Karas Ukrainoje

Prancūzijos vyriausybė patvirtino, kad šalies prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo BBC. Teigiama, kad E. Macronas tęsė pokalbį su V. Putinu dėl paliaubų Ukrainoje, tebesitęsiančių saugumo problemų. „Šiuo metu nėra pasiektas susitarimas, tačiau E. Macronas įsitikinęs, kad reikia tęsti derybas. Nėra kito kelio, kaip tik paliaubos ir sąžiningos derybos su Ukraina“, – sakoma pranešime.

Vykstant konfliktui su Ukraina Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus „egzistencinei grėsmei“, antradienį televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – sakė D. Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmę jos egzistavimui.

Antradienį Rusijos kariuomenės paleista raketa sunaikino „Pavlograd-2“ traukinių stotį Pavlogrado mieste, Dniepropetrovske. Regiono karo ir civilinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka teigė, kad ataka pražudė vieną žmogų, nuo bėgių nulėkė 15 vagonų, taip pat sunaikintas kelio ruožtas.  Stoties veikla sustabdyta neribotam laikui.  Pavlogrado mieste esanti stotis yra itin svarbi Ukrainos geležinkelių sistemai.

Gibraltaras gavęs vieno banko skundą konfiskavo superjachtą, priklausančią rusų oligarchui Dmitrijui Pumpianskiui, pranešė pareigūnai ir susiejo šį žingsnį su Britanijos sankcijomis dėl karo Ukrainoje. 72 m ilgio jachtą „MV Axioma“ „areštavo vienas svarbiausių tarptautinių bankų“, sakoma pirmadienį vakare paskelbtame šios mažytės britų valdos vyriausybės pareiškime.

Jungtinės Valstijos neturi įrodymų, jog Kinija pastarosiomis dienomis būtų siuntusi ginklų savo sąjungininkei Rusijai, kuri prieš beveik mėnesį užpuolė Ukrainą, antradienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Vašingtonas reiškė susirūpinimą, kad Pekinas gali padėti Maskvai, rusams tęsiant kruviną invaziją. „Galiu jums pasakyti, jog nematėme,.. kad Kinija tiektų Rusijai karinę įrangą.

Ketvirtadienį, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) Briuselyje susitiks su Europos sąjungininkais, bus paskelbta apie daugiau sankcijų Rusijai ir griežtinamą esamų priemonių taikymą, sakė aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

Socialiniuose tinkluose pasirodė jautrus 95-erių senolės iš Ukrainos interviu. Kyjivo srityje gyvenusi garbaus amžiaus moteris kaip ir šimtai tūkstančių jos tautiečių prasidėjus Rusijos invazijai ir nuolatiniam miestų bombardavimui buvo priversta palikti savo namus ir bėgti į nežinią. Per savo ilgą amžių moteris iš arti regėjo ne tik Antrąjį pasaulinį karą, bet ir Josifo Stalino valdymo metais Ukrainoje prasidėjusį badmetį, kuris pareikalavo milijonų jos tautiečių gyvybių.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui laipsniškai didinti Latvijos gynybos biudžetą, kad iki 2025 metų jis siektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Finansų ministerijos ataskaita vyriausybei, siekiant stiprinti nacionalinį saugumą ir gynybą bei užtikrinti greitesnį ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų augimą, 2023 metais išlaidos gynybai bus padidintos iki 2,25 proc. BVP, 2024 metais – iki 2,4 proc. BVP, o 2025 metais – iki 2,5 proc. BVP.

Mažiausiai vienas žmogus žuvo dronams antradienį atakavus vieną mokslo institutą Ukrainos sostinėje Kyjive, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai ir pareigūnai. Kariuomenės gelbėtojai iš įvykio vietos išnešė vieną uždengtą lavoną, matė AFP žurnalistai. Iš Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai priklausančio Superkietųjų medžiagų instituto balto septynių aukštų pastato Kyjivo šiaurės vakaruose kilo dūmai.

Vakarų pasaulio šnipai mano, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra visiškai atsiskyręs nuo tikrovės ir gyvena savo uždarame pasaulyje. Būtent tai jiems ir kelia nerimą, rašo bbc.com. Metų metus jie bandė įlįsti į Putino galvą, kad geriau suprastų jo ketinimus. Panašu, kad Ukrainoje įklimpus Rusijos kariams, poreikis tai padaryti tapo dar reikalingesnis, nes jie bando išsiaiškinti, kaip jis reaguos spaudžiamas.

