Tarnyba perspėja, kad yra didelė tikimybė, jog Rusijos specialiosios tarnybos neteisėtų Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų ir priverstinio „išankstinio balsavimo“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose dienomis surengs didelio atgarsio provokacijas ir teroro aktus po „Ukrainos vėliava“.
Taip esą būtų siekiama „pateisinti represinę politiką vietos gyventojų atžvilgiu ir būtinybę Rusijoje surengti dar vieną mobilizacijos bangą“.
„Pagrindinis Kremliaus tikslas – sužlugdyti JAV tarpininkaujamą taikos procesą, dirbtinai eskaluojant padėtį, diskredituojant Ukrainą ir Vakarų partneriams demonstruojant tariamą diplomatinio kelio „beviltiškumą“, – pabrėžė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Tarnyba taip pat pažymi, kad kruvinų provokacijų naudojimas per rinkimus ar Rusijos vadovybei „sakraliais“ laikomus įvykius yra dešimtmečiais patikrinta Rusijos valdžios praktika.
„Tradiciškai Kremlius tokias priemones naudoja psichologiniam spaudimui, užgrobtų teritorijų legitimizavimui, taip pat pretekstams tolesnei eskalacijai ar represijoms kurti“, – teigiama pranešime.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba priminė, kad apie tai esą liudija gyvenamųjų namų sprogdinimai Rusijoje 1999 metais, įkaitų paėmimas Dubrovkoje („Nord-Ost“, 2002 m.) ir Beslane (2004 m.), taip pat provokacijos okupuotose Ukrainos teritorijose 2014–2024 metais – pseudoreferendumai ir „Rusijos prezidento rinkimai“.
Ko Rusija gali imtis 2026 metais?
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba perspėja, kad aktyvaus balsavimo dienomis – rugsėjo 18–20 dienomis – laikinai okupuotose Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose bei Kryme yra didelė tikimybė, jog bus įgyvendintas vienas iš kelių galimų scenarijų.
Visų pirma gali būti surengti sprogimai rinkimų apylinkėse arba biuletenių surinkimo punktuose ne darbo metu. Taip esą būtų siekiama išvengti didelio aukų skaičiaus tarp svarbiausių Rusijos propagandos veikėjų, tačiau kartu gauti reikalingų „sunaikintos rinkimų apylinkės“ vaizdų.
Taip pat galimos diversijos transporte ar infrastruktūroje, naudojamoje rinkimų komisijų nariams vežti, o vėliau dėl jų būtų apkaltinti „Ukrainos“ dronai ar diversinės grupės.
Dar vienas galimas scenarijus – didelio atgarsio pasikėsinimai į kolaborantus, okupacinių rinkimų komisijų vadovus ar kandidatus į deputatus, kurie prieš kameras aktyviai demonstruoja savo lojalumą Rusijai.
„Svarbu laikinai okupuotų teritorijų gyventojams: siekdama apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą, Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba rekomenduoja 2026 metų rugsėjo 17–21 dienomis kiek įmanoma vengti bet kokių žmonių susibūrimo vietų, vadinamųjų rinkimų apylinkių, su balsavimo procesu susijusių administracinių pastatų ir okupantų karinės infrastruktūros objektų“, – teigiama pranešime.
Mobilizacija Rusijoje
Kaip skelbė UNIAN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą teigė, kad po rinkimų Rusijoje Vladimiras Putinas paskelbs naują mobilizacijos bangą karui prieš Ukrainą tęsti.
Prieš parlamento rinkimus, augant Rusijos visuomenės nepasitenkinimui dėl Ukrainos smūgių Rusijos teritorijos gilumoje, ekonominio nestabilumo, stiprėjančios degalų krizės ir gandų apie mobilizaciją, Kremlius ėmėsi dar griežtesnio nei bet kada anksčiau nesutinkančiųjų balsų slopinimo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
