Karas Ukrainoje

Prezidentas Gitanas Nausėda, po susitikimo su Danijos premjere Mette Frederiksen, skatino visas Europoje esančias NATO valstybes didinti gynybos biudžetus. G. Nausėda tikino, kad būtina atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, nes iš šių Europos perkamų išteklių gaunamų lėšų Kremlius ir finansuoja agresiją prieš Ukrainą. G. Nausėda teigė, kad dabartinėmis saugumo aplinkybėmis partnerių ir sąjungininkų vienybė yra neįkainojama.

Didžiosios Britanijos informacinės žvalgybos agentūros (GCHQ) vadovo Jeremy Flemingo teigimu, Rusijos kariai Ukrainoje yra vis labiau demoralizuoti, „atsisako vykdyti įsakymus ir sabotuoja įrangos veikimą“. Pasak vieno iš aukščiausių JK žvalgybos vadų, Rusijos kariai atsisako vykdyti viršininkų nurodymus ir netgi yra numušę savo pačių lėktuvą. „Matėme, kaip Rusijos kariai, kuriems trūksta ginklų ir moralės, atsisako vykdyti įsakymus, sabotuoja savo įrangą ir net netyčia numušė savo lėktuvus.

Premjerė Ingrida Šimonytė, po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen, teigė, kad nereikėtų aklai tikėti Kremliaus pažadais atitraukti pajėgas Ukrainoje. Vyriausybės vadovės tvirtinimu, nereikia pasiduoti ir Rusijos užsuktai propagandos mašinai, kuria stengiamasi suminkštinti vakariečių širdis dėl Rusijai taikomų sankcijų. I. Šimonytės nuomone, spaudimą ir sankcijas Rusijai dabar reikia ne švelninti, o dar labiau stiprinti.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie invaziją į Ukrainą, o maištaujantys rusų kariai gadina savo pačių įrangą ir net netyčia numuša savo pačių lėktuvus, sako JAV ir britų žvalgybos tarnybos. Artimi sąjungininkai Vašingtonas ir Londonas, kurių žvalgyba stengiasi akcentuoti Rusijos nesėkmes šiame kare ir nesutarimus Kremliuje, sako, kad V. Putino patarėjai „pernelyg bijo“ pasakyti jam visą tiesą apie nesėkmes mūšių laukuose ir tikrąjį sankcijų poveikį.

Rusijos pajėgos pradėjo trauktis iš neveikiančios Černobylio atominės elektrinės teritorijos, trečiadienį pranešė vienas JAV gynybos pareigūnas, praėjus dienai po to, kai Maskva pareiškė, kad sumažins savo karinius veiksmus aplink du svarbius Ukrainos miestus. Rusijos pajėgos vasario 24-ąją – pačią pirmąją savo invazijos į Ukrainą dieną – užėmė nebeveikiančios Černobylio branduolinės jėgainės kompleksą. Jame tebėra saugomos radioaktyvios atliekos.

Rusijos rublis atšoko iki maždaug tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, po to, kai smarkiai nukrito dėl pasaulinių sankcijų. Trečiadienį už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 85 Rusijos rublius, maždaug tiek pat, kiek buvo prieš Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario 24 d. O štai ketvirtadienio rytą už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 75,5 Rusijos rublius.

Kol kas konkrečiausiai apibūdindamas Rusijos pajėgų atsitraukimą nuo Kyjivo, Pentagonas trečiadienį pareiškė, kad „mažiau nei 20 proc.“ Ukrainos sostinės apylinkėse esančio Rusijos kontingento pradeda „keisti pozicijas“. Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby nenurodė konkretaus karių skaičiaus. Jis sakė, kad tos pajėgos, kurios pradėjo judėti nuo Kyjivo, buvo dislokuotos netoli Hostomelio oro uosto į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų. Be to, šalies lyderis teigė, kad dabar Ukrainoje – lūžis, o jeigu okupantai surengs dar daugiau karinių atakų, Ukraina apgins kiekvieną savo žemės lopinėlį.  V. Zelenskis teigė, kad šiuo metu yra pasiektas „lūžio taškas“ Ukrainoje, tačiau teigė, kad taikos derybose su Rusija nebuvo pasiekta jokių aiškių susitarimų.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad žmonės yra labai pažeidžiami Rusijos prezidento Vladimiro Putino melo, rašo CNN. Pasak jo, vienas liūdniausių dalykų yra V. Putino bandymas nuslėpti, kas vyksta Ukrainoje. B. Johnsonas pabrėžė, kad JK vyriausybė privalo būti efektyvi, siekiant atskleisti V. Putino skleidžiamą melą.

