Rusija

Rusiją dėl dronų incidento Leipcigo oro uoste viešai apkaltinusi Vokietijos vyriausybė paskelbė apie virtinę atsakomųjų priemonių, be kita ko ir griežtesnius veiksmai prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną. Portalo „Deutsche Welle“ kalbinti ekspertai apžvelgia ligšiolinio Vokietijos neryžtingumo priežastis ir pabrėžia, kad griežtesnės priemonės neabejotinai susilpnintų Rusijos karo ekonomiką.

Rusijos okupantai rengia teroro aktus laikinai okupuotose teritorijose, kad galėtų apkaltinti Ukrainą ir pateisinti represijas prieš Ukrainos gyventojus. Apie tai praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija „atsidurs Rusijos branduolinio ginklo taikinyje“, jei šalis leis sąjungininkams savo teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus, skelbia TASS. Kremliaus atstovas spaudai pakomentavo Lietuvos Seimo planus žiemą priimti Konstitucijos pataisą ir iš jos išbraukti nuostatą, draudžiančią šalies teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau 1659 dienas, nors Vladimiras Putinas tikėjosi jį užbaigti per vieną ar dvi savaites. Dabar Rusijos vadovui lieka vis mažiau laiko ir galimybių pasiekti užsibrėžtus tikslus. Apie tai leidinio „The Hill“ skiltyje rašo į atsargą išėjęs JAV karinės žvalgybos karininkas Jonathanas Sweetas ir nacionalinio saugumo ekspertas Markas Tothas. Leidinys „The Economist“ anksčiau iškėlė prielaidą, kad V. Putinas nesėkmingą karo baigtį gali laikyti grėsme sau pačiam.

Rusija dėl kelių priežasčių turėtų labiau bijoti prarasti taiką nei karo. Kaip leidiniui „Washington Examiner“ rašo verslo strategė Jacqueline Cartier, pirmasis veiksnys yra teritorija. „Maskva ir toliau reikalauja teritorijų, kurių visiškai nekontroliuoja, o Kyjivas atsisako atiduoti suverenią teritoriją vien todėl, kad į ją pretenduoja Rusija. Istorija siūlo priemonių, leidžiančių atskirti neatidėliotiną būtinybę sustabdyti žudymą nuo nuolatinio teisinio sienų klausimo sureguliavimo.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas neplanuoja surengti atskiro dvišalio susitikimo su Vladimiru Putinu BRICS viršūnių susitikimo Naujajame Delyje metu. Apie tai pranešė Rusijos Federacijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, rašo „Moscow Times“. „BRICS viršūnių susitikime Naujajame Delyje dvišalio susitikimo nenumatoma“, – cituojamas J. Ušakovas. Anot jo, V. Putinas ir Xi Jinpingas gali pasikalbėti užkulisiuose.

Rusijos Sankt Peterburge – nerimo ženklai. Miesto metro nuspręsta 9 stotis paruošti taip, kad jas būtų galima naudoti kaip civilines slėptuves, rašo „Moscow Times“. Rugsėjo 10 d. metro paskelbė konkursą rangovui. Jam teks nustatyti, kuriuos objektus reikės užbaigti statyti, kuriuos – aprūpinti papildoma įranga, o kuriuos – pritaikyti kaip apsauginius statinius.

Po rugsėjo 6 d. surengtos dronų atakos „Rosneft“ valdoma Riazanės naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi dviem pramonės šaltiniais.

Rusijos civilinės aviacijos sektoriuje gilėjanti krizė verčia šalį prašyti Vietnamo suteikti lėktuvų. Dėl galiojančių sankcijų didžioji dalis Rusijos komercinės aviacijos parko lieka ant žemės, nes trūksta atsarginių dalių ir techninės priežiūros paslaugų, skelbia portalas „TVP World“. Aviacijos krizė gilėja: Rusija priversta prašyti Vietnamo lėktuvų Skelbiama, kad Maskva paprašė Hanojaus pagalbos ir iš Vietnamo vežėjų nori išsinuomoti keleivinių lėktuvų su įgulomis ir techninės priežiūros pa...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad per parą buvo smogta net 8-iems Rusijos objektams. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. Tarp taikinių buvo naftos perdirbimo gamykla Jamalo Nencų autonominėje apygardoje, jūrų prekybos uostas Dagestane, taip pat infrastruktūros objektai Maskvos, Voronežo, Astrachanės ir Briansko srityse. „Rusija kasdien tęsia savo terorą prieš Ukrainą. Ir kasdien sulaukia teisingo atsako.

