Karas Ukrainoje

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasveikino naująjį NATO vadovą, buvusį Norvegijos ministrą pirmininką Jensą Stoltenbergą, su kuriuo turėjęs „labai gerus santykius“, ir pareiškė, kad tikisi iš Vakarų geresnių ryšių su Rusija. Rusijos ir NATO santykiai dabar yra blogiausi nuo Šaltojo karo laikų; jie pablogėjo Rusijai aneksavus Krymą; kaip V.Putinas sakė ketvirtadienį, tai padaryti iš dalies vertė NATO ekspansiją į rytų Europą.

 Rusija pareiškė, kad jos kariuomenė yra sutelkta prie Ukrainos durų slenksčio ir perspėjo Jungtines Valstijas nesiimti jokių papildomų sankcijų, nors su Vašingtonu sudarytas susitarimas atrodė stringantis, kai Maskvos palaikomi prorusiški separatistai Ukrainos rytuose atrodė nelinkę sudėti ginklų.

Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė, kandidatė į prezidentus Julija Tymošenko penktadienį ketina derėtis su žmonėmis, užėmusiais administracinius pastatus Donecke. „Aš tikrai susitiksiu su tais žmonėmis, kurie atstovauja įvairioms grupėms, kurie dabar užėmė administracines patalpas“, – sakė ji spaudos konferencijoje Donecke, atsakydama į klausimą, ar eis į tuos pastatus. J.Tymošenko pažadėjo, kad viešai paskelbs derybų rezultatus.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir laikinasis šalies prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad vietinė valdžia turės įgaliojimus pripažinti tą ar kitą oficialiąją kalbą savo regione.

 Ginkluoti prorusiški separatistai penktadienį tebelaiko užėmę vyriausybinius pastatus rytų Ukrainoje, sakydami, jog jiems reikalingos tvirtesnės saugumo garantijos, kad galėtų vykdyti ankstesnę dieną pasiekto tarptautinio susitarimo reikalavimų, įpareigojančių nusiginkluoti.

Teroristai, kurie laiko užėmę Rytų Ukrainos administracinius pastatus, šalies valdžiai iškėlė protu sunkiai suvokiamus reikalavimus. Apie tai, spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos atstovas Stanislavas Renickis, praneša censor.net.ua. „Milicijos pareigūnai praneša apie labai keistus separatistų prašymus. Be federalizacijos, kurios jie nelabai sugeba paaiškinti, jie kažkodėl reikalauja atšaukti biometrikų įvedimą pasuose ir vakcinaciją.

  Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje sutiks vykdyti tarptautinį susitarimą, įpareigojantį juos palikti užimtus administracinius pastatus, tik tuomet, kai pasitrauks laikinoji Kijevo vyriausybė, penktadienį pareiškė jų lyderis.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Kijevas pažadėjo suteikti amnestiją taikiems protestuotojams, kurie sutiks nusiginkluoti. „Tokie žmonės nebus persekiojame – išskyrus tuos, kurie įvykdė sunkių nusikaltimų, pirmiausiai žmogžudysčių. Už tokiu nusikaltimus niekam negali būti atleista jokiomis aplinkybėmis“, – A.Jaceniukas sakė per vyriausybės posėdį ketvirtadienio vakarą.

 Pasak „Informacinio pasipriešinimo“ koordinatoriaus Dmitrijaus Tymčuko, žiemos pabaigoje būtent rusų spec. padalinio desantininkai užėmė Krymo Aukščiausiąją Tarybą, praneša unian.net. Ukrainos saugumo tarnybos gavo patvirtinimą, kad Krymo AT šturmą vasario 27-ąją vykdė rusų spec. padaliniai. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje parašė „Informacinio pasipriešinimo“ grupės koordinatorius Dmitrijus Tymčukas.

 Rusija, Ukraina ir Vakarai ketvirtadienį netikėtai pasiekė svarbų susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti rimčiausią Rytų ir Vakarų santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų, tačiau JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) įspėjo, kad neaišku, ar Maskva jo laikysis.

 Marius Eidukonis Rytoj Ženevoje prasidės oficialios keturšalės derybos Ukrainos krizei sureguliuoti, kuriose dalyvaus ES aukščiausioji užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Aschton, Rusijos užsienių reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aukšti Kijevo ir Vašingtono atstovai.

Dnepropetrovsko gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio (praėjusių metų duomenimis – antras pagal turtingumą Ukrainos žmogus) pavaduotojas Borisas Filatovas pasiūlė naujus metodus Ukrainoje kovai su terorizmu. „Aš daug galvojau apie įvykius Donecke ir Luganske. Išvada viena – tai vargšų revoliucija. Maištas pavargusių, nusivylusių ir valdžios neišgirstų žmonių.

 Daugiašalių derybų Ženevoje dalyviai pasisakė už plataus masto nacionalinio dialogo Ukrainoje pradžią, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.   „Pabrėžta, kad šis dialogas turi įtraukti visus Ukrainos regionus, visas grupes“, – sakė S.Lavrovas per spaudos konferenciją.

Žinių radijas Ženevoje ketvirtadienį prasideda keturšalės – ES, JAV, Rusijos ir Ukrainos – derybos dėl padėties Ukrainoje. Politologas Vincentas Vobolevičius mano, kad Rusija susitikime sieks užkirsti kelią Ukrainos integracijai į Vakarus:   „Rusijos tikslas šiame pokalbyje yra daryti įvairias nuolaidas su viena sąlyga – kad Ukraina nesiintegruoja į Vakarus. Ukrainos integracija į Vakarus yra grėsmė Rusijos dabartiniam politiniam režimui, nes yra 50 mln.

Krymo kuro atsargos jau baigiasi. Gabenimas geležinkeliu nutrūkęs, kuro gabenimas iš Rusijos mašinomis atsies labai brangiai, o tai atsilieps kainai galutiniam vartotojui, praneša censor.net.ua. Išeitis iš situacijos galėtų būti rusiško benzino realizavimas. Tačiau kaip jį atsigabent į pusiasalį, niekas nežino. „Mes neturime Rusijos federacijos mokesčių mokėjimo formų, nėra rublinių sąskaitų, neatidirbta logistika.

Rusijos prezidentas surengė neplanuotą „Tiesioginės linijos“ transliaciją kaip tik tą pačią dieną, kai Ženevoje vyksta keturių šalių derybos dėl Ukrainos. Laukiama, kad Rusijos prezidentas bandys įtvirtinti savo įvykių versiją dėl veiksmų kaimyninėje šalyje. (17.06) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaudamas televizijos laidoje „Tiesioginė linija“ ir atsakydamas į klausimą, kada šalis išvys savo pirmąją ponią, atsakė, kad pirmiausia jam reikia ištekinti buvusią žmoną.

Donecko srities gubernatorius Sergejus Taruta susirūpino regiono žmonių sėslumu ir pasiūlė organizuoti gyventojams kelionę į Europos šalis, kad parodytų jiems europietiškas vertybes ir standartus, praneša censor.net.ua. S. Taruta nusprendė kovoti su Rusijos vykdoma propaganda paprasčiausiu ir užtikrintu būdu – nuvežti žmones į ekskursiją po Europos šalis, kad parodytų, kaip iš tiesų yra gyvenama Europoje.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį turėtų susėsti prie derybų stalo Ženevoje, kad pamėgintų sušvelninti krizę šioje Rytų Europos šalyje, Amerikai perspėjus Maskvą, kad ji privalo padaryti nuolaidų arba laukti naujų sankcijų.

Šiandien Europarlamentas rengiasi peržiūrėti rezoliuciją, kuri numatys „South stream“ dujotekio projekto stabdymą, praneša unian.net. Planuotas „South stream“ galingumas – 63 mlrd. m³ dujų per metus.

Jungtinės Valstijos trečiadienį įspėjo, kad „aktyviai rengia“ naujas sankcijas Rusijai, kurios bus įvestos, jei svarbiose derybose dėl krizės Ukrainoje nepavyks įtikinti Maskvos atsitraukti nuo savo nesutaikomos pozicijos. Visgi privačiuose pokalbiuose amerikiečių pareigūnai leido suprasti nepuoselėjantys didelių vilčių, kad Ženevos derybose tarp Rusijos, Ukrainos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pavyks pasiekti pažangą.

 Ukrainos vidaus reikalų ministras ketvirtadienį pranešė, kad trys prorusiški separatistai žuvo per susišaudymą, įsiplieskusį naktį pietrytiniame Mariupolio mieste prie Azovo jūros.

