Karas Ukrainoje

Nafta yra pagrindinis Rusijos eksporto pajamų šaltinis, todėl bet kokios sankcijos šiai žaliavai gali pakenkti Kremliui, rašo portalas politico.eu. ES patiria vis didesnį spaudimą blokuoti rusiškos naftos srautą – pagrindinį Kremliaus uždarbio ir energijos šaltinį, kurio ES atsisakyti lengviau nei gamtinių dujų.

Kremliaus informacinis laukas pastarosiomis dienomis akivaizdžiai pasikeitė – kai nuostolių ir košmariškų vaizdų iš Ukrainos nuslėpti pasidarė nebeįmanoma, nuspręsta tobulinti gyventojų informavimo strategiją. Staiga atsirado ir iki šiol neigta „karo“ sąvoka, ir sunaikintų Ukrainos miestų vaizdai.  Tiesa, tai nedaug ką keičia iš esmės.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino su Ukraina besiribojančią NATO narę Lenkiją eskaluojant padėtį Rytų Europoje, Varšuvai išsiuntus 45 rusų diplomatus dėl įtariamo šnipinėjimo. „Varšuva pasirinko pavojingos eskalacijos kelią regione, remdamasi ne nacionaliniais interesais, o NATO gairėmis, kurios grindžiamos atviru rusofobiškumu, pakeltu iki oficialios politikos lygio“, – teigiama ministerijos pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Vašingtonas pareiškė su sąjungininkais svarstantis priešlaivinių raketų siuntimą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui siekiant padidinti karo kainą Kremliui per Briuselyje vykstančią virtinę viršūnių susitikimų. „Ukrainai, kad išgelbėtų žmones ir mūsų miestus, reikia karinės pagalbos be apribojimų.

Internete pasklido vaizdo įrašas ir nuotrauka karininko, kuriam kojas tanku galimai pervažiavo vienas jo būrio karių. Šią savaitę Ukrainos žurnalistas Romanas Cimbaliukas paskelbė apie „incidentą“ Rusijos kariuomenės gretose, kaip esą įtūžęs dėl savo kolegų beprasmiškos žūties karys tanku pervažiavo savo būrio vadui kojas. Būrio vadas – pulkininkas Jurijus Medvedevas.

Pekinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą „dezinformacijos skleidimu“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija remia Rusijos karą prieš Ukrainą. Augant tarptautiniam spaudimui atsiriboti nuo Maskvos, Kinija atsisako pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl kruvinos invazijos į Ukrainą ir gerokai atsilieka nuo daugelio kitų šalių, teikiančių humanitarinę pagalbą karo niokojamai šaliai.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš Donecko, kuriame užfiksuota rusų tanko ir autobuso avarija. Kaip matyti vaizdo įraše, per sankryžą spėjo pravažiuoti du tankai, kiek vėliau važiuoti ėmė ir trečias. Būtent šis tankas ir rėžėsi į žmones vežusį autobusą. Iš vaizdo įrašo panašu, kad autobuso vairuotojas nematė atvažiuojančio tanko, manė, kad kelias yra laisvas, o jei jį ir pastebėjo, tai buvo per vėlu.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis NATO viršūnių susitikimo metu kreipėsi į lyderius prašydamas didesnės karinės paramos Ukrainos kariuomenei be tam tikrų apribojimų.  Pasak V. Zelenskio, tokiu būdu Rusijos invazija gali būti sustabdoma, o ukrainiečių gyvybės išgelbėtos. Tiesa, Ukrainos prezidentas išreiškė padėką už šiuo metu suteikiamą paramą Ukrainai, tačiau pridūrė, kad kariuomenei reikia tankų, lėktuvų. „Galite mums perduoti 1 proc. jūsų turimų lėktuvų, tankų.

Nors Rusijos pradėtas karas Ukrainoje trunka jau mėnesį, o abi kariaujančios pusės patyrė milžiniškų nuostolių, socialiniame tinkle „Twitter“ galima rasti ir pozityvių vaizdų iš karo fronte besikaunančių karių gyvenimo. Vaizdo įraše matyti, kaip karines uniformas vilkintys ukrainiečiai šoka pagal muziką su ginklais rankose, slidinėja nuo kalniuko ar laiptų ar imituoja grojimą muzikos instrumentais, nors rankose laiko automatus.