Arkties vandenyse netoli Špicbergeno salyno NATO sąjungininkai aptiko Rusijos povandeninius laivus, kurie vykdė pratybas, per kurias buvo bandoma naudoti slaptą ginklą, skirtą išvesti iš rikiuotės itin svarbius povandeninius kabelius.

Rusija, užsitęsus karui prieš Ukrainą, suaktyvino diversinę veiklą Europoje, siekdama padidinti Europos šalims tenkančią kainą ir susilpninti jų pasirengimą padėti Kyjivui. Apie tai savo skiltyje „Kyiv Post“ rašė Aleksandras Vindmanas, JAV kariuomenės karininkas ir buvęs šalies Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojas.

Ukraina esą planavo surengti teroro aktą prieš Didžiosios Britanijos ambasadorių Rusijoje, pareiškė Federalinė saugumo tarnyba (FSB), skelbia „The Moscow Times“. Rusijos teisėsauga pranešė sulaikiusi 45 metų Rusijos pilietį, kuris dirbo organizacijoje, saugojusioje Didžiosios Britanijos ambasadą Maskvoje, ir, kaip teigia FSB, bendradarbiavo su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Rusijos specialiosios tarnybos versija, vyras rinko informaciją, kurią buvo planuojama panaudoti rengiant išpuolius prie...

Maskva ir Vašingtonas turi daug ką aptarti, tačiau svarbu žodžius paversti veiksmais, Rytų ekonomikos forumo (EEF) kuluaruose pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Žinote, tai labai įdomus klausimo formulavimas: ar dar yra apie ką kalbėtis? Žinoma, kad yra.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad derybos, kuriomis siekiama išspręsti tarptautinius konfliktus, visada yra naudingos. Žiniasklaida, paskatinta pačių derybų dalyvių, dažnai sustiprina tokį požiūrį, kalbėdama apie pažangą derybose, spartėjantį jų tempą ar intensyvėjančias pastangas bei lūkesčius dėl būsimų susitikimų, straipsnyje „The Washington Post“ rašė 2018–2019 metais Baltųjų rūmų patarėju nacionalinio saugumo klausimais dirbęs Johnas Boltonas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas „nori sudaryti susitarimą“, siekdamas užbaigti karą Ukrainoje. Trečiadienį atsakydamas į žurnalisto klausimą apie savo pokalbį telefonu su V. Putinu, D. Trumpas sakė, kad jiedu „gerai pakalbėjo“. Trijų šalių susitikimas su V. Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „yra įmanomas“, prieš išvykdamas į Respublikonų partijos suvažiavimą Dalase sakė D. Trumpas.

Trečiadienio vakarą Rusijos Sočį atakavo dronai, skelbia „Moscow Times“. Sočyje ir šalia esančioje Sirius gyvenvietėje paskelbtas pavojus dėl oro ir jūrinių dronų. Gatvėje kaukė sirenos. Kubanės operatyvinis štabas pranešė, kad Sočis patyrė jūrinių dronų ataką, dėl kurios prieplaukoje „įsiplieskė gaisras“. Rusija skelbia, kad nukentėjusiųjų skaičius siekia aštuonis.

Jungtinės Valstijos privalo nutraukti paramą Kyjivui, kad padėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, Rusijos valstybiniam transliuotojui VGTRK trečiadienį pareiškė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.

Donaldas Trumpas bando įtikinti Vladimirą Putiną užbaigti karą – po savo pasiuntinių vizitų Maskvoje ir Kyjive D.Trumpas pirmas paskambino V. Putinui ir su juo kalbėjosi valandą. Pokalbio metu V. Putinas nepraleido progos papasakoti apie savo tariamas pergales fronte ir tikino, kad neketina pulti Europos šalių.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Už maždaug 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos Novorosijsko gyventojams miegoti neleidžia oro pavojaus sirenos.

JAV Karo studijų institutas (ISW) įvertino, kuo Rusijai naudingi dronų incidentai NATO šalyse ir Moldovoje. Antradienį dronas pažeidė Rumunijos ir Moldovos oro erdvę. ISW sako neturintys priežasčių teigti, kad šis incidentas ir kiti panašūs būtų tyčiniai.

Rusijos valdžios institucijos Jakutsko mieste Sibire vietoj paminklo, skirto ištremtiems lenkams ir lietuviams, pastatė dvi rusų karių statulas, trečiadienį pranešė „Kyiv Post“. 2023 m. birželį nuo pirminio paminklo buvo nuimta plokštė su į Sibirą ištremtų lenkų ir lietuvių vardais. Po kelių mėnesių buvo išmontuotas visas paminklas, pranešė PAP.