 Rusija kariauja su Ukraina. Drąsiai rašau šį teiginį, nes kitos valstybės teritorijos užgrobimas yra akivaizdus karo veiksmas. Tačiau tiksliai kvalifikuoti dabartinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą yra sunkiau. Tai nėra įprastinis ginkluotas susirėmimas. Nors ant realių karo veiksmų ribos balansuojama iki šiol, konfliktas kol kas nėra peraugęs į vadinamąją karštąją karo stadiją. Tačiau neįmanoma ignoruoti kito – propagandinio – karo, kuris įgauna vis didesnį pagreitį.

Mariupolyje užpultas Ukrainos 3057 vidaus kariuomenės dalinys. Nežinomi asmenys bandė sugriauti vartus ir reikalavo vadą pradėti derybas. Hromadske.tv duomenimis užpuolikai ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir Molotovo kokteiliais.  20.30 prie kariuomenės dalinio atvyko furgonai, iš kurių išlipo vyrai su pilkomis uniformomis ir šalmais. Jie teritoriją apšaudė. Reaguodami į tai, sargybiniai šaudė įspėjamuosius šūvius į orą. Užpuolikai siūlė pereiti į jų pusę. Apie 22 val.

Ukrainiečiai turi apsiginti patys, bet Vakarai galėtų padėti ginklais, teigia Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų respublikonų senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas). J.McCainas, kartu su dar trimis JAV senatoriais trečiadienio vakarą dalyvaudamas diskusijoje Vilniaus universitete tvirtino, kad dėl šiandieninės Rusijos agresijos Ukrainoje iš dalies galima kaltinti ir JAV.

Vos prieš kelias savaites nuoseklus įvairios Rusijos įsiveržimo į Ukrainą taktikos svarstymas būtų buvęs vadinamas betiksliu panikos kėlimu. Šiandien tai laikoma gudriu pasiruošimu netikėtumams, straipsnyje, publikuotame „The American interest“, teigia Čikagos universiteto aspirantas Yevgenas Sautinas. Ryžtinga Krymo okupacija ir aneksija buvo didžiulis sukrėtimas visam pasauliui – dabar ir JAV, ir NATO bando rasti adekvatų atsakymą.

Internete šiandien pasirodė manifestas, kuriama, pagal „Donecko liaudies respublikos“ pavyzdį, pasklebta apie „Odesos liaudies respublikos“ įkūrimą. Pranešimą „Odesa pasiskelbia Odesos liaudies respublika“ balandžio 16-ąją publikavo odessa-antimaydan.com. „Nuo šiandienos Odesos srityje skelbiama Odesos liaudies respublika, visa valdžia priklauso tik gyvenantiems šio teritorijoje“, - teigiama pranešimo tekste.

19 val. 40 min. Neramumų krečiamoje Ukrainos rytinėje dalyje, trečiadienį separatistų sustabdytų vyriausybės kariuomenės šarvuočių įgulos išėmė spynas iš savo ginklų, vykdydami šarvuočius apsupusios prorusiškų aktyvistų minios reikalavimus, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Kramatorske kariai išėmę savo ginklų spynas atidavė jas promaskvietiškų protestuotojų lyderiui mainais į pažadą, kad jiems bus leista išvykti su savo šarvuočiais. Kaip pranešė hromadske.

(papildyta 16.03) Ukraina: Rusija sieks žmonių aukų, kad galėtų įvesti kariuomenę Vienas iš Ukrainos saugumo (SBU) vadovų Vitalijus Naida pranešė, kad Rusija separatistams liepė nužudyti 100–200 žmonių, praneša unian.net.

NATO trečiadienį pareiškė dislokuosianti didesnes oro, jūrų ir sausumos pajėgas Rytų Europoje, reaguodama į didėjančią krizę Ukrainoje. „Šiandien susitarėme dėl karinių priemonių paketo“, – sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). „Turėsime daugiau lėktuvų ..., daugiau laivų ..., didesnę parengtį sausumoje“, taip pat Aljanso gynybos planai bus „peržiūrėti ir sustiprinti“, pridūrė jis.

Rusijos diversantams duotas nurodymas palikti miestą. Apie tai praneša Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas, jo žodžius patvirtina partijos „Batkivščyna“ deputatas Aleksandras Briginecas. „Rusijos diversinės grupės Slavianske vadovas Igoris Strelkovas identifikuotas kaip Rusijos 45-ojo desantininkų pulko karininkas. Be šio Rusijos desantininkų dalinio, mūsų duomenimis, Ukrainos teritorijoje veikia Rusijos žvalgybos 2-oji diversinė žvalgybinė brigada“, 2 rašo ekspertas.

Rusija išbandė naują tarpžemyninę balistinę raketą, didėjant įtampai dėl krizės Ukrainoje, antradienį patvirtino Pentagonas. Rusija iš anksto informavo JAV institucijas apie pirmadienį įvykdytą bandymą, laikydamasi galiojančios sutarties dėl ginkluotės, sakė Pentagono atstovas pulkininkas Stevenas Warrenas (Stivenas Vorenas). „Galiu patvirtinti, kad rusai vakar išbandė tarpžemyninę balistinę raketą, – nurodė jis.

(atnaujinta 20.06) Rusija reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie aukas Ukrainos rytuose Rusija antradienį pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl pranešimų apie aukas Ukrainos rytuose, kur Kijevas vykdo antiteroristinę operaciją prieš prorusiškus separatistus. „Pranešimai, kuriuos mes gauname, kelia didžiulį nerimą.

Baltijos šalims reikia didinti išlaidas gynybai, o NATO buvimas šiose valstybėse turėtų būti pastovus, pareiškė JAV senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas). Jis išreiškė dėkingumą Estijai, kuri savo išlaidas gynybai padidino iki 2 proc. BVP, kaip reikalauja NATO kriterijai, ir sakė, kad Latvija ir Lietuva galėtų padaryti tą patį.

 Ukrainos plieno barono Serhijaus Tarutos, Kijevo vyriausybės paskirto neramios rytines Donecko srities gubernatoriumi, padėjėjai sako, kad jis daug dirba regiono sostinėje, tačiau dėl saugumo priežasčių negalėjo atskleisti, kur įsikūrė jo biuras. Gubernatorius yra „karo padėčiai tinkamame operatyviniame štabe“, sakė S.Tarutos atstovas Oleksandras Omelčukas.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas jau numatė Ukrainai pilietinį karą. „Ukrainoje ir vėl liejasi kraujas. Šalis gyvena pilietinio karo nuojautomis. Tai labai liūdina“, – parašė jis savo „Facebook“ paskyroje, praneša censor.net.ua. Jo teigimu, „Ukrainos tragedijos priežastis ta, kad teisėta valdžia net nepabandė įvesti tvarką šalies regionuose, kai ten prasidėjo administracinių pastatų puolimas“. „Todėl tokią valdžią padaugino iš nulio.

Antrasis Rusijos agresijos Ukrainoje etapas, pažymėtas diversantų išpuoliais šalies pietryčiuose, kol kas nesibaigia. Ukrainiečiai, nors ir paskelbė antiteroristinės operacijos pradžią, kol kas nesugebėjo atsiimti užgrobtų valdžios pastatų. Europos Sąjunga tuo metu skelbia naujas sankcijas Rusijai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį kalbėdamasis telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu paragino daryti spaudimą promaskvietiškoms grupuotėms Ukrainoje, kad jos sudėtų ginklus. Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos padidino du savaitgalį įvykę incidentai: konfrontacija Juodojoje jūroje, kur Rusijos karo lėktuvas skraidė netoli JAV eskadrinio minininko, taip pat JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovo Johno Brennano (Džono Brenano) vizitas Kijeve.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai paneigė, kad Maskva remia ginkluotus separatistus, kurie užėmė valdžios pastatus mažiausiai dešimtyje Rytų Ukrainos miestų. Kremlius pranešė, kad V. Putinas taip pat paragino Baltuosius rūmus padaryti viską, kad Kijevo valdžia nenaudotų jėgos ir išvengtų skerdynių – esą taikūs gyventojai lieja susikaupusį pyktį.

Prieš metus Rusijos televizija rodė siužetą apie SOP (Specialiųjų operacijų pajėgos) – spec. dalinio, skirto nelegaliai veiklai užsienyje, pristatymą.

Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo, sumuštas Horlvokos milicijos vadas Andrejus Kriščenko gyvas ir sveikas, jam suteikta medicinos pagalba, o jo gyvybei pavojus negresia. „Andrejus Kriščenko! Horlovkos milicijos vadas garbingai gynė savo padalinį. Atsišaudė nuo separatistų. Numetė Rusijos vėliavą ir separatistą [kartu, - red. past.] nuo pastato stogo. Buvo sučiuptas ir sumuštas. Kai kurie prorusiški interneto portalai praneša, kad jis dėl pasipriešinimo buvo nužudytas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai įsiamžins istorijoje kaip lyderis, grąžinęs Maskvai Krymą, tačiau jis taip pat stengiasi nelikti žmogumi, kuriam valdant Ukraina ištrūko iš Rusijos įtakos zonos. Tolesnės šešios savaitės bus lemiamos šioje kovoje, Ukrainai ruošiantis gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, parengti naują konstituciją ir neleisti prorusiškiems separatistams atplėšti rytinių regionų.

(papildyta 20.19) Slovjanskas, Ukraina, Maskva, balandžio 14 d. („Reuters“ -BNS). Prorusiški separatistai, kurie tvirtina priklausantys „Donecko Liaudies Respublikai“ rytinėje Ukrainos dalyje, pirmadienį kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašydami padėti jiems apsiginti nuo Ukrainos vyriausybės pajėgų.

 Ukrainos saugumas (SBU) perėmė ir paviešino Slaviansko separatistų ir jų vadovybės Rusijoje pokalbius telefonu, praneša unian.net. „Dokumentais patvirtinti materialai, kuriuos pateikė Ukrainos saugumo tarnyba, rodo, kad Rytų Ukrainoje vykdoma didžiulio masto karinė agresija iš Rusijos Federacijos pusės, kurią vykdo diversinės Rusijos saugumo grupės“, - teigiama SBU pranešime. Pasak SBU, šios grupės naudoja sunkiąją ginkluotę, užima teisėsaugos, savivaldos pastatus.

Dnepopetrovske bus formuojamas spec. pajėgų batalionas, praneša TSN.ua, remdamiesi Dnepropetrovsko administracijos pirmininko pavaduotoju Genadijumi Korbanu. Jo teigimu, pajėgų formavimas prasidės jau pirmadienį, o jo kariai neatstovaus jokių politinių partijų ir organizacijų. „Visų pirma į tarnybą bus priimti savanoriai, turintys karinės patirties, tarnavę kariuomenėje ar teisėsaugoje“, – pasakojo valdininkas, pridūręs, kad eilinio kario atlyginimas sudarys ne mažiau kaip 1 tūkst.

Rusija ir Vakarai sekmadienį surėmė ietis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje per derybas, kurios buvo skubiai sušauktos dėl gilėjančios krizės Ukrainoje ir vyko užvirus kruviniems susirėmimams tarp ukrainiečių pajėgų ir prorusiškų kovotojų. Rusija dėl augančios įtampos žėrė kaltinimus provakarietiškai laikinajai Ukrainos vyriausybei, kuri į valdžią atėjo vasarį. Tuo tarpu Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos dėl neramumų kaltino Kremlių.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas sekmadienį apkaltino Rusiją pradėjus karą prieš jo šalį rytiniame regione, kur aktyviai veikia prorusiški separatistai, ir paskelbė apie pradėtą „didelio masto antiteroristinę operaciją“, kuri nusinešė jau bent dvi žmonių gyvybes.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidentas Rytų Ukrainos miestų administracijos bei milicijos pastatus užgrobusiems asmenims davė laiko iki pirmadienio ryto sudėti ginklus ir apleisti užimtus pastatus ir paskelbė, kad šalyje pradedama plataus mąsto antiteroristinė operacija, kurioje dalyvaus ir Ukrainos kariuomenė.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusija nieku gyvu nenori pripažinti, kad ketverius metus ręsti atominės pamatai Kaliningrade – betono skiedinio pripildyta duobė.

(papildyta 16.08) Ukrainos specialiosios pajėgos panaudojo kovinius sraigtasparnius ir granatsvaidžius, atakuodamos prorusiškų ginkluotų separatistų pozicijas Slavianske Donecko regione, remdamasi liudininkais ir informacija iš „Facebook“ pranešė interneto naujienų tarnyba „0629“. „Didžiausią operacijos dalį atliko Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialieji junginiai“, – sakoma pranešime.