Karas Ukrainoje

Ukrainoje prieš Rusijos pajėgas kovojantis JAV veteranas karys Jamesas Vasquezas tvirtina, kad Rusijai nerūpi jos žuvę kariai. Maža to, jo teigimu, Rusijos karinės pajėgos palieka savo karių kūnus „suėsti šunims“. Ukrainos pusėje kovojantis J. Vasquezas paskelbė vaizdo įrašų seriją iš fronto linijos, kur dokumentuoja Rusijos invaziją į Ukrainą. Jo tvirtinimu, Rusijos karinės pajėgos karo lauke tiesiog palieka savo žuvusius karius, kur jie krenta, kad šiuos suėstų šunys.

Ukrainos policijos generolas Viačeslavas Abroskinas pasisiūlė save Rusijos pajėgoms mainais į vaikų evakuaciją iš Mariupolio. Pasak Ukrainos generalinės prokurorės I. Venediktovos, Mariupolis dabar yra „miestas įkaitas“. „Šiandien visiškai sugriautame mieste liko daug vaikų, kurie, jeigu dabar neišgelbėsime, žus per artimiausias dienas. Laikas čia jau skaičiuojamas valandomis.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį atmetė emocingą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą tiekti Ukrainą ginklus ir paremti sankcijas Rusijos energijos sektoriui.

Mirė prieštaringai vertinamas Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis. Paskutines savo gyvenimo paras jis praleido komoje. Informaciją netrukus patvirtino Rusijos senatorius Aleksandras Proniuškinas, skelbiama „Lenta.ru“. Rusijos Dūmos tuo metu pareiškė, kad pranešimai apie V. Žirinovskio mirtį yra klaidingi. Anksčiau politiko mirties faktą patvirtino Rusijos senatorius A. Proniuškinas, tačiau vėliau panaikino įrašą.

Leidinio „Forbes“ duomenimis, per visą karo Ukrainoje šalis neteko 74 tankų, tačiau apie 117 užgrobė iš Rusijos. Ekspertų teigimu, Ukraina šiuo metu turi daugiau tankų negu karo pradžioje. Rusija viso neteko ne mažiau nei 274 tankų, 117 pasiėmė ukrainiečiai, o likusieji – sunaikinti mūšio lauke. Atvirus šaltinius analizavę ekspertai tvirtina, kad dabar Ukrainos kariuomenė gali turėti 43 tankais daugiau negu prieš mėnesį net nepirkdami naujų.

Lietuvoje jau registravosi 32 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 13,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, penktadienį skelbia Statistikos departamentas.  Jo duomenimis, daugiausiai, 10 551 asmuo, užregistruotas Vilniaus registracijos centre, 3 226 – Alytaus, 3 158 – Kauno, 3 021 – Klaipėdos, 1 629 – Šiaulių, 1 535 – Marijampolės registracijos centre.

Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo už įkalinimo iki 12 metų bausmes asmenims, padedantiems į šalį prieš mėnesį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms. Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai didžiule persvara pritarė 10–12 metų įkalinimo bausmėms už „tyčinę veiklą siekiant padėti valstybei agresorei“, sakoma parlamento interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Rusija savo karius spaudžia baigti karą Ukrainoje iki gegužės 9-osios, kai Rusijos Federacija mini pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Kaip feisbuke praneša ginkluotosios pajėgos, jų žvalgybos duomenys rodo, kad rusai nori baigti karą iki gegužės 9-osios, t. y., dienos, kuri Rusijoje minima kaip pergalės prieš nacius prieš daugiau nei 70 metų diena.

Teatro dirbtuvės ir dailės užsiėmimai Lvivo traukinių stotyje pradėjo veikti tam, kad pasiūlytų laikiną atokvėpį nuo karo, kadangi gydytojai įspėjo apie plačiai paplitusią ukrainiečių psichologinę traumą, praneša „The Guardian“. Praėjus dviem dienoms po to, kai Rusijos pajėgos įžengė į Ukrainą, šalies karinė administracija paprašė Lvivo traukinių stotyje įdiegti psichologinės pagalbos sistemą.

JAV prezidentas Joe Bidenas per ketvirtadienį įvykusius tris viršūnių susitikimus Briuselyje užsitikrino, kad Vakarų lyderiai pademonstruotų vienybę Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje, tačiau praktiniai rezultatai buvo riboti, ir tai parodo, kad net tvirtai susivienijusių sąjungininkių galimybės priešintis Maskvai nėra beribės. Paeiliui įvykusių 30 NATO narių, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos 27 valstybių vadovų susitikimų svarbiausia figūra buvo J. Bidenas.

Suomija išsiųs Ukrainai dar vieną ginkluotės siuntą, ketvirtadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė Sanna Marin, praėjus trims savaitėms po to, kai ši Šiaurės valstybė atsisakė savo ilgalaikės politikos netiekti ginklų į konfliktų zonas. Siuntoje numatyta „pagalba ginklais Ukrainai“,  žurnalistams sakė S. Marin Briuselyje, ES valstybių vadovams susitikus aptarti tolesnių sankcijų Rusijai.

Buvęs Rusijos prezidentas, dabar šalies Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad būtų „kvaila“ manyti, kad Vakarų sankcijos Rusijos verslui gali turėti įtakos Maskvos vyriausybei. Vakarai Rusijai įvedė daugybę sankcijų, kai kurios jų skirtos konkrečiai verslininkams milijardieriams, kurie, kaip manoma, yra artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Šveicarijos valdžios institucijos įšaldė apytikriai 5,75 mlrd. Šveicarijos frankų (5,62 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl invazijos į Ukrainą, pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas skelbia, kad „vis daugiau“ Rusijos karių pereina kovoti į Ukrainos pusę. „Vis daugiau Rusijos karių ne tik atsisako dalyvauti kare prieš Ukrainą, bet ir su ginklais rankose ateina į Ukrainos pusę, kad dalyvautų kovoje prieš piktąjį Putino režimą“, – savo „Telegram“ paskyroje skelbė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pareiškė, kad nemokės už rusiškas dujas Rusijos rubliais, atmesdama tokį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“, Rusijai atsidūrus precedento neturinčių tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje gniaužtuose. „Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Baltarusijos pajėgas neįsitraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą, jei to bus prašoma, ir gyrė savanorius, padedančius ukrainiečiams kovoti su rusų kariais.     „Mūsų baltarusiai kariai supranta, kad ukrainiečiai yra mūsų broliai ir seserys ir mes nenorime prieš juos kovoti“, – sakė S. Cihanouskaja per susitikimą su baltarusių bendruomenės atstovais Varšuvoje.  „Nenorime tapti priešais“, – kalbėjo ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltina Vakarus per vėlai ėmusis sankcijų prieš Rusiją. Jo teigimu, jei priemonių būtų imtasi gerokai anksčiau, galbūt Rusija išvis nebūtų pradėjusi karo. V. Zelenskis ketvirtadienį pasakė kalbą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje. Joje jis apibūdino Rusijos destrukciją ir jo šaliai padarytą žalą bei padėkojo Europai už vienybę remiant Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį aplankys vieną Lenkijos miestą netoli sienos su Ukraina , pranešė Baltieji rūmai, jam siekiant pademonstruoti Vakarų solidarumą su Kyjivu, kovojančiu su Rusijos invazija. J. Bidenas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitiks Žešuve, esančiame maždaug už 80 km nuo sienos su Ukraina, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime apie JAV lyderio penktadienio kelionių planus per skubiai surengtą vizitą Europoje dėl karo Ukrainoje.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Ukrainos kariuomenė dabar turi 43 tankais daugiau nei karo pradžioje, rašo „Forbes“.  Teigiama, kad nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė prarado 530 savo tankų, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos 74. Visgi Ukrainos kariai sugebėjo perimti 117 okupantų tankų. Lietuvos kariuomenės vadas: apie 30 proc.

Rusijos karui Ukrainoje įsibėgėjus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė manantis, kad mažai tikėtina, jog tarp Rusijos ir Aljanso įvyks visavertis karas.   J. Stoltenbergas, kalbėdamas su CNN žurnaliste, įvertino NATO šalių vienybės demonstravimą, sumažinusį viso masto karo tikimybę. Visgi NATO vadovas tvirtina, kad situacija Ukrainoje yra labai nenuspėjama, todėl Aljansas turi būti pasiruošęs.  Lietuvos kariuomenės vadas: apie 30 proc.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje ketvirtadienį priimta rezoliucija dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių pasekmių yra „tvirta pasaulio parama nuožmią Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai“, teigiama Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime. „Rusija ir jos bendrininkė Baltarusija yra visiškai atsakingos už karą ir humanitarinę krizę.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusija šiuo metu nekelia grėsmės Lietuvai, nes įsivėlusi į jai neparankų karą Ukrainoje nebeturėtų pajėgų atverti naujo fronto. „Dabar Rusija turi didžiulius nuostolius, ji didžiąją dalį sausumos pajėgų sutelkusi prie Ukrainos ir dalyvauja invazijoje į Ukrainą, aš manau, kad dabar šiuo momentu nėra kažkokios grėsmės, paprasčiausiai ji šiuo metu neturi pajėgų“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė V. Rupšys.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ketvirtadienį viršūnių susitikimuose Briuselyje didino spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, perspėdamos Maskvą, jog kuo ilgiau tęsis karas, tuo brangiau jis jai kainuos. Vašingtonas pristatė naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos bendrovėms, taip pat aptarė Didžiojo septyneto (G-7) pastangas suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose bei įšaldyti jos aukso rezervą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį teigė, kad Rusija sulauktų atsako, jeigu būtų panaudotas cheminis ginklas, rašo „The Guardian“. Pasak J. Bideno, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų griebtis cheminio ginklo, JAV reakcija priklausytų nuo tokios karinės priemonės panaudojimo pobūdžio. JAV prezidentas taip pat patikino, kad Kinijos vadovas sulaukė griežtų įspėjimų dėl galimų ekonominių sankcijų, jeigu Kinija nuspręstų remti Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį pritarė idėjai, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš Didžiojo dvidešimtuko (G20) didžiųjų ekonomikų grupės dėl Maskvos surengtos invazijos į Ukrainą. „Iškėliau galimybę, jei to neįmanoma padaryti, jei Indonezija ir kiti nesutinka, tada, mano nuomone, turėtume prašyti, kad... Ukraina... taip pat dalyvautų susitikimuose“, – sakė J. Bidenas po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

Karas Ukrainoje privertė milijonus ukrainiečių palikti savo namus ir emigruoti į kitas šalis ir miestus, tačiau yra ir tokių porų, kurios net karo akivaizdoje neišsižada savo svajonių ir likę gimtinėje stengiasi gyventi jiems įprastą gyvenimą.  Pagrindinis Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos direktoratas Kyjive džiugiai skelbia, kad net keturi jų darbuotojai trečiadienį sumainė žiedus su savo antrosiomis pusėmis.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyko suskaldyti Vakarų savo karu prieš Ukrainą. „NATO dar niekada, niekada nebuvo tokia vieninga kaip šiandien. V. Putinas gauna visiškai priešingą rezultatą, nei ketino gauti įžengdamas į Ukrainą“, – sakė J. Bidenas po susitikimo su NATO lyderiais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį paragino skubiai parengti tarptautinį aprūpinimo maistu planą, siekiant išvengti „bado“ pažeidžiamose šalyse dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Kalbėdamas po NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų Briuselyje, E. Macronas paragino Rusiją parodyti atsakomybę ir leisti gaminti žemės ūkio produkciją Ukrainoje, kuri yra svarbi grūdų eksportuotoja.

Didysis septynetas (G-7), labiausiai išsivysčiusių pasaulio ekonomikų grupė, ketvirtadienį perspėjo nenaudoti prieš Ukrainą cheminių ginklų ir pažymėjo, kad Rusija privalo laikytis tarptautinių sutarčių. „Perspėjame dėl bet kokio grasinimo panaudoti cheminius, biologinius ir branduolinius ginklus ar su jais susijusias medžiagas“, – pareiškė G-7 po Briuselyje įvykusio neeilinio viršūnių susitikimo.

Rusijos kariuomenės raketa Charkive pataikė į prekybos centro stovėjimo aikštelę. Per įvykdytą ataką nužudyti 6 žmonės, dar 15 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono vadovas. Teigiama, kad ataka buvo įvykdyta tada, kai žmonės stovėjo ir laukė prie prekybos centre esančio pašto, kad sulauktų humanitarinės pagalbos.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė naują teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Per balsavimą JT būstinėje Niujorke 140 šalių balsavo už, 38 susilaikė, o penkios pasisakė prieš šį dokumentą. Kovo 2 dieną JT buvo priimta kita rezoliucija, kuria taip pat reikalaujama, kad Rusija nedelsdama nutrauktų jėgos naudojimą.

Rusijos karių okupuotame Chersone ant miesto tarybos pastato sienos uždėta didelė Ukrainos vėliava. Apie tai pranešė miesto meras Igoris Kolychajevas.  „Tą naktį, kai buvo atleista miesto taryba, virvė, ant kurios laikėsi Ukrainos vėliava, buvo nutraukta. Šiandien radome galimybę pakabinti naują“, – teigė jis. Okupuoto miesto meras pasakoja, kad nors mieste didžioji dalis gyventojų yra rusakalbiai, tačiau daugelis jų nepalaiko Maskvos vykdomos invazijos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, jog esama „realios“ grėsmės, kad Maskva Ukrainoje panaudos cheminį ginklą, ir apkaltino Rusiją jau panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) kovo 26–30 dienomis lankysis Izraelyje, Vakarų Krante, Maroke ir Alžyre, kad aptartų Rusijos karą Ukrainoje, Izraelio ir palestiniečių santykius bei Irano klausimą, ketvirtadienį paskelbė Valstybės departamentas.

Didžioji Britanija į sankcijų sąrašus įtraukė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dukterį Poliną Poliakovą. Ukrainos prezidento administracijos vadovo Andrijaus Jermako teigimu, britai į sankcijų sąrašus įtraukė ir vieno ištikimiausių V. Putino pavaldinių S. Lavrovo dukrą, kuri gyveno Didžiojoje Britanijoje. „Įdomiausia tai, kad dabar jos 4,4 mln. svarų vertės butas bus konfiskuotas, o sąskaita banke įšaldyta. Anuliuotas leidimas gyventi Didžiojoje Britanijoje.

Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Ukrainą užpuolusią Rusiją, prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Sumažinta priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių yra geriausias būdas nubausti šią šalį už baisią agresiją prieš Ukrainą, – teigė Lietuvos vadovas. – Tai yra mūsų pareiga.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad Rusija perduoda ginklus ir kitą karinę įrangą Baltarusijai, rašo CNN. Teigiama, kad tokia karinė rokiruotė yra nauja Rusijos karinio plano dalis. Perdavus dalį ginkluotės, Kremlius galimai ruošiasi pradėti puolimą ir apsupti Kyjivo sostinę. Be to, pastebima, kad Rusijos okupantai taip pat kaupia įrangos atsargas Kryme.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas. Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.

Černihivo meras Vladislavas Atrošenko jau mėnesį besitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje parodė, kaip šiandien atrodo šalies šiaurėje, netoli sienos su Baltarusija esantis miestas. Pastarosiomis dienomis šį Ukrainos miestą Rusijos pajėgos bombardavo iš oro, buvo sunaikintas Desnos upę kertantis tiltas, kuris buvo naudojamas evakuoti civilius ir vežti humanitarinę pagalbą. Tiltas jungė Černihivą su Ukrainos sostine Kyjivu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas didins savo apsaugos nuo cheminių ir branduolinių ginklų pajėgumus, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti tokią ginkluotę Ukrainoje. Pasak J. Stoltenbergo, NATO lyderiai per Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą sutarė siųsti Ukrainai įrangą, skirtą padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.

Kamranui Manafly, 28 metų geografijos mokytojui, viskas prasidėjo nuo Instagram įrašo, rašo BBC. „Nenoriu būti valstybinės propagandos atspindžiu“, – socialiniame tinkle rašė jis, likus vos kelioms dienoms iki Instagram platformos apribojimo Rusijoje. „Aš turiu savo nuomonę! Daugybė mokytojų ją turi. Ir žinote ką? Ji ne tokia pati, kaip mūsų valstybės“, – toliau rašė jis.

Kubanėje (Rusija) iš darbo buvo atleisti 12 vidaus kariuomenės („Nacgvardija“) pareigūnų, kurie atsisakė vykti į „spec. operaciją“ Ukrainoje. Rusai nesutiko vykti „neaišku kur, neaišku ko“ ir dabar bandys teistis dėl neteisėto, jų manymu, atleidimo iš darbo. Tai pirmasis toks Rusijos atstovų patvirtintas atvejis, kuris buvo aprašytas opozicinėje šios šalies žiniasklaidoje.

Nemažai pasaulio lyderių yra sakę, kad po Ukrainos, Rusija gali pulti Baltijos šalis. NATO padidino pajėgas Baltijos šalyse ir sustiprino Rytų Europos gynybos planą. Latvijos pasienio regionai, kuriuose gyvena daug rusakalbių, blogiausiu atveju, būtų pirmieji, rašo BBC. Tokių regionų gyventojai negali apsispręsti į kurią pusę stoti – už Putiną, ar už Ukrainą. Žmonės bijo ir puolimo, ir pilietinio karo.

Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją ir iš jų, taip pat neleisti šių šalių laivams įplaukti į Bendrijos uostus. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, keturių šalių ministrai pirmininkai išplatino kreipimąsi ES vadovams, ragindami didinti spaudimą Rusijai bei su ja bendrininkaujančiai Baltarusijai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

Rusija „sunaikins laisvę“ Europoje ir persekios savo kaimynes, jei Ukraina neatsilaikys, ketvirtadienį kreipdamasis į Švedijos parlamentarus įspėjo ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jei Ukraina neatsilaikytų ir neapsaugotų savęs, tai reikštų, kad... nuo šiol visos Rusijos kaimynės atsidurs pavojuje“, – pabrėžė jis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į parlamentarus, kurie savo ruožtu pagerbė Ukrainos lyderį plojimais atsistojus.

Pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas vienijantis Didysis septynetas (G-7) ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Jungtinės Valstijos, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijos įstatymų leidėjams, oligarchams ir gynybos bendrovėms, pranešė Baltieji rūmai.