„Air Arabia“ – viena iš didžiausių Artimųjų Rytų ir Afrikos aviakompanijų – masiškai atšaukia skrydžius į Rusiją, kurie buvo numatyti rudenį, rašo „Moscow Times“, remdamiesi ir kitais kanalais. Rusijos Samaros įmonės UAB „Aventura“ direktorė Tatjana Smirnova sako, kad oficialaus laiško iš aviakompanijos kol kas nebuvo gauta, tačiau paaiškėjo, kad skrydžiai, užsakyti spalio mėnesiui, yra atšaukti.

Ukrainos dronai atakavo dujų infrastruktūrą Jamalo-Nenecų autonominėje apygardoje Rusijoje. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“ ir vietos valdžios institucijos, skelbia UNIAN. Minėtas regionas, anot UNIAN, yra pagrindinis Rusijos dujų gavybos srityje. Skelbiama apie ukrainiečių smūgį Skelbiama, kad atakuota Naujojo Urengojaus gamykla. „Įmonė yra vienas iš svarbiausių regiono dujų kondensato infrastruktūros objektų. Projektinis pajėgumas siekia apie 19,5 mln.

Latvija planuoja nuo kitų metų uždrausti autobusų reisus tarp Latvijos ir Rusijos bei Baltarusijos. O mūsų Seime jau nuskambėjo siūlymas pasekti latvių pavyzdžiu – nors reisų į Rusiją neturime, bet autobusai į Baltarusiją kursuoja kasdien. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vilniaus autobusų stotyje – vykstančių į Baltarusiją gausa Vilniaus autobusų stotis. Keleiviai lipa į autobusą, kuris netrukus pajudės į Minską.

Naujieji Maskvos ilgojo nuotolio reaktyviniai dronai, skrendantys kelių kilometrų aukštyje ir beveik komercinio lėktuvo greičiu, kelia sumaištį ir yra didžiulis iššūkis labiau nei bet kada įtemptai Kyjivo oro gynybai.  Pastarosiomis savaitėmis Maskva surengė prieš Ukrainos sostinę smogiamųjų dronų bangas, beveik nuolatiniai perspėjimai apie oro pavojų paralyžiavo miestą.

Europos Sąjungos (ES) aukščiausios instancijos teismas trečiadienį atmetė trečią Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus bandymą pasiekti, kad būtų panaikintos jam dėl karo Ukrainoje paskelbtos sankcijos. Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi, į bloko juodąjį sąrašą, kuriame numatytas turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas, buvo įtrauktas 2022 metais, Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą.

  Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad Rusijoje ilgą laiką buvo rengiamasi dronų atakai Leipcigo–Halės oro uoste ir kad katastrofos pavyko išvengti tik per plauką, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Ši ataka Rusijoje buvo planuojama kelis mėnesius ir buvo konkrečiai nukreipta prieš Vokietiją. Tik dėl visiško atsitiktinumo pavyko išvengti didelės materialinės žalos ir žmonių sužalojimų“, – žemuosiuose parlamento rūmuose sakė F. Merzas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per rugsėjo 8 dieną vykusį telefoninį pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu mėgino įtikinti jį iškreiptu situacijos fronte vaizdu ir tuo pasinaudoti, kad būtų sustiprintas spaudimas Ukrainai. Apie tai rašoma antradienio, rugsėjo 8 dienos, Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Rusijos valdžia toliau laikosi agresyvios retorikos Ukrainos atžvilgiu, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių naujų pastangų atnaujinti derybas dėl karo pabaigos. Kaip skelbia „Kyiv Independent“, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad pasibaigus karo veiksmams Ukraina turėtų būti paversta viena didele „buferine zona“, kad nebūtų neva „rusofobiško, agresyvaus neonacistinio režimo“, keliančio tariamą grėsmę Rusijai.

