Karas Ukrainoje

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad aljansas greičiausiai nuspręs ketvirtadienį sutelkti daugiau karinių pajėgų prie rytinio flango, rašo „Reuters“ naujienų agentūra. Šiuo metu NATO pajėgos padidintos prie rytinės aljansos sienos, apie 40 tūkst. karių pasiskirstę nuo Baltijos valstybių iki Juodosios jūros.  Be to, siekiama dislokuoti dar 4 naujus karinius vienetus Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje bei Slovakijoje.

Socialiniuose tinkluose plinta Kyjive nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota vaikų realybė ir linksmybės, kol jie slepiasi nuo bombų Ukrainos sostinės metro. „Vaikystė Kyjivo metro, kurį sostinės gyventojai naudoja kaip priedangą nuo bombų“, – rašoma socialiniuose tinkluose. Kaip matyti vaizdo įraše, nuo bombų metro besislepiantys vaikai linksminasi čiuožinėdami nuo laiptų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir statybinių ir buities apyvokos prekių mažmenininkę „Leroy Merlin“, palikti Rusiją. „Prancūzijos kompanijos turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukmės virtualų kreipimąsi, pasirodęs su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais chaki spalvos marškinėliais.

Rusijos sąjungininkė Baltarusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti daugumą šalyje dirbančių Ukrainos diplomatų, kaltindama Kyjivą „kišimusi“ į jos vidaus reikalus. „Baltarusija nusprendė sumažinti Ukrainos diplomatų skaičių savo teritorijoje. Šia priemone siekiama sustabdyti kelių Ukrainos diplomatinių institucijų darbuotojų nediplomatinę veiklą“, – pažymėjo baltarusių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.

Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija ir yra karo Ukrainoje bendrininkė, bet ar A. Lukašenka ryšis į Ukrainą siųsti Baltarusijos karius, kol kas išlieka atviras klausimas, sako politologas Vytis Jurkonis.

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos, kad užsitęsęs beveik mėnesį trunkantis karas sugriaus dar milijonų žmonių gyvenimus. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iki trečiadienio iš Ukrainos jau pasitraukė 3 626 546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69 301 žmogus.

Kol kas nepaliesta Ukrainos istorinė motina Odesa stiprina savo gynybą numatomam Rusijos išpuoliui, praneša „The Guardian“. Ukrainos Odesos uostas nutilo – miesto centre besilinksminančius žmones pakeitė blokados ir tankų spąstai, o garsieji Potiomkino laiptai – tušti. Statulas saugo smėlio maišai – jos laukia Rusijos bombų, kurios jau susprogdino daug kitų Ukrainos miestų.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Aptarti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gaires trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų atstovais.

Rusijos okupantas Kyjivo srityje negailestingai nužudė daugiavaikės šeimos tėvą 14-mečio sūnaus akivaizdoje, skelbia „Unian“. Pranešama, kad tragedija Bučoje, Kyjivo srityje, įvyko kovo 17 d., kuomet 47-erių Ruslaną Nečepurenko 14-mečio sūnaus akivaizdoje nušovė rusų okupantas. Nelaimės dieną Ruslanas kartu su savo sūnumi nuvyko į okupantų užimtą Bučos centrą, ten jie norėjo gauti medicininių priemonių, tačiau to padaryti nepavyko.

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą ir toliau neatslūgsta, net ir šios šalies kariuomenei patyrus didžiulių bei akivaizdžių nuostolių. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, šiuo metu Rusijos derybininkai labiausiai prašo išsaugoti okupacijos rezultatus ir Ukrainai atsisakyti minties tapti NATO nare, o su tuo sutikti negali jokia Ukrainos derybų delagacija.

Ukrainos karinės žvalgybos valdyba skelbia, kad Vakarų sankcijų stipriai paveikti rusų oligarchai nori sustabdyti karą prieš Ukrainą pradėjusį prezidentą Vladimirą Putiną. Kaip skelbia ukrainiečių pareigūnai, Maskvoje įvyko Piotro Aveno ir kazachų milijardieriaus Aleksandro Maškevičiaus susitikimas. Teigiama, kad susitikimo metu P. Avenas pažymėjo, kad rusų oligarchams įkyrėjo V. Putino politika, o Vakarų priimtos sankcijos skaudžiai kirto per turtuolių pinigines.

Neprofesionalių karių stūmimas į mūšį yra nevilties ženklas, politico.eu rašo Suzanne Freeman, MIT politikos mokslų daktaro laipsnio kandidatė saugumo studijų ir lyginamosios politikos srityse, ir Katherine Kjellström Elgin, mokslų daktarė, Strateginio ir biudžeto vertinimo centro bendradarbė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai niekada nemanė, kad turės pripažinti, jog į Ukrainą jis išsiuntė šauktinius. Tačiau Rusijos vyriausybė turėjo tai padaryti.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. „Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mokėjimus už dujų tiekimą „nedraugiškoms valstybėms“ priimti tik rubliais. Tokį sprendimą jis paskelbė viešai transliuotame ministrų kabineto susitikime ir įsakė jį įgyvendinti per savaitę. Rusijos prezidento nuomone, tai, kad rusiški ištekliai tiekiami Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms, o už tai atsiskaitoma eurais ir doleriais, neturi jokios prasmės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę pradžios, kreipsis į Švedijos parlamentą, trečiadienį pranešė Riksdago pirmininkas. V. Zelenskis pastarosiomis savaitėmis vaizdo ryšiu jau kreipėsi į virtinės Vakarų valstybių parlamentarus, siekdamas sutelkti paramą jo šaliai Rusijos agresijos akivaizdoje. Ukrainos prezidento kreipimasis į Švedijos įstatymų leidėjus numatytas 10 val. 55 min. vietos (11 val. 55 min.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį įspėjo, jog egzistuoja „reali grėsmė“, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus Ukrainoje. Prezidentas tai pareiškė išskrisdamas į Europą, kur dalyvaus virtinėje viršūnių susitikimų dėl karo Ukrainoje. „Manau, grėsmė reali“, – prieš išvykdamas į Briuselį sakė J. Bidenas žurnalistams, paklaustas apie cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje tikimybę.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios praėjusį mėnesį jau įvyko du apsikeitimai belaisviais su Kyjivu. „Rusijos gynybos ministerija kasdien organizuoja humanitarinius koridorius ir civilių evakuaciją iš gyvenamųjų rajonų“, – savo svetainėje paskelbė URM. „Be to, tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko du apsikeitimai belaisviais“, – pridūrė ministerija, bet nepateikė jokių datų ir skaičių.

Ukrainos žurnalistas Romanas Cimbaliukas paskelbė apie „incidentą“ Rusijos kariuomenės gretose: įtūžęs dėl savo kolegų beprasmiškos žūties karys tanku pervažiavo savo būrio vadui kojas. Mūšių netoli Kyjivo metu okupantas pervažiavo savo vado, pulkininko Jurijaus Medvedevo kojas ir apkaltino dėl pusės kartu tarnavusių vyrų žūties, rašoma „Censor.net“. R. Cimbaliuko teigimu, incidentas įvyko Kijevo srities Makarovo rajone, 37-ajame motorizuotų šaulių dalinyje. Iš daugiau nei 1,5 tūkst.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus išplėsti sankcijas Rusijos televizijos veikėjams, kaltindamas juos propagandos propagavimu ir raginimu smurtauti prieš Ukrainą. Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą Vakarų šalys įvedė sankcijų aukšto rango Rusijos pareigūnams, verslo vadovams ir tokioms asmenybėms kaip Rusijos valstybinio transliuotojo RT vadovė Margarita Simonjan.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad derybose su Rusija dėl beveik mėnesį trunkančio karo užbaigimo kyla „rimtų sunkumų“, Maskvai apkaltinus Jungtines Valstijas, kad šios trukdo pastangoms susitarti dėl taikos. „Derybos tęsiamos internetu. Per jas kyla rimtų sunkumų, nes Ukrainos pusė turi aiškią ir principingą poziciją“, – nurodė derybose dalyvaujantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas rašytiniuose komentaruose žiniasklaidai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos vystymo klausimais Anatolijus Čubaisas ne tik pasitraukė iš pareigų, bet ir išvyko iš šalies, skelbia du informuoti „Bloomberg“ šaltiniai. Ilgametis Rusijos politikas, buvęs B. Jelcino administracijos vadovas, finansų ministras, vyriausybės pirmasis vicepirmininkas A. Čubaisas kiek anksčiau socialiniuose tinkluose paliko žinutę, kurioje pripažino, kad klydo prognozuodamas Rusijos ateitį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai. JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba.

„Karas mano šeimai prasidėjo vasario 24 dieną 7 valandą ryto. Paskambino brolis ir pasakė, kad mieste kaukia sirenos. Mes nieko negirdėjome. Brolis taip pat sakė, kad prasidėjo invazija ir rusai perėjo siena“, – Černihivo gyventoja Liubovė Ivaščenka pasakoja apie tai, kaip jai ir jos vaikams pavyko išgyventi tris savaites miesto rūsiuose, apšaudomo rusų lėktuvų ir artilerijų, ir kaip pasisiekė ištrūkti iš karo zonos.

Ketvirtadienį vyks NATO viršūnių susitikimas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad jo metu bus peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija. „Nebūtinai taip svarbu įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį. Nuo to prasideda tikslus pajėgų planavimas regione. Aš tikiuosi, kad tą pavyks pasiekti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Vis daugiau rusų parduotuvėse stumdosi eilėse dėl cukraus, druskos, aliejaus butelio. Kainų šoką dešimtys milijonų rusų jau patiria savo kailiu – stovi kilometrinėse eilėse lauke prie maisto produktų. Tad kokią kainą už Ukrainoje pradėtą karą sumokės Vladimiras Putinas? Ar Rusijos ekonomika sugrįš į gilią praeitį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.

Ketvirtadienį sukanka mėnuo nuo agresyvaus Kremliaus režimo invazijos į Ukrainą pradžios. Iki šiol netyla kalbos ir pasvarstymai, ar dėl šaltakraujiškų Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų kaltas tik jis, ar atsakomybę turi prisiimti ir šalies gyventojai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu yra labai svarbu pereiti iš priešakinio atgrasymo koncepcijos prie priešakinės gynybos koncepcijos NATO rytiniame flange. Jo teigimu, turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad „testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“. „Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta šiandien rytuose.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas siekiant trukdyti Maskvos deryboms su Ukraina dėl jau mėnesį trunkančio karo užbaigimo. „Derybos yra sunkios, ukrainiečiai nuolat keičia savo poziciją. Sunku išvengti įspūdžio, kad vadovauja mūsų kolegos amerikiečiai“, – studentams Maskvoje sakė S. Lavrovas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad į Lietuvą atvyko jau beveik 29 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, todėl ruošiamasi plėsti registracijos centrus, taip pat ir prevenciškai tikrinti iš Lenkijos atvykstančius autobusus ir mikroautobusus. Po trečiadienį vyksuio Valstybės gynybos tarybos posėdžio vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad yra planuojamas didesnio pabėgėlių registracijos centro įsteigimas Vilniuje ir naujo centro steigimas Panevėžyje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą. Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“. „Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“. „Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“. Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas patvirtino pranešimą ir reporteriams sakė, kad išvaromi asmenys iš Lenkijos turi išvykti per penkias dienas.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Šiems ir paramos Ukrainai klausimams aptarti trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Po VGT susitarimo prezidentas pažymėjo, kad buvo apsispręsta dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai.

Rusijos pajėgos Černobylio atominėje elektrinėje sunaikino laboratoriją, kuri buvo svarbi gerinant radioaktyvių atliekų tvarkymą, antradienį pranešė už Černobylio draudžiamą zoną atsakinga Ukrainos agentūra. Rusijos kariuomenė šią uždarytą atominę elektrinę užėmė praėjusį mėnesį, prasidėjus Maskvos karinei invazijai Ukrainoje. Elektrinės draudžiama zona yra užteršta teritorija aplink elektrinę, kur 1986-aisiais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija Ukrainoje įstrigo nepaisant kasdien jo pajėgų vykdomų atakų, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pabrėžė, kad Kyjivas gali „pasikliauti mūsų pagalba“.    „[Vladimiro] Putino puolimas įstrigo nepaisant diena iš dienos jo sėjamos destrukcijos“, – sakė kancleris ir pridūrė, jog Rusijos lyderis „privalo išgirsti tiesą“, kad karas griauna ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį“. ...

Rusijos gynybos ministras paskutinį sykį viešumoje rodėsi kovo 11-ąją, skelbiama Rusijos nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse. Kariuomenės vadas dingęs jau 12-ąją karo su Ukraina dieną iš 28. „Mediazona“ ir „Agenstvo“ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad įprastai itin aktyvus žiniasklaidoje gynybos ministras, su kurio atėjimu į Gynybos ministeriją buvo pradėta skirti daugiau dėmesio viešojo įvaizdžio formavimui, iki kovo 11-osios naujienų antraštėse pasirodydavo faktiškai kasdien.

Rusijos pajėgos subombardavo vieną tiltą apsiaustame šiauriniame Černihivo mieste, antradienį pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Čausas. Sunaikintu tiltu per Desnos upę buvo naudojamasi evakuojant civilius ir vežant humanitarinę pagalbą. Tiltas jungė Černihivą su Ukrainos sostine Kyjivu. Černihivo administracija antradienį paskelbė, kad apsuptame mieste nėra vandens ir elektros, ir pavadino situaciją humanitarine katastrofa.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podolyakas įvardijo keturis žingsnius, kurie padės nutraukti karą Ukrainoje. Vakarų šalys kol kas linkusios įvykdyti du paskutinius, tačiau strateginės ir karo eigą galinčios kardinaliai pakeisti ginkluotės tiekimas stringa dėl galimos Rusijos reakcijos.

Ukrainos lyderiai apkaltino Rusiją pagrobus 15 pagalbos darbuotojų ir vairuotojų iš humanitarinės vilkstinės, bandžiusios nuvežti labai reikalingo maisto ir kitokios pagalbos į rusų pajėgų apgultą ir negailestingai bombarduojamą Mariupolio uostamiestį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Mariupolyje, kuris ištisas savaites buvo apšaudomas iš sausumos ir oro, o pastaruoju metu atakuojamas ir iš karo laivų, dar yra 100 tūkst. civilių.

Savo prezidentavimo laikotarpiu 2008-2012 m. dabartinis Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas buvo vadinamas „liberalių pažiūrų politiku“, tačiau karo Ukrainoje akivaizdoje jo retorika tapo daug brutalesnė, o pastaruoju metu jau siekia isterijos lygį.

Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje jau yra didesni, nei Sovietų Sąjunga patyrė Afganistano kare. Pagrindinis skirtumas – invazija į Ukrainą tęsiasi mėnesį, o sovietai Afganistane kariavo dešimt metų. Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pasidalijo Rusijos kariuomenės nuostolių Ukrainoje ir Sovietų Sąjungos armijos praradimų palyginimu. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 15 300 Rusijos karių ir 6 generolus.

Vokietijos parlamentas antradienį pagerbė Borysą Romančenką, Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenusį keliose nacių koncentracijos stovyklose, bet žuvusį praėjusią savaitę rusų pajėgoms apšaudant Ukrainos Charkivo miestą. B. Romančenkai buvo 96 metai. Buchenvaldo koncentracijos stovyklos memorialas pirmadienį pranešė, kad B. Romančenka, kuris išgyveno Buchenvalde ir stovyklose Penemiundėje, Doroje ir Bergene–Belzene, žuvo penktadienį.

Ukrainos Vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas savo feisbuke pranešė, kad „tankistas Miša iš Rusijos atidavė tanką Ukrainos kariuomenei“. Patikrinti Ukrainos valdžios atstovo tikinimo nepriklausomuose šaltiniuose kol kas nepavyksta. Tai, kad nėra nurodoma rusų kario pavardė, konkreti pasidavimo vieta ar kitos aplinkybės gali būti aiškinama tuo, jog tokiu atveju jam ar jo šeimos nariams grėstų Rusijos institucijų kerštas.

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad į šalį atskraidyti keturi vėžiu sergantys vaikai iš Ukrainos, kurių gydymą nutraukė Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę valstybę.     „Vaikai yra viena pažeidžiamiausių asmenų grupių per šią krizę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paskelbdamas apie sėkmingą vaikų evakuaciją.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova antradienį pareiškė, jog esama įrodymų, kad Rusija strateginio uostamiesčio Mariupolio apgultimi vykdo genocidą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vaizdo kreipimesi sakė, kad tarp rusų pajėgų apsupto Mariupolio griuvėsių yra įstrigę kone 100 tūkst. žmonių, badaujančių, trokštančių ir nepaliaujamai bombarduojamų.

Rusijos valstybinės televizijos propagandinėje Vladimiro Solovjovo laidoje vieno iš laidos svečių buvo įvardintas galimas Varšuvos branduolinis sunaikinimas ir raginimas Rusijai „prasimušti karinį koridorių į Kaliningradą ir Moldovą“. „Europai reikia perduoti paprastą žinią: jūs gausite branduolinį smūgį, jeigu ruošitės kurti kokį nors NATO taikdarių kontingentą ir įvesti jį (į Ukrainą). Tai bus branduolinis karas, – skelbė politologu pristatomas Sergejus Michejevas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į specialų NATO viršūnių susitikimą ketvirtadienį, kai bus aptarta Rusijos invazija į jo šalį, antradienį sakė vienas Aljanso pareigūnas. „Prezidentas Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į NATO viršūnių susitikimą, – sakė pareigūnas. – Tai bus proga sąjungininkių lyderiams tiesiogiai iš prezidento Zelenskio išgirsti apie baisią Ukrainos žmonių padėtį dėl Rusijos agresijos.

Pentagonas pasmerkė Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo atsisakymą atmesti branduolinio ginklo panaudojimą konflikto Ukrainoje metu. Rusijos prezidentas yra padidinęs branduolinių pajėgų parengtį antradienio interviu CNN metu akcentavo D. Peskovas, atsisakęs visiškai atmesti branduolinio ginklo panaudojimo galimybę, rašoma „The Guardian“. D. Peskovas pranešė, kad tokio tipo ginkluotė galėtų būti panaudota, jeigu Rusija susidurtų su „egzistencine grėsme“. Rusija yra daugiausiai branduolinių už...

Trečiadienį Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos okupantus keliose Kyjivą supančiose gyvenvietėse, šiauriniame ir rytiniame miesto priemiesčiuose vyksta mūšiai. Svarbiausi trečiadienio įvykiai:  01:15 | Prie Černobylio atominės elektrinės siaučia gaisrai Ukrainoje, netoli Černobylio atominės elektrinės, liepsnoja miškai. Vietos ugniagesiai bandė užgesinti liepsnas, tačiau teigiama, kad situacija kelia nerimą.