Karas Ukrainoje

Ukrainos karinės žvalgybos vadas, brigados generolas Kyrylas Budanovas nesistebi, kad Rusija menkai prasiveržė puldama Ukrainą. Jo teigimu, apie Rusijos žingsnius dar prieš jiems įvykstant Ukraina gauna informacijos iš savo šaltinių, dalis jų – Kremliaus viduje, Vladimiro Putino artimiausiame rate. „Turime šaltinių, daug šaltinių, kurie mums dirba“, – interviu gynybos temomis rašančiam leidiniui „Coffee or Die Magazine“ sakė K. Budanovas. „Mūsų šaltiniai yra visur.

Didžiuliai masiniai protestai dėl karo Ukrainoje Rusijoje nevyksta, tačiau kai kurie žmonės vis tiek negali sėdėti rankų sudėję. Viena menininkė Sankt Peterburge nusprendė parodyti, ką iš tiesų mano apie Rusijos pradėtus karo veiksmus Ukrainoje. Menininkė Jevgenija Izajeva Sankt Peterburge apsipylė netikru krauju ir visą laiką kartojo vieną frazę iki kol ją sulaikė pareigūnai. „Šidis kraujuoja“, – visą laiką kartojo menininkė.

Viena skurdžiausių Europos valstybių jau priėmė 370 000 ukrainiečių pabėgėlių. Tačiau intensyvėjant kovoms prezidentė Maia Sandu paprašė finansinės pagalbos, rašo theguardian.com. Jau matoma, kad vyksta dezinformacijos kampanija, kuria siekiama skleisti paniką tarp vietos bendruomenių.

Rusijos regioninėje žiniasklaidoje pasipylė pranešimai apie renkamas savanorių grupes dalyvauti „spec. operacijoje“ (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje). Žmogaus teisių aktyvistė Marina Litvinovič pažymi, kad kol kas nėra aišku, kokiu pagrindu tai atliekama ir abejojo dėl tokių savanorių fizinio pasirengimo. Teisininkės teigimu, Rusijos žiniasklaidoje faktiškai vienu metu pasipylė akivaizdžiai centralizuoti pranešimai dėl savanorių karui su Ukraina rinkimo.

Rusijos kariai apšaudė civilių automobilį, kuriame keliavo šeima su trimečiu vaiku. Nė vienas iš užpultų asmenų neišgyveno. Apie išpuolį sekmadienio naktį pranešė Charkivo srities prokuratūra. Ji pradėjo tyrimą dėl tyčinio nužudymo Iziume, Charkivo srityje, kai Rusijos kariai apšaudė civilių automobilį. Prokuratūros teigimu, incidentas įvyko kovo 27 d., sekmadienį, tarp Ševelivkos ir Husarivkos kaimų, Iziumo rajone. Ten rastas apšaudytas „Honda“ automobilis.

Rusijos invazija suteikė naują impulsą Vakarų trajektorijai, portale Politico rašo Olga Oleinikova, Sidnėjaus technologijos universiteto Ukrainos demokratijos iniciatyvos vadovė. Ką šiandien reiškia būti ukrainiečiu? Konflikto metu, kurio metu Vladimiras Putinas bent iš dalies neigia Ukrainos valstybingumą, šis klausimas tampa vis aktualesnis. Ir jis turi atsakymą, kurio Rusijos prezidentas vargu ar supras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad dalis Ukrainai priklausančios Gyvačių salos gynėjų žuvo. Praėjusią savaitę Ukrainos Rada skelbė, kad kovotojus pavyko išvaduoti. Vis dėlto pasirodo, kad ne visi kariai iš salos išgabenti gyvi. Savo interviu nepriklausomiems Rusijos žurnalistams, V. Zelenskis sakė, kad dalis Gyvačių salos gynėjų žuvo, o dalis buvo paimti į nelaisvę.