Rusija intensyvina smūgius Ukrainai ir siekia išprovokuoti krizę šalyje, sako Ukrainos žvalgybos vyriausiosios valdybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis, rašo UNIAN. Anot jo, Maskva siekia didinti balistinių ginklų gamybos apimtis ir jų veikimo nuotolį. „Mūsų vertinimu, iki šių metų pabaigos Rusija planuoja atlikti galutinius naujo tipo balistinių raketų, kurių nuotolis siekia iki 800 kilometrų, bandymus“, – cituojamas jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas Donaldas Trumpas antradienį surengė „itin atvirą“ pokalbį telefonu, žurnalistams pranešė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Pokalbis įvyko po to, kai savaitgalį Maskvoje apsilankė JAV derybininkai. D. Trumpo verslo partneris Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris savaitgalį apsilankė Rusijos ir Ukrainos sostinėse, kur susitiko su V. Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kabardino-Balkarijoje (Kaukazas, Rusija) po lavina žuvo specialiųjų pajėgų kariai, skelbia „Baza“. Tarp alpinistų, kuriuos Bezengio tarpeklyje padengė lavina, yra specialiųjų pajėgų karių. Daugiau nei 30 žmonių grupę vedęs patyręs instruktorius buvo žinomas kariškių parengimu.  Daugiau nei 30 žmonių grupę, kaip anksčiau rašė „Baza“, vedė itin patyręs instruktorius Albertas Izotovas, kuris daugelį metų užsiėmė įvairių padalinių kariškių rengimu kalnuose.

Rusija toliau susiduria su kapitalo nutekėjimu. Naujausi duomenys rodo, kad turtingi rusai perkelia turtą į užsienį. Remiantis Centrinio banko duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Rusijoje užfiksuotas rekordinis 12,2 mlrd. JAV dolerių nutekėjimas, skelbia portalas „TVP World“. Ši suma buvo 8,7 karto didesnė už pirmąjį ketvirtį užregistruotus 1,4 mlrd. JAV dolerių ir yra didžiausias ketvirtinis rodiklis nuo 1994 metų, kai centrinis bankas pradėjo rinkti šiuos duomenis.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija išlieka įsitikinusi, jog pasieks sėkmę kare prieš Ukrainą, rašo „Interfax“. „Esame įsitikinę, kad pergalė labai arti, tikime savo kariais“, – cituojamas jis. D. Peskovas toliau apkaltino Ukrainą nepriimant sprendimų ir pabrėžė, kad Rusijos sąlygos karo pabaigai jau neva seniai aiškios. Rusija plataus masto karą prieš Ukrainą pradėjo prieš daugiau nei ketverius metus.

Vengrija išsiunčia iš šalies 10 Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojų, antradienį pareiškė užsienio reikalų ministrė Anita Orban. Maskva savo ruožtu pareiškė, kad jos atsakas bus „griežtas ir skausmingas“. Ministrės teigimu, jie „Vengrijoje vykdė veiklą, kuri pagal Vienos konvenciją diplomatams yra nepriimtina“. Pasak A. Orban, naujoji proeuropietiško konservatoriaus ministro pirmininko Peterio Magyaro vyriausybė tokio žingsnio ėmėsi siekdama apsaugoti Vengrijos „saugumą ir suverenitetą“....

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas papasakojo, kodėl į Rusijos ir JAV viršūnių susitikimą Ankoridže apsivilko megztinį su užrašu „SSRS“. „Jį man padovanojo draugas. Su malonumu jį apsivilkau ir taip pasirodžiau Aliaskoje, nes mus su amerikiečiais, taip pat ir kilusiais iš šios JAV valstijos, be kita ko, sieja bendra Antrojo pasaulinio karo atmintis. Nematau čia nieko gėdingo“, – interviu interneto projektui „Sama Menšova“ sakė ministras.

Prorusiška teroristinė grupuotė „Global Citizens Against War 1984“ išsiuntė grasinamus laiškus Latvijai, Lenkijai ir Portugalijai, reikalaudama nutraukti įmonių, gaminančių ir tiekiančių ginkluotę Ukrainai, veiklą, praneša LSM.

Rusija jau artimiausiomis dienomis gali surengti dar vieną masinę ataką. Apie tai „Apostrof“ eteryje pareiškė aviacijos ekspertas Bohdanas Dolincė. Ekspertas pažymi, kad šį kartą Rusija ginkluotę kaupė maždaug 10 dienų, todėl priešas turi galimybių pasirengti naujam plataus masto smūgiui. „Matome, kad priešas iš esmės 10 dienų kaupė priemones šiai atakai.

Rusijos federalinio biudžeto išlaidos karui su Ukraina pirmąjį 2026 metų pusmetį pasiekė naują rekordą – 10,687 trln. rublių (apie 106,3 mlrd. eurų), remdamasis Finansų ministerijos duomenimis apskaičiavo Vokietijos Tarptautinio ir saugumo reikalų instituto mokslinis bendradarbis Janis Kliugė. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai dar padidėjo 30 proc., arba 2,46 trln. rublių (apie 24,5 mlrd.