Ukraina trečiadienį oficialiai pareiškė pirmą kaltinimą pagal naujai priimtą įstatymą dėl kolaboravimo su Rusijos pajėgomis, už kurį gali grėsti iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Rusija atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują Ukrainoje ir turi už tai atsakyti, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis trečiadienį dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje su JT vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Rusija yra atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują ir milijonus sugriautų gyvenimų.

JAV pareigūnas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš savo patarėjų išgirsta dezinformaciją apie tai, kokia bloga šalies kariuomenės padėtis yra Ukrainoje ir kokių sunkumų patiria Rusija po įvestų Vakarų sankcijų, rašo CNN. Pareigūnas paaiškina, kad šis vertinimas pagrįstas išslaptintais JAV žvalgybos duomenimis.

Rusijos okupantai Ukrainos Charkivo regione naudoja uždraustas priešpėstines minas, skelbia tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“.  „Žinoma, kad Rusijai naujai dislokavo šias minas, kurios gali be atodairos žudyti ir suluošinti civilius 16 metrų atstumų“, – teigė organizacijos atstovai.  Pastebima, kad Ukrainos kariuomenė tokio tipo minų neturi. Be to, raginama pasaulio valstybes, kad šios pasmerktų šiuos Rusijos veiksmus, kurie prilygsta karo nusikaltimui.

Kasdien Ukrainoje yra sužeidžiami ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vos trejų metukų ukrainietis Dima dabar yra gydomas Zaporižios ligoninėje. Intensyvios terapijos skyriuje gulintis berniukas be perstojo šaukiasi savo tėčio. „Tėti, tėti. Kur mano tėtis? Ar mano tėvelis išvis ateis?“, – verkdamas seselių klausia Dima. 3-metis berniukas buvo sužeistas Mariupolyje dar kovo 19-ąją, tačiau į ligoninę Zaporižioje jis pateko tik po savaitės, kai buvo evakuotas iš bombarduojamo uostamiesčio.

Didžioji Britanija svarstys Ukrainos siūlymus dėl galimybės tapti jos saugumo garantu, tačiau atmeta galimybę apsiimti vienašalių įsipareigojimų suteikti garantijas, tolygias NATO garantijoms. Britų premjero pavaduotojas, buvęs užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas buvo atsargus komentuodamas Jungtinės Karalystės, kaip garantuojančios Ukrainos saugumą, pastarosios neutralumo įsipareigojimo atveju, galimybes. „Priklausys nuo to, kas konkrečiai įsitrauks.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pradėto karo Ukrainoje, Rusijos kariuomenė neužėmė nė vieno didelio miesto, o puolimas Kijeve ir Nikolajeve praktiškai sustojo, skelbia BBC. Nuolat apšaudomas Charkovas ir Mariupolis taip pat nepasiduoda. Ko tikėtis iš kito karo etapo? BBC surinko ekspertų nuomones apie situaciją frontuose ir paprašė pasidalinti ateities prognozėmis.

Ukrainos sostinėje teršalų kiekio koncentracija ore beveik 9 kartus viršija JTO rekomenduojamą normą, skelbiama „Kyiv independent“. Gyventojai praneša, kad mieste tvyro degėsių tvaikas. Dėl nuolatinių miesto apšaudymų, dėl to kylančių gaisrų ir karo veiksmų apylinkėse susiformavo pavojingos miestiečiams sąlygos. Informaciją leidiniui patvirtino ir Ukrainos ekologijos bei gamtos resursų valdyba, kiti nepriklausomi šaltiniai.

Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus pastatui apsiaustame ir smarkiai sugriautame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė Kyjivas. Pareigūnai perspėjo, kad šis incidentas gali dar labiau paaštrinti mieste besivystančią humanitarinę katastrofą. „Mariupolyje okupantai nusitaikė į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) pastatą“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame parlamento žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pranešime.

Kremlius trečiadienį išsklaidė viltis dėl proveržio po ankstesnę dieną Stambule vykusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo.      „Negalime konstatuoti, kad esama kažko daug žadančio, kažkokių proveržių“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.  „Dar laukia ilgas darbas“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Čečėnijos lyderio pageidavimus Ukrainoje „eiti į pergalingos pabaigos“, pareiškė, kad „stalingradų darbotvarkėje nėra“. „Stalingradų darbotvarkėje nėra ir būti negali, čia nėra vietos emocijoms“, – pareiškė jis. Nepaisant to, nėra aišku, ką jis turi omenyje, nes iš visų pusių apsuptas ir atakuojamas Mariupolis jau vadinamas XXI a. Stalingradu. Miestas yra faktiškai sugriautas, o likę daugiau nei 100 tūkst.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos karių atitraukimas nuo Kyjivo nesusijęs su taikos derybomis, o nulemtas stipraus ukrainiečių pasipriešinimo. „Su pokalbiais Turkijoje tai niekaip nesusiję. Iš tikrųjų, ukrainiečiai tose kryptyse vykdė sėkmingus lokalinius kontrpuolimus ir ten didesnė grėsmė jau buvo ne ukrainiečiams, o rusų pajėgoms, kad jos bus atkirstos nuo logistinių kelių“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4 mln. žmonių, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbti duomenys.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė 4 019 287 žmonės ir kad daugiau kaip 2,3 mln. jų išvyko į Lenkiją.

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importą iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, tuo metu kai Vokietijai paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone.  M. Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.

Mariupolio valdžia trečiadienį pasmerkė prievartinį žmonių evakavimą į Rusiją iš gimdymo namų šiame apsiaustame mieste, kur rusų pajėgos kovo 9 dieną subombardavo kitus gimdymo namus. „Daugiau kaip 70 žmonių – moterys ir medicinos personalas – buvo jėga išgabenti okupantų iš 2-ųjų gimdymo namų Kairiojo kranto rajone“, – nurodė merija platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime. Pasak merijos, daugiau kaip 20 tūkst.

Lietuvoje registruota 37,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,9 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tad keli tūkstančiai vaikų iš Ukrianos jau plūsta į Lietuvos mokyklas. Su kokiais iššūkiais susiduriama? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentu Dainiumi Žvirdausku.

Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų ir daugiau kaip 1000 jūrininkų – šių laivų įgulų narių, skelbia Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), kuri yra Jungtinių Tautų padalinys ir reguliuoja tarptautinę prekybinę laivybą. TJO pažymi, kad šioms įguloms pradeda stigti maisto atsargų.  Užsienio laivai įstrigo Ukrainos uostuose dėl Rusijos sukelto karo ir Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų blokados.

Charkivo srities Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojai atkapstė jauną vaikiną, kurį Rusijos karinė žvalgyba užverbavo kaip informacijos rinkėją išduoti Ukrainos pajėgų buvimo vietą. Rusijos karinė žvalgyba užmezgė ryšį su nepilnamečiu, naudodamiesi „Telegram“ platforma, skelbia UNIAN. „Pamačiau reklamą „Telegram“ ir ten buvo parašyta – išduok buvimo vietą, o mes tau duosime pinigų“, – žvalgybai pasakojo ukrainietis paauglys.

Vokietijos vyriausybė žengė pirmąjį formalų žingsnį dujų normavimo link, nes ruošiasi galimybei sustabdyti tiekimą iš Rusijos kilus ginčui dėl apmokėjimo.

Ukrainos kariuomenėje sukurtas „Rusijos laisvės legionas“: jame tarnauja belaisviai rusų kariai, nusprendę kautis prieš V. Putino režimą, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje. Skelbiama, kad šiuo metu „legioną“ sudaro jau keli šimtai rusų – tiek eilinių karių, tiek karininkų. Patekti į šį būrį rusai gali pareiškę atitinkamą norą. Rusų karo belaisviai turi pateikti prašymą, o kiekvieną atvejį atskirai nagrinėja Ukrainos saugumo tarnybos ir kontržvalgybos pareigūnai.

Tikimybė, kad Rusija gali panaudoti savo mirtiniausius ginklus arba sukelti atsitiktinį branduolinį karą, darosi vis realesnė, rašo portalas „Politico“. Nuo Šaltojo karo laikų branduolinio karo šmėkla dar nebuvo pakibusi taip arti prezidentinės diplomatijos krizės atveju.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtas koncentravimasis į separatistinius regionus Rytų Ukrainoje „greičiausiai yra tylus pripažinimas, kad jai sunku tęsti puolimą daugiau nei viena svarbia kryptimi“. Kasdien pateikiamoje karo apžvalgoje ministerija nurodė, kad didelių nuostolių patyrę rusų daliniai buvo priversti grįžti į Baltarusiją ir Rusiją persigrupuoti ir pasipildyti atsargas.

Iziumo apgultį surengę Rusijos kariai į miestą pateko juos atvedus vienam iš miesto tarybos narių, skelbia kitas deputatas Maksimas Strelnikas. Rusijos pajėgos įžengė į miestą nepastebėtos, Ukrainos kariuomenė aršiai ginasi. „Iziumas nepasiduoda. Šeštadienį, kovo 26-ąją, gavome duomenų, kad į Iziumą pateko rusų okupantai.

Rusija antradienį JT Saugumo Taryboje sulaukė kaltinimų sukėlus „pasaulinę maisto krizę“, o žmonėms – „bado“ pavojų, pradėdama karą Ukrainoje, vienoje pagrindinių grūdų eksportuotojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradėjo šį karą. Vladimiras Putinas sukūrė šią pasaulinę maisto krizę. Ir jis yra tas, kuris gali ją sustabdyti“, JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame humanitarinei situacijai Ukrainoje aptarti, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ planuoja visas savo užkandines Rusijoje ir Baltarusijoje uždaryti iki artėjančios vasaros pabaigos, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi šios bendrovės pranešimu. „Hesburger“ sulaukė kritikos, pirmiausia Suomijoje, dėl to, kad Kremliaus karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje delsia trauktis iš Rusijos – kovo pradžioje bendrovė pristatė tokius planus, tačiau kol kas uždarė tik vieną užkandinę Rusijoje.

Ukrainos kariuomenė nukovė su Rusijos pusėje kovojusius brolius dvynius – Antoną ir Aleksejų Vorobjovus. 29-erių metų rusų vyresnieji seržantai-sargybiniai buvo nukauti kovo 12 dieną. Nepatikslinta, kuriame Ukrainos regione ar per kokius veiksmus nukauti kariai. Rusijos kariuomenė iki šiol neatskleidžia, kokius nuostolius patyrė pradėjusi invaziją į Ukrainą. Ukraina skaičiuoja nukovosi apie 17,3 tūkst. rusų karių, o patys rusai kovo 25-ąją skelbė iš viso netekę 1351 kario.

Lenkijos vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis siekia dar labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėjusią karą prieš kaimyninę Ukrainą. Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sakė, kad naujuoju įstatymu taip pat siekiama įšaldyti Rusiją remiančių bendrovių ir asmenų turtą Lenkijoje. „Į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kurios nacionaliniu lygmeniu užkirstų kelią akmens anglių importui iš Rusijos.

Ukrainos uostamiesčio Mariupolio centre buvo sunaikinti ištisi miesto kvartalai, rodo naujausios kompanijos „Maxar Technologies“ nuotraukos. Vaizdai patvirtina – Mariupolyje ir jo apylinkėse įvyko dešimtys sprogimų. Vietovė, esanti į rytus nuo subombarduoto dramos teatro, kur, valdžios manymu, per Rusijos ataką žuvo apie 300 žmonių, paversta griuvėsiais. Vienoje palydovinėje nuotraukoje matyti, kad beveik kiekvienas pastatas liko be stogo arba stogai yra apgriauti.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Kiniją pirmo vizito į šią svarbią sąjungininkę nuo Maskvos karo prieš Ukrainą pradžios praėjusį mėnesį. Socialiniame tinkle „Weibo“ paskelbtoje žinutėje Rusijos ambasada Pekine patvirtino, kad S. Lavrovas atskrido į rytinį Huangšano miestą. Ambasados paskelbtose nuotraukose matyti, kaip iš lėktuvo lipančią delegaciją pasitinka apsauginius kostiumus vilkintys sveikatos pareigūnai.

Rusija perkėlė nedidelę savo pajėgų prie Kyjivo dalį, bet neatsitraukia ir galbūt rengiasi vykdyti „didelį puolimą“ kitur Ukrainoje, antradienį paskelbė Pentagonas. „Dabar matome nedidelę [rusų pajėgų] dalį, kuri atrodo judanti tolyn nuo Kyjivo; tai [vyksta] tą pačią dieną, kai rusai sako atsitraukiantys“, – nurodė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

  Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negali būti nė kalbos apie sankcijų, įvestų Rusijai dėl įsiveržimo į savo kaimynę, panaikinimą, kol nesibaigs karas. „Sankcijų [atšaukimo] klausimas negali būti keliamas tol, kol nesibaigs šis karas, kol neatgausime to, kas mums priklauso“, – vėlai antradienį vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Rusijos raketai antradienį pataikius į regioninės vyriausybės pastatą pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste, žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 33 buvo sužeisti, pranešė nepaprastųjų situacijų agentūra. Devynių aukštų pastatui smogta prieš pat 9 val. ryto; smūgis sugriovė visą centrinę statinio dalį.

Du iš keturių Rusijos lėktuvų, kurie kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę, buvo ginkluoti branduoliniais ginklais, rašo švedų žiniasklaidos kanalas TV4. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:16 | Volodymyras Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems smūgiams, bet savo žemės neatiduosime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų.

Nepaisant Rusijos pažadų sumažinti karines pajėgas kai kuriose teritorijose, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame kreipimesi sakė, kad Ukraina savo gynybos sumažinti neketina.  „Mes galime sakyti, kad signalai, kuriuos gauname derybų metu, yra teigiami, bet Rusija nesumažina sviedinių skaičiaus Ukrainos teritorijoje“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Beveik visoje Ukrainos teritorijoje trečiadienio naktį yra paskelbtas oro pavojus. Be to, pranešama apie apie sprogimus Kyjive, Charkive, ir Chmelnickyje. Taip pat yra pranešimų apie masinį raketų paleidimą į Ukrainą iš Khoyniki rajono, esančio Gomelio regione Baltarusijoje.

Vasario 24 dieną Černobylio atominę elektrinę užėmę Rusijos kariai su savo karine technika važiavo per itin toksišką Raudonojo miško zoną ir sukėlė radioaktyvių dulkių debesis, o tai gali būti itin pavojinga, rašo „Reuters“. Vietos darbuotojai teigė, kad, Rusijos kariuomenei sutrikdžius itin toksišką zoną aplink Černobylio branduolinės elektrinės nelaimės vietą, okupantai nenaudojo jokios antiradiacinės įrangos, todėl iškilo didelė riziką įkvėpti toksiškų dulkių, kurios galimai vėliau suke...

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų. Be to, pranešama, kad okupantai panaudojo hipergarsines raketas. JAV gynybos pareigūnai tvirtina, kad Rusijos karinės pajėgos nenutrauks ugnies, taip pat pastebima, kad okupantai panaudojo hipergarsines raketas, o smūgiai buvo nukreipti į karinius taikinius.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų. „Jos susitarė, kad Vakarų ryžtas jokiu būdu negali būti sušvelnintas, kol šis Ukrainai primestas siaubas baigsis“, – sakoma JK ministro pirmininko Boriso Johnsono paskelbtame pranešime.

Zaparožės regione žurnalistę pagrobė Rusijos okupantai, antradienį pranešė Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos vadovė. Skelbiama, kad Rusijos kariškiai pagrobė ukrainiečių žurnalistę Iriną Dubčenko, rašo NEXTA. Okupantai žurnalistę nugabeno iš Zaparožės regiono į Donecką. Priduriama, kad ukrainiečių žurnalistė I. Dubčenko savo namuose slėpė sunkiai sužeistą Ukrainos karį.