Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad šis variantas „gali būti vertinamas kaip tam tikras kompromisas“. Peskovas nesileido į detales, rašo BBC.
Pasak Rusijos delegacijos derybose dalyvavusio Vladimiro Medinskio, Ukrainos pusė pateikė pasiūlymą dėl Austrijos ar Švedijos modelio. Tai reikštų, kad šalis atsisakys prisijungti prie karinių blokų ir dislokuoti savo teritorijoje esančias užsienio karines bazes, tačiau turės savo kariuomenę ir karinį jūrų laivyną, sakė Medinskis.
Tiesa, Kijeve yra primenama, kad 2010 metais šalis paskelbė neutralumą ir neprisijungimą prie karinių blokų, tačiau po ketverių metų Rusija aneksavo Krymą ir suteikė paramą Donbaso separatistams. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas, Ukrainos delegacijos narys Mychailo Podoliak patikslino, kad, kadangi Ukraina kariauja su Rusija, buvo deramasi ne dėl Švedijos ar Austrijos neutralumo modelių, o dėl Ukrainos.
„Pirmiausia, tai reiškia absoliučias saugumo garantijas. Realias, o ne protokolines ar Budapešto memorandumo. O tai reiškia, kad garantijas pasirašiusios šalys nestovi nuošalyje Ukrainos puolimo atveju, kaip tai daro šiandien, o aktyviai dalyvauja Ukrainos konflikte tiekdami reikiamą ginklų kiekį“, – Ukrainos žiniasklaida cituoja Podoliaką.
BBC apžvelgė Europos neutralumo modelius.
Austrijos modelis
Austrija neturi bendrų sienų su Rusija, ją iš visų pusių supa draugiškos valstybės – tiek NATO narės (Italija, Vokietija, Slovėnija, Čekija, Slovakija ir Vengrija), tiek aljansui nepriklausančios Šveicarija ir Lichtenšteinas.
Austrijos neutralumas tam tikru mastu yra priverstinis reiškinys. Po Antrojo pasaulinio karo Austriją okupavo šalys, kurių kiekviena jautė norą įtraukti Austriją į savo įtakos sferą.
Dešimt metų buvę sąjungininkai antihitlerinėje koalicijoje negalėjo susitarti dėl Austrijos ateities – ar ji stos į socialistų pusę, ar eis Vakarų šalių keliu. Problemos sprendimas buvo 1955 m. pasirašyta Austrijos nepriklausomybės deklaracija ir paskelbtas neutralus statusas.
Austrijos paskelbtas neutralumas leido jai ne tik atsikratyti okupacijos, bet ir gauti saugumo garantijas iš JAV – tai buvo tinkamas sprendimas, kadangi tuo metu Austrija ribojosi su Varšuvos pakto šalimis – Čekoslovakija ir Vengrija, taip pat su komunistine Jugoslavija.
Po socialistinio bloko žlugimo neutrali Austrija atsidūrė po NATO „skėčiu“ – ją pulti gali tik Šveicarija ar Lichtenšteinas, nepažeisdami kitų aljanso šalių sienų, tačiau toks įvykių posūkis atrodo fantastiškas.
Nepaisant atsisakymo dalyvauti kariniuose aljansuose ir draudimo dislokuoti savo teritorijoje karines bazes, Austrija dalyvauja įvairiose NATO karinėse programose, padeda aljansui karinėse operacijose ir yra Europos Sąjungos saugumo struktūros dalis. Austrijos ir Šiaurės Atlanto Aljanso partnerystė stiprėja – pernai buvo sudaryta sutartis dėl ryšių biuro su NATO Vienoje.
Kartkartėmis (paprastai priešrinkiminiu laikotarpiu) Austrijoje kyla diskusijų dėl galimo stojimo į NATO, tačiau dauguma gyventojų šiai idėjai nepritaria.
Švedijos modelis
Švedijos neutralumas turi daug ilgesnę istoriją nei austrų. Daugiau nei du šimtmečius po Napoleono karų pabaigos šalis vengė sudaryti karines sąjungas, stengėsi neprovokuoti kaimynų – ir tai pavyko.
Įvairiuose moksliniuose straipsniuose Švedijos pozicija vadinama idealia nesikišimo į karinius konfliktus politikos forma. Tokios politikos kaina buvo būtinybė nuolat balansuoti tarp didžiųjų jėgų ir bendradarbiauti su įvairiais antipatiškais režimais, siekiant išlaikyti nepriklausomybę. Pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metais Švedija prekiavo ir palaikė draugiškus santykius su Trečiuoju Reichu ir nacių „ašies“ šalimis.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir prasidėjus Šaltajam karui, Švedija liko ištikima sau – neįstojo nei į NATO, nei į Rytų bloką. „Mes laikomės aktyvaus neutralumo politikos“, – sakė buvęs Švedijos ministras pirmininkas Olofas Palme. Tačiau apie visišką Švedijos neutralumą kalbėti nėra prasminga. Pokario metais ji aktyviai bendradarbiavo su Vakarų šalimis ir Amerikos žvalgyba, o žlugus socialistiniam režimui Europoje ir SSRS šis bendradarbiavimas tik sustiprėjo.
Šiuolaikiniuose NATO dokumentuose Švedija vadinama „neutralia“ sąjungininke. Stokholmas buvo vienas pirmųjų 1994 metais sukurtos NATO Partnerystės taikos labui programos dalyvių, o Švedijos kariuomenė ir Šiaurės Atlanto aljansas reguliariai rengia bendras karines pratybas.
Švedijos kariai ir civiliai ekspertai dalyvavo visose NATO vadovaujamose JT operacijose Bosnijoje ir Kosove, Malyje, Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Afganistane sudėtyje ir ES ir NATO kovos su piratavimu patruliuose Indijos vandenyne.
2011 metais NATO operacijos prieš M. Gaddafi režimą Libijoje metu, Švedija į kovos zoną išsiuntė aštuonis naikintuvus ,,Saab Gripen“, žvalgybinį lėktuvą ,,Gulfstream IV“ ir tanklaivį ,,C-130 Hercules“, taip pat grupę karinių specialistų.
2021 metų rugsėjo 24 dieną Švedijos, Danijos ir Norvegijos gynybos ministrai pasirašė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo gilinimo. Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas tuomet pareiškė, kad padėtis Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros sąsiauriuose pablogėjo dėl Rusijos kaltės, kuri, jo žodžiais, „pasirengusi panaudoti savo karinę galią politiniams tikslams ir uždaviniams pasiekti“.
