmiausia turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o tik tada galės galvoti apie susitikimą su Donaldu Trumpu, ketvirtadienį „Politico“ pareiškė Baltųjų rūmų pareigūnas. Apie tai jis komentavo anonimiškai. Rusijos prezidentas iki šiol priešinosi susitikimui su V. Zelenskiu, nes tai legitimizuoja jį kaip Ukrainos vadovą.

Rusijos Sočyje turguje išgėrę alkoholio mirė bent dešimt žmonių, skelbia „Moscow Times“. Buvo pradėta byla dėl masinio apsinuodijimo. Teismo posėdyje buvo paskelbta, kad aukų skaičius gali siekti 12. Sulaikytos dvi moterys Teismas dviem mėnesiams suėmė du Sočio gyventojus – 71-erių ir 30-ies moteris.Jos kaltinamos saugos reikalavimų neatitinkančių paslaugų tiekimu. Kaltinamosioms gresia iki 10 metų kalėjimo. Skelbiama, kad moteris sieja šeima – jos yra močiutė ir anūkė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį, praėjus dienai po to, kai Vašingtonas pakėlė muitus Naujajam Deliui, nes jis perka Maskvos naftą, susitiko su Indijos patarėju nacionalinio saugumo klausimais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė papildomus 25 proc. muitus indiškoms prekėms, kurie įsigalios po trijų savaičių, kaip dalį kampanijos, kuria siekiama paspausti Rusiją nutraukti karą prieš Ukrainą, taikantis į jos prekybos partnerius.

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad išsikvietė Italijos diplomatą dėl „antirusiškos kampanijos“ Italijos žiniasklaidoje, – tai naujausias įvykis, apie kurį paskelbta abiem šalims kaltinant viena kitą priešiška retorika. Romos ir Maskvos santykiai, kurie jau ir taip yra įtempti dėl Kremliaus puolimo Ukrainoje, pastarosiomis savaitėmis dar labiau pašlijo. Italija praėjusį mėnesį atšaukė prokremliško dirigento Valerijaus Gergijevo koncertą.

Rusija, galimai, vėl rengiasi atlikti raketos su branduoliniu varikliu „Burevestnik“ bandymus – vienos iš penkių vadinamųjų „stebuklingų ginklų“ rūšių, kurių kūrimą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė 2018 m., rašo „The Moscow Times“. Apie galimus bandymus signalizuoja intensyvėjantys darbai Pankovo poligone Naujosios Žemės salyne. Kaip rašo branduolinio ginklo ekspertas iš analitinės kompanijos „CNA Dekkeris Everetas“, tai gali reikšti, kad bandymai artėja.

Artėjant kritiniam terminui, kurį Rusijai iškėlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pranešė apie galimą trišalį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pačiu D. Trumpu. V. Zelenskis tikina, kad Ukraina derybų nebijo, tačiau ragina Europą neatsiriboti nuo taikos proceso. Tuo metu V. Putinas žurnalistams pavirtino, jog „nieko prieš susitikti su V. Zelenskiu“.  „Ukraina nebijo susitikimų ir tikisi tokio pat drąsaus požiūrio iš Rusijos pusės.

Neseniai iš Rusijos grįžęs Kremliaus statytinis Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka sušaukė jėgos struktūrų pasitarimą ir ten pasiskundė dėl „agresyvaus kaimynių – Lenkijos ir Baltijos šalių – elgesio“. Anot A. Lukašenkos, šį klausimą reikėjo aptarti ne tik dėl vidaus padėties, „bet labiausiai dėl karinės ir politinės padėties aplink Baltarusiją“. „Nerimą kelia tai, kad mūsų kaimynai – Lenkija ir Baltijos šalys – yra labai priešiškai nusiteikę Baltarusijos atžvilgiu.

Rusija pareiškė, kad sutarta dėl artimiausiomis dienomis vyksiančio Kremliaus vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo. Pasak Rusijos prezidento padėjėjo Jurijaus Ušakovo, kurį cituoja Kremliui artimi žiniasklaidos šaltiniai, susitarta dėl V. Putino ir D. Trumpo susitikimo vietos, tačiau „bus paskelbta šiek tiek vėliau“. Orientacinė data – kita savaitė „Kitas savaitė buvo pažymėta kaip orientacinė data Putino ir Trumpo susitikimui, bet kiek dienų užtruks pasirengima...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė Europos lyderiams, kad ketina susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia „New York Times“. Susitikimas su V. Putinu gali įvykti jau kitą savaitę. Po to D. Trumpas planuotų susitikimą su abiem – ir su V. Putinu, ir su V. Zelenskiu. Apie tai leidiniui patvirtino du šaltiniai. Anot jų, visa tai D. Trumpas pareiškė per trečiadienį vykusį pokalbį su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė dekretą, leidžiantį šaliai iki 2035 metų padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą penktadaliu, palyginti su 2021 metų lygiu. Rusija, ketvirta pagal dydį pasaulyje teršėja anglies dvideginiu, yra deklaravusi siekį iki 2060 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Tačiau aktyvistai teigia, kad dabartiniai jos klimato tikslai yra visiškai nepakankami kovai su visuotiniu atšilimu.

Jau nuo rugsėjo pabaigos Maskvos birža planuoja ilgesnį prekybos laiką akcijų rinkoje. Pokyčiai apims rytinės sesijos pradžios paankstinimą ir vakarinės sesijos supaprastinimą – tai esą leis rinkos dalyviams dar patogiau prekiauti tiek akcijomis, tiek obligacijomis. Maskvos birža planuoja rugsėjo pabaigoje pratęsti prekybos laiką akcijų rinkoje, pranešė prekybos platforma. Rytinė prekybos sesija skolos rinkoje prasidės 6.50 val.

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rugpjūčio 6 d. į šalį atvyko pirmasis Rusijos kariuomenės ir karinės technikos kontingentas, kuris rengsis artėjantiems bendriems kariniams manevrams „Zapad-2025“, rašo „Kyiv Independent“. Kyjivas ir NATO išreiškė susirūpinimą, kad „Zapad-2025“ pratybos gali būti panaudotos kaip priedanga atnaujinti agresiją, nes Rusija tęsia karą prieš Ukrainą, o Baltarusija išlieka potencialia karinių veiksmų baze.

Rusė Mariana Barutkina nusprendė pakartoti Nicki Minaj virusinį dainos vaizdo įrašo iššūkį – su aukštakulniais išbūti pritūpus ant vienos kojos. Rezultatas buvo gana prognozuojamas: moteris nukrito nuo virtuvės stalo ir susižeidė stuburą, bet savo „šlovės valandos“ vis dėlto sulaukė.