Karas Ukrainoje

Ukrainos pasienietis, sukūręs per visą pasaulį nuskambėjusią frazę „Ruskij korabl, idi na ***“, buvo susigrąžintas iš rusų nelaisvės ir atsiėmė apdovanojimą. Ukrainos gynėjo frazė akimirksniu tapo kovos su Rusijos kariuomene simboliu. Pasiduoti Rusijos kariuomenei nesutikęs ir rusus „pasiuntęs“ ukrainiečių pasienietis Romanas Hrybovas grįžo į gimtąją Čerkasų sritį, patvirtino regiono vadovas Igoris Taburecas. „Garbė sveikinti Tėvynėje mūsų, neperdedant, legendinį pasienietį.

Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė tariamą Rusijos karininkų pokalbį, kuriame yra duodami nurodymai „sulyginti su žeme“ taikius gyvenamuosius rajonus Sumų srityje.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš Turkijoje vykusių Ukrainos ir Rusijos derybų pradžios, kuriame užfiksuota, kaip rusų delegacijos narį sudomino dezinfekcinio skysčio buteliukas, kurį jis, rodos, palaikė degtine. Kurioziniame vaizdelyje nufilmuota, kaip rusų delegacijos narys Vladimiras Medinskis labai atidžiai apžiūrinėja ant stalo padėtą buteliuką.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais. „Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis. Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui“. „Tai, ką Rusijos pajėgos daro Mariupoliui, yra nusikaltimas žmoniškumui, vykstantis visos planetos akivaizdoje realiu laiku“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą sakė V. Zelenskis.

Kultinė vokiečių roko grupė „Scorpions“ koncerto Jungtinėse Valstijose metu parodė paramą Ukrainai pakeisdama populiariojo savo hito „Wind of Change“ žodžius. Kovo 27 d. Las Vegase vykusiame koncerte „Scorpions“ pasirodę scenoje pirmiausia iškėlė Ukrainos vėliavą, o vėliau uždainavo populiarųjį savo hitą, kuriame nebeliko žodžio Maskva.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atvyko į Ukrainą „aptarti šios šalies branduolinių objektų saugos ir saugumo“, antradienį pranešė Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūra. Tai pirmasis R. Grossi vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei mėnesį. Maskvos pajėgos Ukrainos teritorijoje užėmė kelis branduolinius objektus.

Lietuvoje registruota 36,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. O kaip nuo karo bėgantiems ukrainiečiams sekasi įsidarbinti ir užsidirbti Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Užimtumo tarnybos vadove Inga Balnanosiene ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu Danu Arlausku. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Mūšių šalia Charkivo metu Ukrainos kariuomenė likvidavo 200-osios atskiros motorizuotų šaulių brigados vadą, pulkininką Denisą Kurilą, skelbia Ukrainos sausumos pajėgos. Pažymima, kad 200-oji brigada patyrė didžiausių nuostolių Rusijos karo Ukrainoje metu. Turimais Ukrainos kariuomenės duomenimis, Ukrainos teritorijoje buvo visiškai sunaikintos dvi 200-osios brigados batalioninės taktinės grupės. Bendri šio dalinio nuostoliai viršija 1,5 tūkst. karių.

Daugiau nei dvi savaites iš viešumos dingęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pasirodė viename iš valdžios posėdžių. Anksčiau buvo skelbta apie vieno iš svarbiausių Kremliaus žmonių dingimą, sietą su pablogėjusia sveikatos būkle. Susitikime su Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybe pasirodęs S. Šoigu paskelbė, kad „spec.

Ukrainoje kariaujančios Rusijos naftos pirkėjai ieško alternatyvių tiekėjų – naftos eksportas iš Rusijos per savaitę sumenko daugiau nei ketvirtadaliu. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, vidutinis rusiškos naftos tiekimas tarptautinei rinkai per parą kovo 17-23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 26,4 proc. iki 495,3 tūkst. tonų, arba 3,63 mln. barelių.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas Europai gali būti nutrauktas, jei už jas nebus mokama Rusijos rubliais. „Nežinau, kas nutiks, kai jie atmes šią galimybę. Kai tik sužinosime apie galutinį sprendimą, svarstysime kaip toliau elgtis. Tačiau neabejotinai labdara neužsiimsime ir dujų Vakarų Europai nemokamai netieksime“, – JAV transliuotojai PBS sakė Dmitrijus Peskovas. „Nebus apmokėjimo, nebus dujų“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos, jau įvedusios sankcijas Rusijos gynybos pramonei, svarsto galimybę taikyti jas ir kitiems sektoriams, susijusiems su Maskvos sukeltu karu Ukrainoje, antradienį pranešė vienas Iždo departamento pareigūnas.

Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius šiuo metu yra Stambule, Turkijoje, vykstančiose Ukrainos ir Rusijos derybose.  Nors jis nesėdi prie derybininkų stalo, kadruose iš derybų matyti, kad jis yra derybų erdvėje su vertimo ausinėmis. Taip pat nuotraukose užfiksuota, kad R. Abramovičius prieš derybas kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris derybose ėmėsi taprininko vaidmens.

Ukraina antradienį pranešė, kad vėl atidaro humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš karo nuniokotų regionų, po to, kai išvakarėse Kyjivas pareiškė laikinai stabdantis evakuaciją dėl galimų Rusijos pajėgų „provokacijų“. „Šiandienai sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių“, – vaizdo žinutėje platformoje „Telegram“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Pirmasis koridorius eis iš subombarduoto Mariupolio į Zaporižios miestą.

Viena iš Rusijos karo Ukrainoje žvaigždžių socialiniuose tinkluose tapęs Mykolajivo srities pirmininkas Vitalijus Kimas parodė Rusijos raketos smūgio į regiono administracijos pastatą pasekmes. Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, esančių įvykio vietoje, iš po griuvėsių ištraukti du žmonės, praneša BNS. Po nuolaužomis dingo ir daugiau žmonių.  Pats V. Kimas pripažino, kad tuo metu darbo vietoje galėjo būti ir jis pats: „Pramiegojau“. Vėliau pridūręs, kad pataikyta buvo į jo kabinetą.

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija perspėjo Ukrainos sostinės gyventojus mieste būti budriais, ypač stebėti vaikus, nes Rusijos karinėms pajėgoms apšaudžius Kyjivą, mieste liko šimtai minų ir nesprogusių sviedinių. „Įsibrovėliai paliko kelis šimtus sviedinių ir minų, kurios nesprogo“, – „Telegram“ sakė žurnalistas Andrejus Caplienka. Ukrainiečiams dabar pavojinga grįžti į savo namus, perspėja jis.

Britų leidinys „Financial Times“, remdamasis net keturiais šaltiniais, paskelbė galimą Rusijos ir Ukrainos derybų turinį. Teigiama, kad Rusija atsisako savo ankstesnių „denacifikacijos“ ir „demilitarizacijos“ reikalavimų. Antradienį Turkijoje prasidėsiančiose derybose rusų derybinė grupė tariamai atsisako „denacifikacijos“, „demilitarizacijos“ ir rusų kalbos specialaus statuso Ukrainoje įstatymuose.

Rusijos puolimas Ukrainoje panašus į jos veiksmus Sirijos kare, antradienį pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“, reikšdama susirūpinimą dėl galimų karo nusikaltimų, augant civilių aukų skaičiui per jau ilgiau nei mėnesį trunkančią Maskvos invaziją. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, atkartoja tai, ką matėme Sirijoje“, – sakė „Amnesty International“ vadovė Agnes Callamard naujienų agentūrai AFP.

  Ukraina turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustas kasetines bombas dviejuose pietiniuose šalies regionuose, pirmadienį pareiškė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Kasetinės bombos smūgio teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir iš esmės tapti priešpėstinėmis minomis, keliančiomis pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, šalies valiutų keityklose ukrainietiškų grivinų iškeisti į eurus jau galima be jokių kliūčių, teigia šio verslo atstovai. Tiesa, neatmetama tikimybė, kad grivinų pirkimas ateityje gali strigti, o to išvengti padėtų valstybės garantijos.  Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo vasario 25-osios į Lietuvą jau atvyko daugiau nei 35 tūkst. karo pabėgėlių, todėl grivinų keitimas tapo itin aktualus.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas paaiškinti Rusijos poziciją dėl branduolinio ginklo, patikino, kad „niekas negalvoja apie branduolinio ginklo panaudojimą“. Tačiau kartu jis pridūrė, kokiu atveju Rusija imtųsi tokio veiksmo.