Remiantis naujienų kanalo „Militarnyj“ rugsėjo 7 d. paskelbta informacija, virš Kursko srities ore susidūrė du Rusijos naikintuvai „Su-35S“, praneša naujienų portalas „UNITED24Media“. Susidūrimo metu vienas pilotas žuvo, kitas buvo sužeistas, tačiau sugebėjo katapultuotis. Tikslios avarijos aplinkybės kol kas nėra nežinomos, nes Rusijos valdžios institucijos dar nenustatė šio incidento priežasties. Nebuvo paskelbta ir jokios išsamios informacijos apie susidūrimo pasekmes.

Pranešama, kad naktį Ukrainos dronai smogė Saratovo naftos perdirbimo gamyklai Rusijoje. Tai rodo vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdai, kuriuos išanalizavo stebėsenos grupės, skelbia „The Kyiv Independent“. Saratovas yra maždaug už 460 kilometrų į rytus nuo Ukrainos sienos su Rusija, netoli Luhansko srities rytų Ukrainoje. Saratovo gyventojai naktį pranešė apie sprogimus ir gaisrą naftos perdirbimo gamykloje, taip pat skelbė išpuolio nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Suomija pirmadienį pastatė 200 km ilgio tvorą, sekcijomis pastatytą palei rytinę sieną su Rusija, norėdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų instrumentalizavimo siekiant destabilizuoti šią Šiaurės šalį. Savo 1 340 kilometrų sieną su Rusija Suomija uždarė 2023 metų gruodį, kai į šalį atvyko daugiau nei 1,3 tūkst. migrantų be vizų. Nuo to laiko situacija buvo rami, užfiksuoti tik keli pavieniai neteisėto sienos kirtimo atvejai.

Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo šeimos nariai įgijo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pilietybes. Jie gavo pasus po to, kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą ir buvo įvestos Vakarų sankcijos, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Kovos su korupcija fondo įrašu socialiniame tinkle „X“. Nurodoma, kad oficialiai Rusijos užsienio reikalų ministro mylimoji Svetlana Poliakova gavo JAE pasą „už nuopelnus valstybei“. Jos dukra Polina Kovaliova taip pat tapo JAE piliete dar 2...

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad Bendrijoje bus ieškoma būdų, kaip sulėtinti vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną. Ministro tikinimu, net ir nedidelis laivų sustabdymas Kremliui kainuotų šimtus milijonų JAV dolerių. „Mes su Estijos vidaus reikalų ministru esame aptarę ir lapkričio mėnesį susitikime ieškosime kažkokių galimybių, bet yra paskaičiavimai, kad jeigu sugebėtume bent jau sulėtinti fiziškai 10 proc.

Rusija uždaro Vokietijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge ir visus Vokietijos Goethe’s instituto filialus šalyje, pirmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje. Vokietijos diplomatai turi palikti konsulatą iki rugsėjo 18 d., o Goethe’s instituto personalo paprašyta išvykti iš šalies ne vėliau kaip rugsėjo 13 d., nurodė ministerija.

Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos bei Baltarusijos ir tokių grūdų perdirbimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius atpažinti ir taikyti sankcijas galimai vogtiems Ukrainos grūdams,  pirmadienį po koalicijos posėdžio žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andris Kulbergas.

Rusijos Kursko srityje susidūrė 2 rusiški naikintuvai Su-35S. Apie tai pranešė rusų propagandistas Ilja Tumanovas, administruojantis plačiai sekamą propagandinį „Telegram“ kanalą „Fighterbomber“. „Kursko srityje susidūrė du naikintuvai Su-35S. Nustatomos priežastys“, – parašė jis.  „Su-35S“ – tai rusiškas 4 kartos daugiafunkcinis reaktyvinis naikintuvas.

Suomija pirmadienį paskelbė užbaigusi 200 km ilgio tvoros statybą atskiruose ruožuose palei sieną su Rusija, taip siekdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų srautų panaudojimo šaliai destabilizuoti. Suomija uždarė savo 1 340 km ilgio sieną su Rusija 2023 m. gruodžio mėnesį, po to, kai į šalį atvyko daugiau nei 1 300 migrantų be vizų. Nuo tada padėtis yra rami, užfiksuota tik keletas pavienių neteisėtų sienos kirtimų.

Prognozuojama, kad Rusijos įtaka pasaulinėje urano rinkoje artimiausiais metais gali žymiai išaugti, o tai Vakaruose kelia susirūpinimą dėl branduolinio kuro tiekimo ir energetinio saugumo. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Centre for Strategic Advantage“ (CSA) analize besiremiantis finansų dienraštis „Financial Times“ pirmadienį pranešė, kad iki 2040 m. Maskva galėtų kontroliuoti apie 36 proc.