NATO lyderiai ketvirtadienį stengiasi didinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jo invazijos į Ukrainą kainą plėsdama ginklų tiekimą Kyjivui ir stiprindami Aljanso rytinį flangą. JAV prezidentas Joe Bidenas per virtinę ketvirtadienio viršūnių susitikimų Briuselyje sieks stiprinti vienybę ir griežtinti sankcijas Maskvai, Vakarams reaguojant į Kremliaus bandymą pakeisti po Šaltojo karo nusistovėjusią pusiausvyrą.

Vakar skelbėme, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu yra dingęs jau 12 dienų. Vėliau paaiškėjo, kad Rusijos generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas viešumoje paskutinį sykį taip pat buvo pasirodęs kovo 11-ąją, likus kelioms dienoms iki savo kolegos S. Šoigu „dingimo“. „Dingo“ ne tik kariuomenės vadai, su kuriais niekaip kontakto nebegali užmegzti ir JAV kariuomenės vadovybė.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas vėlai trečiadienį pranešė, kad jo šalis pasiųs dar 6 000 raketų ir skirs 25 mln. svarų (30 mln. eurų) finansinės pagalbos Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. Pranešimas apie skiriamą finansavimą ir papildomą amuniciją, įskaitant prieštankinius ir sprogstamuosius ginklus, buvo paskelbtas NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų, per kuriuos bus diskutuojama apie Rusijos invaziją, išvakarėse.

Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas ketvirtadienį paragino pasaulį atimti iš Rusijos galimybę naudotis savo aukso atsargomis.  Šį raginimą britų premjeras išsakė prieš NATO viršūnių susitikimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.   „Turime nuveikti daugiau, todėl turime padaryti daugiau ekonomiškai, – sakė B. Johnsonas radijui LBC praėjus mėnesiui po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo pajėgoms pulti kaimyninę Ukrainą.

 Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas dar 59 Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant neaiškią Rusijos samdinių grupę „Wagner“, dar labiau sugriežtindama atsaką į Maskvos invaziją Ukrainoje. Be to, į sankcijų sąrašus dėl invazijos Ukrainoje įtraukti šeši juridiniai asmenys, susiję su Baltarusijos režimu. Britų vyriausybė sakė, kad bus įšaldytas dar 33 Rusijos asmenų ir 26 juridinių asmenų turtas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas prabilo apie Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu „dingimą“. Ministras jau trylika dienų nesirodo viešumoje. „Kaip jūs suprantate, gynybos ministras dabar turi daug rūpesčių. Vyksta speciali karinė operacija. Žinoma, dabar ne pats laikas veiklai žiniasklaidoje. Tai visai suprantama“, – ministro dingimą komentavo D. Peskovas. Portalas tv3.lt jau rašė, kad S. Šoigu beveik dvi savaites nesirodo viešumoje.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta dėkojo Lietuvai už paramą kare su Rusija. Diplomatas pažymėjo, kad Vakarai turi uždaryti oro erdvę virš Ukrainos ir įvesti embargą Rusijos energetiniams ištekliams. P. Beštos nuomone, jeigu Europa nesugebės priimti sunkių ir reikalingų sprendimų, žus tūkstančiai ukrainiečių, o Europa ir toliau gyvens bijodama, kad Rusija gali atakuoti ir pačią Europą. „Jau beveik vieną mėnesį trunka Ukrainos pasipriešinimas prieš vieną didžiausių pasaulio kariuomenių.

Ukrainos atstovai skelbia, kad Rusijos pajėgos panaudojo cheminį ginklą Kramatorske. JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau yra perspėjęs, kad Rusija gali ryžtis panaudoti draudžiamą ginkluotę Ukrainoje. Kyjivo policijos vadovo Oleksijaus Bilošytskio teigimu, Rusijos kariuomenė panaudojo Kramatorske. „The Independent“ pažymima, kad patvirtinti šios informacijos nepriklausomiems šaltiniams kol kas nepavyksta.

Kremliaus invazija į Ukrainą privertė Europos Sąjungą (ES) atsisakyti ilgamečių politinių tradicijų – Bendrija mobilizavosi skirdama karinę paramą Ukrainai ir įvesdama beprecedentes sankcijas Rusijai. Vis dėlto sulaužyti dar vieno tabu – atverti Kyjivui greitesnį kelią į Bendriją – nesiryžtama. Ukraina prieš aštuonerius metus pasirašė Asociacijos sutartį, o šių metų vasarį prasidėjus karui oficialiai pasiprašė stoti į Bendriją.

Rusija patyrė dar vieną moralinį smūgį – Ukrainoje nukautas Rusijos desantininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Aleksejus Šaršavovas. Jis vadovavo 7-osios gvardijos 171-ojo atskirojo oro desanto batalionui. Divizijos vieta – Rusijos okupuotas Krymas, Feodosijos miestas.

Rusijos derybinės grupės delegacijos vadovas, buvęs šalies kultūros ministras Vladimiras Medinskis pareiškė, kad šiuo metu sprendžiamas pačios Rusijos, kaip valstybės, likimas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“, Aljanso lyderiams susirinkus aptarti rytinio sparno gynybos. „Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas prieš NATO šalių viršūnių susitikimą Briuselyje pareiškė, kad V. Putinas jau seniai peržengė raudonąją liniją ir prabilo apie galimybę imtis veiksmų prieš Rusijos aukso rezervus. „Svarbus faktas, kurį žino pasaulis, yra tai, kad Ukrainos žmonės kausis dėl savo šalies. Jie tiki savo šalimi. Jie myli savo šalį ir jie ją gins. Tai yra tas dalykas, kurio mes iš tiesų nesuvokėme prieš kelis mėnesius.

Europos Parlamentas griežtai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir primygtinai paragino Europos Sąjungą sugriežtinti sankcijas Maskvai bei apsaugoti Bendrijos ekonomiką. Kaip informavo ES asamblėjos spaudos tarnyba, trečiadienį per plenarinį posėdį europarlamentarai pasveikino greitą ES valstybių reakciją į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, priimtas precedento neturinčias sankcijas ir parodytą solidarumą priglaudžiant nuo karo Ukrainoje bėgančius asmenis.

Prancūzijos automobilių milžinė „Renault“ trečiadienį paskelbė stabdanti savo gamyklos Maskvoje veiklą, Kijevui paraginus boikotuoti įmonę dėl jos sprendimo likti Rusijoje. „Renault“ taip pat svarsto „galimus variantus“ dėl savo filialo Rusijoje „AvtoVAZ“, sakoma bendrovės pranešime, kuriame priduriame, kad bendrovė sumažino savo rezultatų prognozes 2022 metams. „Renault“ grupė turi peržiūrėti savo 2022 metų finansines perspektyvas, o grupės veiklos marža, manoma, sieks maždaug 3 proc.

Praėjus mėnesiui po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiuntė vaizdo žinutę didvyriškai puolimą atremiančiai Ukrainai. Savo kreipimesi anglų kalba G. Nausėda sako: „Jūsų kova yra mūsų kova. Jūsų skausmas yra mūsų skausmas. Jūsų laisvė yra mūsų laisvė“. „Brangūs broliai ir seserys, brangus Volodymyrai, drąsūs ukrainiečiai, prieš mėnesį jūsų šalis buvo žiauriai užpulta Rusijos.

Lietuvoje jau registravosi 30,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, per 13 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.  Jo duomenimis, daugiausiai, 10 140 asmenų, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 3 097 – Alytaus, 2 763 – Kauno, 2 657 – Klaipėdos, 1 524– Šiaulių, 1 490 – Marijampolės registracijos centre.

Praėjo lygiai mėnuo nuo to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. JAV prezidentas Joe Bidenas pradeda vizitą Europoje ir susitikimą su aukščiausiais žemyno lyderiais. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Rusijos karinėms pajėgoms bombarduojant Ukrainos uostamiestį Mariupolį, pranešama, kad žuvo vienuolikmetė ukrainietė gimnastė Katya Dyačenko. Apie tai socialiniame tinkle pranešė ukrainietė žurnalistė Olga Tokariuk, pridėdama: „Kiek dar ukrainiečių vaikų turi mirti, kad Ukraina pagaliau gautų oro gynybos sistemas ir naikintuvus? Kiek ilgai mūsų vaikai bus skydai, saugantys ES/NATO?“ Kiek anksčiau portalas tv3.lt jau skelbė, kad Ukrainoje „nuobodžiaujantys“ Rusijos kariai, kurie girti a...

Rusijos žiniasklaidos reguliavimo institucija apribojo galimybes naudotis JAV technologijų milžinės „Google“ naujienų paslauga „Google News“, apkaltinusi ją sudarant galimybes matyti „melagingą“ informaciją apie Rusijos puolimą Ukrainoje, trečiadienį pranešė rusų naujienų agentūros. Sprendimas priimtas paprašius Rusijos generalinei prokuratūrai, sakoma žiniasklaidos cituojamame „Roskomnadzor“ pareiškime.

NATO trečiadienį paskelbė vertinimus, kad per keturias karo Ukrainoje savaites žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių, šalies gynėjų įnirtingam pasipriešinimui sužlugdžius Maskvos užmojus laimėti žaibišką pergalę. Palyginimui, per 10 metų karo Afganistane tuometė Sovietų Sąjunga neteko apie 15 tūkst. karių.

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) perversmo prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną rizika didėja kiekvieną savaitę, kai karas Ukrainoje tęsiasi, sakė Rusijos žvalgybos centre esantis informatorius. Pranešėjas tvirtina, kad po nesėkmingos Rusijos invazijos į Ukrainą saugumo tarnybas apėmė chaosas ir nepasitenkinimas, praneša The Guardian. Anoniminio Rusijos žvalgybos analitiko laiškai ištremtam Rusijos aktyvistui ir žmogaus teisių grupės Gulagu.

Kubanėje (Rusija) buvo atleisti iš darbo 12 vidaus kariuomenės („Nacgvardija“) pareigūnų, kurie atsisakė vykti į „spec. operaciją“ Ukrainoje. Negana to, pareigūnai nusprendė į teismą paduoti ir pačią valstybę. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:52 | Kanada plečia sankcijas Rusijai Pasak Kanado premjero biuro atstovų, naujosios sankcijos bus taikomos 160 Rusijos parlamento narių ir tam tikrų prekių bei technologijų eksportui į Rusiją. Kanada taip pat skirs 50 mln.

Ukrainoje, netoli Černobylio atominės elektrinės, liepsnoja miškai. Vietos ugniagesiai bandė užgesinti liepsnas, tačiau teigiama, kad situacija kelia nerimą. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sako, kad Kyjive aptiktas nedidelis cezio koncentracijos ore padidėjimas, tačiau tai nekelia radiacinės grėsmės.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją praėjo vienas mėnuo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulio žmones visame pasaulyje protestuoti prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą terorą.  Trečiadienį vakare paskelbtame vaizdo įraše V. Zelenskis teigė, kad Rusijos pradėtas karas nėra vykdomas tik prieš Ukrainą. „Rusijos karas – tai ne tik karas prieš Ukrainą. Tai yra daug daugiau. Rusija pradėjo karą prieš laisvę ir tai yra tik pradžia.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį vakare atvyko į Briuselį, kur bus surengtas neeilinis NATO viršūnių susitikimas, skirtas Rusijos pradėtam karui Ukrainoje aptarti.  „Air Force One“ Briuselio oro uoste nusileido 21.03 val. vietos laiku po maždaug septynių valandų skrydžio iš Vašingtono. Nuo ketvirtadienio JAV prezidentas pradeda intensyvias derybas su NATO, G7 ir Europos Sąjunga.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį atskrido į Briuselį dalyvauti virtinėje skubiai sušauktų susitikimų su Europos, Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO šalių lyderiais, per kuriuos bus susitelkta į Rusijos invaziją Ukrainoje, parodė naujienų televizija CNN. J. Bidenas, siekiantis sutelkti vieningą Vašingtono sąjungininkų atsaką Maskvai, ketvirtadienį dalyvaus NATO, Europos Sąjungos ir G-7 viršūnių susitikimuose, o penktadienį ir šeštadienį lankysis Lenkijoje.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad naujos Vakarų sankcijos bus paskelbtos Rusijos politiniams veikėjams ir prezidentui Vladimirui Putinui artimam turtingam elitui – oligarchams. „Mes, Jungtinės Valstijos, rytoj paskelbsime sankcijų paketą, susijusį su politiniais veikėjais, oligarchais.

Internetiniame leidinyje „The Insider“ dirbusi rusų žurnalistė Oksana Baulina žuvo per Rusijos pajėgų apšaudymą viename Ukrainos sostinės gyvenamajame rajone, trečiadienį pranešė jos darbdaviai. O. Baulina, anksčiau dirbusi Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kovos su korupcija grupėje, „žuvo per apšaudymą Kyjive“, filmuodama Rusijos kariuomenės veiksmų sukeltus sugriovimus, sakoma „The Insider“ tinklalapyje.

NATO atstovai trečiadienį pranešė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje apie 40 tūkst. Rusijos karių žuvo, buvo sužeisti ar pateko į nelaisvę. Kaip teigiama Aljanso pranešime, per paskutines keturias karo savaites dėl stringančio okupantų plano žuvo nuo 7 iki 15 tūkst. Rusijos karių. Pabrėžiama, kad Rusijai dalyvaujant kare, kuris vyko Afganistane, per 10 metų žuvo apie 15 tūkst. rusų karių.

Jungtinės Valstijos padarė išvadą, kad Rusijos karinės pajėgos įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje, trečiadienį paskelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas). „Praėjusią savaitę pritariau prezidento J. Bideno pareiškimui, kad V. Putino pajėgos Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, remdamasis nesuskaičiuojamais naikinimo ir kančių vaizdais, kuriuos visi matėme.

Rusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti Amerikos diplomatų, atsakydama į Vašingtono anksčiau šį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti 12 JAV įsikūrusių Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose. „Kovo 23 dieną Amerikos diplomatinės misijos vadovui, kuris buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, buvo įteikta nota su Amerikos diplomatų, paskelbtų persona non grata, sąrašu“, – sakoma ministerijos pranešime.

Prancūzijos teisėsauga areštavo dvi prabangias jachtas, priklausančias vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų, Vakarų vyriausybėms tęsiant pastangas areštuoti prezidento Vladimiro Putino bendražygių turtą dėl Kremliaus surengtos invazijos į Ukrainą. Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis prancūzų vyriausybėje, kovo 16 dieną Viduržemio jūros Kanų kurorte buvo areštuotas „Little Bear“ – 17 metrų ilgio laivas, kurio vertė siekia 20 mln. eurų.

Trečiadienį Vokietija perspėjo, kad Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujų tiekimą Europai yra sutarties pažeidimas. „Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas). Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų importavo iš Rusijos.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš ketvirtadienį įvyksiantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu. Pokalbio metu V. Zelenskis tvirtino, kad „kartu mes laimėsime“ prieš Rusijos okupantus. V. Zelenskis tvirtino, kad Jungtinė Karalystė ir toliau teiks paramą Ukrainai tęsiantis Rusijos invazijai.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą. Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose Kyjivą supančiose gyvenvietėse, trečiadienį pareiškė miesto meras Vitalijus Klyčko, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, užuot atidavus sostinę. Pasak V. Klyčko, šiauriniame ir rytiniame miesto priemiesčiuose vyksta mūšiai ir kad „nedidelį Makarivo miestą ir beveik visą Irpinę jau kontroliuoja Ukrainos kariai“. Irpinė ribojasi su Kyjivo vakariniu pakraščiu, o Makarivas yra dar maždaug už 50 km į vakarus nuo jos.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo. J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad aljansas greičiausiai nuspręs ketvirtadienį sutelkti daugiau karinių pajėgų prie rytinio flango, rašo „Reuters“ naujienų agentūra. Šiuo metu NATO pajėgos padidintos prie rytinės aljansos sienos, apie 40 tūkst. karių pasiskirstę nuo Baltijos valstybių iki Juodosios jūros.  Be to, siekiama dislokuoti dar 4 naujus karinius vienetus Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje bei Slovakijoje.

Socialiniuose tinkluose plinta Kyjive nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota vaikų realybė ir linksmybės, kol jie slepiasi nuo bombų Ukrainos sostinės metro. „Vaikystė Kyjivo metro, kurį sostinės gyventojai naudoja kaip priedangą nuo bombų“, – rašoma socialiniuose tinkluose. Kaip matyti vaizdo įraše, nuo bombų metro besislepiantys vaikai linksminasi čiuožinėdami nuo laiptų.