Ukrainos pajėgos išlaisvino Kyjivo priemiestį Irpinę, vėlai pirmadienį per televiziją pranešė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis. „Iš tikrųjų dabar tai vyksta lygiagrečiai: ginkluotosios pajėgos žengia pirmyn, policija žengia pirmyn, ir iš karto vyksta visiškas gatvių valymas... Taigi, miestas jau išlaisvintas, bet jame vis dar pavojinga būti“, – sakė D. Monastyrskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausioje savo naktinėje kalboje griežtai sureagavo į bet kokias kalbas apie sankcijų Rusijai stabdymą ar griežtinimą tik kraštutiniu atveju. Jo teigimu – tikslas turėtų būti užtikrinti, kad sankcijos veiktų ir jų nebūtų galima apeiti. „Ukraina negali ir nesutiks su kai kurių subjektų pasyvia sankcijų pozicija Rusijos atžvilgiu. Neturėtų būti jokių „sustabdytų“ sankcijų paketų – jei Rusijos kariuomenė ką nors padarys, bus koks nors atsakymas.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba pirmadienį teigia, kad Rusija, patyrusi didelių nuostolių, Ukrainos rytuose turėtų išsiųsti daugiau nei 1 tūkst. samdinių. Teigiama, kad Rusijos privati karinė grupė „Vagner group“ jau dislokuota Rytų Ukrainoje, įskaitant aukštus šios organizacijos pareigūnus, rašo „The Guardian“. Numatoma, kad į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje gali papildomai įsitraukti dar apie 1 tūkst. samdinių.   J. Bidenas siūlo 6,9 mlrd.

JAV prezidento Joe Bideno pareiškimas, kad V. Putinas „negali likti valdžioje“, nuskambėjo per visą pasaulį, paskatino jo administraciją imtis veiksmų, kad kuo greičiau grįžtų į teisingą politikos kursą, ir kelia pavojų amerikiečių pastangoms siekiant vienybės dėl konflikto Ukrainoje. Tačiau J. Bidenas pirmadienį išreiškė, kad šis pasisakymas padėties neeskaluos.

Ukraina neturėtų būti „parduota“ derybų metu su Rusija, pirmadienį teigė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liza Truss. Pasak jos, Rusijos prezidentui neturi būti suteikiama nauda iš pradėtos invazijos Ukrainoje, rašo „Sky News“. „Mums reikia užtikrinti, kad bet kokios derybos ateityje nesibaigs Ukrainos pardavimu ar praeities klaidų kartojimu. Mums reikia prisiminti 2014 m. susitarimą, kuris neužtikrino saugumo. Putinas sugrįžo siekdamas daugiau.

Europos Sąjungai reikia „skatinti“ į Lenkiją nuo karo pabėgusius ukrainiečius judėti į kitas bloko šalis, pirmadienį sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė. Lenkija, didžiausia iš keturių su Ukraina besiribojančių ES šalių, jau priėmė 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių – apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios, nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR). „Svarbu skatinti pabėgėlius išvykti iš Lenkijos.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pirmadienį teigė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Kyjive okupantai nužudė daugaiu kaip 100 žmonių, dar 20 kūnų tapatybės nepavyko nustatyti, taip pat buvo sugriauti 82 daugiaaukščiai pastatai, rašo BBC.  V. Klyčko pridūrė, kad 4 vaikai karo metu buvo nužudyti, dar 16 sužeisti.

Kelios Rusijos ir Ukrainos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad FSB įvyko garsus korupcijos skandalas. Publikacijose rašoma, kad keli aukšto rango čekistai pagrobė 5 milijardus dolerių, kurie buvo skirti ardomajai veiklai prieš Ukrainą, apie tai rašo „Dosjė“ – nekomercinis Michailo Chodorkovskio projektas.

Rusijos oligarchą Romaną Abramovičių ir Ukrainos taikos derybininkus galimai buvo siekiama nunuodyti, mat jiems pasireiškė tam tikri simptomai. Kaip rašo „The guardian“, remdamasi „The Wall Street Journal“, R. Abromovičiui ir mažiausiai dviem Ukrainos delegacijos nariams po susitikimo sostinėje kyjive kovo pradžioje pasireiškė tam tikri somptomai, tokie kaip: paraudusios akys, nuolatinis, skausmingas ašarojimas.