JAV gynybos pareigūnas patvirtino, kad Rusijos kariuomenė susiduria ne tik su maisto, degalų trūkumu, bet dalis kareivių dėl prasto pasirengimo atšiaurioms oro sąlygoms patyrė nušalimus, todėl negalėjo dalyvauti karo fronte, rašo CNN. „Net kalbant ir apie asmeninius reikmenis kai kurie rusų kariai susiduria su problemomis. Pastebėjome, kad kai kurie iš jų patyrė nušalimus, todėl negalėjo dalyvauti kovoje“, – sakė JAV gynybos atstovas.

Rusijos Tyrimų komitetas antradienį pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą populiariam žurnalistui, esą skleidusiam „melagingą“ informaciją apie rusų armiją Maskvos užpultoje Ukrainoje. „Pagrindinis tyrimų departamentas inicijavo baudžiamąją bylą prieš žurnalistą Aleksandrą Nevzorovą“, – sakoma Tyrimų komiteto pareiškime.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) sakė, kad NATO lyderių šios savaitės susitikime didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tam, kaip užtikrinti ugnies nutraukimą Ukrainoje, o ne vien sankcijoms ir atgrasymui. „Svarbiausias visų tikslas turėtų būti ugnies nutraukimas, – antradienį Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) susitikimo Pakistane kuluaruose sakė M. Cavusoglu turkų žurnalistams. – Tai turėtų būti šiuo metu vykstančio karo sustabdymas.

Rusijos kariuomenė į laisvę paleido ukrainiečių žurnalistę Viktoriją Roščiną po to, kai ši, okupantams paliepus, per prievartą įrašė vaizdo įrašą, tegia BBC. Rusijos okupantai Ukrainos žiniasklaidos kanalo „Hromadsko“ reporterei liepė nufilmuoti atskirą vaizdo įrašą, kuriame ji parodytų neva Rusijos kariuomenės nuoširdumą išleidžiant ją į laisvę.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Niholenka praneša apie gresiančią humanitarinę katastrofą Rusijos okupuotame Chersono mieste.  Kaip socialiniame tinkle rašė Ukrainos diplomatas, dėl Rusijos kariuomenės vykdomos blokados, Chersone beveik išseko maisto ir medicinos atsargos.  Tuo metu Rusija atsisako atidaryti humanitarinius koridorius tam, kad būtų evakuoti civiliai.  O. Niholenka ragina sustabdyti „barbarišką“ Rusijos taktiką, kol dar nėra per vėlu.

„Va tokia yra mūsų Ukrainos policija“, – taip mielą širdžiai vaizdo įrašą pradėjo Kyjive, Ukrainoje, gyvenantis pilietis. Pro savo buto langus jis užfiksavo, kaip policininkai išlaisvino į šiukšles įsipainiojusį paukštį. Kaip teigia vaizdo įrašą filmavęs vyras, pareigūnai pastebėjo šiukšlėse įsipainiojusį paukštį, sugrįžo atgal ir jį išlaisvino. Veiksmas vyko per komendanto valandą, kai gatvėse nieko nebuvo.

Karo Ukrainoje pradžioje Kyjivą šturmuoti bandęs Putinas pakeitė planą. Anot JAV pareigūnų, Rusijos vadovas dabar siekia užimti pietines ir rytines Ukrainos teritorijas. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys sako, kad protingiausias Kremliaus žingsnis dabar būtų išlaikyti jau okupuotas teritorijas, o tai gero nežada.

Rusija bando užmegzti dvišalius santykius su Šiaurės Korėja, praneša „Reuters“ naujienų agentūra. Rusijos užsienio reikalų viceministras Igoris Morgulovas susitiko su Šiaurės Korėjos ambasadoriumi Rusijoje ir aptarė dvišalių santykių plėtojimą. Susitikimas įvyko po pradėto karo Ukrainoje, kuomet Vakarų valstybės, taikydamos tarptautines sankcijas, vis labiau nusisuka nuo okupantės, o Rusija tampa izoliuota.

Prezidentas Vladimiras Putinas kol kas išlaiko Rusijos politinio elito lojalumą, nors tarptautinė bendrija reiškia pasipiktinimą dėl invazijos į Ukrainą ir įvedė beprecedentes sankcijas. Prieš karą pasisakė nemažai Rusijos menininkų ir įtakingų žiniasklaidos veikėjų, buvo net milijardierių oligarchų, netiesiogiai reiškusių kritiką. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjus beveik mėnesiui, nesimato jokio akivaizdaus V. Putino artimos aplinkos ar įtakingų rusų politikų nepritarimo.

Graikijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė planuojantis vadovauti pagalbos misijai į rusų pajėgų apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, jeigu surengti ją leis kariaujančios šalys. Strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Šiame mieste ir jo apylinkėse iki Rusijos invazijos gyveno apie 100 tūkst. etninių graikų.

Rusijos ir Ukrainos derybose dėl paliaubų svarstomas klausimas dėl neutralios, demilitarizuotos valstybės statuso Ukrainai užtikrinimo pagal austrų ar švedų modelius. Ką tai reiškia? Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad šis variantas „gali būti vertinamas kaip tam tikras kompromisas“. Peskovas nesileido į detales, rašo BBC.

Serbija atmeta Lietuvos raginimą nubausti šalis, atsisakančias prisijungti prie Ukrainą užpuolusiai Rusijai taikomų sankcijų, įskaitant ir narystės Europos Sąjungoje siekiančią Balkanų valstybę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

Antradienį Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados (Verkhovna Rada) įvairioms partijoms ir valstybėms atstovaujančių narių iniciatyva įsteigtas tarptautinis tinklas – „United for Ukraine (U4U)“ („Vieningi už Ukrainą“), rašoma pranešime žiniasklaidai. Tinklas vienija parlamentarus, aktyviai remiančius Putino puolamos Ukrainos europietišką ateitį. „Šiandien Ukrainai labiau nei bet kada reikia pagalbos ir Europos bei tarptautinės bendruomenės solidarumo.

Aukšto rango Serbijos pareigūnas antradienį pareiškė, kad Belgradas niekada neįves sankcijų ir neprisidės prie Vakarų „isterijos“ prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. „Serbija niekada neprisijungs prie antirusiškos isterijos, per kurią vagiamas Rusijos piliečių ir Rusijos Federacijos turtas, kaip ir neuždrausime Rusijos žiniasklaidos“, – pasakė Serbijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas.

Rusijos parlamento žemieji rūmai antradienį priėmė įstatymo projektą, numatantį laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę už „melagingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus užsienyje paskelbimą. Įstatymas priimtas Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą karinį puolimą kaimyninėje Ukrainoje.

Neseniai skelbėme, kad didžėjus šalia V. Putino per šimtus tūkstančių surinktų žmonių – prezidento asmeninės apsaugos karininkas. Tačiau to paties renginio Lužnikų arenoje, Maskvoje metu Kremliaus vadovą saugojo ir ginkluoti snaiperiai. Akylesni apžvalginės, panoraminės nuotraukos iš kovo 19-ąją vykusio renginio Maskvoje stebėtojai atkreipė dėmesį į palubėse įsitaisiusius snaiperius. Pastarieji, bent jau tuo metu, kai ten buvo V. Putinas, akylai stebėjo kiekvieną susirinkusių žiūrovų judesį.

Be partijos lyderio, įkūrėjo ir veido Vladimiro Žirinovskio likusi Rusijos „liberaldemokratų“ partija pasiūlė sukurti specialią Dūmos komisiją, kuri „ištirtų JAV biologinių laboratorijų veiklą Ukrainoje“. Partijos atstovų teigimu, jie įžvelgia Ukrainos pėdsakus ir pasaulinėje koronaviruso pandemijoje. LDPR frakcijos Rusijos Dūmoje atstovas Aleksejus Didenka tvirtina, kad įžvelgia „aiškų Ukrainos pėdsaką“ dėl koronaviruso išplitimo buvusios SSRS teritorijoje.

Nuo karo bėgantys ukrainiečių vaikai Lietuvoje gali gauti ne tik prieglobstį, bet ir visas socialines garantijas, lankyti ugdymo įstaigas. Iš 11 tūkst. į šalį atvykusių nepilnamečių, apie 3,3 tūkst. užregistruoti lankyti valstybines lietuvių ar rusakalbes mokyklas. Tačiau dėl pastarųjų kai kurie politikai ir ekspertai teigia įžvelgiantys rizikų ir mano, kad nuo karo bėgantys vaikai gali jaustis jose nemaloniai, svarsto, kad gali skirtis ir moksleivių požiūris.

Penki žmonės žuvo ir daugiau kaip tuzinas buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos rytuose esančiame mieste, antradienį pranešė pareigūnė Kyjive, Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.     „Avdijivka Donecko regione buvo apšaudyta iš artilerijos pabūklų ir lėktuvų. Miestas sulygintas su žeme. Penki civiliai žuvo ir dar 19 buvo sužeisti“, – sakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.

ES lyderiai ketina steigti „patikos fondą“ su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, turintį padėti jai atsigauti po karo, teigiama dokumento projekte, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP. Ketvirtadienį 27 valstybių bloko lyderiai Briuselyje dalyvaus dviejų dienų trukmės viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pastangoms likviduoti Kremliaus išpuolio prieš provakarietišką kaimynę padarinius.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podolyakas paaiškino, kad karas Ukrainoje nėra vien apie teritorijas, prekybos ribojimus ar naftos embargą. Jo teigimu, Ukraina šiuo metu 27-ą dieną kovoja su viskuo, kas simbolizuoja „rusų pasaulio“ barbariškumus. M. Podolyakas anksčiau savo žinutėje apibūdino Ukrainos pajėgas „pasirengusias kovai“ ir „logistiškai brandžia“. „Jos gali sukurti karo infrastruktūrą per dieną ar dvi ir reformuoti ekonomiką“, – aiškino ekspertas.

Rusijoje pasisakyti prieš Vladimiro Putino sukeltą karą Ukrainoje yra pavojinga, o tai padaryti išdrįsusiems gresia net kalėjimas. Bet vis tik tokių žmonių atsiranda. Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta vieno Jekaterinburgo baro darbuotojų poelgis, kurio pėdsakai netrukus turėjo dingti, kai į įvykio vietą atvyko policija.

Parodomojo Krymo aneksijos metinių koncerto didžiausioje Maskvos arenoje metu šalia V. Putino ant scenos stovėjo ir du didžėjai: vieno jų tapatybę pavyko nustatyti, tai prezidento apsaugos karininkas. Jau anksčiau pasirodė pranešimų, kad paties renginio transliacija buvo „tobulinama“ vaizdais iš ankstesnių, nuo 2014-ųjų aneksijos tapusių kasmetiniais, renginių.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko daugiau kaip 3,5 mln. žmonių, ir ši pabėgėlių krizė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR)  antradienį informavo, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 3,53 mln. žmonių, didžioji dalis – į kaimyninę Lenkiją.  Pasak UNHCR, į Lenkiją jau atvyko per 2,1 mln. pabėgėlių, į Rumuniją – daugiau kaip 540 tūkst., į Moldovą – per 367 tūkstančius.

Naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad Charkivo regione rusų tankas šovė į automobilį, kuriame buvo šeima su dviem vaikais. Šeima buvo iškėlusi ir mojavo balta vėliava, tačiau rusų kariams tai buvo nė motais. Tanko paleistas smūgis buvo mirtinas mašinoje važiavusiems suaugusiems ir devynerių metų jų dukrai. Septyniolikmetis sūnus išgyveno, tačiau patyrė sunkių sužeidimų. Šią informaciją patvirtino Ukrainos Generalinė prokuratūra.

Didžiausias Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ apsisprendė Kremliaus karo prieš Ukrainą fone nutraukti veiklą Rusijoje, skelbia agentūra „Bloomberg“. „BNP Paribas“ Rusijos padalinys nustos aptarnauti šios šalies klientus šio mėnesio pabaigoje, o jokio naujos operacijos nebebus vykdomos, pranešė bankas savo verslo klientams.

Rusijos pajėgos per pastarąsias dvi dienas padidino antskrydžių Ukrainoje skaičių, bet vis dar neturi pranašumo ore, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Jis nurodė, kad per pastarąją parą įvyko net 300 rusų aviacijos antskrydžių ir kad Ukraina irgi pradėjo rengti daugiau karinių skrydžių, bet konkretaus skaičiaus nepateikė.

Japonija antradienį pareiškė griežtą protestą Rusijai dėl jos sprendimo trauktis iš derybų dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo.  Šį sprendimą Maskva priėmė Japonijai kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partnerėmis ėmus spausti ją dėl karo Ukrainoje ir paskelbus sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir mikroschemų eksportui.

Viena iš karo Ukrainoje pabėgėlių, 27-erių Viktorija BBC pasakojo, kad jai teko palikti savo šeimą mieste, kuris yra „visiškai sugriautas“. Moters teigimu, slėptuvės nepadeda, o vaikai miršta nuo dehidratacijos. „Mano miestas yra visiškai sugriautas“, – lūžinėjančiu balsu kalbėjo moteris, išgyvenusi kelių savaičių Rusijos nuožmaus puolimo tragediją. „Žmonės slepiasi rūsiuose, bet ir ten nėra saugu. Jie bombarduoja taip stipriai, kad subyra ir rūsiai“, – BBC aiškino Viktorija.

Vienas iš Ukrainos karo medikų televizijos eteryje paragino kastruoti Rusijos karius, kurie patenka į gydymo įstaigas. Dėl to teko aiškintis ir Kijevui, o pats gydytojas vėliau pripažino, kad niekas iš rusų karių nesityčioja ir nenori tyčiotis, o jo ankstesni žodžiai buvo emocijų proveržis.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vašingtono sąjungininkės Europoje pirmadienį aptarė brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, pradėdami itin svarbią savaitę, per kurią Amerikos vadovas dalyvaus NATO bei Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose ir apsilankys Lenkijoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį teigė, kad Rusija „aiškiai“ svarsto galimybę panaudoti Ukrainoje cheminius ir biologinius ginklus, bet perspėjo, kad Vakarų atsakas būtų „griežtas“, jeigu Maskva nuspręstų atlikti šį žingsnį. „Jis priremtas prie sienos“, – J. Bidenas kalbėjo apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir atkreipė dėmesį, kad Rusija pastaruoju metu kaltino Jungtines Valstijas laikant Europoje cheminius ir biologinius ginklus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai pirmadienį atnaujino pasiūlymą surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir sakė, kad ginčijamų teritorijų klausimas galbūt galėtų būti išspręstas referendumu. Jis taip pat gyrė protestuotojus Rusijos pajėgų užimtame mieste už jų drąsą priešinantis rusų kariams, šūviais vaikiusiems demonstrantus.

Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Pirmadienį Rusija tęsė įvairių objektų bombardavimą ir apšaudymą balistinėmis ar sparnuotosiomis raketomis iš oro. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pateikė siūlymą Rusijos vadovui V. Putinui susitikti derybose, bet svarbiausių klausimų sprendimą palikti visai Ukrainos tautai referendume.

Rusijos kariuomenė praėjusią parą perėjo į labiau aktyvų atakavimą iš oro, skelbia Ukrainos kariuomenė. Puolama ne tik šturmo lėktuvais, dronais ir naikintuvais, bet ir įvairaus galingumo balistinėmis, sparnuotosiomis raketomis. Itin aršiai puolamas jau kelias savaites apsiaustas Mariupolis.

Iki galo taip ir nežinant, kiek tiksliai Rusijos karių žuvo kovose prieš Ukrainą, vienas prorusiškas laikraštis pirmadienį paskelbė jiems patiems neįtikėtiną skaičių – beveik 10 tūkst. Iki tol skelbta, kad rusai neteko keliolika kartų mažiau karių. Laikraščio redaktorius aiškina, kad skaičius paskelbtas įsilaužimo į svetainę metu. Tiksliai suskaičiuoti karo Ukrainoje aukas praktiškai neįmanoma. Vis dėlto duomenys apie kare žuvusius rusus ypatingai nesutapo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Ukrainos gyventojus su raginimu kovoti su įsibrovėliais. Jis dėkojo ukrainiečiams už drąsą kovojant ir ragino juos toliau kautis su okupantais. V. Zelenskis į gyventojus kreipėsi vaizdo įrašu savo socialinėse medijose. Naujienų agentūra UNIAN skelbia visą V. Zelenskio kreipimosi tekstą. „Puikūs didžiosios Ukrainos žmonės! Šiame vaizdo įraše noriu atskirai kreiptis į Ukrainos miestus ir drąsius šių miestų gyventojus.

Dėl kompromisų Ukrainos ir Rusijos derybose referendume spręs visos Ukrainos žmonės, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai apima saugumo garantijas, Donbaso ir Krymo teritorijas, rašo „Suspilny“. „Atsakymas labai paprastas. Mes jau viską suprantame. Jie mūsų į NATO nesiima, nes bijo Rusijos. Tai viskas. Būkite saugumo garantais, kurie, deja, negali mums užtikrinti 100 proc.

Rusijos žiaurumas nesiliauja. Ir toliau taikomasi į civilinius objektus, vėlai sekmadienį buvo apšaudytas didžiulis prekybos centras. Ataka nusinešė bent aštuonias gyvybes. Vis dėlto Rusija ir toliau laikosi savo propagandos – skelbia, kad Ukraina prekybos centrą neva naudojo raketų perkrovimui. Vėlai sekmadienį rusų pajėgos apšaudė prekybos centrą „Retroville“. Nugriaudėjo vienas didžiulis sprogimas ir keletas mažesnių, griuvėsiuose kilo gaisras. Į dangų pakilo didžiulis dūmų stulpas.