Ukrainos kariai nukovė aukšto rango Rusijos karininką – majorą Azamatą Alinovą. Majoro mirtį patvirtino Omsko regiono, Rusijos, žiniasklaida. A. Alinovas buvo nukautas kovo 3 d., apšaudžius šarvuotį, kuriame jis buvo. A. Alinovas nuo 2010 m. buvo Rusijos Specialiųjų pajėgų kuopos specialiųjų pajėgų grupės vadu, o nuo 2020-ųjų – Specialiųjų pajėgų (Specnazo) kuopos vadu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainai ir Rusijai pirmadienį ruošiantis dar kartą sėsti prie derybų stalo, sako, kad Ukrainos tikslas – suverenitetas. „Laukia naujas derybų raundas, nes mes siekiame taikos. Tikrai. Nedelsiant. Kaip buvau informuotas, jau Turkijoje yra galimybė ir poreikis susitikti akis į akį. Tai nėra blogai. Pažiūrėsime į rezultatą. Mūsų prioritetai derybose yra žinomi. Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Azerbaidžanas sekmadienį paneigė Rusijos teiginius, esą jis atitraukė karius iš strateginio kaimo Kalnų Karabacho regione ir kad jo pajėgos pažeidė paliaubas, kurios užbaigė 2020 metų karą su Armėnija.

Rusijos viešosios erdvės priežiūrą vykdantis „Roskomnadzor“ uždraudė šalyje publikuoti interviu su nepriklausomos Ukrainos vadovu. Interviu su V. Zelenskiu vyko sekmadienį, kovo 27 d. „Roskomnadzor“ įspėjo žiniasklaidos priemones, kad jos neturėtų viešai rodyti pokalbio su Ukrainos prezidentu. Be to, esą pradėtas tyrimas tam, kad būtų nustatyta, kas atsakingas už tokius interviu ir koks dėl to turėtų būti atsakas.

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Džong Unas gali pasinaudoti Ukrainos krize, rašo foreignaffairs.com. Visam pasauliui sutelkus dėmesį į Ukrainą, ateinančios savaitės ir mėnesiai suteiks puikią galimybę nesąžiningoms valstybėms sukelti nemalonumus žinant, kad JAV ir kitos valstybės bus išsiblaškę. Lyderė tarp šių galimų oportunisčių yra Šiaurės Korėja, kuri gali pažadinti miegančią 2022 metų krizę.

Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą Charkivo ir Sumų srityse, tai tęsia Kyjivo ir Chersono srityse, pranešė Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovyčius, sekmadienį apžvelgdamas naujausius karo įvykius. „Priešas dabar turi dvi pagrindines užduotis – apsupti mūsų karius OOS zonoje, užbaigti Mariupolio puolimą ir išlaikyti gynybą Chersono rajone pietuose... Jei priešo gynyba pietuose žlugs, jo pozicijos aplink Mariupolį pablogės“, – sakė O.  Arestovyčius.

Po to, kai vasario 24 d. Rusija pradėjo karą prieš Ukraina abiejų valstybių atstovai gyvai arba nuotoliniu būdu derasi dėl konflikto sustabdymo. Naujausios derybos susitinkant gyvai bus tęsiamos pirmadienį Turkijoje. Apie tai praneša užsienio žiniasklaida, kuri remiasi vieno iš Ukrainos derybininkų pranešimu socialiniame tinkle. Davidas Arachamia rašo, kad derybos Turkijoje prasidės pirmadienį ir tęsis iki trečiadienio.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 3,8 mln. žmonių, tačiau pabėgėlių srautas pastebimai sulėtėjo, rodo sekmadienį  Jungtinių Tautų paskelbti duomenys.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 3 821 049 žmonės, 48 450 iš jų – per praėjusią parą. Pasak biuro, apie 90 proc. pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Iš visų išvykusiųjų 2,2 mln.

Federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) Rusijos pirmojo vicepremjero, prezidento Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrejaus Belousovo vardu pradėjo tikrinti cukraus tiekimą mažmeninės prekybos tinklams ir tarpininkams. Už dirbtinio cukraus trūkumo sukūrimą pažeidėjai bus baudžiami piniginėmis baudomis, prireikus, bylos bus perduotos prokuratūrai. Kovo 16 dieną, bankiros.

Apsupto pietų Ukrainos miesto Mariupolio gyventojai prievarta vežami į rusų okupuotas teritorijas arba į pačią Rusiją. Apie tai, kad vietos gyventojams rusai „nepalieka kito pasirinkimo“, praneša BBC. Paklausta, ar miesto gyventojai buvo „jėga evakuoti“ okupantų karių, Mariupolio gyventoja Irina sakė: „Taip, sakyčiau, kad taip.

Ukrainos parlamentarė Lesia Vasylenko teigia, kad Kyjivo srityje žmonės badauja ir yra priversti gerti nuotekas, nes padėtis visoje šalyje blogėja, rašoma „The Guardian“. Parlamentarė, kalbėdama su „Times Radio“, L. Vasylenko teigė, kad Kyjivas išgyvena Rusijos išpuolius, o žmonės kenčia nuo maisto stygiaus, priversti likti rūsiuose arba metro stotyse. „Žmonės iš tikrųjų badauja ir geria nuotekas“, – kalbėjo ji.

Ukrainos vakariniame Lvivo mieste šeštadienį per suduotus raketų smūgius nukentėjo mažiausiai penki žmonės. Užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip raketa sminga žemyn į miesto teritoriją. Šeštadienį įvykus atakai, buvo pranešta, kad į Lvivo miestą Rusija smogė 2 raketas, tačiau sekmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė nurodė, kad Rusijos kariai iš viso paleido 6 raketas.

Maskvai tęsiant karą Ukrainoje, separatistinio Luhansko regiono lyderis sekmadienį paskelbė, kad srityje gali būti surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos. „Manau, kad artimiausiu metu respublikos teritorijoje bus surengtas referendumas, kuriame žmonės [...] pareikš savo nuomonę dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos“, – žurnalistams sakė „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) lyderis Leonidas Pasečnikas. Ji citavo Rusijos naujienų agentūros.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį perspėjo nesiimti žodinės „eskalacijos“ su Maskva po to, kai JAV lyderis Joe Bidenas pavadino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „skerdiku“ dėl jo invazijos į Ukrainą.

Naujasis Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas turi valdyti sudėtingus ryšius su Maskva ir jau turėjo atleisti savo gynybos ministrą, rašo politico.eu. „Nebūkime susiskaldę. Atėjo laikas pasakyti: Bulgarija yra vieninga“, – kovo pradžioje, kai bulgarai pažymėjo šimtmečius trukusią Osmanų valdymo pabaigą, miniai, susirinkusiai prie Shipkos paminklo, sakė ministras pirmininkas Kirilas Petkovas.

Artėjant  balandžio 3 d. rinkimams, Vengrijos ministras pirmininkas bando išvengti kritikos dėl savo Putiną palaikančios politikos ir neatsilikti nuo ES, rašo portalas „The Guardian“. Kai vasario 24 d. Rusijos raketos pradėjo kristi Ukrainoje, daugelis Europos žiniasklaidos priemonių skelbė kruvinas detales apie Vladimiro Putino pradėtą neišprovokuotą visapusę ataką. Tačiau Vengrijoje valstybinė naujienų agentūra Vengrijos telegrafo biuras (MTI) laikėsi kitokios pozicijos.

Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį skelbia, kad Rusijos kariai keičia kurą į alkoholį.  Kaip teigiama ministerijos pranešime, korupcija padarė įtaką Baltarusijoje dislokuotiems Rusijos kariams.  Manoma, kariai pardavinėjo turimus degalus už maisto atsargas arba karinę įrangą, dyzeliną. Ukrainos kariuomenės surinkti duomenys rodo, kad okupantai jau neteko 582 tankų, 1664 šarvuočių, 73 kurą gabenančių transporto priemonių ir kitų gynybos sistemų.

Ukrainos prokurorai praneša, kad nuo Rusijos invazijos pradžios okupantai nužudė 139 vaikus, daugiau kaip 205 buvo sužeisti, skelbia NEXTA. Tuo metu Ukrainos vakariniame Lvivo mieste per šeštadienį per suduotus raketų smūgius nukentėjo mažiausiai penki žmonės, pranešė regiono gubernatorius.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss šeštadienį pareiškė, kad JK sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą galėtų būti atšauktos, jei Maskva įsipareigotų visiškai nutraukti ugnį ir išvestų savo karius. Plačiame interviu laikraščiui „The Sunday Telegraph“ L. Truss teigė, kad Kremlius taip pat turi sutikti „nebetęsti agresijos“ prieš Ukrainą, kad būtų sušvelnintos JK sankcijos, įvestos šimtams asmenų ir subjektų.

Būsto nuomos platforma vienija tūkstančius butų ir namų šeimininkų, pasiruošusių skirti krūvas pinigų ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimui, tačiau darbą atlikti yra kur kas sunkiau, rašo politico.eu. Lieselot jau beveik metus „Airbnb” nuomoja savo butą Belgijos pajūryje. Kiti jos svečiai yra nuo Rusijos invazijos bėgantys ukrainiečiai pabėgėliai. „Dėl šio dalyko atšaukčiau užsakymą”, – telefonu „Politico” kalbėjo ji.

Po Rusijos kariuomenės paleistų raketų Lvivo mieste vietos policija sulaikė vyrą, kuris įtariamas šnipinėjimu, rašo „Sky News“. Šnipinėjimu įtariamo vyro telefone rastas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip rusų raketos sunaikina naftos saugyklą ir pramonės objektą. Be to, aptikta ir regione esančių kontrolės punktų nuotraukos, kurios buvo išsiųstos kitiems asmenims, kurių telefono numeris buvo rusiškas.

Ukraina šeštadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos neprieštarauja, kad Kyjivui būtų perduoti kariniai lėktuvai, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, nors Pentagonas anksčiau atmetė Lenkijos pasiūlymą. Pareigūnai Vašingtone „neprieštarauja lėktuvų perdavimui. Kiek galime daryti išvadas, dabar kamuolys yra Lenkijos pusėje. Šį klausimą toliau nagrinėsime pokalbiuose su Lenkijos kolegomis“, rašytiniuose komentaruose naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukraina yra žemės ūkio jėga, o karas sukelia didžiulį šoką visose pasaulio rinkose. Spėkite, iš kur Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa 2021 m. gavo daugiau nei pusę savo atsargų alkaniems visame pasaulyje? Taip, iš Ukrainos, rašo politico.eu. Kai šis „Europos duonos krepšys“ bus išmuštas iš tiekimo grandinių ir pagalbos tinklų, pasaulis tai tikrai pajus. Karas tarp Rusijos ir Ukrainos, abiejų maisto gamybos galiūnų, jau privertė išaugti grūdų, tokių kaip kviečiai, kainas.

Ukrainos vakariniame Lvivo mieste per šeštadienį suduotus du raketų smūgius nukentėjo mažiausiai penki žmonės, pranešė regiono gubernatorius. Nepaisant to, nauajusi duomenys rodo, kad okupantai milžinišką Ukrainos kariuomenės pasipriešinimą. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: ► Naujausios derybos tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų bus tęsiamos Turkijoje nuo pirmadienio iki trečiadienio. Derybininkai susitiks gyvai, nors iki šiol pokalbiai daugiausia vyko nuotoliniu būdu.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas sekmadienį pranešė, kad Rusija bando Ukrainą padalyti į dvi atskiras dalis tam, kad Maskva galėtų kontroliuoti regioną. Be to, pranešama, kad iš apsupto Mariupolio gyventojai prievarta yra išvežami į Rusiją. Ukrainos ir Rusijos derybininkai pirmadienį arba antradienį gyvai susitiks Stambule.

Rusijos invazija į Ukrainą jau persirito į antrą mėnesį. Ukrainiečius kamuoja baimė, kad šiaurės miestas Černihivas taps antruoju Mariupoliu pagal mirčių ir sunaikintų objektų skaičių, skelbia „The Guardian“. „The Associated Press“ praneša, kad Černihivą, kaip ir Mariupolį, rusų kariai blokuoja ir įkalina iš toli. Likusius mieste gyventojus baugina kiekviena ataka ir nesurinkti kūnai, gulintys gatvėse.

Iš visų pusių okupantų apsputą Mariupolį kamuoja gyventojų agonija. Mieste galima pamatyti scenų, primenančių Holodomoro laikus. Žmonės čia krenta vieni po kito, o Rusija ir toliau blokuoja humanitarinę pagalbą. Apsupto Mariupolio miesto meras Sergejus Orlovas sako, kad žmonės čia pradeda mirti iš bado ir dehidratacijos. Kadangi okupantai neleidžia humanitarinei pagalbai pasiekti miesto gyventojų, maisto ir vandens atsargos sparčiai senka.

Maskva prabilo apie naują karo prieš Ukrainą stadiją. Šalies generolai, bandydami išsaugoti veidą – pareiškė sudavę smarkų smūgį Ukrainos gynybai ir dabar koncentruosiantys pastangas į Donbasą. Tiesa, Maskvos žodžiai dar nieko nereiškia. Okupantai ir toliau bombarduoja civilius objektus ir šiandien bando pavergti černobyliečių miestą. Be to, Kyjivas perspėja, kad Putinas netrukus į Ukrainą gali mesti šviežių šauktinių, naujas šaukimas Rusijoje prasideda balandžio 1-ąją.

Iš Lenkijoje viešinčio JAV prezidento lūpų – daugybė apibūdinimų Vladimirui Putinui. Aplankęs Ukrainos karo pabėgėlius, Joe Bidenas pavadino Rusijos lyderį „skerdiku“, o vėliau pareiškė, kad šis žmogus nebeturi valdyti Rusijos. Vakare sakydamas kalbą Varšuvoje Joe Bidenas prašneko apie Vladimiro Putino valdžią. JAV prezidentas žodžių į vatą nevyniojo – pareiškė, kad V. Putinas neturėtų toliau valdyti Rusijos, pranešė „The Guardian“. „Dėl Dievo meilės, šis vyras negali likti valdžioje.

Rusija turi vieną didžiausių ir galingiausių armijų pasaulyje, tačiau tai nebuvo akivaizdu invazijos į Ukrainą pradžioje. Daugelis karinių analitikų Vakaruose iki šiol nustebinti šio pasirodymo mūšio lauke, o vienas jų pasirodymą apibūdino kaip „liūdną“, rašo portalas BBC. Atrodo, kad Rusijos karinė pažanga iš esmės sustojo, o kai kurie dabar abejoja, ar ji gali atsigauti po patirtų nuostolių.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos kova su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis yra dalis „didžiojo mūšio už laisvę“, ir sakė, kad pasaulis turi pasiruošti „priešakyje laukia ilga kova“. Kalbėdamas prie Karališkosios pilies Varšuvoje J. Bidenas taip pat sakė, kad Rusija „smaugė demokratiją [savo viduje] ir siekė tai daryti kitur“. Kreipdamasis į Ukrainą, JAV lyderis pabrėžė: „Mes jus palaikome. Taškas.

Amerikos prezidentas Joe Baidenas tęsia savo vizitą Lenkijoje. Šiandien Varšuvoje jį iškilmingai sutiko Lenkijos lyderis Andžejus Duda. J. Baidenas jį patikino – kolektyvinė NATO šalių gynyba Amerikai šventa, tad jei Rusija pultų Lenkiją ar bet kurią kitą šalį – sulauktų galingo atsako.  J. Bidenas Varšuvoje susitiko ir su dviem iš Kyjivo atvykusiais Ukrainos ministrais. Po to apsilankė ukrainiečių karo pabėgėlių stovykloje, kur Putiną pavadino skerdiku.