Vieną iš Rusijos armijos generolų nukovė Lietuvos organizacijos „Blue/Yellow“ remiami Ukrainos kariai, sako jos vadovas. „Viena mūsų remiama grupė nukovė vieną rusų generolą“, – BNS pirmadienį sakė Jonas Ohmanas. Jis dėl saugumo sumetimų neatskleidė, kuris tiksliai Rusijos armijos generolas buvo nukautas, tačiau sakė, kad tai įvyko pastarosiomis dienomis prie Kyjivo. „Čia prieš kelias dienas ar prieš savaitę, kažkas tokio“, – teigė „Blue/Yellow“ vadovas.

Jungtinės Valstijos skirs 6,9 mlrd. dolerių (6,26 mlrd. eurų), siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją, taip pat paremti NATO šalims, nurodoma pirmadienį prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtame biudžeto pasiūlyme. Šios lėšos taptų naujausiu Vašingtono indėliu į Ukrainos gynybą, Rusijai praeitą mėnesį pradėjus netikėtą invaziją.

Ukrainos kariuomenė iš okupantų susigrąžino visišką Irpinės miesto kontrolę, pranešė miesto meras Oleksandras Markušinas. Irpinė buvo vienas iš pagrindinių kovos taškų tarp Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų, rašo „Sky News“. Visgi meras neatmetė, kad iš okupantų atkovotas miestas dar patirs skaudžių Rusijos atakų, tačiau Ukrainos kariuomenė ir toliau nuožmiai gins savo teritoriją.

Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į kitas šalis pabėgo daugiau nei 3,7 mln. gyventojų. Bet prasidėjus karui Ukrainoje žmonės bėga ir iš Rusijos, dalis jų persikelia gyventi į Lietuvą. „Radio Free Europe/Radio Liberty’s Current Time“ žurnalistai pakalbino iš Rusijos į Lietuvą pabėgusius rusus.

Rusijos kariuomenė renka okupuotų Ukrainos teritorijų vyrus ir siunčia juos į frontą. Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Rusijos kariniai daliniai Sumų krašte, sulaukę įnirtingo pasipriešinimo, atsisako toliau kariauti. UNIAN paviešino vaizdo įrašą, kuriame galimai „šauktiniai“ iš okupuotų Donbaso regiono teritorijų vežami kariauti į Chersoną. Patys vyrai piktinasi, kad yra siunčiami į frontą, nors yra paprasti darbuotojai.

Ligoninės lovoje mažasis Artemas spokso į nieką. Prie savęs jis laiko geltoną žaislinį traktorių, bet nieko nesako, kol slaugytojos stebi jo būklę. Rusų sviedinys, paleidęs šrapnelį į jo pilvą taip pat labai sužalojo jo tėvus ir senelius, bandančius pabėgti iš Mariupolio. Putino karo aukai nėra nė 3 metų, rašo bbc.com. Šalia Artemo lovos guli penkiolikmetė Masha, taip pat iš Mariupolio apylinkių. Jos dešinė koja buvo amputuota, nes praėjusį rusų sviedinio sprogimas ją nuplėšė.

Savaitgalį nuo raketų smūgių nukentėjo Lvivas. Ugniagesiai visą naktį gesino gaisrą, kuris kilo po to, kai miesto degalų saugyklai smogė dvi okupantų raketos, paleistos iš Krymo. Dar dvi raketos pataikė į Lvivo karinės infrastruktūros objektą. Raketų smūgių liudininke tapo ir lietuvė Marija Dubickienė – paramos fondo „Saulės smiltys“ vadovė, iš Lvivo į karštuosius Ukrainos taškus siunčianti humanitarinę pagalbą civiliams ir taktinę – Ukrainos kariams.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tiesioginės derybos „duotų priešingą rezultatą“, pirmadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, abiejų šalių delegacijoms rengiantis deryboms Turkijoje dėl Maskvos karinio puolimo Ukrainoje. V. Putinas „yra sakęs, kad niekada neatsisakydavo susitikti su prezidentu Zelenskiu.

Ukrainos žvalgybos tarnybos pirmadienį paskelbė Europoje veikiančių šimtų įtariamų Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentų sąrašą, kuriame taip pat yra viena su Lietuva siejama pavardė. Naujienų agentūra „Unian“ citavo Ukrainos gynybos žvalgybos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) pranešimą, kuriame sakoma, kad tarnyba paviešino 620 numanomų agentų sąrašą, įskaitant jų vardus, informaciją apie darbo vietą, registracijos adresus ir pasų duomenis.

Kokias sąlygas Ukraina turi priimti, kad nutrauktų Rusijos nepateisinamą, neišprovokuotą karą? Kai kurie gali manyti, kad tai yra įžūlus klausimas, rašo foreignaffairs.com. Kare tarp demokratijos ir autokratijos, arba tarp gera ir bloga, tik garbingo nugalėtojo taika gali būti apginta.  Tokiu požiūriu teisingas klausimas yra, kokius reikalavimus JAV ir jos partneriai, o pirmiausia Ukraina, turėtų kaip bausmę už žiaurią agresiją kelti Rusijai.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka suvokia šalies pajėgų tiesioginio stojimo į karą Ukrainoje pasekmes, todėl bando išlošti laiko, kad netektų to daryti, įsitikinęs buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas. „Baltarusijai tai reikštų jos nepriklausomybės ir valstybingumo netekimą. O Lukašenkai tai jau 100 proc. reikštų galą. Baltarusijos kariuomenė niekada nekariavusi. Ką jie veiks mūsų teritorijoje? Mes galimam Baltarusijos įsitraukimui į karą gerai pasirengę.

Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas atvyko į Ukrainą, skelbia Čečėnijos žiniasklaida. Tiesa, jau anksčiau skelbta, kad čečėnų vadas tvirtino esantis netoli Kyjivo, tačiau žurnalistų atliktas tyrimas įrodė jį taip ir nepajudėjus iš Čečėnijos sostinės Grozno.

Tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad Rusijos Federacija svarsto galimybę panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Tokios galimybės kiek anksčiau neatmetė ir Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Vis dėlto, kaip televizijai „Ukraina 24“ sakė Ch. Grozevas, įsakymą panaudoti branduolinį ginklą turi vykdyti penki žmonės. Kremlius baiminasi, kad vienas iš šių žmonių gali atsisakyti, rašo UNIAN.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmeta galimybę artimiausiu metu akis į akį susitikti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. S. Lavrovo teigimu, prezidentų susitikimas šiuo metu pasikeisti nuomonėmis apie karą Ukrainoje būtų „neproduktyvus“. Kalbėdamas su Serbijos žiniasklaida, S. Lavrovas pridūrė, kad bet koks abiejų lyderių susitikimas turėtų įvykti, kai abi šalys arčiau susitars dėl pagrindinių klausimų.

Po to, kai vasario 24 d. Rusija pradėjo karą prieš Ukraina abiejų valstybių atstovai gyvai arba nuotoliniu būdu derasi dėl konflikto sustabdymo. Naujausios derybos susitinkant gyvai tęsiamos pirmadienį Turkijoje. Bet ar pavyks palaužti Vladimirą Putiną? Ką pakeis naujas derybų ratas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su atsargos pulkininku Vaidotu Malinioniu ir VU TSPMI profesoriumi Ramūnu Vilpišausku. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Šeštadienį JAV prezidentas lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu ir dviem Ukrainos ministrais. Po pokalbio su jais Ukrainos-Lenkijos pasienyje J. Bidenas išrėžė tiesiai šviesiai, ką galvoja apie Vladimirą Putiną – pavadino jį „skerdiku“. Premjerė Ingrida Šimonytė nesiima vertinti šių JAV prezidento žodžių, tačiau patvirtina, kad „politinėje bendruomenėje yra labai mažai žmonių, kurie galėtų pavadinti Putiną kokiu nors civilizuotu lyderiu“. Žurnalistų paklaustas, ką galvoja apie...

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūros sudarys jungtinę tyrimo grupę karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Anot Lietuvos generalinės prokuratūros pranešimo, susitarimas dėl tokios grupės sudarymo pasirašytas penktadienį Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina. Jį pasirašė Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro bei Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova.