M. Stenergard pabrėžė, kad Europos vienybė yra pagrindinis veiksnys, atgrasantis Rusiją nuo tolesnės agresijos NATO teritorijoje.
Ministrė reagavo į pranešimus apie pastarosiomis savaitėmis visoje Europoje smarkiai išaugusį hibridinio karo aktyvumą. Kaip pažymėjo „Euronews“, rimčiausiu incidentu tapo rugpjūčio pradžioje Vokietijos Leipcigo oro uoste aptiktas dronas su sprogmenimis.
„Matome, kad Rusija elgiasi vis desperatiškiau... Rusija praranda teritorijas, praranda įtaką, praranda žmones, o dabar jie, akivaizdu, dar desperatiškiau bando mus ir mūsų vienybę“, – sakė M. Stenergard.
Ji pridūrė, kad „pastaruoju metu matome daug incidentų ir matėme vieningą NATO reakciją“.
Tuo metu, kaip pažymi „Euronews“, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas turėtų oficialiai apkaltinti Kremlių dėl incidento su dronu Leipcige. Tai būtų pirmas kartas, kai Europos valstybė oficialiai apkaltintų Rusiją dėl tokio pobūdžio agresijos, ir tikėtina, kad tai dar labiau padidintų įtampą.
ES šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį taip pat susirinks Airijoje į neformalų susitikimą. Prie jų prisijungs kolegos iš Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Kanados. Pagrindinė darbotvarkės tema bus Europos ir transatlantinis saugumas.
Tuo metu Stokholmas ragina Europos Komisiją dar kartą apsvarstyti galimybę Ukrainos finansavimui panaudoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą. Didžioji jo dalis laikoma Belgijos finansiniame depozitoriume „Euroclear“.
Švedijos, Ispanijos, Portugalijos ir Nyderlandų lyderiai nori sugrįžti prie šio klausimo ir pažadėjo atsižvelgti į Belgijos susirūpinimą.
Kaip primena žurnalistai, Belgijos vyriausybė praėjusių metų pabaigoje labiausiai priešinosi šiai priemonei, teigdama, kad ji sukeltų pernelyg didelę riziką finansų sektoriui.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris reikalavo neribotų garantijų mainais į savo vyriausybės pritarimą.
„Negalime likti tokioje pačioje padėtyje, kokioje buvome prieš Kalėdas... Turime judėti pirmyn, nes tai teisinga Ukrainos atžvilgiu, tai teisinga mokesčių mokėtojų atžvilgiu... Ir turime rasti būdą užtikrinti, kad Belgija dėl šio klausimo jaustųsi užtikrintai“, – reziumavo Švedijos užsienio reikalų ministrė.
Rusijos puolimo prieš NATO tikimybė
Anksčiau CBC skelbė, kad nuo vasaros pradžios Rusija smarkiai suaktyvino provokacijas prieš NATO valstybes nares. Leidinio kalbintų ekspertų nuomone, tokiu būdu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia pakeisti karo Ukrainoje eigą.
Jų teigimu, karas Rytų Europoje šiuo metu sparčiai artėja prie kritinio lūžio taško, o Kremlius mano, kad vienintelis būdas įveikti Ukrainą – politiškai suskaldyti NATO. Maskvoje manoma, kad Ukraina iki šiol pajėgia priešintis būtent dėl Vakarų paramos.
„The Telegraph“ rašė, kad Rusijos diversijų ir hibridinių atakų kampanija Europoje gali lemti pavojingą apsiskaičiavimą. To pasekmė galėtų būti netyčinė Rusijos ir NATO konflikto eskalacija.
Leidinio šaltinių Vakarų žvalgybos tarnybose teigimu, V. Putinas nėra suinteresuotas tiesioginiu kariniu susidūrimu su Aljansu, tačiau nori tęsti hibridines operacijas neperžengdamas atviro karo ribos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