Netoli Černobylio esančio Slavutyčio merą Rusijos pajėgos paleido į laisvę. Prieš tai, šeštadienį, jis buvo pagrobtas ir sulaikytas, pranešė Ukrainos politinė partija „Sluha narodu“. „Pagrobtas Slavutyčio meras jau laisvėje. Mieste nesiliauja mitingai prieš rusus“, – rašoma partijos pranešime. Rusijos kariai šeštadienį įžengė į Slavutyčių, kuris buvo pastatytas Černobylio atominės elektrinės darbuotojams. Rusų pajėgų įsiveržimas sukėlė gyventojų protestų bangą.

Dvi Vokietijos žemės šeštadienį pranešė uždraudusios viešai demonstruoti simbolį „Z“, naudojamą Rusijos kariuomenės per įsiveržimą į Ukrainą. Žemutinėje Saksonijoje ir Bavarijoje asmenims, kurie rodo šį simbolį per demonstracijas, piešia jį ant automobilių ar pastatų, taip išreikšdami paramą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui, grės iki trejų metų nelaisvės arba bauda.

Šeštadienį JAV prezidentas lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu ir dviem Ukrainos ministrais. Joe Bidenas skyrė dėmesio ir karo pabėgėliams iš Ukrainos. Po pokalbio su jais Ukrainos-Lenkijos pasienyje J. Bidenas išrėžė tiesiai šviesiai, ką galvoja apie Vladimirą Putiną. Kremlius sureagavo į šiuos JAV vadovo žodžius. Žurnalistų paklaustas, ką galvoja apie V. Putiną po susitikimo su pabėgėliais, J. Bidenas atsakė: „Jis yra skerdikas.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį, paskutinę savo viešnagės Europoje dieną, patikino Lenkiją, kad Vašingtonas gintų ją nuo bet kokio Rusijos išpuolio, taip pat pripažino, kad šiai NATO sąjungininkei užkrauta didžiulė našta dėl pabėgėlių krizės kaimyninėje karo draskomoje Ukrainoje. „Jūsų laisvė yra mūsų laisvė“, – sakė J. Bidenas lenkų prezidentui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai), perfrazuodamas vieną iš neoficialių Lenkijos šūkių.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį atšaukė vos prieš kelias valandas paskelbtą komendanto valandą, turėjusią įsigalioti sekmadienį, bet nenurodė šio žingsnio priežasties. „Nauja informacija iš karinės vadovybės: Kyjive rytoj neįsigalios komendanto valanda“, – platformoje „Telegram“ paskelbė V. Klyčko. Pasak jo, sostinės gyventojai turės laikytis įprastinės naktinės komendanto valandos, galiojančios nuo 20 iki 7 val.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad neplanuoja mobilizuoti atsargos karių, taip pat apkaltino Kyjivo saugumo tarnybas „netikrų“ šaukimų siuntimu rusų vyrams, Maskvos karinei kampanijai Ukrainoje tęsiantis jau 31-ą dieną. „Rusijos gynybos ministerija nekviečia ir neplanuoja šaukti jokių atsargos karių į karinius komisariatus“, – pareiškime nurodė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

2022 m. Rusijos karas prieš Ukrainą yra ne tik svarbus geopolitinis įvykis, bet ir ekonominis lūžis. Vakarų sankcijos yra griežčiausios priemonės, kurios kada nors buvo panaudotos prieš Rusijos dydžio ir galios valstybę, rašo foreignaffairs.com.

Šeštadienį JAV prezidentas Joe Bidenas svečiuojasi Varšuvoje. Čia politikas susitiko su Ukrainos pareigūnais bei Lenkijos prezidentu. Tai pirmas kartas, kai JAV prezidentas gyvai kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir krašto apsaugos ministru Oleksijumi Reznikovu. Kartu su JAV prezidentu susitikime dalyvavo šalies generalinis sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą sugriežtinti tarptautines sankcijas Šiaurės Korėjai ir kaltino Pchenjaną rengiant „vis pavojingesnes provokacijas“, kai izoliuota valstybė paleido iki šiol didžiausią savo sukurtą tarpžemyninę balistinę raketą (TŽBR). „Jungtinės Valstijos ragina visas valstybes nares visiškai vykdyti esamas Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – per pasitarimą padėčiai Šiaurės Korėjoje aptarti sakė JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas...