Karas Ukrainoje

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo sulaikyti Rusijos invaziją ir stabilizuoti frontą dėl inovacijų, integracijos ir prisitaikymo, nepaisant ženklaus priešo pranašumo. Tai pareiškė Europos Sąjungos karinio komiteto vadovas generolas Seanas Clancy.

Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tik kai šis sutiks su Rusijos sąlygomis. Pasak jo, toks susitikimas naudingas tik „galutiniame susitarimų įforminimo etape“, kas reiškia Rusijos nenorą nusileisti ir tęsia nuolat kartojamą „Rusija turi pasiekti savo tikslus“ naratyvą. „Svarbiausia – susitikimo tikslas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad prioritetinės šalys taikos deryboms tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos išlieka Turkija bei Artimųjų Rytų valstybės. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai valstybės vadovas sakė bendraudamas su žurnalistais, atsakydamas į klausimą, ar galima tikėtis derybų tarp Ukrainos ir Rusijos atnaujinimo ir kokiu formatu galėtų vykti susitikimas. „Dėl formato, kur ir kada – tai nepriklauso nuo mūsų. Mes esame pasirengę bet kokiam formatui bet kuriuo metu.

Derybos dėl karo tarp Rusijos ir Ukrainos užbaigimo negali būti atidėtos, kol nesibaigs konfliktas Irane. Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos lyderis pažymėjo, kad karas Irane nukreipė dėmesį nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Pasak jo, rizikinga manyti, jog pastangos nutraukti karą Ukrainoje negali būti atnaujintos, kol nesibaigs konfliktas Irane. V. Zelenskis pasidalijo, kad techninės derybos su JAV vis dar vyksta.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį preliminariai uždegė žalią šviesą 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai atblokavimui, o Vengrijai duotos 24 valandos galutiniam patvirtinimui, pranešė diplomatai. Budapeštas pareiškė laukiantis, kol nafta atitekės naftotiekiu „Družba“, kai Kyjivas jį sutaisė po kelis mėnesius trukusio ginčo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paskelbė, kad Ukraina padės Lietuvai, Latvijai ir Estijai kovoti su Rusijos dezinformacija bei kaltinimais dėl oro erdvės. Apie tai trečiadienį praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. Rusijos informacinis karas Baltijos šalyse stiprėja Kalbėdamas žurnalistams, A. Sybiha pabrėžė, kad Rusijos informacinis karas Baltijos šalyse stiprėja. „Rusai ypač aktyviai skleidžia dezinformaciją Baltijos valstybėse.

58-metis Dmitrijus Vasilčenkovas, kuris Kyjive nušovė 7 žmones, save vadino Rusijos armijos generolu. Tai paaiškėjo ištyrus jo asmeninius failus telefone, rašo „RBC–Ukraine“. Šias detales atskleidė Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhivskas, Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad šaulys kilęs iš Maskvos. Kas rasta šaulio telefone D. Vasilčenkovo telefone rasta vaizdo įrašų, kuriuose jis pats save filmavo šaudymo metu.

Kyjivo Darnicio rajone su pėsčiuoju susipykęs vairuotojas pradėjo į jį šaudyti, praneša Ukrainos sostinės Nacionalinės policijos departamentas. Policija gavo pranešimą, kad nežinomas asmuo Kamianskos gatvėje keletą kartų šovė į pėsčiąjį. Į įvykio vietą atvyko specialiosios pajėgos ir patrulis. Teisėsaugos pareigūnai įtariamąjį sulaikė ir konfiskavo jo turėtą nemirtiną ginklą. Paleido 3 šūvius Nustatyta, kad pėsčiasis gatvę kirto neleistinoje vietoje, o vairuotojas jį subarė.

Europos Sąjungos (ES) paskola Ukrainai, siekianti 90 mlrd. eurų, gali būti patvirtinta jau trečiadienį. Tai užtikrintų ekonominę pagalbą su Rusijos agresija kovojančiam Kyjivui. ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas žurnalistams pareiškė, kad tikisi „teigiamų sprendimų“ po to, kai Vengrijoje rinkimus pralaimėjo Viktoras Orbanas. Būtent Vengrija ilgą laiką blokavo šį pagalbos paketą.

Dėl sankcijų Rusijos Federacijai trūksta mažųjų aviacijos orlaivių, todėl ji vėl pradeda eksploatuoti susidėvėjusią įrangą, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. „Rusija nusprendė atgaivinti kukuruznikus (taip šnekamąja kalba vadinami sovietinio žemės ūkio orlaiviai An-2). Sibiro aviacijos tyrimų institutas pasiūlė iš sandėlių susigrąžinti apie 700 orlaivių AN-2, kad būtų užpildyta katastrofiška spraga šalies lengvosios aviacijos sektoriuje.

Ši žiema Ukrainai buvo labai sunki, tačiau šiuo metu padėtis fronte yra geresnė nei per pastaruosius 10 mėnesių. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas.

Kremlius pareiškė ketinantis ir toliau kurti vadinamąją saugumo zoną prie Ukrainos. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tvirtina, kad tai būtina „grėsmėms pašalinti“. V. Putinas sakė, kad šis procesas jau vyksta ir tęsis tol, kol bus pašalinta „grėsmė“ Rusijos pasienio regionams. „Ši saugumo zona, apie kurią kalbame, palaipsniui kuriama tam tikrose teritorijose. Mes ir toliau taip veiksime, kol pašalinsime grėsmę mūsų pasienio regionams“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas teigė, kad per praėjusius metus buvo užfiksuota maždaug 16 atvejų, kai Jungtinės Valstijos panaikino arba sušvelnino sankcijas Rusijos ir Baltarusijos bendrovėms bei asmenims.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad sugadintas naftotiekis „Družba“, kuriuo rusiška nafta tiekiama į Europą, yra suremontuotas ir paruoštas atnaujinti veiklą. Šis naftotiekis tapo pagrindine Vengrijos, kuri juo vis dar importuoja rusišką naftą, Ukrainos ir Europos Sąjungos nesutarimų priežastimi.

Pastaraisiais mėnesiais derybų dėl Rusijos ir Ukrainos karo metu Ukrainos pareigūnai esą siūlė neokupuotą Donbaso dalį pavadinti JAV prezidento Donaldo Trumpo garbei – „Donnyland“. Apie tai, remdamasis šaltiniais, rašo „The New York Times“. Straipsnyje teigiama, kad panašių pasiūlymų anksčiau buvo ir iš kitų šalių.

Saugumo tarnybos (SBU) Vyriausioji vidaus saugumo valdyba ir Nacionalinė policija, bendradarbiaudamos su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu bei Sausumos pajėgų vadovybe, Odesoje neutralizavo organizuotą nusikalstamą grupę. Į jos sudėtį įėjo vietinio teritorinio komplektavimo ir socialinės paramos centro (TCK) darbuotojai. Tyrimo duomenimis, įtariamieji iš žmonių reikalavo pinigų.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas, pravarde „Flash“, parodė namo, kuriame gyveno su šeima, griuvėsius po to, kai į jį pataikė Rusijos dronai. S. Beskrestnovas socialiniame tinkle „Facebook“ padėkojo visiems už paramą ir pagalbą. „Štai taip per vieną akimirką netekau visko, ką kaupiau 20 metų. Nei namų, nei automobilių, nei daiktų“, – rašė jis. S. Beskrestnovas pridūrė, kad dabar jis guli sugipsuotas ir, atrodo, gydymas tęsis dar ilgai.

Europos Komijos plėtros komisarė Marta Kos pranešė apie 3 geras naujienas Ukrainai. Ji pareiškė, kad 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai atblokavimo tempai priklausys nuo to, ar bus atnaujintas rusiškos naftos tranzitas į Vengriją naftotiekiu „Družba“, rašo „Evropeiskaja Pravda“. M. Kos pažymėjo, kad gali pasidalinti 3 teigiamomis naujienomis dėl Ukrainos.

Pokštininkas iš Ukrainos įsismelkė į Rusijos pramonės ir prekybos ministerijos posėdį, susijusį su dronais, ir išgirdo pareigūnę sakant, kad 90 proc. elektros komponentų yra užsienietiški, pranešė „Meduza“.  Posėdis buvo privatus ir vyko vaizdo ryšiu. Jevhenas Volnovas paskelbė vaizdo įrašą balandžio 17 dieną. „Telegram“ kanalas „Astra“ atkreipė į jį dėmesį ir nustatė kelių dalyvių tapatybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad interneto prieigos ribojimai Rusijoje gali būti susiję su mobilizacija galimam puolimui prieš Ukrainą arba Baltijos valstybes. Estijos politikų teigimu, tokie V. Zelenskio pareiškimai atkartoja Kremliaus naratyvą ir nepadeda sąjungininkų bendradarbiavimui, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino JAV pasiuntinius Steve‘ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį nepagarbos Ukrainai demonstravimu. „Nepagarbu vykti į Maskvą ir neatvykti į Kyjivą“, – duodamas interviu valstybinei naujienų laidai pirmadienį pareiškė V. Zelenskis. Jis sakė suprantantis sunkumus, su kuriais susiduriama keliaujant į karo draskomą šalį, tačiau pažymėjo, kad kiti žmonės buvo atvykę į Kyjivą.

Ukrainos partnerių sankcijų ir politinio spaudimo Rusijai sumažinimas paskatino agresorių stiprinti kai kurias savo karines ambicijas, todėl Ukraina tam priešinsis intensyviau naudodama dronus fronto linijoje, platformoje „Telegram“ pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donbaso, kurio ir toliau reikalauja Rusija, Ukrainai taptų strateginiu pralaimėjimu. Toks žingsnis sukeltų kelias rimtas rizikas, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas pažymėjo, kad Gynybos pajėgos išlaiko savo buvimą ne tik Donecko srityje, bet ir dalyje Luhansko srities. V. Zelenskis pabrėžė, kad pasitraukus iš Donbaso Ukraina susilpnėtų, nes regione yra įrengti įtvirtinimai.

Internete išplito vaizdo įrašas, kuriame Krasnodaro krašto (Rusija) Tuapsės gyventoja skundžiasi masinės dronų atakos prieš miesto uostą pasekmėmis. Vaizdo įrašą „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos kovos centro vadovas Andrijus Kovalenko. Vaizdo įraše moteris, važiuodama automobiliu, ašarodama skundžiasi gyvenimu mieste. „Aš, b***, norėjau su vaiku gyventi prie jūros. Jūra visa užteršta tuo mazutu, viskas sugadinta.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, kaip teigiama, nerizikuos siųsti savo kariuomenės per Ukrainos sieną. Tai Ukrainos radijo eteryje pareiškė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas. „Lukašenka puikiai supranta, kad vos tik pirmasis baltarusis ar bendras Baltarusijos ir Rusijos karys peržengs sieną bent puse metro ir įžengs į Ukrainos teritoriją iš Baltarusijos pusės, mes iš karto suduosime smūgį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremlius galbūt planuoja naują, masinę mobilizaciją Rusijoje, kad pradėtų dar vieną karinę ataką. Ir, anot V. Zelenskio, taikiniu gali tapti ne tik Ukraina, bet ir Baltijos šalys. Nes, anot jo, Lietuva, Latvija ir Estija nėra pasiruošusios rimtesniam pasipriešinimui Rusijai. Tą patį kartoja ir amerikiečių žiniasklaidos kalbinti ekspertai.

Peteris Magyaras kreipėsi į Ukrainą su aštriu raginimu atnaujinti naftotiekio „Družba“ veiklą ir pabrėžė, kad nepasiduos „šantažui“. Tai jis pareiškė spaudos konferencijoje, praneša „Telex“. Politikas tiesiogiai kreipėsi į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pabrėždamas, kad energijos išteklių klausimas „tai ne žaidimas“. Jo nuomone, Ukrainos pusė turėtų atidaryti naftotiekį, jei tam yra techninės galimybės.

Visapusiškas Rusijos puolimas prieš Ukrainą pradėjo kovinių robotų erą, kuri galiausiai gali sunaikinti pačią Rusiją. Apie tai savo skiltyje leidinyje „New York Post“ rašo gynybos technologijų ekspertas, knygos „Spiečius dronų: kaip maži dronai užkariaus pasaulį“ autorius Davidas Hamblingas. „Vladimiras Putinas sukūrė monstrą – ir tai gali jį sunaikinti“, – rašo jis, komentuodamas dronų technologijų vystymąsi Ukrainoje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas smarkiai sumažino viešus pasisakymus apie karą dėl nesėkmingo Rusijos puolimo Ukrainoje, rašo UNIAN. V. Putinas sumažino viešą aktyvumą karo prieš Ukrainą tema, atsižvelgiant į lėtą Rusijos kariuomenės pažangą. Apie tai rašo Rusijos opozicinis projektas „Možem objašniti“. Be to, per spaudos pasisakymus 2025 m. lapkričio 27 d. ir gruodžio 2 d. V. Putinas dar išsamiai komentavo situaciją fronte.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį padėkojo Baltijos šalims už tai, kad jos neleido naudotis jų oro erdve Slovakijos premjerui Robertui Fico (Robertui Ficui), susiruošusiam skristi į Maskvą, kur gegužę vyks Rusijos Pergalės dienos minėjimas. „Dėkojame Estijai, Latvijai ir Lietuvai už tvirtą poziciją dėl jų oro erdvės naudojimo santykiams su Rusija stiprinti.

Budapeštas sulaukė signalų, kad Ukraina yra pasirengusi atnaujinti naftos tranzitą naftotiekiu „Družba“ jau pirmadienį, balandžio 20 d., sekmadienį pareiškė postą paliekantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kurį cituoja laikraštis „The Kyiv Independent“. „Per Briuselį gavome signalą iš Ukrainos, kad jie pasirengę atnaujinti naftos tiekimą naftotiekiu „Družba“ jau pirmadienį su sąlyga, kad Vengrija panaikins 90 mlrd. eurų ES paskolos blokadą“, – platformoje „X“ rašė V. Orbanas.

Pirmadienio naktį rusai pasikėsino į Ukrainos gynybos ministro patarėją Serhijų Beskrestnovą, pravarde „Flash“. Nuotoliniu būdu valdomas dronas „Shahed“ rėžėsi į jo namą. „Namų aš jau neturiu. Mane sužeidė, bet svarbiausia – stebuklo dėka likau gyvas. Buvau morališkai pasiruošęs tokiam įvykių posūkiui, ir tai manęs nesustabdys“, – pareiškė S. Beskrestnovas savo „Facebook“ paskyroje.

Rusija riboja prieigą prie socialinių tinklų siekdama užkirsti kelią neramumams, jei būtų paskelbta visuotinė mobilizacija naujam dideliam puolimui prieš Ukrainą arba atakai prieš kurią nors iš Baltijos šalių, mano Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tokį V. Zelenskio komentarą, išsakytą sekmadienį vakare televizijos parodytame interviu, cituoja portalas „Ukrainska Pravda“. „Rusijos taikomi socialinių tinklų ribojimai nėra skirti tik kritikai valstybės vadovo atžvilgiu slopinti.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį sieks uždegti galutinę žalią šviesą blokuotos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai išmokėjimui, pirmadienį pareiškė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančio Kipro atstovė, įžiebusi vilčių, kad Vengrija atšauks savo veto.

Sekmadienį, valdžios institucijoms evakavus daugiau nei tūkstantį gyventojų, sprogmenų neutralizavimo ekspertai netoli Paryžiaus po žeme įvykdė kontroliuojamą Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmens sprogimą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Beveik 800 policininkų aptvėrė teritoriją Kolombės priemiestyje šiaurės vakarinėje miesto dalyje, kur balandžio 10 d. ir buvo rastas sprogstamasis įrenginys.

Lietuva ir Latvija neleis Robertui Fico pasinaudoti jų oro erdve kelionei į Maskvą, kur gegužę vyks Rusijos Pergalės dienos minėjimas, šeštadienį pranešė pats Slovakijos premjeras. „Lietuva ir Latvija jau paskelbė, kad neleis mums skristi per jų teritorijas skrydžio į Maskvą metu“, – kreipimesi, kurį cituoja portalas „The Kyiv Independent“, sakė R. Ficas.

Ukraina siūlo derybų proveržį: kviečia surengti Zelenskio ir Putino susitikimą. Rusijos Federacija per savaitę į Ukrainą paleido beveik 2 360 dronų, 1 320 valdomų aviacinių bombų ir 60 įvairaus tipo raketų. Tai „Telegram“ kanale pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Taip pat pranešama, kad Ukrainos kariuomenė pareiškė naktį Rusijoje sunaikinusi dronų fabriką.

Ginkluotam užpuolikui ėmus šaudyti gyvenamajame rajone Kyjive ir prekybos centre paėmus įkaitų žuvo mažiausiai šeši žmonės, pranešė Ukrainos pareigūnai. Anot pareigūnų, Maskvoje gimęs 58-erių vyras buvo nušautas bandant jį sulaikyti.

Partizaninis judėjimas ATESH sutrikdė laikinai okupuoto Luhansko geležinkelio tiekimo mazgo veiklą, atjungdamas jam elektros energiją. Pasak „Ukrinform“, ATESH apie tai pranešė „Telegram“ tinkle. Judėjimo agentas įvykdė diversijos aktą elektros pastotėje Luhanske. Jam pavyko sėkmingai įsiskverbti į objektą ir sunaikinti elektros transformatorių. Transformatoriaus įrangą apėmė gaisras, o jos remontas užtruks kelias savaites.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų padalinys „Alfa“ smogė trims Rusijos kariniams laivams laikinai okupuotame Kryme. Pasak „Ukrinform“, SBU apie tai pranešė „Telegram“ tinkle.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija ir vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi Ukrainos prezidento soc. tinklo paskyroje publikuotu įrašu, V. Zelenskis išklausė Ukrainos ginkluotojų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio įžvalgas. Pastarasis patvirtino, kad prie sienos su Baltarusija tiesiami keliai į Ukrainos teritoriją ir įrengiamos artilerijos pozicijos.

Rusija surengė plataus masto bepiločių orlaivių ir raketų ataką prieš Ukrainą, panaudodama daugiau nei 700 oro taikinių. Kaip rašo Karo studijų instituto analitikai, Rusijos okupantai sugebėjo sukaupti tokį ginklų kiekį pasinaudoję „Velykų paliaubomis“ balandžio 11–12 dienomis.

Po ketvirtadienį įvykdytos kruvinos Rusijos atakos Ukrainos oro pajėgos teigė, kad šaliai „žūtbūt reikia daugiau“ raketų oro gynybos sistemoms. Anot pajėgų komunikacijos vadovo Jurijaus Ihnato, per šią ataką, pražudžiusią bent 19 žmonių visoje Ukrainoje, Rusija plačiai naudojo balistines raketas, kurias patikimai numušti gali tik sistemos „Patriot“. „Mums žūtbūt reikia daugiau raketų sistemoms „Patriot“, – Ukrainos privačiam televizijos kanalui „1+1“ sakė J. Ihnatas.

Ukraina yra pasirengusi susitikimui tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino Turkijoje, tačiau dalyvaujant dar dviem prezidentams, remdamasi užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos žodžiais praneša Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į masinį Rusijos smūgį Kyjivui, rašo UNIAN. Bendraudamas su žiniasklaida jis buvo paklaustas, ką mano apie naktinį apšaudymą. D. Trumpas atsakė: „Manau, kad tai siaubinga.“ Rusijos ataka prieš Ukrainą Balandžio 16-osios naktį Rusija surengė masinį smūgį įvairioms Ukrainos sritims. Priešas smogė Kyjivui, Dniprui, Odesai, Charkivui. Žuvo žmonių, tarp jų ir vaikas. Sužeistųjų skaičius siekia dešimtis.

Slovakijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis blokuos kitą Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, jei negaus garantijų dėl naftos tiekimo naftotiekiu „Družba“. Nuo rusiškos naftos smarkiai priklausomos Slovakija ir jos kaimynė Vengrija apkaltino Kyjivą vilkinant „Družbos“ remontą. Ukraina tvirtina, kad naftotiekis buvo pažeistas per Rusijos oro smūgius jos teritorijoje sausio 27 dieną.

Europos Sąjungos istorija rodo, kad visos valstybės narės gavo ekonominės naudos iš to, kad jų kaimynės įstojo į ES, todėl Vengrija turėtų remti Ukrainos siekį integruotis į Europą, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. „Atvirai kalbant, Vengrijai būtų labai naudinga, kad Ukraina taptų ES nare.

Lenkija prieštarauja spartesniam Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą (ES), rašo „RBC Ukraine“. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasisakė prieš idėją pagreitinti Ukrainos įstojimą į ES. Lenkija pasisakė apie Ukrainos narystę ES Jo buvo paklausta apie išrinktojo Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro poziciją – naujasis vengrų lyderis pareiškė, kad nepritaria idėjai pagreitinti Ukrainos stojimą į ES.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas neketina pratęsti laikino sankcijų rusiškai naftai sušvelninimo, leidžiančio parduoti jau jūroje esančią rusišką naftą. „Mes neatnaujinsime bendrosios licencijos dėl Rusijos naftos“, – per spaudos konferenciją sakė jis. Kiek anksčiau Iždo departamentas paskelbė, kad nepratęs panašaus sankcijų sušvelninimo Irano naftai.