Leidinio duomenimis, J. Ratcliffe’as per susitikimus su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais bandė įtikinti Maskvą grįžti prie derybų stalo. JAV pusė pabrėžė, kad karo tęsimas prieštarauja pačios Rusijos interesams, o jos padėtis laikui bėgant tik blogės.
CŽA direktorius, be kita ko, susitiko su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovu Aleksandru Bortnikovu, kuris priklauso artimiausiai Vladimiro Putino aplinkai. Pasak žurnalistų pašnekovų, J. Ratcliffe’as manė perdavęs Rusijos pusei būtiną signalą, tačiau įtikinti Kremlių pakeisti poziciją nepavyko.
Tačiau Kremliuje JAV signalai, regis, buvo suprasti kitaip. Pasak „The Washington Post“ šaltinio, Rusija J. Ratcliffe’o vizitą įvertino kaip bandymą įtikinti V. Putiną sustabdyti karą, tačiau pats Rusijos prezidentas esą tai palaikė JAV silpnumo ženklu.
Po derybų Maskva tęsė plataus masto oro atakas. Publikacijos autoriai pažymi, kad Rusija bando pasinaudoti susilpnėjusia Ukrainos oro gynyba ir prieš artėjančią žiemą padaryti kuo didesnę žalą civilinei infrastruktūrai. Smūgiai, be kita ko, nukreipiami į energetikos objektus, vandens tiekimo sistemas, prekybos centrus ir maisto produktų sandėlius.
Leidinio cituojami Rusijos analitikai mano, kad tokia kampanija gali būti signalas Vašingtonui: Maskva neketina švelninti savo pozicijos. Tuo pat metu Rusija ir toliau reikalauja, kad Ukraina padarytų teritorinių nuolaidų. Vienas su Rusijos diplomatais glaudžiai susijęs akademikas teigė, kad visiška Donbaso kontrolė Kremliuje gali būti vertinama kaip minimali sąlyga būsimoms deryboms.
Nepaisydamas ekonominių problemų, V. Putinas viešai demonstruoja pasitikėjimą Rusijos gebėjimu tęsti karą.
„Neturiu jokių abejonių, kad priešas palūš“, – šią savaitę Rusijos žurnalistams pareiškė jis.
Tuo metu Rusijos ekonomikos padėtis išlieka sudėtinga. Rusijos biudžeto deficitas liepos pabaigoje pasiekė 74,4 mlrd. JAV dolerių, arba 2,8 proc. BVP, ir viršijo pirminę vyriausybės prognozę. Šalyje taip pat gilėja degalų problemos, daugėja beviltiškų skolų, o dalis Rusijos elito jau viešai pasisako prieš tolesnį karo tęsimą.
Pats V. Putinas pripažino, kad valdžia nebuvo pasirengusi Ukrainos smūgiams Rusijos energetikos infrastruktūrai, dėl kurių sumažėjo degalų gamyba.
„Padarėme klaidą“, – sakė jis.
Nepaisant to, publikacijos autorių vertinimu, Rusijos lyderis mano, kad laikas yra jo sąjungininkas. Maskva tikisi, kad dar keli karo mėnesiai Ukrainai sukels gerokai daugiau problemų nei Rusijai. Kremlius taip pat gali tikėtis politinių pokyčių Europoje ir silpnėjančios Vakarų paramos Kyjivui.
Tačiau tokia strategija V. Putinui tebėra rizikinga: gilėjanti degalų krizė, augančios kainos ir visuomenės nepasitenkinimas gali sustiprinti vidaus spaudimą Rusijos valdžiai.
„Ar V. Putinas tai supranta, neaišku. FSB vadovas, kuris susitiko su J. Ratcliffe’u, tikriausiai supranta. Tačiau jis neketina eiti pas V. Putiną ir įtikinėti jo sudaryti taikos susitarimą pagal dabartinę fronto liniją“, – žurnalistams sakė įtakingas Rusijos verslininkas, panoręs likti anonimu.
Rusijos smūgiai Ukrainai
Kaip anksčiau rašė UNIAN, penktadienį Rusijos dronas smogė Ukrainos saugumo tarnybos (SSU) pastatui Kyjivo centre ir apgadino tarnybos vadovo Oleksandro Poklado kabinetą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino smūgį ir nurodė parengti tinkamą atsaką Rusijai.
Taip pat buvo pranešta, kad rugsėjo 4-ąją Rusija surengė masinį smūgį Odesai, kurio metu nukentėjo gyvenamieji namai ir infrastruktūra. Žuvo 60 metų vyras, mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti, tarp jų – vaikas. Apgadinti daugiabučiai, privatūs namai, beveik 30 automobilių ir negyvenamosios paskirties pastatai. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
